Europai įžengus į Žinių amžių, labai sparčiai keičiasi visuomenės narių mokymosi, gyvenimo ir darbo modeliai. Karjeros konsultantai turi teikti žmonėms kokybišką informaciją apie mokymosi ir įsidarbinimo galimybes, individualius ir visuomenės poreikius atitinkančias profesinio orientavimo paslaugas, ugdyti žmonių socialinį aktyvumą ir atsakomybę už savo profesinę veiklą. Tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti šiuos tikslus gali tik kompetentingi karjeros konsultantai. Dėl finansinės krizės išaugusi bedarbystė Lietuvoje ir socialinė įtampa pakeitė karjeros konsultantų konsultacijų pobūdį. Todėl prieš keletą metų atlikti karjeros konsultantų mokymosi poreikių tyrimų rezultatai gali ne visai atitikti nūdienos situaciją. Formaliai karjeros konsultantų kvalifikacija ir jai keliami reikalavimai Lietuvoje buvo nustatyti tik prieš dvejus metus, o jų kvalifikacijos tobulinimo sistema iki šiol yra neefektyvi. Karjeros konsultantai stokoja žinių ir įgūdžių, reikalingų jų veiklos efektyvumo ir kokybės užtikrinimui. Darbe analizuojama problema yra susijusi su karjeros konsultantų mokymosi poreikiais. Siekdami teikti kokybiškas profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas, karjeros konsultantai privalo nuolat atnaujinti ir gilinti savo profesines žinias bei tobulinti įgūdžius. Kintanti ekonominė, politinė bei socialinė aplinka taip pat stiprina karjeros konsultantų mokymosi visą gyvenimą poreikį. Tačiau iki šiol karjeros konsultantų profesinio tobulėjimo poreikiai nėra nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / When Europe entered into Knowledge age, the models of education, training, life and job of society’s members began to change very expeditiously. Career counsellors must give qualitative information about possibilities of training and placement, services of vocational orientation which correspond with individual and society needs for people, develop social activity and responsibility of people about their one career. Only competent career counsellors can properly and effectively realize such aims. Enlarged unemployment which was created by financial crisis in Lithuania and social pressure modified the character of career counsellors’ activity. Because of this the results of career counsellors training needs surveys, which were made some years ago, couldn’t correspond with situation in nowadays. The qualification of career counsellors and its requirements were formally determined only two years ago. The system of career counsellors’ qualification development isn’t effective till now. Career counsellors lack knowledge and skills which are important for guarantee of effectiveness and quality of their activity. The problem of the paper is related with training needs of career counsellors. In a purpose to afford qualitative services of vocational information and counselling career counsellors must constantly brush up and deepen their professional knowledge and develop skills. Changeable economical, political and societal environment sustain the need of training all the life of... [to full text]

Klientų aptarnavimo specialistų profesinis perdegimas ir jo sąsajos su asmeninėmis ir darbo charakteristikomis SANTRAUKA Klientų aptarnavimo specialistai dažnai patiria emocinę įtampą darbe, nes yra įpareigoti kasdien bendrauti su dideliu skaičium žmonių, stengtis patenkinti tiek savo organizacijos, tiek ir klientų poreikius. Šio tyrimo tikslas – ištirti klientų aptarnavimo specialistų profesinį perdegimą (jo dimensijas) ir jo sąsajas su asmeninėmis ir darbo charakteristikomis. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti profesinio perdegimo dimensijų išraiškas, 2. ištirti asmenines ir darbo charakteristikas, 3. ištirti profesinio perdegimo dimensijų sąsajas su asmeninėmis ir darbo charakteristikomis. Tyrime buvo naudoti Maslach profesinio perdegimo, streso įveikos klausimynai, profesinio aš-efektyvumo skalė, darbo krūvio skalė, interpersonalinių konfliktų skalė, vaidmenų konflikto ir vaidmenų dviprasmiškumo skalė, įgūdžių panaudojimo darbe, dalyvavimo priimant sprendimus skalės. Mes ištyrėme 91 klientų aptarnavimo specialistą. Išanalizavę tyrimo duomenis galime teigti, jog mūsų tirti klientų klientų aptarnavimo specialistai pasižymi vidutiniu profesinio perdegimo lygiu, kadangi jiems būdingas vidutinio lygio emocinis išsekimas ir vidutinio lygio asmeniniai pasiekimai, kas atitinka vidutinį profesinio perdegimo lygį. Depersonalizacija buvo žemos lygio, kas atitinka žemą profesinio perdegimo lygį. Emocinis išsekimas ir depersonalizacija koreliavo su šiom asmeninėmis ir darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Customer service representatives’ professional burnout and its relation to personal and job characteristics SUMMARY Customer service representatives often experience emotional strain at work – every day they have a lot of interactions with other people, they have to do their best in order to fulfill the requirements of organization and customers. The goal of this research – to evaluate the customer service representatives’ professional burnout (its dimensions) and its relation with personal and job characteristics. The tasks of the research: 1. evaluate the dimensions of professional burnout, 2. evaluate personal and job characteristics, 3. evaluate the relation between personal and job characteristics. In this research we used Maslach burnout inventory, stress coping questionnaires, professional self –efficacy scale, work load scale, interpersonal conflict scale, role conflict and role ambiguity scales, skill use at work scale, participation in decision making scale. 91 customer service representatives participated in this research. The results indicate that client service representatives experience medium burnout level (medium level emotional exhaustion, medium level personal accomplishment, low level of depersonalization). Emotional exhaustion and depersonalization correlated with these personal and job characteristics: emotional discharge stress coping strategy (positive correlation), interpersonal conflicts (positive correlation), role conflict (positive correlation) and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo veiksmingumo reiškinys Lietuvos švietimo sistemoje. Tai itin aktualus procesas, orientuotas į kokybiškų paslaugų teikimą ir sėkmės užtikrinimą profesinio mokymo rinkoje. Profesinio mokymo institucijų kokybės vertinimas analizuojamas dviem aspektais: visų pirma, jo sudėtingumas grindžiamas formaliojo švietimo programomis (tai įstaigos, kuriose suteikiamas vidurinis išsilavinimas), kita vertus, lygiagrečiai vykdomas profesinis mokymas (vadovaujamasi Profesinio mokymo įstatymu). Tokiu būdu ryškėja formaliojo švietimo ir profesinio mokymo grandžių dermės klausimas. Išorinis kokybės vertinimas vykdomas pagal vertinimo kriterijus, susietus su Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcija. Tačiau kyla problema, Lietuvos švietimo sistemos sudedamai daliai – profesiniam mokymui – dėl menko prestižo visuomenėje, švietimo politikų ir visuomenės dėmesio stokos iki šiol nėra Vyriausybės patvirtintų išorinio vertinimo kriterijų, kurie optimizuotų profesinio mokymo kokybės užtikrinimo procesą. Baigiamuoju darbu siekiama – išanalizuoti profesinės mokyklos kokybės išorinio vertinimo sistemą ir įvertinti jos veiksmingumą. Siekiant darbui iškelto tikslo, buvo įgyvendinami šie uždaviniai: 1) išanalizuoti Lietuvos švietimo kokybės ir jos užtikrinimo sampratas; 2) atlikti profesinės mokyklos išorinio kokybės vertinimo sistemos analizę; 3) išnagrinėti bendrojo ugdymo išorinio vertinimo sistemą; 4)... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s thesis analyses the phenomenon of the effectiveness of vocational training external quality assessment in the Lithuanian educational system. This is a particularly relevant process, which is focused on provision of high-quality services as well as assurance of success in the vocational training market. The quality assessment of the vocational training institutions is analysed in two aspects: first of all, its complexity is substantiated by the formal education programs (these are the institutions which provide secondary education), on the other hand, vocational trading is carried out simultaneously (regulated by the Law on Vocational Training of the Republic of Lithuania). Thus, a question of the harmony between the links of formal education and vocational training emerges. External quality assessment is carried out in accordance with the assessment criteria, which are associated with the concept of assurance of the quality of formal education. However, an issue arises: due to low social prestige, lack of regard from politicians in the education department as well as limited attention of the society, there has not yet been external assessment criteria approved by the government in regards to the vocational training – a part of the Lithuanian educational system – which would optimise the vocational training quality assurance process. The aim of the thesis is to provide an analysis of the vocational school external quality assessment system as well as to evaluate its... [to full text]

The process of IT integration into labour market vocational training in smaller regions of Lithuania is very slow because of the shabby budgets of vocational training schools and low computer literacy of the staff. This is the main problem, why information systems in these institutions are not created and used. Thus, almost all documents, related to the administration of labour market vocational training are filled in manually. With integration into EU, the number of trainees from labour market raised tow-three times in Lithuania and time costs of vocational training administration increased as well. To reduce the time costs of vocational training administration, information system of vocational school adult training department is created. Guidelines for users of created information system are also presented.

Profesinio orientavimo klausimai yra plačiai aptarti mokslinėje literatūroje ir yra nemažai atlikta tyrimų šioje srityje, tačiau profesinio pasirinkimo galimybės mokyklose, vykdant profesinį orientavimą, nėra plačiai akcentuojamos. Darbe keliama hipotezė: Profesinio orientavimo veikla gimnazijose vykdoma, naudojamos įvairios formos, tačiau įvertinant mokinių profesinio pasirinkimo galimybes, teigtina, kad ši veikla nėra pakankama, kryptinga ir nuosekli. Tyrimo tikslas: ištirti I-IV gimnazinių klasių mokinių profesinio pasirinkimo galimybes mokykloje. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: teoriniu lygmeniu išanalizuoti ir aptarti psichologinę, pedagoginę, vadybinę, metodinę ir kt. literatūrą nagrinėjamu klausimu; išsiaiškinti I-IV gimnazinių klasių mokinių nuomonę dėl profesinio pasirinkimo galimybių mokykloje; išsiaiškinti I-IV gimnazinių klasių mokinių tėvų požiūrį į jų vaikų profesinio pasirinkimo galimybes mokykloje; išsiaiškinti I-IV gimnazinių klasių vadovų, minėtose klasėse dėstančių pedagogų nuomonę dėl gimnazistų profesinio pasirinkimo galimybių mokykloje. Tyrimo objektas: I–IV gimnazinių klasių mokinių profesinio pasirinkimo galimybės mokykloje. Apklausa buvo vykdoma Radviliškio miesto Vaižganto ir Lizdeikos bei Radviliškio rajono Baisogalos ir Šeduvos gimnazijose. Dalyvavo 199 mokiniai, 83 pedagogai bei 70 mokinių tėvų. Darbe naudoti šie metodai: dokumentų turinio analizė, mokslinės literatūros analizė, anketinės apklausos – mokinių, pedagogų ir tėvų nuomonei... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of professional choise is highly discussed in science literature. Much research was made in this sphere. The opportunities of professional choise in schools aren‘t highly emphasised though. The hypothesis was raised: The activity of professional orientation is carried out in schools and different forms are used. Although, by evaluating the opportunities in choosing profession it is asserted this activity isn‘t sufficient, successive and purposeful. The aim of investigation is : to research the professional choise of Ist – IVth Gymnasium forms in schools. Some goals were raised to reach this aim: to analyse and discuss psychological, pedagogical, management and other literature in theoretical way, to clarify the students‘ opinion on the possibilities of profession choise in school, to clarify the opinion of parents‘ attitude towards opportunities of profession choise, to clarify the opinion of headmasters‘, teachers‘ about the possibilities of professional choise in schools. The object of investigation: Ist – IVth forms students of Gymnasiums opportunity of professional choise in school. The survey was done in Radviliškis Vaižgantas and Lizdeika Gymnasiums, and in Baisogala and Šeduva Gymnasiums in Radviliškis region. 199 students, 83 teachers and 70 parents participated in this investigation. These methods were used: the analysis of documents, the analysis of science literature, questionnaire survey - the opinion of students, teachers and parents... [to full text]

Socialinės partnerystės principas pabrėžia sąveiką tarp socialinių partnerių, valstybės, darbdavių ir darbuotojų, kuris pasireiškia apibrėžiant valstybės (švietimo institucijų ir įstaigų), darbdavių atstovaujamų susivienijim�� prekybos, pramonės ir amatų rūmų, (Žemės ūkio rūmų) ir darbuotojų (profsąjungų ir kitų sąjungų) pareigas ir atsakomybę planuojant, organizuojant, vykdant ir įverinant priemones ir profesinio rengimo programas. Kadangi Lietuvos profesinio rengimo modelyje valstybė atidavė atsakomybę už profesinio rengimo kokybę profesinio rengimo institucijoms, kurios palaiko artimus ryšius su darbdaviais, štai todėl socialinių partnerių sąvoka yra ribota, turint galvoje, darbdavius. Yra daugybė problemų, susijusių su praktiniu rengimu Lietuvoje, kadangi švietimo institucijų finansavimas yra nepakankamas, praktinio rengimo bazė profesinėje mokykloje atsilieka nuo tų įrengimų ir technologijos, kurias studentai randa, kai ateina į įmones baigę mokyklas. Neturtingą praktinio mokymo bazė galima pakeisti glaudžiu bendravimu su darbdaviais, kokybišku praktiniu rengimu įmonėse. Profesinio rengimo kokybės vertinimas yra vykdomas darbo metu. Nėra vieningos profesinio rengimo kokybės vertinimo sistemos, štai kodėl darbe kalbant apie galiojančius aktus ir dokumentus praktinio rengimo kokybės vertinimo rodikliai ir kriterijai yra atskiri. Kalbant apie šiuos parametrus, empyrinis tyrimas buvo atliktas tam, kad įvertinti darbdavių įtakos praktinio profesinio rengimo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of social partnership emphasizes interaction between social partners, the state employers and employees which “manifests itself in defining the state’s (educational institution’s and offices’), employer’s represented by unions (chambers) of Commerce, Industry and Crafts, Chambers of Agriculture) and employee’s (trade unions and other unions) limits of duties and responsibilities planning, organizing, executing and evaluating means and programs of vocational training. Since in the model of vocational training that exists in Lithuania the state delegated responsibility for the quality of vocational training to institutions of vocational training which maintain closest relations which employers, that’s why the nation of social partners is restricted, having in mind, employers. A lot of problems exists in Lithuania concerning practical training since funding of educational institutions is not sufficient, bases of practical training at vocational schools fail to keep pace with equipment and technologies that students find when they come to enterprises after finishing schools. Poor bases of practical education can be substituted by close interaction with employers, qualitative practical training at enterprises. The evaluation of quality of vocational training is executed during work. There’s no unified system of quality evaluation of vocational training, that’s why at work, referring to analysis of valid deeds and documents, indicators and criteria of evaluation of... [to full text]

Lietuva vis labiau įsitraukia į daugiamatę pasaulio raidą: pasinaudodama integracijos pranašumais ji siekia ilgalaikio konkurencingumo pasaulio ir Europos erdvėje. Šalyje nėra gausių gamtinių išteklių, ji nepasižymi išskirtine geografine padėtimi, todėl žmogiškieji ištekliai tampa pagrindine valstybės vertybe. Sparčiai didėjantis žmogiškųjų išteklių poreikis – vienas dabartinio laikmečio iššūkių, kurį sukelia besiplečiančios rinkos ekonominiai dėsniai, gamybos dinamiškumas, jos struktūriniai pokyčiai, naujos technologijos, stiprėjanti konkurencija ir aukštos kvalifikacijos specialistų stoka. Šiandieninis darbo pasaulis kelia iš esmės naujus reikalavimus žmogui jo karjeros kelyje. Šiuolaikiniam individui būtina karjeros kompetencija, kurią laiduoja aukšti specialieji profesiniai bei bendrieji: bendradarbiavimo bei veikimo socialinėje aplinkoje, darbo pasaulio pažinimo, sprendimų priėmimo, veiklos planavimo ir kiti gebėjimai. Dabartinėje, sparčiai besikeičiančioje, aplinkoje kiekvienam visuomenės nariui vis svarbesnė tampa galimybė mokytis ir tęsti savo žinių ir įgūdžių lavinimą visą gyvenimą. Nuošalėje atsiduria asmenys pradžioje, dažniausiai nenorintys, o vėliau ir nesugebantys prisitaikyti prie nuolat kintančių ir sudėtingėjančių gyvenimo sąlygų. Visuomenė vis labiau skirstosi į tuos, kurie turi rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir kvalifikaciją, ir tuos, kurie jos neturi. Tikėtina, kad jauni žmonės, įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau neįgiję darbinės... [toliau žr. visą tekstą] / The greatest treasure of every country in the world is its scholastic frame quality and youth education. The efficiency of educational system is expressed through the number of inceptives in proportion to the number of students who have achieved a certain education degree. It is essential for a student to undergo success in each part of an educational chain and develop correspondent competence. There is an objective in our country to warrant compulsory primary education and apprenticeship up to 16 years of age. Recently, persons from 18 to 24 years without secondary education and who do not proceed to study are being taken into particular consideration. The weak link in Lithuanian educational system is vocational training schools. Each year approximately 7 thousand apprentices of these schools terminate their learning agreements before acquiring vocation. Therefore the aim of this investigation is to discover the reasons which prevent students from acquiring their chosen profession. The first part covers theoretical aspects of ineffectual learning, taking scientists’ researches into consideration, the extent of an unsuccessful learning and prime reasons for an early retreat from the educational system. The second section renders the reasons and assumptions for leaving vocational schools on the grounds of a particular vocational school activity analysis and unsuccessful students’ questionnaire information. The results identify difficulties of psychological, educational... [to full text]