Atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijose esančių blogos ir avarinės būklės architektūros objektų įvertinimas, pagrindinį dėmesį atkreipiant į objektų reikšmingumo lygį, kaitą ir atnaujinimo galimybes. Aptarta bendra paveldosauginė tiriamos teritorijos situacija, teritorijų ribos ir veiklos reglamentavimas jose. Atlikti vizualiniai tyrimai, fotofiksacija, sudarytas nykstančių architektūros objektų sąrašas, objektai suklasifikuoti stilistiniu ir fizinio sunykimo požiūriu. Pristatomas šių objektų išsidėstymas ir architektūrinė sankloda. Sudaryti žemėlapiai: 2011 metais patikslinta 2006 metų blogos būklės Kauno Senamiesčio (20171) ir Naujamiesčio (22149) architektūros objektų sklaida. Išskirtos architektūros objektų nykimo priežastys. Darbas taikomojo pobūdžio. Pateikiamos rekomendacijos nykstančių Kauno centro objektų esamos situacijos pristatymui internetinėje medijoje. Pasiūlytas koncepcinis nykstančio Kauno centro paveldo pateikimo internete modelis. Siekis - demokratizuoti priėjimą prie kultūros vertybių, skatinti aktyvų santykį su jomis. / The primary objective of this study was to evaluate the emergency condition of architectural objects located in the Old town and New town areas of the city. The main emphasis was put on the significance of the objects, their change and reconstruction options. The analysis discusses overall situation of area under heritage protection, the territorial limits and related regulation of activities. The analysis was conducted by multiple ways, i.e. on-site visits, photo shoots, etc. Consequently a list of endangered architectural objects was prepared by classifying them based on stylistic and physical deterioration perspectives. The location and architectural structure of the objects shall be also presented. The following maps where prepared in 2011: a revised version of dissemination of emergency condition architectural objects in Kaunas Old town (20171) and New town (22149) of year 2006. The causes of architectural objects loss were examined as well. It should be noted that the study may be approached as a guideline since recommendations are provided regarding endangered architectural objects located in Kaunas city center and their presentation to the online media. The results of the study suggest a conceptual model of online presentation of endangered architectural objects in Kaunas city center. The goal of the study is to democratize the access to cultural values and promote a strong active relationship with them.

Istorinė architektūrinė ir urbanistinė Laisvės alėjos visuma yra susiformavusi per tris istorinius laikotarpius: gubernijos (1847-1918), tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1990). Kiekvieną šių laikotarpių atspindi skirtingos urbanistinės ir architektūrinės transformacijos, formuojančios įvairialypę Laisvės alėjos vizualinę aplinką. Jos unikalumas – tai nuolat kintantis bendras vaizdas. Tad šioje kaitoje svarbu yra išsaugoti ne tik unikaliausius kiekvienos epochos urbanistinius ir architektūrinius bruožus, bet ir nematerialųjį paveldą - bendras gatvės kultūrines ir dvasines prasmes, kaip esminius reikšminius šios vietos identifikatorius. Laisvės alėjoje šiuo metu į Kultūros vertybių registrą yra įtraukta 19 pavienių ir kompleksinių objektų. Tai sudaro mažiau kaip 1⁄5 visų joje esančių pastatų, formuojančių vientisą perimetrinį abiejų gatvės pusių užstatymą. Tad juridiškai įteisintos vertybės atspindi tik dalį Laisvės alėjos, kaip kultūrinės vertybės, verčių. Todėl šio darbo pirmame skyriuje, remiantis šiuolaikinės paveldosaugos dokumentais ir lyginant juos su LR paveldo apsaugos dokumentais, suformuojama platesnio pobūdžio vertinimo sistema, pagal kurią pastatai įvertinami urbanistinėje, fasadinėje, tūrinėje-erdvinėje ir socialinėje dimensijose, siekiant atskleisti jų tapatumo, kontekstualumo, architektūros meninę ir retumo vertes. Pritaikius šią vertinimo sistemą kiekvienam Laisvės alėją formuojančiam architektūriniam elementui, atsiskleidė ir dominuojančios visos... [toliau žr. visą tekstą] / Historic architectural and urbanistic entirety of Laisvės avenue had been formed over three historic periods: government (1847-1918), interwar period (1918-1940) and Soviet times (1940-1990). Each of these periods is reflected by distinct urbanitics and architectural transformations shaping mixed visual environment of Laisvės avenue. Its uniqueness lies in the overall view of constant change. Therefore, such change should preserve not only unique urbanistic and architectural features of each era, but also the intangible heritage – the general meanings of street culture and spirit, as essential and relevant identifiers of this site. There are 19 separate and complex objects from Laisvės avenue included in the Register of Cultural Values. This makes less than 1⁄5 of all the buildings located in the avenue, which form an integral perimetrical development of both street parts. Thus, legally enforced values reflect only a part of values of Laisvės avenue, as a cultural treasure. Given that, the first part of this paper, with reference to the documents of modern heritage protection and comparing them with those of the heritage protection of the Republic of Lithuania, creates a broader assessment system, on the basis of which the buildings are evaluated in the urbanistic, façade, volume-spatial dimensions in pursuance of their identity, contextuality values, as well as artistic and rarity values of architecture. Upon the application of the given system on each architectural element... [to full text]

Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]

Darbe stengiamasi išsiaiškinti, kokiais būdais įvairios socialinės ir kultūrinės grupės vertina praeities reliktus. Postuluojant socialinio kultūros paveldo verčių konstravimo idėją tyrime bandoma per socialinių institutų genezę ir raidą išsiaiškinti priežastis, kodėl vieni žmonės kultūros paveldo vertę įžvelgia pačiame objekte, jo išvaizdoje ir fiziniame materialume, kiti, tuo tarpu, linkę manyti, kad paveldas yra tai, ką norime matyti paveldu? Kokios yra socialinės skirtys tarp „vidinių“ ir „išorinių“ paveldo verčių? Darbe aiškinamasi, kaip institucionalizuoti diskursai tampa paveldo verčių priežastimi ir sukelia įvairius nesutarimus ne tik tarp visuomenės ir paveldo specialistų, bet ir pačių profesionalų tarpe. Chronologiškai ir problemiškai tiriami keturi, iš esmės skirtingi, tačiau tuo pačiu ir tampriais poveikių ryšiais susiję santykiai su praeities reliktais: teisinis-administracinis, mokslinis, visuomeninis ir komercinis. Nuo XIX a. antros pusės Profesionalusis paveldo diskursas vienija administracinį-teisinį ir mokslinį santykius ir vis dar tebėra gyvybingas nacionalinių paveldosaugų lygmeniu. Tam įtakos turi ir šiame darbe atskleidžiamas konfrontatyvus oficialiosios paveldosaugos pobūdis. Kita vertus, komercinis santykis iliustruoja iš pirmo žvilgsnio priešingus postmodernios visuomenės poreikius. Geriau įsigilinus galima pastebėti, kad komercija sėkmingai interpretuoja oficialiosios paveldosaugos įprasmintas paveldo vertes, tik daro tai savais postmodernizmui... [toliau žr. visą tekstą] / This work intends to reveal the ways that social and cultural groups attribute various types of values to the objects remaining to us from the past. The research is based on the idea of social constructing and tries to dig in to the past of different social institutes in order to understand why some people admire the past relicts for its “internal” value and others do not. Work examines different discourses as a way’s of institutionalized thinking in M. Foucault’s sense and tries to reveal the reasons of today’s misunderstandings that a common among heritage professionals and society and even specialists themselves. The research chronologically and problematically analyzes four different and at the same moment interconnected approaches to the phenomena of cultural heritage: administrational, academic, societal and commercial. Analysis of those approaches suggests some insights on the origin of social factors of cultural heritage valuing. On the basis of Authorized Heritage Discourse the unity of administrational and scholar methods is still vital in national heritage protection systems and one of the objectives of this work was to examine the most common ways of different “innate” values getting into conflict. The research successfully illustrates how academic approach to the past influences heritage politics and what role it takes in value identification and legitimating the role of specialists. The transcendence of Modernity to Postmodernity simultaneously in society and in... [to full text]

Tyrimo objektas – etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimas. Tyrimo tikslas – pasitelkus Lietuvos liaudies buities muziejuje taikomų eksponavimo formų, priemonių, rengiamų edukacinių programų analizę, atskleisti etnografinio muziejaus kaip ugdymo erdvės funkcionavimo specifiką. Tikslui įgyvendinti siekiama šių uždavinių: 1. išsiaiškinti prioritetines muziejų veiklos kryptis Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir atskleisti Lietuvos liaudies buities muziejaus veiklos prioritetų ištakas bei kaitą; 2. nustatyti eksponavimo formų Lietuvos liaudies buities muziejuje specifiką; 3. ištirti mokymo bei mokymosi neformalioje Lietuvos liaudies buities aplinkoje galimybes; 4. išsiaiškinti, ar esama komercijos elementų savitoje Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacinėje programoje – tradicinėse šventėse; 5. atskleisti ugdymo medijų naudojimo muziejuose kaitą ir tos kaitos pasekmes ugdymo procesui. Paskutiniais dešimtmečiais pasaulinėje praktikoje ugdymas yra laikomas yra visų muziejų veiklos pagrindu. Nors Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose bei Lietuvos liaudies buities muziejaus statute daugiau akcentuojamos paveldosauginės muziejaus kaip institucijos funkcijos, atgavus nepriklausomybę, muziejus pradėjo teikti pirmenybę edukacinei veiklai. Nuo 1991 metų čia rengiamos veikiančios ekspozicijos, kuriose eksponatai naudojami pagal paskirtį. Jos ne tik suteikia lankytojui didesnes išmokimo bei susipažinimo su praeities kontekstu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of investigation: The functioning of the ethnographic museum as an educational space. Goal of investigation: To determine the specific nature of the functioning of the ethnographic museum as an educational space through an analysis of the forms and methods of exhibition and educational programs of the Open Air museum of Lithuania. The following tasks were pursued to implement this goal: 1. to determine the fundamental direction of priority activities of museums in documents regulating the activity of Lithuanian museums and to determine the source and changes of priority activities at the Open Air museum of Lithuania; 2. to determine the specific character of forms of exhibition at the Open Air museum of Lithuania; 3. to examine the prospects for learning and teaching within the informal environment of Open Air museum of Lithuania; 4. to determine whether there are commercial elements in the educational program of the Open Air museum of Lithuania, during traditional celebrations; 5. to elucidate changes in the use of educational media at museums and the effects of those changes on the educational process. Over the preceding decades in global practice education has been considered the foundation for all museum activities. Although laws regulating the activities of Lithuanian museums and the statute of the Open Air museum of Lithuania place greater emphasis on the heritage protection functions of the museum as an institution, following Lithuanian independence the museum... [to full text]

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]