2-5 metų vaikų psichikos sveikatos veiksniai: Lietuvos vaikų tyrimo analizė SANTRAUKA Pastaruoju metu vaikų psichinė sveikata tapo aktualia problema mūsų visuomenėje. Bandoma nagrinėti sutrikimų įvertinimo galimybes, jų raišką, apsauginius ir rizikos veiksnius. Ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologinės problemos yra labai aktualios ir mažai tyrinėtos. Anksti pasireiškę emociniai ir elgesio sunkumai gali sukelti sunkėjančias psichikos sveikatos problemas mokykliniame amžiuje, paauglystėje ir suaugus. Todėl svarbu žinoti, kokie veiksniai yra susiję su ikimokyklinio amžiaus vaikų psichikos sveikata, tam, kad galėtumėme numatyti ankstyvą prevenciją ar intervenciją tikslinėms rizikos grupėms. Mūsų tyrimo tikslas yra įvertinti ir aprašyti veiksnių sąsajas su 2-5 metų vaikų emocijų ir elgesio sunkumų raiška. Ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologiniams sunkumams įvertinti buvo naudojamos dvi skalės: CBCL 1½-5 ir C- TRF 1½-5 lietuviškos versijos, tai T. Achenbacho empiriškai pagristos įvertinimo sistemos formos, skirtos 1½-5 metų vaikų elgesiui vertinti, bei R. Jusienės ir kt.(2007) sukurtas vaiko aplinkos klausimynas, skirtas gauti informaciją apie artimiausią vaiko aplinką, kurioje vaikas auga ir pan. Tyrime dalyvavo 1047 vaikų, iš jų buvo atrinkta 971, 2-5 metų amžiaus vaikų. Tame tarpe 510 berniukai ir 461 mergaitės. Remiantis tyrimo rezultatais nustatėme, kad 2-5 metų amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumų raiška susijusi su tokiais veiksniais, kaip antai: gyvenamoji vieta... [toliau žr. visą tekstą] / Factors of mental health of 2-5 years old children: analysis of Lithuanian research (data) SUMMARY Currently an exclusive role in our society is occupied by children‘s mental health problems . Social scientists have become increasingly interested in better understanding of preventive and psychological risk factors for children‘s mental health. Mental health problems in preschool children are topical but there are a few studies, focused on them. Early emotional and behavioral problems can determine mental health problems later. It is important to know the factors of mental health in order to prevent serious emotional and behavioral problems by intervening at the youngest ages. The purpose of our research was to assess and to describe relations of factors of mental health to emotional and behavioral problems. Mental health problems were coded using the items of the CBCL for ages 1 to 5 (CBCL/1 ½ -5), Caregiver-Teacher Report Form (C-TRF/1 ½ -5) and a questionnaire of the micro – environment of a child (Jusienė R. ir kt., 2007) in order to get information about the micro-environment of a child. The research has been conducted on 1047 children. Later 971 children were separated out – 510 boys and 461 girls. All the children were aged between 2 and 5 years. The findings from our research have shown that populated locality, parents‘background, maternal employment, family income, family structure, unintentional physical injuries, emotional, health or speech problems and levels of... [to full text]

1. SANTRAUKA Skripkina S., Psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinės būsenos įvertinimas, slaugos magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas doc. E. Laurinaitis, Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra, 2006m. Vilnius. Depresija ir nerimas yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų. Pasaulyje vienu metu didžiąja depresija serga 5-9 proc. moterų, nerimu apie 25 proc. gyventojų. Mediko profesija nėra išimtis sirgti nerimu ir depresija, o ypač jei yra dirbama su sutrikusios psichikos asmenimis. Šie žmonės dažniau serga depresijomis, žudosi, tampa priklausomi nuo alkoholio. Lietuvoje apie medikus ištikusias nesėkmes bandoma nutylėti arba išvis nekalbama. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichikos sveikatos įstaigose dirbančių slaugytojų emocinę būseną. Iškelti šie uždaviniai: 1. Naudojantis HAD skale įvertinti nerimo ir depresijos buvimą prieš ir po atostogų bei paanalizuoti šių sutrikimų išsidėstymą pagal amžių, šeimyninę padėtį ir vaikus. 2. Įvertinti darbo stažo, darbo krūvio ir papildomo darbo turėjimo įtaką nerimo ir depresijos pasireiškimui. 3. Palyginti HAD skalės rezultatus ir subjektyvios savijautos vertinimo atitikimą. 4. Nustatyti ryšį tarp atostogų vertinimo ir nerimo bei depresijos pasireiškimo. Tyrimo objektas – psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinė būsena. Atliekant apklausą buvo naudojama 21 klausimų anketa ir HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression). Tyrimo metu buvo... [toliau žr. visą tekstą] / 1. SUMMARY Skripkina S., Evaluation of the emotional status of the nurses from mental health institutions, magistracy final work of nursing, scientific guide Reader is E.Laurinaitis. He is the supervisor tutor of the university of Vilnius, medical faculty, internal diseases and nursing department, 2006, Vilnius. Depression and anxiety are mostuly found in mental derangements. At the same time in the world of the high depressive ilness are ill 5-9 per cent of women and with anxiety about 25 per cent of inhabitans . The medical‘s profession is not exception to ill with depression and anxiety, especially when they work with mentally persons. These people often are ill with depressions, they commit suicide and become dependet on alcohol. In Lithuania it is trying to suppress or absolutely don’t talk about this failures, what has happen to medical’s men. The aim of this research is to evaluate the emotional status of the nurses in mental health institutions. There are raised this tasks: 1. By using the HAD scale Hospital Anxiety and Depression) to evaluate anxiety and depressions existence before and after holidays and to analyse the situation of these derangements according to the age, family status and children. 2. To evaluate influence of length of service, load of work and having supplementary work on display of anxiety and depression. 3. To compare results of the HAD scale and the accordance of subjective feeling appreciation. 4. To make a connection between evaluation of... [to full text]

Šiuo metu psichikos sveikatos sričiai skiriamas ypatingas dėmesys, vykdomi sprendimai įtraukia pačias įstaigas į keitimosi procesą. Tai sąlygoja projektų vadybos poreikio atsiradimą. Šio darbo tikslas - atlikti psichikos sveikatos priežiūros ir globos įstaigų situacijos teorinę analizę, išnagrinėti valstybės politiką sprendžiant jų problemas bei tyrimu nustatyti šių įstaigų motyvaciją ir galimybes keistis vykdant projektus. Šios įstaigos pasirinktos atsižvelgiant į tai, jog stacionarių paslaugų, teikiamų psichikos sveikatos negalią turintiems asmenims, teikimo kaštai ir kokybė reikalauja esminių pokyčių. Lietuvoje psichikos sveikatos srities modernizavimo procesas yra nukreiptas į bendruomeninių paslaugų tinklo sukūrimą bei esamų stacionarių paslaugų optimizavimą. Dalis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bus skirta šiems tikslams įgyvendinti, o lėšos bus paskirstomos projektų būdu. Taigi svarbus kiekvienos įstaigos dalyvavimas rengiant ir vykdant projektus. Pagrindiniai tiriamosios dalies uždaviniai: 1) ištirti įstaigų motyvaciją vykdyti projektus; 2) atskleisti įstaigų galimybes vykdyti projektus; 3) atskleisti darbuotojų požiūrį į projektų vadybą; 4) nustatyti, kokie veiksniai, respondentų nuomone, daro didžiausią įtaką pokyčiams psichikos sveikatos priežiūros ir globos srityse; 5) palyginti psichiatrijos ligoninių ir socialinės globos įstaigų darbuotojų atsakymus. Atlikta anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 68 asmenys, dirbantys su psichikos sveikatos sutrikimų... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, the sphere of mental health is under consideration, the decisions involve organizations into the process of turnover. This process results the need of project management. The aim of this work is to perform a theoretical analysis of the situation in mental health care and social care institutions, to analyze the policy of government in solving problems of these institutions and empirically investigate the motivation and possibilities to change during the process of project management. These institutions were selected consider the fact that, that institutional services, provided to mentally disabled persons, need essential changes because of high costs and lack of quality. In Lithuania the process of modernization is directed to establishment of community services network and optimization of existing institutional services. The part of European Union funds will be provided to implement these goals. To sum up, it is important participation of every institution in developing and implementing projects. The main tasks of empirical part are: 1) to research a motivation of institutions to implement projects; 2) to explore possibilities of institutions to implement projects; 3) to find out an attitude to project management; 4) to identify which factors by the respondent’s opinion make the biggest influence on changes in mental health care and social care fields; 5) to compare the answers of mental health care and social care workers. The research was obtained by using... [to full text]

Summary Introduction: Lithuania, as well as other post-communist countries, has inherited the soviet system of mental health care, which was oriented towards long-term in-patient (residential) treatment, exclusion from public and negation of mental illnesses as a problem. Though Lithuania has made huge progress in humanisation and restructuring of mental health services - mainly thanks to mental health professionals employed in this area - there still is a mountain of soviet-inherited problems without settlement of which no further progress is possible. Without changing the image of mental health care institutions first, it is impossible to expect any changes in the public attitude, stigmatisation of patients and social exclusion, either. Objective of the work: To assess the structure of Lithuanian in-patient (residential) mental health care and trends of restructuring thereof. Tasks: 4.To analyse the existing arrangement, structure, scope of activities and related changes of Lithuanian in-patient (residential) mental health care institutions. 5.To assess the attitude of psychiatrists towards structural changes in in-patient (residential) mental health care. 6.To submit recommendations as to the restructuring of in-patient (residential) mental health care in Lithuania. Methodology: 3.Analysis of documentation, information publications and data of in-patient (residential) mental health care institutions. 4.Questionnaire interview of psychiatrists in outpatient and in-patient... [to full text]

Psichikos sveikata yra labai svarbi visapusiškam žmogaus vystimuisi, ji yra neatsiejama asmens gyvenimo dalis. Gera psichikos sveikata leidžia džiaugtis laimėjimais ir adekvačiai išgyventi liūdesį. Vaikų psichikos sveikata Lietuvoje pasižymi itin prastais rodikliais. Didėja vaikų savižudybių skaičius, patyčių mokykloje mastai, psichikos sveikatos sutrikimai nustatomi vis jaunesniame amžiuje. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje siekiama decentralizuoti okupacijos metais vyravusią centralizuotą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, atsakomybę už ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą perduodant savivaldybėms. Darbo tikslas – įvertinus Lietuvoje įgyvendinamą vaikų psichikos sveikatos priežiūros politiką decentralizacijos aspektu, išryškinti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Atlikti decentralizacijos koncepcijos sveikatos priežiūros srityje analizę. 2. Išanalizuoti kaip Lietuvos teisinėje bazėje atsispindi vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. 3. Išanalizuoti vaikų psichikos sveikatos priežiūros organizavimą Lietuvoje decentralizacijos aspektu. 4. Ištirti kaip Lietuvoje įgyvendinama vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. Darbe buvo atliekama mokslinių šaltinių ir teisinių dokumentų teorinė analizė bei kokybinis tyrimas. 2011 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo surinkti 9 pusiau struktūruoto tipo interviu. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvoje yra... [toliau žr. visą tekstą] / Mental health is very important for universal man’s growth. It is an integral part of human’s life. A good mental health helps to enjoy achievements and adequately outlive sadness. Children’s mental health in Lithuania differs in bad indexes. The number of children’s suicide is growing, sneering at school grows to some extent, mental health disorders are diagnosed at younger age. Since Lithuania’s independence it has been tried to decentralize in occupied Lithuania dominated mental health care system, responsibility for ambulatory’s mental health care facilities organization was given to local government. Aim of the work – after evaluating Lithuania’s policy of children’s mental health care in decentralization aspect, the main problems and solutions were highlighted. Tasks of the work: 1. To fulfill an analysis on decentralization’s concepsion of health care range. 2. To analyse how the decentralization of children’s mental health care reflects in Lithuania’s legal framework. 3. To analyse children’s mental health care organization in Lithuania on decentralization aspect. 4. To investigate how decentralization of children’s mental health care is realized in Lithuania. Academic analysis of scientific sources and legal documents, qualitative research were accomplished in this work. In 2011, during March and April nine semi structured interviews were collected. The aim of this research was to find out how decentralization of children’s mental health care has been realized... [to full text]

Tyrimo tikslas: Ištirti gydytojų psichikos sveikatą, vidinę darną, suicidiškumo ir nuostata savižudybės atžvilgiu ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. įvertinti ir palyginti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus pagal socialinius demografinius duomenis. 2. ištirti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus lyginant pagal specialybę. 3. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatą lyginant pagal vidinės darnos lygį. 4. įvertinti ir išnagrinėti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę lyginant pagal socialinius demografinius duomenis. 5. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal specialybę. 6. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal vidinės darnos lygį. 7. įvertinti ir palyginti gydytojų vidinę darną ir jos komponentus pagal socialinius demografinius duomenis. 8. išanalizuoti gydytojų vidinės darnos ir jos komponentų lygį lyginant pagal specialybę. 9. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatos ir suicidiškumo, tarpusavio ryšį. 10. ištirti ryšį tarp psichikos sveikatos ir nuostatų savižudybės atžvilgiu Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Tyrime dalyvavo: 78 onkologai, 63 bendrosios praktikos gydytojai ir 63 psichiatrai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai patvirtino mūsų hipotezę, gydytojai, pasižymintys blogesne psichikos sveikata, žemesne vidine darna, turi teigiamą nuostatą savižudybės atžvilgiu bei turi suicidiškumo požymių (yra linkę pritarti savižudybei)... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the research: To analyze peculiarities of the doctors’ mental health, sense of coherence and attitude towards suicide. Tasks of the analysis research: 1. To estimate and compare the doctors' mental health and it‘s aspects according to social data and demographics. 2. To investigate the doctors' mental health comparing by the specialties. 3. To examine the doctors' mental health comparing by the level of sense of coherence. 4. To estimate and examine the doctors' suicidity and attitudes towards suicide comparing by social data and demographics. 5. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to specialty. 6. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to the level of sense of coherence. 7. To estimate and compare the doctors' sense of coherence and it‘s components according to social data and demographics. 8. To analyze doctors' sense of coherence and it‘s components according to specialty. 9. To examine correlation between the doctors' mental health and suicidity. 10. To investigate correlation between mental health and attitude towards suicide. Research methods: Analysis of scientific literature, survey with questionnaires, analysis of statistical data. Research participants: 78 oncologists, 78 general practitioners and 78 psychiatrists. Results of the research: Our hypothesis was being confirmed by the results, the doctors of worse mental health and lower sense of coherence have positive... [to full text]

Vis dažniau užsienio ir Lietuvos mokslininkai pastebi, kad dvasinis žmogaus pasaulis siejasi su jo subjektyviai suvokiama gerove, psichikos sveikata bei psichologiniu atsparumu (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). Tačiau Lietuvoje šie klausimai dar nedaug nagrinėti (Laurinavičiūtė, 2004). Ypač menkas šios temos ištirtumas vidutinio amžiaus žmonių grupėje (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). Šio darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių religingumo, psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos psichikos ypatumus bei sąsajas skirtingose socialinėse-demografinėse grupėse. Tyrime dalyvavo 164 vidutinio amžiaus (40-65 metų, amžiaus vidurkis 51,12 ± 8,1 metų) žmonės; iš jų 36,6 proc. (n=60) vyrų ir 63,4 proc. (n=104) moterų. Norint nustatyti vidutinio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą, naudotas psichikos sveikatos klausimynas (angl. The General Health Questionnaire, 12-GHQ, Goldberg, 1970). Vidutinio amžiaus žmonių psichologinis atsparumas nustatytas naudojant dispozicinį psichologinio atsparumo skalę (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007), o religingumas - naudojant vidinio ir išorinio religingumo skalę (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonių religingumas, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / More and more frequently, both Lithuanian and foreign scholars note that the spiritual world of an individual is related with his/her subjectively conceived welfare, psychical health and psychological resilience (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). However, this research in Lithuania has been scarce (Laurinavičiūtė, 2004), and this topic has been particularly under-researched in the middle-aged segment of the population (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). The aim of the present work is to establish the relationship among the religiousness of the middle-aged population, their psychological resilience and subjectively conceived psychical health. 164 individuals of middle age (40 to 65 years old; age average 51.12 ± 8.1 years)took part in the research; among them, 36.6 per cent males (n=60) and 63.4 per cent females (n=104). In order to establish the subjectively assessed psychical health of the middle-aged population, The General Health Questionnaire, 12-GHQ, developed by Goldberg, (1970) was employed. The psychological resilience of the middle-aged population was established by applying the Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, developed by Bartone, (2007) while religiousness was identified by employing the Age-Universal” I-E Scale–12 developed by Gorsuch & Venable (1983). The results of the research revealed that the religiousness, psychological resilience... [to full text]

A national survey conducted in Lithuania indicates the tendecency, that the first contact with drugs is earlier from year to year. Also that more children and adolescents participate in substance abuse programs, who also suffer from severe conditions related with the usage of psychoactive substances. Aim of the study.Evaluating the organization of help offered in Lithuanian mental health care centres connected with the control of youth substance abuse. Objectives. 1. To overlook prevention and treatment system of youth substance abuse at primary mental heath care level. 2. To evaluate the organization of activities at mental heath care centres to control youth substance abuse. 3. To evaluate whether mental heath care centres cooperate with other institutions to provide better services for youth addicts especially to cope with related problems occuring. Methods. The analysis of Lithuanian law documents, anonymous questionaire sent to the directors of mental health care centres, statistic program SPSS 10.0 version. Results. In Lithuania prevention and treatment of substance abuse is being performed at 65 mental health care centres and is based on existing youth mental health care law. In Lithuania, no similar study has ever analyzed the situation for youth drug addicts and compared their needs for treatment and rehabilitation with offered services in mental health care centres. The survey showed that one third of the health care centres offer services that meet the... [to full text]

The work concerns the peculiarity of multidisciplinary team work, providing community mental health services. Theory defines the main principles of arranging the services, overview the tendency of reforms in field of psychiatry in Lithuania, propose brief development review, overlook legislation, highlighting various professional work components in the care system. The main purpose of research is to make an evaluation of Karoliniskiu mental health center’s staff and team work peculiarities parasitizing multidisciplinary team work method. Research was made using qualitative analysis, which identifies muldisciplinary team work, measures links between various professional groups. Conclusions: it is clear, that the institution has top-down (hierarchical) interactions, uneven information sharing between professional groups: psychiatrists, psychologists, nurses, social workers. Those are the main obstacles in building multidisciplinary team work in practice and equal interaction in between professionals; in case to make the treatment of patient’s problems more effective, it is necessary to enforce team work and change the information sharing system in institution – hierarchical collaboration should be changed to equal collaborating, while every professional’s competence has equal wage in general work process.

Disertacijoje analizuojami pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai bei juos prognozuojantys biomedicininiai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Atliktas perspektyvusis kohortinis kūdikių, gimusių 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais LSMU ligoninėje Kauno klinikose, tyrimas. Duomenys surinkti vykdant tris tyrimo etapus: (1) ligoninėje surinkti biomedicininiai duomenys bei atlikta anketinė motinų apklausa, (2) atlikta anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus trijų mėnesių amžiaus ir (3) anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus pusantrų metų amžiaus. Pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai buvo įvertinti naudojant Vaiko elgesio aprašo (CBCL/1½–5) (Achenbach, Rescorla, 2000) Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą versiją (Jusienė, Raižienė, 2006). Emocijų ir elgesio sunkumai buvo labiau išreikšti kūdikiams, kurie gimė atliekant cezario pjūvį bei kurių fiziologinė būklė po gimimo nebuvo optimali. Tyrimas atskleidė tokių psichologinių ir socialinių veiksnių svarbą prognozuojant emocijų ir elgesio sunkumus, kaip sudėtingas motinos emocinis nėštumo priėmimas, negatyviai motinos vertinami santykiai su vyru / partneriu nėštumo metu, dažnas motinos negatyvių emocijų patyrimas, dideliu nerimu dėl vaiko pasižymintis motinos pogimdyminis prieraišumas ir nelanksčios, į tėvus orientuotos motinos nuostatos kūdikio auginimo atžvilgiu. Disertacijoje taip pat analizuojamos ir aptariamos tirtų biomedicininių, psichologinių ir socialinių veiksnių... [toliau žr. visą tekstą] / The Dissertation analyses infants’ emotional and behavioral problems at the age of 1.5 years and their predictive biomedical and psychosocial factors. The Dissertation is based on data from prospective birth-cohort study. Study participants were infants born in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno Klinikos from May to September in 2009. The analysis included the data from three stages of the study: (1) biomedical data during and after childbirth and a questionnaire survey given to mothers 2 to 3 days after childbirth in hospital, (2) questionnaire survey of mothers three months postpartum, and (3) questionnaire survey of mothers 1.5 years postpartum. Emotional and behavioral problems were more expressed in infants born via caesarean section and whose physiological functioning after birth was not optimal. Study also revealed the importance of such psychosocial predictors of emotional and behavioral problems as complicated emotional acceptance of pregnancy, poor couple’s relationship during pregnancy, frequent negative maternal emotions, maternal postpartum attachment characterized by high anxiety regar¬ding child, and inflexible and parent-oriented attitudes toward infant-rearing. The associations between biomedical and psychosocial factors are also analyzed and discussed.