Milk quality is the rate which takes in a normal composition and a tipical characteristic. The standards and other documents like veterinary - sanitary instruction are making to secure and to control a quality of milk. In the period from 1938 to 2007 the standards of milk quality was changed very often and requirement of an animal welfare, of milk process and a primary milk processing, of staff hygiene and milk quality was tightened up. There was changed a primary milk quality valuation – for procurement milk temperature, acidity, milk cleanness and density. Most of all in the period from 1993 to 2007 was changed the norms and evaluation of milk bacterial pollution and somatic cell count. In 1970 in veterinary - sanitary instructions milk was sorted out, but in 2004 05 01 when Lithuania joined in to EU, sorts of milk was canceled. In period from 1938 to 2007 when was improved on technology most of all milk composition and milk quality evaluations was changed and became more scientific, more faster and cheaper.

Pienininkystė yra svarbi mūsų krašto gyvulininkystės šaka. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją pieninė galvijininkystė pripažinta viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Mūsų šalyje 2006 metais pieno gamyba sudarė 23 % bendrosios žemės ūkio produkcijos. Pieną bei jo produkciją gamina daugiau nei 180 tūkst. ūkio subjektų. Pastaraisiais metais apie 50 proc. perdirbto pieno yra eksportuojama. Todėl labai svarbu gerinti šios gamybos efektyvumą. 2006 metais iš vienos karvės Lietuvoje vidutiniškai primelžta 4484 kg pieno arba 12 proc. daugiau nei 2002 metais. Nors šalyje vidutinis pieno primilžis iš karvės nuolat didėja, bet kol kas yra vienas mažiausių ES. Pienininkystei plėtoti yra palankios gamtinės sąlygos, šalyje veisiami galvijai gerai prisitaikę prie esamos pašarų bazės, jų genetinis produktyvumas gana aukštas. Tačiau dėl konkurencijos augant reikalavimams šalies ir užsienio rinkose, reikia siekti efektyvesnio pieno ūkio vystymo. Pieno gamyboje daugiau nei 60 proc. išlaidų tenka pašarams. Tod��l jų gamybos kaštai, kokybė ir maistingumas daro didžiausią įtaką pieno gamybos ekonomiškumui. Mažinant pieno gamybos savikainą, labai svarbu pasiekti aukštą pašarų maisto medžiagų konversiją. Efektyviau panaudoti pašarus ir, esant tiems patiems ištekliams, gauti daugiau produkcijos padeda įvairių pašarų paruošimo šėrimui būdų taikymas. Todėl, tobulinant produktyvių karvių šėrimo technologijas, ieškoma naujų, pažangesnių pašarų paruošimo būdų ir vienas iš jų gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Dairy farming has always been a primary important branch of cattle breeding in our country. Dairy farming is considered to be the essential direction of the strategy of agricultural development in the country of Lithuania. Dairy production made 23% of total agricultural production during the year of 2006. Milk and dairy production is produced by more than 180 thousands of agricultural subjects. About 50% of produced milk has been exported recently. It explains why economical efficiency of the production is especially important. Despite the fact that an average milk production per cow has been increasing recently, but it remains among the lowest ones in the EU. During the year of 2006 an average milk production per cow made 4484 kg of milk, 13% more than in 2000. It should be stated that our country is distinguished by quite favorable conditions for dairy farming. The cattle bred in the country are adjusted to the existing forage basis and the potential of their genetic productivity is rather high. Nevertheless, the higher requirements caused by the competition on the inner and foreign market force to seek for the more efficient development of dairy farming. About 60% of expenditure in milk production is spent on forage. That is why costs of forage production, quality and nutritional value mainly determine milk production economy. In order to decrease milk production costs it is primarily important to reach high conversion of forage nutritional substances. For more effective... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti praktinio mokymo centro karvių bandos pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaitą atskirais laktacijos mėnesiais, sezonais bei keičiantis laikymo sąlygoms. Darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su LVA praktinio mokymo ir bandymų centre karvių veislėmis; 2. Išnagrinėti atrinktų karvių grupių pieno kokybės rodiklius ir kokybę, palyginti su atitinkamų veislių Lietuvoje vidurkiu; 3. Išnagrinėti laktacijos mėnesio įtaką pieno kokybės rodikliams; 4. nustatyti sezono įtaką pieno kokybės rodikliams. Išvados: 1. Lietuvos juodmargių įprastinėmis laikymo sąlygomis pieno kiekis buvo 9 % didesnis nei Lietuvos juodmargių, laikomų šaltomis sąlygomis, Vokietijos juodmargių – 22 % didesnis nei tos pačios veislės karvių, laikomų šaltomis sąlygomis, Olandijos juodmargių – 14,9 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje ir Danijos juodmargių – 7 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje; 2. Lietuvos juodmargių produktyvumas šalto tipo karvidėje buvo didesnis už kitų juodmargių veislių produktyvumą tomis pačiomis laikymo sąlygomis (14,4 % didesnis už Vokietijos juodmarges, 14,6 % didesnis už Olandijos juodmarges ir 25 % didesnis už Danijos juodmarges). Šis rodiklis demonstruoja Lietuvos juodmargių veislės didesnį atsparumą šalto laikymo sąlygoms; 3. Didžiausias pieno riebalų kiekis (4,63 %) buvo nustatytas Danijos juodmargių karvių piene, laikomų šaltomis sąlygomis; 4. Pieno riebalai ir pieno baltymai kito nepriklausomai nuo laktacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Place and methods of work fulfillment: the work was carried out in the Department of Animal Science of Lithuanian Veterinary Academy and Practical Instruction and Research Centre under Lithuanian Veterinary Academy in 2006 – 2008 years of postgraduate studies. 84 cows of equal period of lactation were selected: 58 cows in Muniškiai farm and 26 cows in Giraitė farm. Cows were selected considering that the most producing period of lactation would coincide with cattle-shed period. The conditions of cow keeping are different. In Muniškiai cattle-shed they are kept in standard conditions: they spend time in a pasture in summer and bound to standing places in winter. They are milked in their standing places. Giraitė cattle-shed is of cold type, where cattle are kept loosely. Here cows are kept in cold conditions in groups consisting of 30 – 40 cows. They are herded in a pasture in summer. The cows are milked in Swedish DeLaval “Tandem” type milker. The cows are fed with the same fodder and the schedule of work is also the same. The data has been analyzed statistically using “Excel” spreadsheet. Review of the work: in a period of 2006 – 2007 years milk yield of Lithuanian black-and-white cows was 434 kg less than of German, 768 kg less than of Dutch and 1409 kg less than of Danish black-and-white cows. Lithuanian black-and-white cows provided 25 – 77 kg of butterfat less than Dutch, German or Danish cows. Lithuanian black-and-white cows had proteins 0,05 % less than the same Danish... [to full text]

Darbo tikslas: išanalizuoti LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centro pašarų, naudojamų melžiamų karvių šėrime, kiekybinius ir kokybinius rodiklius bei racionus ir karvių produktyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kiek ir kokių pašarų sukaupta ūkyje melžiamų karvių šėrimui per pastaruosius 2 metus. 2. Išanalizuoti ūkio melžiamų karvių šėrimą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. 3. Išanalizuoti karvių produktyvumo ir pieno kokybinius rodiklius. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad tirtame ūkyje daugiausiai laikoma Vokietijos juodmargių veislės (~50 proc.) ir Lietuvos juodmargių (~30 proc.) karvių. Daugiausiai bandoje buvo 1 – 3 laktacijų karvių (78,6 - 83,5 proc. visos bandos karvių). Vidutinis karvių produktyvumas 6835 kg pieno 4,23 proc. riebumo, 3,3 proc. baltymingumo; vidutinis somatinių ląstelių skaičius - 287 tūkst./ml. Atlikus melžiamų karvių šėrimui pašarų bazės analizę nustatėme, kad ūkis daugiausiai sukaupė vienmečių žolių siloso (873,9 t). Pašarų kokybės parametrų analizė parodė, kad siloso kokybės parametrų fermentacijos rodiklis kokybė ir stabilumas yra geri. Tyrimų metu išanalizuoti karvių racionai pagal mitybinius rodiklius tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiu buvo praktiškai panašūs ir orientuoti į 21 l pieno primilžį. Išvados: 1. Tirtame ūkyje melžiamų karvių skaičius padidėjo nuo 145 vnt. 2011m. iki 199 vnt. 2012 m. Bandos analizė pagal karvių veisles parodė, kad daugiausiai laikomų karvių yra Vokietijos juodmargių veislės (apie puse bandos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of paperwork: To analize the feed, used for feeding dairy cows at the LUHS VA Practical training and testing centre and to analyze their quantative and qualitative indicators, rations and productivity of cows. The goals: 1. Determine the amount and type of feed accumulated in the farm for dairy cows feeding in the last 2 years. 2. To analyze the feeding of dairy cows on pasture and indoor feeding periods. 3. To analyze the productivity of cows and milk quality indicators. The analysis showed that the studied farm mainly considered German Black & White (~50 per cent.), and the Lithuanian Black and White (~ 30 percent) cows. Most herds were 1 -3 lactation cows (78.6 to 83.5 percent. entire herd of cows). Average productivity of 6835 kg of cow, milk fat - 4.23 percent., mikk protein - 3.3 per cent. The average somatic cell count - 287 thous./ml. Dairy cows feed database analysis found that the farm mainly accumulated perennial grass silage (873.9 t). Feed quality parameters showed that quality parameters of silage fermentation rate quality and stability is good. Studies to analyze the rations by nutritional indicators both indoor and outdoor period was practically similar and focus on the 21 l milk yield.

Pienininkystė – nuo seno Lietuvos respublikoje sparčiai besivystanti gyvulininkystės šaka, nes čia yra palankios gamtinės sąlygos. Pieno kokybė dažniausiai priklauso nuo gyvulio sveikatos ir žinoma nuo jam sudarytų laikymo sąlygų. Pieninių galvijų laikymo sąlygos turi atitikti jų biologines ir etologines reikmes. Respublikoje nuolat atliekami tyrimai siekiant užtikrinti ne tik produkcijos kiekybę, bet ir kokybę. Šiuo metu vis dažniau vyrauja reikalavimai, bei teiginiai, kad geriausiai galvijus laikyti nepririštus. Gyvulininkystės patalpų mikroklimatas įtakoja galvijų fiziologinių rodiklių normas. Būtina apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti kiekvieno aplinkos komponento svarbą, kas gali leisti išvengti didžiausią žalą gyvuliams darančių veiksnių. Daugelio mokslo darbuotojų pastebėjimais dėl blogų karvių laikymo salygų primelžiama iki 15 proc. mažiau pieno. Be to, tokio pieno kokybė bus prasta, iš jo nebus galima pagaminti aukštos kokybės produktų. Valstybė kiekvienais metais praranda šimtus milijonų litų, dėl blogos kokybės pieno. Lietuvoje yra mažai atlikta tyrimų apie aplinkos veiksnių įtaką gyvulių produktyvumui, tame tarpe ir pieno kokybei. Būtina didinti tokių tyrimų kiekį Lietuvoje. Kadangi Lietuvoje nėra nuosekliai tyrinėta laikymo sąlygų įtaka pieno galutinei produkcijai, todėl iškeltas darbo tikslas: įvertinti skirtingomis sąlygomis laikomų karvių aplinką bei pieno kokybės kitimus. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti karvių laikymo sąlygų skirtumus. 2. Nustatyti pieno... [toliau žr. visą tekstą] / Object and tasks of work: The aim of this work was to evaluate the various conditions the cows are housed, and how that change the quality of the milk. Tasks of work : 1. To evaluate the cow housing conditions. 2. To investigate the differences in milk quality indicators. 3. To investigate the possible influence of cow housing conditions of milk qualitative indicators. 4. To analyze the negative factors affecting the quality of milk. Results and conclusions: It was found that there is a connection (p <0.05) between: 1. indoor air temperature and the total number of bacteria in milk; 2. indoor air humidity, and the total number of bacteria in milk; 3. bearing surface temperature and the total number of bacteria in milk; 4. indoor air temperature and somatic cell count in milk; 5. bearing surface temperature and somatic cell count in milk. With increasing microclimatic parameters, increasing the total number of bacteria in milk, and somatic cell count in milk. In the investigated farms, the best microclimate indicators were where cows was loose. It was the same with the milk quality indicators. The most negative factor affecting milk quality indicators, is housing temperature in the barn, because it encourages the other negative factors, like indoor air humidity and bearing surface temperature.

Magistro darbas parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijos, gyvūnų mitybos katedroje. Darbą sudaro šios dalys: turinys, įvadas, santrauka, literatūros apžvalga, tyrimo metodai, rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacijos. Tyrimo uždaviniai buvo išanalizuoti melžiamų karvių racionus, atlikti pieno ir biocheminius kraujo tyrimus. Nustatyti mitybos įtaką melžiamų karvių sveikatingumui, ir pieno kokybei. Tyrimui buvo pasirinkti du ūkiai. Kiekviename ūkyje atrinkta po trisdešimt melžiamų karvių. Iš karvių paimtas kraujas ir atlikti biocheminiai kraujo tyrimai, nustatytos kraujo fermentų TP, GLU, AST, ALP, CREA, ALB ir mineralinių medžiagų Ca ir PHOS kiekiai. Atlikus pieno tyrimus buvo nustatyti pieno riebalų, baltymų, urėjos ir laktozės kiekiai tiriamajame piene. Analizuojant karvių racionus, įvertinta pašarinių žaliavų mitybinė ir energetinė vertė. Vertinant ūkių pašarines žaliavas akivaizdžiai matėsi, kad karvės šeriamos aukštos energetinės vertės baltymingais, pašarais. / This master work was prepared in Lithuanian University of health Science, of Veterinary Academy Department of Animal Nutrition. The master work consists of a content, introduction, summary, review of literature, research methods, results and itʹs consideration, conclusion, recomendations. The objectives of this study was to analize dairy cows rations, to perfom milk and blood biochemical tests. Results of the research to relate with cows feeding and to ascertain the impact of nutrition for dairy cows health and quality of the milk. Were selected two farms for the research. In each farm selected for thirty dairy cows. Were conducted biochemical studies of blood enzyme TP, GLU, AST, ALP, CREA, ALB and minerals concentrations of Ca and PHOS. After the milk testing was to determine milk fat, protein, lactose and urea levels in the investigated milk. After analysis of cow rations, was appreciated of feed materials and energy value. In assessment of farm feed material was seen obviously that cows fed high protein, high-energy food. In one of the investigated farms observed shortage of roughage.

Urėja – vienas svarbiausių baltymų apykaitos produktų. Jį sintezuoja kepenys, o atrajotojams jis taip pat sintetinamas didžiojo prieskrandžio sienelėje iš amoniako, amino rūgščių ir amidų. Urėjos molekulė, maža ir neutrali, gali lengvai prasiskverbti į daugelį audinių. Ji laisvai praeina pro ląstelių membraną ir patenka į tarpląstelinį skystį, o iš ten – į kraujo plazmą ir laisvai filtruojasi šlapime. Palankiausia tyrimams terpė yra pienas, nes jis dažniausiai naudojamas įvairiems laboratoriniams tyrimams. Pieno urėja pradėta tirti ir duomenys apie šį rodiklį pradėti kaupti nuo 2002 m. sausio 1 d. Iki darbo pradžios 2006 m. jau buvo sukaupta daug tyrimo rezultatų. Analizei panaudoti patys naujausi 2006–2008 m. duomenys. Tai pirmas Lietuvoje atliktas visapusiškas urėjos rodiklio tyrimas, veisiamų karvių populiacijoje, panaudojant didelę duomenų imtį (5,4 mln. įrašų). Ir pirmą kartą Lietuvoje šiuolaikiniais tyrimų bei matematiniais ir genetiniais duomenų apdorojimo metodais įvertintos urėjos rodiklio kitimo priežastys, bei jos panaudojimo galimybės. Gautais rezultatais nustatyta urėjos kiekio įtaka reprodukcinėms karvių savybėms, aplinkos veiksnių įtaka urėjos kiekio kitimui, urėjos priklausomybė nuo karvių fiziologinės būklės, genetinė gyvulio įtaka urėjos kiekiui piene, urėjos koreliacija su kitais pieno sudėties ir kokybės rodikliais, urėjos kiekio paveldimumo koeficientas bei ištirta nevisaverčio ir subalansuoto racionų įtaka urėjos koncentracijai piene ir somatinių... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the Research: To analyze the investigation of urea concentration and the dependence of its concentration in milk on various factors in the population of cows bred in Lithuania. To prepare proposals about the use of the research data about urea concentration for solution of ration balancing and cows healthiness problems. Main Objectives: 1. To evaluate the effect of non genetic factors on urea concentration in milk of the cows, bred in Lithuania. 2. To define the effect of congenerous copulation and heredity coefficient of milk urea. 3. To define the correlation of the heredity coefficients of milk urea and genetic correlation coefficients with milk production, composition and somatic cell count. 4. To define the relation between reproductive properties of cows and somatic cell count in milk and milk urea concentration. 5. To evaluate clinical importance of urea concentration for the prediction of cows’ healthiness and culling. 6. To study the effect of inadequate and balanced rations on urea concentration in milk and changes of somatic cell count during the experiment and at the level of the whole herd. Highly effective system for milk composition and quality evaluation is introduced in Lithuania. According to planned order and frequency milk composition and quality investigations are carried out for each controlled cow and each milk producer. Great number of milk investigation results and other additional data about dairy cows are collected in the database of the... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti veislės įtaką karvių pieno produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei. Darbo uždaviniai: Įvertinti veislės įtaką visos kontroliuojamos Lietuvos pieninių galvijų populiacijos karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei pagal somatines ląsteles; įvertinti veislės įtaką tiriamosios juodmargių karvių bandos produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei pagal somatines ląsteles. Pienininkystė yra viena iš prioritetinių žemės ūkio vystymo krypčių. Pieningumas, pieno sudėtis bei kokybė priklauso nuo genetinių ir negenetinių faktorių. Didžiausią įtaką pieno rodikliams turi pašarai ir šėrimas - 50 - 60 proc., genetiniai faktoriai lemia - 25-27 proc., o likusi dalis priklauso nuo galvijų laikymo ir priežiūros technologijų. Lietuvoje yra 16 karvių veislių. Daugiausia auginama Lietuvos žalųjų ir juodmargių veislių karvių. Lietuvos juodmargių karvių pieningumas yra didesnis už žalųjų ir žalmargių, o riebalų ir baltymų kiekis yra aukštesnis žalųjų ir žalmargių veislių karvių grupėje. Produktyvumo kontrolės ir apskaitos duomenimis pati produktyviausia iš juodmargių yra Švedijos juodmargių galvijų veislė, o iš žalųjų - Estijos žalosios. Baltymų ir riebalų didžiausi kiekiai stebimi Anglerų veislės karvių piene. Aukščiausias pieno baltymingumas nustatytas Olandijos juodmargių karvių, o daugiausiai riebalų randama Danijos juodmargių veislės piene. Geriausia pieno sudėtis pagal baltymus ir riebalus yra Džersio veislės karvių. Somatinės ląstelės, procesų vykstančių pieno... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the work: Estimate the influence of the breed on cow's milk productivity, milk constitution and quality. The task of the work: Estimate the influence of breed all controlled for Lithuanian dairy cattle population cows’ productivity, milk constitution and quality according somatic cells; estimate the influence of breed research black and white cows cattle productivity, milk constitution and it quality according somatic cells. Dairying is one of priorities in the development of agriculture. Milking capacity, the constitution of milk, also its quality depend on genetic and non-genetic factors. The biggest influence over milk indicators is made with fodder and feeding ( it makes 50-60 per cent), genetic factors ( it makes 25-27 per cent), the remaining part depends on cattle keeping and supervision technologies. There are 16 cow breeds in Lithuania. Mostly red and black and white breed cows are raised in Lithuania. Lithuanian black and white cows milking capacity is bigger than of red and red and white ones, however the quantity of fat and protein is higher in red and red and white group of cows. From the control of productivity and accounting research the most productive from black and white cows is Swedish black and white cattle breed, while from red ones is Estonian red breed cows. The biggest quantity of protein and fat is noticed in the milk of Angler breed cows. The highest level of protein is found in Dutch black and white cows’ milk, white the... [to full text]