Aktualumas: Profesinio mokymo teikėjas: vykdo profesinio mokymo įstaigos vadybinės ir pedagoginės veiklos vidinį vertinimą; atsako už profesinio mokymo kokybę. Darbo tikslas: Išanalizuoti mokymo kokybės profesinėje mokykloje sampratą ir realijas. Darbo uždaviniai:  Išstudijuoti, pedagoginę, psichologinę, sociologinę literatūrą bei įvairius dokumentus, nagrinėjančius švietimo įstaigos vertinimo nuostatų teorinę bazę.  Ištirti mokytojų nuostatas vertinant profesinio parengimo kokybę.  Atskleisti mokinių įsivertinimą profesinio pasirengimo kokybės požiūriu.  Nustatyti darbdavių požiūrį į profesinio parengimo kokybę.  Aptarti respondentų grupių vertinimų dermę, diagnozuojant profesinį pasirengimą praktinei veiklai. Tyrimo objektas: Profesinio mokymo kokybė. Išvados (1):  Studijuota įvairi pedagoginė, psichologinė, sociologinė literatūra profesinio rengimo klausimu leidžia teigti, kad mokymo procese prioritetine užduotimi įvardijama mokymo kokybė. Teisiniai dokumentai taip pat skiria ypatingą vietą profesinio mokymo kokybei.  Pažymėtina, kad vieningo mokslininkų požiūrio į kokybės vertinimą nėra.  Skirtingas įmones atstovaujantys darbdaviai, vertindami profesinio rengimo kokybę, vieningai įvardija tas pačias pagrindines problemas: pasirengimo praktinei veiklai stoką, mokinių iniciatyvumo ir atsakingumo stoką.  Darbdaviai pažymi materialinės bazės stiprinimo būtinybę, bendradarbiavimo ryšių plėtojimą. Išvados (2):  Reikšminga tai, kad dauguma darbdavių... [toliau žr. visą tekstą] / The study object is professional schools quality of teaching. Study task is to analyze the conception and the reality of teaching quality in a professional school. The study consists three parts. Theoretical aspects of educational institution assessment are analyzed in the first part of this study. The point of professional school audit context is revealed in the second part. The empirical results of the study are presented in the third part. The conclusions follow that professional study quality depends on many factors: economical status of the country, adequate material basis of education institution, qualification of pedagogy, organization of teaching and a contingent of students. There is no unique and reliable system underlying the professional studying quality in Lithuania. The result of this study let us state that the main valuators of studying quality are employers. Study data show that employers are wanly ranking the professional preparedness of their trainees than the trainees themselves. The quality analysis shows that statistically reliable relation between evaluation of professional preparedness level or teaching quality and that dementias like motivation, success during the practice, also education institution system of knowledge evaluation. Study results indicate that mostly pupils agree with the statement that their professional preparedness depend only on their own effort. Future specialists ought to overprice their knowledge and skills, that is, they lack... [to full text]

The aim of this thesis is to analyze functions and perspectives of vocational information consultant (VIC) institution in Lithuanian vocational orientation system. The research object of this thesis is activity of vocational information consultant. The objectives of the thesis are: 1. to analyze scientific sources and main educational documents, that regulate vocational orientation in Lithuania; 2. to discuss the international experience of vocational orientation development and on that ground to define the principles of VIC activity in Lithuanian vocational orientation system; 3. to explore the peculiarities of VIC activity and to prepare suggestions for VIC education and training program improvement. Research methods: •Quantitative research (questionnaire) •Statistical data analysis Conclusions: 1.Shortage of vocational information places and its uneven distribution influence insufficient accessibility of vocational information services for target groups. 2.One of the main financial and legal problems in this area is establishment and financing of VIC staff. 3.The most important skills of VIC are communication and computer literacy skills. It is necessary to include development of those skills to the VIC education and training program.

Tyrimo „Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos 1990 – 2012“ tikslas yra atlikti Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemų, paslaugų teikėjų (institucijų, kurios yra atsakingos už profesinio orientavimo paslaugų teikimą, kokybę, plėtotę) lyginamąją analizę. Tyrimo ataskaitą sudaro 4 skyriai. Pirmame skyriuje analizuojama ir lyginama abiejų šalių profesinio orientavimo sistemų raida nuo 1990 m. iki 2012 m. Antrame skyriuje analizuojamos ir lyginamos profesinio informavimo struktūros t.y., už profesinį orientavimą atsakingos institucijos. Trečiame skyriuje analizuojamos ir lyginamos Lietuvos ir Latvijos profesinio informavimo internetinės duomenų bazės. Ketvirtame skyriuje lyginami Lietuvos ir Latvijos profesinį orientavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai.Tyrimas grindžiamas prielaida, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos plėtojamos skirtingai, nepaisant to, kad yra kaimyninės šalys ir jas sieja istoriniai bei politiniai įvykiai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos yra plėtojamos skirtingai, nes: priimami skirtingo pobūdžio įstatymai, orientuojamasi į skirtingas profesinio orientavimo sistemos dalis ir t.t. Nors rasta ir labai daug panašumų: Europos Sąjungos fondų vykdyti tokie pat arba panašūs projektai, sutampa, kai kurių už profesinį orientavimą atsakingų institucijų veiklą ir t.t. Tačiau negalima patvirtinti, kad Lietuvos profesinio orientavimo sistema yra labiau išvystyta negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research “Lithuanian and Latvian Systems of Professional Orientation in 1990-2012” is to perform a comparative analysis between the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems and the service providers (institutions, responsible for vocational guidance service providing, their quality and development). The research report consists of 4 chapters. In the first one, there are analysed and compared the development of vocational guidance systems from 1900 till 2012 in both countries. In the second chapter, there are analysed and compared professional information structures, i. e. institutions, responsible for vocational guidance. In the third chapter, there are analysed and compared internet data bases of the Lithuanian and Latvian professional information. In the last chapter of the report, the legal documents regulating the Lithuanian and Latvian vocational guidance are compared. The research is grounded on the assumption that despite the Lithuanian and Latvian common historical and political events, the vocational guidance systems are developed differently in both countries. The research showed that the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems are developed differently, because: the legislation is drafted of different character, it is oriented to different vocational guidance systems parts, etc. Even though there were certain similarities found: same projects, developed by the European Union funds, activity of some institutions, responsible for... [to full text]

The peculiarities of Lithuanian doctoral students’ professional identity and its multiplicity are analyzed. It is presumed that psychological, social and academic environmental factors may explain the doctoral students’ professional identity expression, which is observed through the professional roles: researcher-scientist, teacher and public service provider/practitioner. The theoretical part presents the problems of terminology regarding identity phenomenon, a disquisition of the professional identity concept by integrating identity and social identity theories, the peculiarities of the doctoral student’s professional identity formation within the career construction theory perspective, analysis of the factors that possibly explain doctoral student’s professional identity expression in the context of the systems theory, and finally, a theoretical model of the study is constructed. The empirical part covers the results of the study implemented in 2013. The sample consisted of 494 doctoral students from 22 higher education institutions in Lithuania. The results indicated that particular personality traits and thinking styles, subjectively perceived social support from various sources (scientific supervisor, colleagues and other students, employer, family and friends), as well as academic environmental factors (working conditions and scientific field) are significant for doctoral students’ identification with different professional roles. Modeling the interaction of factors... [to full text] / Daktaro disertacijoje analizuojama Lietuvos doktorantų profesinio identiteto daugialypiškumo problematika. Darbe keliama prielaida, kad psichologiniai, socialiniai ir akademinės aplinkos veiksniai gali paaiškinti doktorantų profesinio identiteto raišką, kurią stebime per atliekamus profesinius vaidmenis: tyrėjo-mokslininko, dėstytojo ir visuomeninių paslaugų teikėjo/praktiko. Disertacijos teorinėje dalyje pristatoma identiteto reiškinio terminijos problematika, profesinio identiteto sampratos aiškinimas integruojant identiteto ir socialinio identiteto teorijas, doktoranto profesinio identiteto formavimosi ypatumai per karjeros konstravimo teorijos prizmę, doktoranto profesinį identitetą lemiančių veiksnių analizė sistemų teorijos kontekste, pateikiamas teorinis tyrimo modelis. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2013 m. atliktos Lietuvos doktorantų apklausos rezultatai. Tyrimo imtis – 494 doktorantai iš 22 aukštojo mokslo institucijų Lietuvoje. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad tam tikri doktorantų asmenybės bruožai bei mąstymo stiliai, subjektyviai suvokiamas palaikymas iš skirtingų socialinių šaltinių (mokslinio vadovo, kolegų ir kitų studentų, šeimos ir draugų, darbdavio) bei akademinės aplinkos veiksniai (darbo sąlygos bei mokslo sritis) turi reikšmę doktorantų identifikacijai su skirtingais profesiniais vaidmenimis. Kompleksinis veiksnių sąveikos įvertinimas atskleidė, kad doktorantų profesinio identiteto raiškai tam tikri veiksniai yra svarbūs netiesiogiai, o per... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje pirminio profesinio mokymo politika vis dažniau paliekama aukštojo mokslo užnugaryje. Nacionalinė šalies valdžia irgi nelabai sutaria, kaip turėtų būti formuojama ši viešosios politikos sritis. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, remiantis ne tik įvairiais norminiais dokumentais, bet ir atliekant atvejo analizę (Kauno regione). Analizuojant teorinius profesinio mokymo politikos aspektus, galima pastebėti, jog plačiausiai procesus paaiškina viešosios politikos teorijos, leidžiančios išskirti tam tikrus politikos formavimo bei įgyvendinimo faktorius bei metodus. Tačiau šiandieninė Lietuvos profesinio mokymo politika yra kintanti, todėl konkretaus modelio suformuluoti negalime. Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimas ir įgyvendinimas skiriasi, lyginant jų efektyvumo rodiklius. Strateginiai dokumentai suformuluojami, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, o institucijos retai kada pasiekia visus numatytus tikslus. Profesinio mokymo finansavimas irgi yra gana komplikuotas, nes Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia Valstybės kontrolės priekaištų dėl nesugebėjo užtikrinti efektyvų lėšų administravimą. Atvejo analizė Kauno regione parodė, kad profesinio mokymo politikos procesus optimistiškai vertina tik ekspertai. Profesinių mokyklų vadovai daugiausia kritikos pateikė mokymo kokybės valdymo procesui bei finansavimo klausimams. Tyrimo metu buvo paneigta nuomonė, kad verslas... [toliau žr. visą tekstą] / The policy of primary vocational training in Lithuania is left out in the back of higher education more often. The national state’s government does not agree upon how this particular public policy sphere should be formed. That is why the aim of this work is to analyze the formation and implementation of Lithuanian vocational training policy, referring not only to different standard documents, but also performing a case analysis (in Kaunas region). While analyzing theoretical aspects of the vocational training policy, it may be noticed that the theories allowing to distinguish particular policy formation and implementation factors and methods explain the processes the best. Nevertheless, Lithuanian vocational training policy today is changing and it is not possible to formulate any concrete model. Lithuanian vocational training policy formation and implementation differ while comparing their rates of efficiency. The strategic documents are formed regarding the recommendations of the international organizations, but institutions rarely achieve the intended goals. The financing of vocational training is also quite complicated as the State Control reproaches the Ministry of Education and Science with its inability to ensure effective administration of resources. The case analysis in Kaunas region showed that the vocational training policy processes are evaluated optimistically only by the experts. The directors of vocational training schools criticized teaching quality process... [to full text]

Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus. / Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education.

Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education. / Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus.

This paper is intended for analysis of non-formal cultural education activity in the professional training center, of its effectiveness and influences to the harmonic education of student’s personality- his creative, intellectual, emotional, physical powers, verbal and nonverbal expression skills, formation of value system, for increasing of opportunities of participation of personality in various social and cultural activities. When examining the characteristic features of non-formal cultural education of students in the professional training center, the following tasks were realized: pedagogic, psychological and educational literature, connected with cultural education of students, was analyzed and systemized, cultural demands of students were disclosed, characteristic features of coordination of non-formal educational activity were discussed and the factors, stimulating non-formal cultural education of students were studied. Theoretical, empiric and mathematical-statistical methods were employed for performance of this research. The students from the departments of industry and commerce, service business and building technologies and business of Alytus professional training center, seeking to get the profession of the qualified worker, as well as the teachers of professional subjects, sport, art, culture, after-school activity and the mentors of clusters. After performance of research it was found out, that non-formal cultural education of students of professional... [to full text]

Temos aktualumas. Profesinis mokymas- tai besimokančiojo profesinių žinių ir gebėjimų (kompetencijų) įgijimo mokymosi būdu procesas, kurio metu įgyjama ar tobulinama atitinkama kvalifikacija. Nors profesinis mokymas kartais yra vadinamas pirmaisiais žingsniais karjeros link, tačiau dauguma moksleivių mieliau stoja į universitetus dėl žemo profesinio mokymo patrauklumo. Apie tai yra plačiai diskutuojama spaudoje, televizijoje ir kt., tačiau nepasiūloma profesinio mokymo patrauklumo didinimo galimybių. Išryškėjusi tyrimo problema– žemas profesinio mokymo patrauklumas. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti profesinio mokymo patrauklumą sąlygojančius veiksnius.Tyrimui pasiekti keliami uždaviniai: • Apibrėžti profesinio mokymo patrauklumo sampratą; • Atskleisti profesinio mokymo patrauklumo trūkumą lemiančius veiksnius; • Numatyti profesinio mokymo patrauklumo didinimo galimybes, atsižvelgiant į išskirtus patrauklumui įtaką darančius veiksnius; • Empiriškai ištirti ir atskleisti profesinio mokymo patrauklumą sąlygojančius veiksnius; • Numatyti profesinio mokymo patrauklumo didinimo galimybes, atsižvelgiant į išskirtus patrauklumui įtaką darančius veiksnius. Tyrimo objektas- profesinio mokymo patrauklumas. Tyrimo metodika. Rengiant šį darbą atliekamas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos metodu, jo rezultatai apdorojami ir apibendrinami. Be to, analizuojama mokslinė literatūra ir statistiniai duomenys. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, išryškėjo pagrindiniai profesinio... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the theme. Vocational, or career, education is a process of gaining vocational knowledge and competences through the process of learning when a learner gains or improves the corresponding qualification. In spite of the fact that vocational education is also called a step towards the career, the majority of learners prefer universities due to the lack of attraction of the vocational education. This phenomenon is widely discussed in the media but there haven‘t been offered any effective ways to increase the attraction of vocational education. So the problem of this research is the lack of the attraction of vocational education. The goal of this research is to reveal the factors that influence the vocational education’s attraction. In order to reach the goal there are some objectives: • To characterize the conception of attraction of the vocational education; • To reveal the reasons which influence the lack of attraction of the vocational education; • To think of possible effective ways to attract more students to vocational education considering already defined reasons influencing the attraction of vocation education; • To analyze empirically the ways that are possible to increase learners’ attraction to the vocational education. The object of the research: the attraction of vocational education. The methodology of the research. During the research, there has been made a quantitative analysis by giving the students of several secondary and vocational... [to full text]

Magistro darbe yra analizuojamos Šiaulių darbo biržos organizuojamų profesinio mokymo kursų švietimo paslaugos, išanalizuota ir susisteminta informacija apie švietimo įstaigos administracijos darbą, dėstytojus, paskaitų dėstymo metodus, mokymo įstaigos tinkamumą paskaitoms, pažymių rašymo ir vertinimo politiką, namų darbų užduočių atlikimą, konsultavimą, bei kursų pasekmes. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas T.R. Guskey ir D. Sparkso profesinio mokymosi ir tobulinimosi, bei mokinių mokymosi pažangos modelis. / There are analyzed the education services of vocational training in Šiauliai labour exchange, and systematized an information about the work of the administration in the education institution, the lecturers, the methods of teaching the lectures, the suitability of the education institution, the writing marks and the politics of the evaluation, the performance of the homework, consultation and the results of the classes in the master’s work. There was chosen the T. R. Guskey and D. Sparks’s model of the vocational training and development, and the students’ advanced studying for the research.