The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text] / Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe analizuojamas buvusios LTSR ir dabartinės Lietuvos politinis elitas, jo kaita ir transformacija atkūrus šalies nepriklausomybę. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos politinio elito kaitą keliais aspektais: kaip kito „senasis“ politinis elitas – kokią dalį dabartinio politinio elito sudaro buvę TSKP, LKP, LTSR AT ir kiti aukštus partinius ir valstybinius postus užėmę asmenys. Antra, kaip keičiasi „naujasis“ politinis elitas – kokią dalį parlamento ir Vyriausybės narių sudaro pirmą kartą išrinkti parlamentarai ir ministrai, kiek jų Seimo ar Vyriausybės darbe dalyvauja nebe pirmą kartą. Tikslui pasiekti iškeliami septyni uždaviniai. Pirmiausiai kokios priežastys įtakojo pokomunistinės transformacijos procesus Vidurio ir Rytų Europoje, kaip prie to prisidėjo tuometinės M. Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos, kokį vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kaip transformacijos procesus ir politinio elito kaitą įtakoja politinės partijos, Lietuvos politinio elito bruožai ir kaita. Pastarajam uždaviniui įgyvendinti buvo atlikta Seimo ir Vyriausybių sudėties analizė. Tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, analitinis, lyginamasis ir statistinis metodai. Gauti rezultatai parodė, jog pagrindinė ir svarbiausia Vidurio ir Rytų Europos valstybių išsivadavimo iš SSRS priežastis buvo M. Gorbačiovo pradėtos ekonominės ir politinės reformos, kurios paskatino Sovietų Sąjungos dezintegraciją. M. Gorbačiovo „Pertvarka“ leido Lietuvoje nuo 1988... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about Lithuania’s political elite, its change and transformation after the restoration of independence. The main purpose of this work is to describe the change of Lithuania’s political elite, answering two questions. First of all, finding out the alternation of the “old” elites – how many of today’s political elite were members of Communist party of the USSR and LSSR, how many of them were members of The Supreme Soviet of the Lithuanian SSR. Second, finding out the alternation of the “new” elites – recirculation and change of parliament and government members of Lithuania. To achieve these purposes there were formulated some goals. First of all, what were the reasons that influenced Post-Communist Transformation processes in Middle and Eastern Europe, what was the role of M. Gorbachev’s political and economical reforms in Post-Communist Transformation process and what was the impact of Sąjūdis the Reform Movement of Lithuania in the transformation processes. Secondly, how Lithuanian political parties influence democratization processes and elite change, what is the level of education of Lithuania’s political elite and finally, what is recirculation and change of parliament and government members’ of Lithuania. To achieve these goals there were made a research analyzing the configuration and composition of parliament and government of Lithuania. Research was made using descriptive, analytical, comparative and mathematical methods. The conclusion is that one of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Rinkimų sistemų poveikis balsavimo rezultatams: 2004 m. ir 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų atvejų analizė“ nagrinėjama kaip būtų susiklostę abiejų paskutinių LR Seimo rinkimų rezultatai, jei rinkimai vyktų ne pagal dabar taikomą paralelinę mišrią rinkimų sistemą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir eksperimentiškai patikrinti kaip skirtingos rinkimų sistemos įtakoja LR Seimo rinkimų rezultatus ir kaip nuo to keičiasi parlamentinių partijų svoris bei įtaka. Uždaviniai: 1. Apžvelgti šiuo metu pasaulyje naudojamas rinkimų sistemas; 2. Pateikti pagrindinių rinkimų sistemų detalią analizę išskiriant jų privalumus bei trūkumus; 3. Atlikti 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų atvejų analizę pritaikant skirtingas rinkimų sistemas; 4. Palyginti galimus 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų rezultatus taikant skirtingas rinkimų sistemas bei apibendrinti gautus rezultatus. Hipotezės: 1. Sąrašinė proporcinė rinkimų sistema parankesnė naujai susikūrusioms partijoms ir savo ruožtu neparanki tradicinėms; 2. Mažoritarinės rinkimų sistemos neparankios naujai susikūrusioms partijoms; 3. Tautinių mažumų partijoms ir nepartiniams kandidatams parankiausia “pirmas-prie-finišo” rinkimų sistema; Atliktoje analizėje su 5 skirtingomis rinkimų sistemomis, patvirtinamos keltos hipotezės, kad proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos palankios naujai besikuriančioms partijoms ir leistų joms turėti iki 80% daugiau atstovų įstatymų leidžiamojoje institucijoje, kai tuo... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s Degree final paper work „Electoral systems impact on voting results: 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections‘ case study“ pays main attention to what the results would be of the two last elections to Lithuanian parliament if other than parallel electoral system was used. Main goal is to analize and experimentaly check how do different electoral systems impact Lithuanian parliament results and how depending on results do the party position, weight and influence change. Object: 1. To review electoral systems currently used in the world; 2. To make detailed analysis of main electoral systems stressing their advantages and disadvantages; 3. To analyse 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections using five different electoral systems (party list, two round, first-past-the-post, MMP and limited voting); 4. To compare possible results of 20004 and 2008 Lithuanian parliament elections using different electoral systems and conclude the results Hypothesis: 1. Party list system provides new parties with additional seats in the parliament; 2. Plurality / majority systems provides new parties with less seats comparing to parallel system; 3. First-past-the-post provides additional seats (comparing to parallel system) to minority parties and non-partisan candidates. Detailed analysis results confirm, that party list system provides new parties with additional seasts in the parliament. At the same time, two biggest traditional parties would lose up to 28,89% seats comparing... [to full text]

Bakalauro baigiamąjį darbą sudaro teorinė (iš dviejų skyrių) ir praktinė dalys. Teorinėje darbo dalyje aptariama vietos savivaldos ir savivaldybės sampratos, atskleidžiant kaip jos kito įvairiais laikotarpiais. Pateikta vietos savivaldos principų analizė, siekiant atskleisti kaip yra įgyvendinama savivalda tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Analizuojant vietos savivaldos modelių tipologiją, buvo aptarti klasikinių bei konkrečiai Lietuvoje taikomų savivaldos modelių ypatumai, akcentuojant mero vaidmenį savivaldos sistemoje. Taip pat aptartos galimybės dėl tiesioginių mero rinkimų formos įgyvendinimo Lietuvoje.Empirinėje darbo dalyje atlikta dokumentų turinio analizė, siekiant atskleisti kaip kito mero kompetencijos kintant įstatyminei bazei. Analizė atskleidė, kad nors kompetencijų kiekis sulig kiekviena įstatymo redakcija ir didėjo, tačiau įgaliojimų atžvilgiu mero veikla buvo suvaržyta, tapo labiau atstovaujamojo pobūdžio dėl nuo 2003 metų pasikeitusio vietos savivaldos modelio. Ekspertų interviu metu buvo apklausti buvę ir esami Šiaulių miesto merai, kurie pateikė nuomonę analizuojamais klausimais iš savo ilgametės patirties. / Bachelor's thesis consists of theoretical (two sections) and of practical parts. The theoretical part of the paper discusses the local self-government and municipal concepts, revealing the way they changed over time. There are supplied the principles of local self-analysis in order to reveal how the implementation of self-government at both the national and international level is being realized. The analysis of the typology of local self-government models were discussed about the classical and Lithuanian cases, emphasis on the role of the mayor's municipal system. Also discussed the possibility of direct mayor elections in Lithuania.The empirical part of the work there is conducted content analysis of documents, in order to reveal how the mayor legislation changed while changing the legislation. The analysis revealed even though the amount of legal competency increased, but the powers in respect of the mayor's activities were restricted, become more representative because of the changed local self-government model in 2003. During experts interview there were interviewed present and former mayors of the city of Šauliai, who provided opinions on the issues of their long experience.

Naujų politinių jėgų atsiradimas ir iškilimas – reiškinys, būdingas demokratinėms valstybėms. Ypač vadinamosioms naujoms demokratijoms bei posovietinėms valstybėms. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir vykstant demokratizacijos procesams, šis reiškinys paplito labai plačiai ir tapo būdingas praktiškai prieš kiekvienus rinkimus į LR Seimą. Šalyje, vystantis partinei sistemai, buvo juntamas politinės „kairės – dešinės“ priešpriešos mažėjimas, kas iš dalies sąlygojo vadinamųjų politikos „naujokų“ atsiradimą. Atsirasti naujoms politinėms jėgoms padėjo ir aktyvios reklaminės bei sėkmingos rinkiminės kampanijos, susikurti partijų įvaizdžiai, šioms politinėms jėgoms vadovaujančių lyderių „ryškumas“ ir asmeninės ambicijos bei rinkėjų viltis ir tikėjimas, kad naujai išrinkti tautos atstovai, pakeis tuometinę šalyje susiklosčiusią situaciją. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia naujų politinių partijų susiformavimo ir iškilimo priežastis prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tyrimo objektas – „naujų“ Lietuvos partinės sistemos veikėjų iškilimo fenomenas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 – 2008 metų laikotarpiu. Tikslui pasiekti yra keliami keturi uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama partinės sistemos samprata bei politinių partijų formavimosi procesai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Toliau aptariama Lietuvos partinės sistemos formavimosi raida. Siekiant paaiškinti Lietuvos partinės sistemos politikos „naujokų“ fenomeną yra analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The emergence and uprise of new political parties represents a phenomenon typical for democratic states. It is especially characteristic to the so-called new democracies and post-soviet states. In Lithuania, following restoration of its independence and launch of democratization processes, this phenomenon became a highly wide-spread, and turned out to be typical practically before each election to the Seimas of the Republic of Lithuania. The development of a party system within this State saw an obvious decline of the political “left-right” opposition that partially determined emergence of the so-called political “newcomers”. The emergence of the new political powers was significantly facilitated by active promotions and successful election campaigns as well as striking positions and personal ambitions of the political power leaders accompanied by the expectations and faith of electors that newly elected representatives of the will change the situation currently prevalent in the State. The objective of the research paper – to find out factors that determine reasons for the formation and uprise of the political parties before the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania. The object of the research – the phenomenon of emergence of “new” players of the Lithuanian multi-party system during the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania in the period of 1992-2008. To achieve the above-mentioned objective the following four tasks were set. First of all, the... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti politiniui marketingui skirtų kaštų įtaką rinkimų rezultatams. Siekiant tikslo, teorinėje darbo dalyje analizuojama politikos ir politinio marketingo sąvokos. Taip pat, aiškinamasis politinio marketingo modelis, analizuojami politinių partijų kampanijų finansavimą apibrėžiantys įstatymai, bei politinė reklama. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami Lietuvos Respublikoje vykusių Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai. Naudojant Lietuvos Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Darbo partijų politinei kampanijai skirtų pajamų ir išlaidų ataskaitas skaičiuojama mandato kaina Kauno ir Vilniaus miesto rinkiminėse apylinkėse, bei Lietuvos mastu. Projektinėje darbo dalyje suformuluoti tokie sprendimai rinkėjų skaičiui pritraukti ir kuo didesniam mandatų skaičiui gauti: 1. Reikia kaip atskirą segmentą išsiskirti būsimą ir esamą akademinį jaunimą (studentus); 2. LSDP pozicionuodama turi remtis savo ilgamete patirtimi, žiniomis. 3. TS-LKD turi mažinti savo neigiamą įvaizdį ir pozicionuoti save kaip teigiamų pokyčių ir kaitos siekiančią partiją; 4. DP gali pozicionuoti save kaip partiją padedančią vidurinės klasės asmenims siekti išsilavinimo. / The final goal of diploma paper is to assess the influence of political marketing costs on election results. To achieve the objective, the policy and political marketing concept is analyzed in a theoretical part of the paper, together with interpretation of political marketing model as well as the analysis of the political party campaign finance laws and political advertising. Final analytical part provides an analysis of the Municipal Council election results of the Republic of Lithuania. Using the calculated costs of the income and expenditure of the Lithuanian Social Democrats, the Homeland Union - Lithuanian Christian Democrats and the Labor party's political campaign of the mandate of the city of Vilnius and Kaunas elective districts, and Lithuania. In a designed part of the paper , solutions are formulated how to attract voters and how to get the greatest number of mandates : 1. A separate segment of the future and current university students (undergraduate students) should be distinguished; 2. LSDP when positioning must rely on their many years of experience and knowledge. 3. HU-LSC has to reduce its negative image and position itself as a positive development and change aiming party; 4. LP may be positioning itself as the leading party which helps a middle class people to seek an education.

Nors populizmo terminas dažnai sutinkamas politikos moksluose, žiniasklaidoje, politikų ar paprastų piliečių retorikoje, populizmo tyrimai nėra paplitę ir tik pastaruoju metu labiau buvo susidomėta ir bandoma operacionalizuoti šią sąvoką. Lietuvoje populizmo tyrimų apskritai praktiškai nėra. Vis dėlto populizmo tematika yra itin aktuali: paprastai populizmas suvokiamas kaip žalingas stabiliam demokratijos veikimui ar, Rytų ir Vidurio Europos regiono atveju, tolimesniems demokratijos ir partinės sistemos konsolidacijos procesams. 2011-2012 m. parlamento rinkimai Baltijos valstybėse vyko po sunkios ekonominės krizės, kuri sukrėtė šį regioną itin stipriai, todėl populistinių politinių partijų sėkmės galimybės tapo dar didesnės. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių partijų programas ir įvertinti jų populizmo apraiškas 2011-2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į populizmo tyrimų raidą politikos moksluose. Egzistuojant daugeliui teorinių prieigų bei populizmo fenomeno sampratų, būtina apsibrėžti savąją populizmo tyrinėjimo prieigą ir aiškinimą. Šiame darbe remiamasi populizmo kaip demokratijos patologijos aiškinimu, kadangi jis labiausiai atliepia šiandieninio populizmo Europoje kontekstą. Tokiu būdu nagrinėjamas ir sudėtingas ryšys tarp populizmo ir modernios demokratijos. Populizmas šiame darbe visų pirma suprantamas kaip siaura ideologija, ši prieiga įgalina tinkamiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Populism is a widespreaded conception, often used in the discourse of political scientists, media or common citizens. However, only in the recent period scientists attempted to adapt this conception to empirical research or to use a comperative approach. Populism researches in Lithuania practically do not exist yet. Nevertheless, populism topic is relevant: usually it is associated with negative impact on stable function of democracy, or in the context of East and Central Europe region – a setback for further democracy and party system consolidation. Parliamentary elections in the period of 2011-2012 occurred after harsh economical crisis in Baltic region, therefore potential populism success is more presumable. The main goal of this research is to analyse the election programmes of political parties in Lithuania, Latvia and Estonia in the 2011-2012 parliament election period. To reach this goal, the study of populism research evolution in political sciences is made. One may find various theoretical approaches of populism phenomena, so scholar must adjust one particular explanation and theoretical approach. Populism as a pathology of democracy explanation is used in this study, because it most properly corresponds with recently context of populism in Europe. Consequently, the complex bond between modern democracy and populism phenomena is accomplished. I maintain that populism is primarily a thin ideology and this approach enables to analyse party programmes. Specific... [to full text]

Magistrinio darbo objektas yra žiniasklaidos priemonėse pateikiama politinė reklama. Darbo tikslas – remiantis moksliniais metodais išanalizuoti politinę reklamą rinkiminės ir ne rinkiminės kampanijos metu ir įvertinti jos galimą įtaką rinkimų baigčiai. Pagrindiniai darbo uždaviniai – remiantis teorine medžiaga bei praktiniais tyrimais išnagrinėti pagrindinius politinės reklamos bei rinkiminės kampanijos aspektus ir apibūdinti svarbiausius ypatumus; aptarti žiniasklaidoje pateikiamos politinės reklamos poveikį rinkėjams; išnagrinėti pagrindinius Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos rinkiminės kampanijos strategijos bruožus Seimo rinkimų metu; nustatyti ir apibendrinti politinę reklamą kasdieniame politikų veiklos kontekste (ne rinkimų metu). Darbe naudoti tokie metodai: literatūros analizės metodas nagrinėjant politinės reklamos sampratą, politinės reklamos ypatumus, rinkiminės kampanijos aspektus ir problemas; lyginamosios analizės metodas naudotas nagrinėjant partijų rinkimines strategijas; turinio analizės metodas taikytas atliekant politinės reklamos spaudoje tyrimą. Darbo išvados: rinkimų kampanijų metu pristatomos partijų rinkiminės programos domina tik labai mažą rinkėjų skaičių, todėl esminės reikšmės rinkimų rezultatams partijų programos neturi. Rinkiminių kampanijų metu vykdoma aktyvi politinė reklama turi stiprų poveikį rinkėjams, kurie neturinti aiškių rinkiminių nuostatų ir lengvai patiki įtaigiai pateikiamais patraukliais pažadais. Svarbus vaidmuo tenka partijos... [toliau žr. visą tekstą] / The occasions of political advertising we can notice every day, although the hugest amount of it is flooded during the electioneering. Media has opportunities to reach the mass auditory; it is an influential agency in the formation of public opinion. Therefore the most actual task is to involve the media during the electioneering. Most of them suppose media being the only opportunity to reach success in elections. As a problem of my research I have chosen the experience of the latter elections, which have showed that there are relations in the field of political communication, which are based on interchange and competition of political ideas. Politicians- ideologues become politicians- managers and administrators, which advertise their “goods”. It is proposed, that in elections it is fought not for the ideas, but for the money, which is given for the political advertising in media. As a result political advertising and its real or supposed influence on the final electable results is an actual and regular object of discussions. It is important to emphasis that it is difficult to estimate the influence of the political advertising on particular elector, moreover, that researches, which would show what influences electoral behaviour or political preferences are not popular. Besides it is difficult for the electors to remember which advertising they saw or read, it is difficult clearly to formulate what influenced their decision during the elections, having in mind, that there... [to full text]

This Master’s degree thesis analyses the generational cleavage present in the South Korean electorate, according to the results of the 18th presidential election that took place in December 2012. The focus of the thesis is on the changes of political ideologies and the generational change within the past decade, since the shift within electorate’s political orientations has exposed the slowly emerging generational cleavage. The object of the thesis is to find out whether there really is a generational cleavage within the Korean electorate and if so, what are the main reasons behind it. The object is being pursued by using descriptive analysis of primary and secondary sources and an in-depth interview with open questions. / Šis magistro laipsnio baigiamsis darbas tiria kartų skirtį Pietų Korėjos respublikos visuomenėje pagal 2012 m. gruodžio mėnesį įvykusių aštuonioliktųjų prezidento rinkimų rezultatus. Pagrindinis dėmesys yra telkiamas politinių ideologijų pokyčius ir kartų kaitą praėjusiame dešimtmetyje, kadangi elektorato politinių ideologijų pokytis išryškino pamažu atsirandančią kartų skirtį. Pasitelkiant aprašomąją pirminių bei antrinių šaltinių analizę bei giluminio interviu metodą atviro tipo klausimais siekamas darbo tikslas – išsiaiškinti ar Korėjos elektorate tikrai pasireiškia kartų skirties fenomenas ir jeigu taip, kokios yra jo priežastys.

Šiais laikais politika vis labiau siejama su komunikacija. Tai lėmė sparti informacinių technologijų raida ir kartu tobulėjančios komunikacinės technologijos bei strategijos. Šiuolaikinės rinkėjų elgesio teorijos prieina išvadų, kad rinkėjas ieško politinės informacijos minimaliomis pastangomis. Kita, akivaizdi tendencija – rinkėjų sprendimams žymiai svarbesnis tampa politinis lyderis, o ne politinė partija ir jos ideologija. Emociniai, o ne ideologiniai veiksniai ima viršų rinkėjui pasirenkant, už kurį kandidatą balsuoti, todėl vis labiau politikoje žaidžiama įvaizdžiais ir emocijomis. Išvardintos rinkėjų elgesio ir politinės komunikacijos tendencijos parodo didėjančią politinio lyderio ir jo įvaizdžio reikšmę bei patvirtina gilesnė politiko įvaizdžio, jo konstravimo, ir žiniasklaidos įtakos politiniuose procesuose analizės reikalingumą. Šio darbo objektas – žiniasklaidos įtaka lyderio įvaizdžiui bei rinkimų rezultatams. Darbo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos įtaką politinio lyderio įvaizdžiui ir Seimo rinkimų rezultatams. Nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp žiniasklaidoje pasirodžiusios neigiamos ir teigiamos informacijos apie kandidatą ir rinkimų rezultatų. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti įvaizdžio sąvoką ir politiko įvaizdžio sudėtines dalis, apibrėžti politinio lyderio savybes, remiantis išanalizuota literatūra, apibendrinti įvaizdžio konstravimo procesą ir pateikti įvaizdžio konstravimo schemą, nustatyti atskirų šio proceso dalių tarpusavio sąveiką, išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays politics becomes more and more related to communication. Fast growth of information technologies determines simultaneous development of communication strategies and technologies. Contemporary voters’ behavior theories say that voters put no or minimal effort to searching for political information. When making important political decisions people refer to the information that they can easily get or to the information which they receive as a side product of their other activities. Other obvious tendency of voters’ behavior shows that the leader and the image of the leader of political party becomes much more important than the ideology and political party itself. Not ideological but emotional factors are the basis for the political decisions. These tendencies make the image of politician and its construction an actual topic and worthy of deeper analysis. The object of this work is the media influences on the image of leaders in the parliamentary election of 2008. The aim of this thesis is to determine the media influence on the image of the leaders and the results of the parliamentary elections of 2008. The objectives of this work are: to define the term of the image and the composite parts of it, to define the common attributes of the political leaders, to structure the process of image making and to propose the scheme of the image construction process, to analyze popular images of politicians and political communications tendencies, to describe image communication... [to full text]