Musculo – skeletal stress in nursing staff and its association with health disorders Aim of the study was to investigate health complaints and work pressure among nursing staff, and to evaluate the associations of musculo - skeletal stress with their health disorders. Methods. During October - December, 2003, 300 employees of one Kaunas hospital were interviewed. In this case - control study, 100 respondents were included into the case group, and 200 were controls. The main criterion for the selection of controls was no engagement in activities characteristic of a nurse and an assisting nurse. The questionnaire was anonymous. Statistical analysis of the obtained findings was performed using SPSS 12 statistical software package. Results. Nurses whose work was not related to lifting weights (the control group) more frequently complained of pains in the neck (87,5 %), the shoulder girdle (91,7 %), and the back (93,2 %), whereas those whose work was related to lifting weights, more frequently complained of pains around the waist (73,0 %) and in the legs (94,9 %). The study showed that the pain syndrome in the arms by two times more frequently occurred in the control group (12,1 % compared to 6,0 % in the case group), which is characteristic of the sedentary job, especially computer work. Pain syndrome in the legs by four times more frequently occurred in the case group, compared to controls, which is typical of work related to weight lifting. The evaluation of the activities... [to full text]

Darbe pristatomo tyrimo objektu pasirinkta bendrosios praktikos slaugytojų kompetencija, o iškelto tyrimo tikslas - ištirti bendrosios praktikos slaugytojų kompetenciją, prižiūrint pacientus, turinčius psichikos sveikatos problemų somatiniuose skyriuose. / This paper presents a research an object of which was the competence of general nurses and purpose of the research was to assess competence of general nurses taking care of patients with mental health problems in somatic hospital departments.

Tyrimo tikslas - nustatyti slaugytojų gyvenimo stiliaus (pagal A. Adlerį), požiūrio į mirtį ir su sveikata susijusio elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 201 terapinio, chirurginio ir intensyviosios slaugos profilių slaugytoja, dirbančios Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigose. Anketinės apklausos būdu tirtas slaugytojų gyvenimo stilius, požiūris į mirtį ir su sveikata susijęs elgesy: tabako ir alkoholio vartojimas, mityba ir fizinis aktyvumas. Naudota Kern gyvenimo stiliaus skalė, Colet-Lester požiūrio į mirtį ir mirimą skalė ir klausimai, skirti su sveikata susijusio elgesio vertinimui. Slaugytojų gyvenimo stilius ir požiūris į savo ir kitų mirtį ir mirimo procesą analizuotas lyginant pagal specializacijos profilį, identifikuotos gyvenimo stiliaus ir požiūrio į mirtį sąsajos, įvertinti gyvenimo stiliaus ir požiūrio į mirtį ryšiai su sveikatą sąlygojančio elgesio rodikliais. Tyrimo rezultatai rodo, kad specializacijos profilis neturi įtakos slaugytojų gyvenimo stiliui ir požiūriui į mirtį, tačiau gyvenimo stilius ir požiūris į mirtį yra susiję su slaugytojų sveikatą sąlygojančiu elgesiu. / The aim of the study – to ascertain links between caregivers life style (by Adler), attitudies towards death and health behavior. 201 caregivers from therapeutic, surgical and intensive care units of Šiauliai health care institutions participated in this investigation. The life style of caregivers, the attitudies towards death and health behavior: smoking and alcohol consumption, healthy nutrition and physical activity were assessed by completing the Kern’s life style questionnaire, Colet-Lester fear of death scale and answering to questions about health behavior. The caregivers life style and attitudies towards death were analyzed by comparing by profile of specialization. The links between caregivers life style, attitudies towards death and health behavior have been identifyed. The results showed that the profile of specialization has not influencing towards caregivers life style and attitudies to death and dying but there are links between caregivers life style, attitudies towards death and health behavior.

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų prieţiūrą po skrandţio maţinimo operacijos ir jų gyvenimo būdo pokyčius. Tyrimo metodas. Tyrimas atliktas LSMU Chirurgijos klinikoje, Chirurgijos skyriuje. Anketinė apklausa vykdyta 2008 m. lapkričio mėn. – 2011 m. balandţio mėn. Respondentai apklausti prieš operaciją, metai po operacijos ir trys metai po skrandţio maţinimo operacijos. Apklausai naudotos anketos: Gyvenimo kokybės klausimynas SF – 36, Beko depresijos anketa ir tyrėjų sudaryti klausimynai: „Pacientų mityba po skarandţio maţinimo operacijos“ ir „Slaugytojų ţinios apie pacientų prieţiūrą, kuriems atlikta skrandţio maţinimo operacija“. Prieš skrandţio maţinimo operaciją dalyvavo 60 respondentų, metai po operacijos apklausoje dalyvavo 38 respondentai. Praėjus trims metams po operacijos dalyvavo 31 respondentas, iš jų 9 (29,04 proc.) vyrai ir 22 (70,96 proc.) moterys. Jų amţiaus vidurkis 42,09 metai (SN ± 11,28). Mūsų vykdytoje apklausoje dalyvavo ir 24 slaugytojos. Šių slaugytojų darbo staţo vidurkis chirurgijos skyriuje yra 11,98 metai (SN±9,21). Tyrimo rezultatai parodė, kad prieš skrandţio maţinimo operaciją visi respondentai turėjo I, II ar III laipsnio nutukimą, valgė du – tris kartus dienoje labai dideles ir dideles maisto porcijas. Praėjus trims metams po skrandţio maţinimo operacijos neliko pacientų turinčių I, II ir III laipsnio nutukimą; pacientai buvo normalios mitybos ir turintys antsvorį. Pacientai valgė penkis – šešis kartus per dieną vidutines, maţas ir labai maţas... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of work: Assess the care for patients after the operation of stomach reduction and changes in their way of life. Method of research: The research was performed in the Clinic of Surgery of LUHS, in the department of surgery. The questionnaire survey was performed in November 2010 – April 2011. The respondents were surveyed before their operation of stomach reduction, a year later and three years later. The following questionnaires were used for the survey: “Patients‟ nutrition after the operation of stomach reduction” and “Nurses‟ knowledge about the care for patients after the operation of stomach reduction”. 60 respondents took part before the operation of stomach reduction and 38 respondents took part a year later. 31 respondents took part three years after the operation, 9 men (29.04 per cent) and 22 women (70.96 per cent), respectively. Their mean of age was 42.09 (SD +/- 11.28). 24 nurses also took part in our survey. The mean of working experience of these nurses in the department of surgery is 11.98 years (SD +/- 9.21). The results of the research showed all the respondents had obesity of degree I, II or III before the operation of stomach reduction, ate very big or big meals two or three times a day. There were no patients with obesity of degree I, II or III in three years after the operation of stomach reduction; the patients had normal nutrition and with overweight. The patients ate average, small and very small meals five-six times a day, avoided eating fried... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir šių ligų pirminės profilaktikos vykdomas priemones. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų organizacinius aspektus. 2. Ištirti slaugytojų nuomonę apie sveikatą stiprinančios darbo aplinkos sudarymą. 3. Ištirti slaugytojų žinias apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir jų dažnį. 4. Palyginti slaugytojų, dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktiniuose patikrinimuose informuotumą apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir kontrolę. 5. Įvertinti slaugytojų profilaktinio sveikatos patikrinimo apimtis ir jų metu pateiktas rekomendacijas. Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas vienoje Lietuvos ligoninėje. Tyrimo dalyviai - bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimo būdas - vienmomentinė anoniminė apklausa ir įstaigos dokumentų analizė. Iš viso pateikta 200 anketų, sugrąžinta – 164 anketos, atsako dažnis 82 proc. Statistinei analizei atlikti buvo naudojamos SPSS 17.0 for Windows bei MS Excel programos. Rezultatai. Slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų kokybė nepatenkinama: atliekami ne visi teisės aktuose nurodyti būtini tyrimai, slaugytojos nekonsultuojamos gydytojų specialistų, nors 92,0 proc. darbe susiduria su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, nėra vertinami LNL rizikos veiksniai. Ketvirtadalis slaugytojų pristato medicinos pažymas nesitikrinusios sveikatos. Daugiau nei pusei slaugytojų darbovietėje nėra sudarytos sąlygos stiprinti sveikatą. Dauguma dalyvautų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To assess NCD risk for the nurses and the primary prevention measures of these diseases. Objectives. 1. To evaluate the organizational aspects of nurses‘ health check-up. 2. To examine the opinion of nurses about health enhancing worksite environment. 3. To assess the nurses‘ awareness about NCD‘ risk factors and their prevalence. 4. To compare the awareness of NCD‘s risk factors, their control among nurses participants and non-participants of health check-up. 5. Toevaluate the coverage of nurses‘ health check-up and the given recommendations. Methods. The study was provided in one Lithuanian hospital. Nurses were the participants of the study.Cross- sectional anonymous survey was carried out and the documentary analysis was performed. 200 questionaires were delivered, 164 - returned, response rate - 82 %. The SPSS 17.0 for Windows and MS Excel programmes were used for statistical anlysis of data. Results. The quality of nurses health check-up is unsatisfactory: not all investigations are carried out which are enumerated in the existing legal documents, nurses are not consulted by physicians specialists, despite the fact, that 92.0 % of them have contact with harmful environmental factors, the NCD risk factors are not detected. The quarter of nurses present the health certificates without health check-up. More than half of the nurses don’t have conditions for health promotion. Majority of nurses express willingness to participate in such health... [to full text]

Darbo tikslas – Ištirti Viešosios Įstaigos Kauno Centro poliklinikos gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūrį į slaugytojos profesiją. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti gydytojo, slaugytojo ir paciento požiūrį į slaugytojos profesiją. 2. Palyginti medicinos normose apibrėžtas slaugytojų funkcijas su gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūriu į slaugytojų atliekamas funkcijas. 3. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su požiūriu į slaugytojos profesiją. Tyrimo metodika. Tyrimo metu buvo atlikta gydytojų, slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Gydytojų atsako dažnis 71 proc. ( N- 98), slaugytojų atsako dažnis 87 proc. (N-95) ir pacientų atsako dažnis 72proc. (N-420). Respondentų atsakymų įvertinimui buvo naudota 7 balų Likert skalė, kur: 1- visiškai nesutinku /niekada / visiškai nesvarbus / /labai blogai, o 7 – visiškai sutinku / visada /labai svarbus/ labai gerai. Duomenys buvo apdorojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: chi kvadrato (χ2) kriterijus , Z – kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Kruskalio-Volison kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Spearmano koreliacijos koeficientas. Rezultatai ir išvados: 1. Nors slaugytojos vaidmuo teikiant pacientams paslaugas buvo įvertintas kaip svarbus, bet tiek gydytojų, tiek pacientų, tiek slaugytojų tarpe vyrauja požiūris į slaugytoją, kaip į gydytojo padėjėją. Gydytojai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Study – To investigate doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists at Public Enterprise Kaunas Centre Outpatient Clinic. The tasks of the Study: 1. To compare doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 2. To compare nursing functions specified in Medical Regulations with the doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 3. To evaluate nurses’ satisfaction with their work and its link with nursing profession. Methods of the research. An anonymous inquiry of the doctors, nurses and patients using questionnaires has been applied during the research. Doctors’ response rate 71 % ( N- 98), nurses’ response rate 87 % (N-95) and patients’ response rate 72% (N-420). To evaluate the replies of the respondents, the 7-point Likert scale has been employed, where: 1- totally disagree /never/absolutely unimportant/very bad, and 7 – totally agree/always/extremely important/ very well. The data obtained have been processed using SPSS 9.0 statistical software package. The following statistical procedures have been applied to the data analysis: chi square (χ2) criterion, Z – criterion and 95% reliance intervals (RI), Kruskal-Wallis criterion and 95% reliance intervals (RI), Spearman’s coefficient of correlation. Results and conclusions: 1. Although the role of a nursing specialist during service provision to the patients has been assessed as an important one, the prevailing approach among... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu gyvenimo kokybę ir nustatyti ją įtakojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti demografinių veiksnių įtaką sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu gyvenimo kokybei. Ištirti sergančiųjų lėtiniu virusiniu hepatitu C žinių apie šią ligą lygį. Įvertinti sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu turimų žinių įtaką gyvenimo kokybei. Įvertinti specifinio priešvirusinio gydymo šalutinių reiškinių įtaką gyvenimo kokybei. Įvertinti slaugytojų vaidmenį gerinant šių pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimo populiacija. VUL Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre gydomi virusiniu hepatitu C sergantys 52 pacientai. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas pritaikant anketavimo ir medicininių dokumentų analizės metodus. Taikyta pacientų apklausos anketa žinių apie ligą ir specifinį gydymą įvertinimui ir SF- 36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas. Statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2003“ ir SPSS 15,0 for Windows versijos statistinę programą. Darbo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai patikimai žemesniais balais vyrai vertino šias gyvenimo kokybės sritis – „aktyvumo apribojimą dėl fizinių problemų“ ir „socialinę veiklą“, lyginant su tais pačiais moterų rodikliais. Amžius bei išsilavinimas neturėjo įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Ištyrus sergančiųjų lėtiniu VHC žinių apie ligą lygį, nustatyta, kad jų žinios apie ligą nepakankamos. Geriausios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research work – to evaluate chronic hepatitis C patients quality of life and to determine the quality of life affecting factors. The goals of the research work. To assess an impact of demographic factors on the quality of life of patients with chronic viral hepatitis C. To investigate a level of knowledge about chronic hepatitis C in patients suffered with this disease. To determine an impact of available knowledge about the disease on quality of life in patients with chronic hepatitis C. To evaluate the specific antiviral treatment side effects influence on the quality of life. To assess the role of nurses in improving the quality of patients life. The research population. 52 chronic hepatitis C patients undergone antiviral therapy in VUL “Santariškių klinikos” Centre of Hepatology, Gastroenterology and Dietetics were studied. The research methods. The research was carried out using methods for analysis of surveys and medical documents. Patients knowledge about the disease and antiviral treatment side effects was evaluated using survey questionnaire and SF-36 quality of life assessment questionnaire. Statistical analysis was performed using the Microsoft Office Excel 2003 and SPSS 15.0 for Windows statistical program. The results and conclusions. During the research it was found that men statistically worse, as compared with the same characteristics of women, scored following domains of the quality of life: "the activity limitation due to physical problems"... [to full text]