SANTRAUKA Bendrosios nuosavybės teisė yra privačios nuosavybės teisės rūšis. Bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko dalys. O bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Esminis skirtumas, lėmęs bendrosios nuosavybės teisės atskyrimą nuo privačios nuosavybės teisės yra savininkų teisių įgyvendinimo ribos. Privačios nuosavybės teisės turėtojų teisių įgyvendinimą riboja įstatymas bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. O bendraturčio – įstatymas, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai bei kitų bendraturčių sutikimas (interesų derinimas). Tokių ribų nustatymas lėmė tam tikrų teisių ir pareigų, būdingų tik bendrosios nuosavybės teisei, bei jų įgyvendinimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisę reguliuoja bendros bendrosios dalinės nuosavybės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos (daiktinė teisė), V skyriaus, ketvirtajame skirsnyje. Bei specialiosios normos, reguliuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Specialiosios teisės normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei kituose įstatymuose – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir Sodininkų bendrijų įstatyme. Kadangi Lietuvoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisė egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PECULIARITIES OF THE EXERCISE OF CO – OWNERS’ RIGHTS AND DUTIES Co – ownership is the type of individual co – ownership. Co – ownership can be common partial ownership or common joint ownership. Common partial ownership is ownership when shares of each co-owner are established in the co-ownership, while common joint ownership right is ownership when such shares are not established. The purview of exercise of the owners’ rights was the main discrepancy, which determined the separation between individual co – ownership and co – ownership. The owners of individual ownership implement their rights considering the law and the rights and concerns of third parts. The owners of co – ownership exercise their rights considering the law and the rights and concerns of third parts and other co – owners (the consistence of concerns). Such a determination influenced some peculiarities of the co – owners’ rights and duties and their exercise. The common elements of shared ownership are defined in the Civil code of the Republic of Lithuania, in the fourth book (tangible law), V chapter, section four. The specific elements of shared ownership are defined also in the Civil code of the Republic of Lithuania and in other legislation - Homeowners’ association law and Gardeners’ association law. The common joint ownership exists only while talking about marriage and the joint ownership assert as statutory legal regime of property of spouses. The third book (family law), VI chapter, second... [to full text]

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.

Darbe, laikantis prielaidos, jog Irano pasiryžimas tęsti branduolinę programą ir agresyvi valdančiųjų retorika yra tikslingos, nuosekliai vykdomos strategijos dalis, buvo užsibrėžtas tikslas išsiaiškinti, kokio pobūdžio yra Irano strategija: puolamojo ar gynybinio tipo, kas padėtų atsakyti į klausimą, ar Islamo Respublika kelia potencialią grėsmę kitoms šalims (darbe akcentuojant JAV ir Izraelį) ar ne. Irano motyvai vykdyti gynybos ar puolimo strategijas yra, atitinkamai, saugumo siekis bei ambicijų įgyvendinimo siekis. Tiek vienas, tiek kitas motyvas turi tvirtą pagrindimą Irano kontekste bei atitinka dabrtinius Irano veiksmus bei valdančiųjų retoriką. Irane kilusios visuomeninės bei institucinės įtampos yra didelė grėsmė valstybės integralumui, tad Irano branduolinę programą bei agresyvią valdančiųjų retoriką yra logiška sieti su aršios visuomenės mobilizacijos forma. Vis dėlto preziumuojant, kad Irans vykdo gynybos ar puolimo strategiją nukreiptą į išorę, mobilizacija tampa tik taktiniu žingsniu strateginio tikslo link. Iranas yra itin ambicinga šalis. Be to, JAV pajėgoms, esant nepajėgioms stabilizuoti Irako ir Afganistano, Irano galimybės įgyvendinti šias ambicijas vis stiprėja. Vis dėlto, nors Iraną galima būtų įvardyti kaip revizionistinio elgesio tipo valstybę, kurios intersai yra susiję su plėtra ir dominavimu - didelės išorinės grėsmės režimo išlikimui verčia Iraną prioretizuoti saugumo siekį. Tad tikėtina, kad Iranas vykdys gynybinio tipo strategiją, ką, iš esmės... [toliau žr. visą tekstą] / Since Islamic Revolution in 1979 relations between Iran and international community are tensed. Though current situation, which could be described as impasse, has emerged just in the 2002, when the scope of Iran’s nuclear capabilities was first made public by the Iranian opposition group. Still the 2005 could be considered as a date, when Iran‘s and international communities relations gained current structure. In the 2005 new president M.Ahmedi-Nejad has been elected and nuclear works were resumed. Whereupon Iran is demonstrating determinacy to continue its nuclear enrichment and officials who are involved in decision making process are using aggressive rhetoric in account to U.S. an Israel. Though mentioned rhetoric is directed towards U.S. and Israel, other interrelated countries have arrogated these signals to themselves. And they were understood completely different: from assessment that their meaning is coincident with Iran’s peaceful purpose declaration to judgement that they are direct menace towards Western world. Consequently the assessment of Iran’s behaviour and intentions became complicated and that happened for several reasons: first, Iran’s rhetoric is controversial – averment that nuclear programme is peaceful logically don’t merge with declared willingness to destroy opponents. Second, rhetoric and behaviour don’t match - peaceful programme doesn’t go with a concealment of nuclear activities. Third, political assessment still rest upon realism postulates that... [to full text]