Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje), sveikatos priežiūros problemas, jų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tyrimo metodika. 2009 m. atlikta anoniminė anketinė Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, apklausa jų susibūrimo vietose ( lietuviškos parduotuvės, kirpyklos, mokyklos, bažnyčia). Išdalinta 450 anketų, atsakas 89,3 proc. (n = 402)Anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 15.0 versiją bei Microsoft Excel programinį paketą. Rezultatai. Apie du trečdaliai (69,2 proc.) Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, nors kartą per pastaruosius tris metus kreipėsi į šeimos gydytoją, didelė dalis naudojosi ligoninių (63,4 proc.) ir greitosios medicinos pagalbos (62,0 proc.) paslaugomis, apie vienas ketvirtadalis kreipėsi į odontologus. Sveikatos priežiūros įstaigose teikiamą informaciją apie sveikatos būklę, suteiktas procedūras ir gydymą respondentai įvertino 3,5 balo, šeimos gydytojo paslaugų kokybę – 3,9 balo, stacionarinių paslaugų kokybę – 3,7 balo iš 5 galimų. Tačiau apie vienas trečdalis respondentų buvo nepatenkinti sveikatos priežiūra: turėjo problemų renkantis šeimos gydytoją, nežinojo, kaip naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (iškviesti greitąją medicinos pagalbą, konsultuotis su gydytoju telefonu ir pan.). Paslaugų prieinamumą Jungtinėje Karalystėje geriau vertino moterys, vyresnio amžiaus bei aukštesnio išsilavinimo respondentai. Pusė... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Assessment of the London-based emigrants from Lithuania healthcare problems, their attitude to accessibility of healthcare services and their quality. Methods. During 2009 the anonymous interviewing of the London-based emigrants from Lithuania was conducted at the places more often visited by above respondents (Lithuanian food stores, hairdressers, schools, and church). The number of questionnaires distributed was 450, the response rate of completed questionnaire was 89,3 per cent (n=402). Survey data was analyzed applying the statistic data analysis package SPSS 15.0 version and Microsoft Excel software package. Results. Approximately two thirds (69,2 per cent) of the London-based emigrants from Lithuania visited the family doctor at least once during the last three years, most of them took services of hospitals (63,4 per cent) and ambulance (62,0 per cent), approximately one fourth of them had appointments for dentistry procedures. The evaluation (as point average, 5 points system) given by the respondents was as follows: information on their health condition received from healthcare institution, quality of the procedures and medical treatment – 3,5, quality of family doctor services – 3,9, quality of in-patient treatment services – 3,7. However, one third of the respondents were dissatisfied with healthcare services as they had experienced problems in election of a family doctor, did not know how to take healthcare services (summon ambulance, consult... [to full text]

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – tai kiekvieno gyventojo galimybė ligos ar kito patologinio proceso atveju pasinaudoti sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis. Darbo tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sveikatos priežiūros įstaigoje „Telšių sveikata“, priklausomai nuo demografinių – socialinių pacientų charakteristikų. Tyrimo metodika. 2006 m. balandžio mėn. atliktas anoniminis anketinis pacientų tyrimas. Apklausoje dalyvavo UAB „Telšių sveikata“ pas bendrosios praktikos gydytojus besilankantys pacientai. Buvo išdalinta 400 apklausos anketų, užpildyta ir grąžinta – 359, atsakas – 89,75 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10 versijos programiniu paketu. Rezultatai. Daugiau kaip pusė visų respondentų (62,8 proc.) į bendrosios praktikos gydytojus kreipiasi dėl ligos. Dažniau moterys (5,4 karto), negu vyrai (4,5 karto). Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas teritoriniu požiūriu geresnis miesto respondentams. Jie greičiau pasiekia savo gydymo ���staigą, todėl patenkintų kelionės laiku iki UAB „Telšių sveikata“ dvigubai daugiau yra miesto respondentų (92,0 proc.), kaimo (47,3 proc.). Dažniausiai registracijos talone nurodytu laiku pas gydytoją nepatenka vyriausi respondentai (31,6 proc.). Laiku nepatekę, prie gydytojo kabineto durų ilgiau priėmimo laukia kaimo respondentai. Taip pat ilgiau laukia vyrai, negu moterys. Daugiau kaip valandą laukia 11,0 proc. vyrų ir 1,5 proc. moterų. Organizaciniu požiūriu sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. The accessibility of primary health care – in the chance for the each citizen to avail oneself of health care services in case of illness or pathological process. The aim of study. To evaluate the accessibility of health care services in primary health care service office „Telšių sveikata“ depending on the patients demografic – social characteristics. Methods. An anonymous questionnaire study was carried out in April 2006. Patients visiting the doctors of primary health care service office “ Telšių sveikata” filled in the questionnaire. 400 questionnaires were distributed among patients, of which 359 questionnaires were completed. The response rate of completed questionnaires was 89,75. Statistical analysis of the data was conducted using SPSS programming packet. Results. More than half of all respondents (62,8%) consulted a doctor due to illness. More frequently female patients (5,4 times), male patients (4,5 times). The territorial access of primary health care is better for urban respondents, because they could easies to reach their health care institution 92 % of them are satisfied in time, reaching the places only 47,3 % of rural patients. 31,6 % of senior patients can’t see the doctor at the fixed time. Rural respondents waited at the physician room longer than urban respondents, longer waited male patients than female. More than one hour had waited 11,0 % males and 1,5 % females. The organizational access was better for urban young... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: Įvertinti tirtų moksleivių socialinę padėtį; nustatyti moksleivių mitybos įpročių priklausomybę nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos; įvertinti ryšius tarp moksleivių mitybos įpročių ir šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Dalyvaujant Lietuvos moksleivių mitybos tyrime, 2011 metais buvo atsitiktinai atrinktos 8 Kauno miesto ir 5 Kauno rajono mokyklos, kuriose apklausti 7, 9, 11 klasių moksleiviai (n=602; 290 berniukų ir 312 mergaičių). Anoniminei apklausai naudotas originalus klausimynas apie moksleivių mitybos įpročius mokykloje ir namuose bei socialinius veiksnius. Šeimų turtingumui vertinti sukurti trys kriterijai: subjektyvus, objektyvus turtingumas ir turtingumas pagal klausimyną. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudotas χ2 kriterijus ir Z kriterijus. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta, siekiant įvertinti moksleivių mitybos įpročių ryšį su šeimos turtingumu, atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą. Rezultatai: Neturtingos šeimos sudarė 14,7 – 29,0 proc. priklausomai nuo šeimos turtingumo vertinimo kriterijaus. Mergaičių ir berniukų, taip pat skirtingų klasių moksleivių šeimų pasiskirstymas pagal turtingumą buvo panašus. Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų nei Kauno mieste. Kasdien pusryčiavo 51,5 proc. moksleivių. Mokykloje kasdien valgė šiltus pietus 24,1 proc. moksleivių. Tik... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: To evaluate Kaunas city and district school children eating habits and their relation to social factors. The objectives of the study: To evaluate social situation of investigated children; identify eating habits dependence on gender, study environment and place of residence; to assess relations between children eating habits and family‘s wealth. Research methods: participating in Lithuania‘s pupils’ nutrition survey in 2011, 8 schools from Kaunas city and 5 from Kaunas district were randomly selected, where 7th, 9th, 11th grade children were inteviewed ( n=602; 290 boys and 312 girls). For the anonymous survey about pupils' nutrition habits at school and at home also social factors, the original questionnaire was used. For family‘s wealth evaluation 3 criterions were created: subjective, objective, and wealth according to questionnaire. For quality evaluations x2 and Z criteria were used. Logistic regression analysis was used evaluating pupils' eating habits relation with family wealth, considering on gender, grade, and place of residence. Results: Poor families accounted to 14.7 - 29.0% in reference with family wealth criterion. Boys and girls, also distribution of family wealth in different grades was similar. Kaunas district had more poor families than Kaunas city. Breakfast everyday had 51.5 % pupils. Dinner at school had 24.1% pupils. Only one third of pupils’ everyday had black bread, 22.7% ate cereal for breakfast at least two times per week. 22... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius netolygumus. Darbo uždaviniai: Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. Įvertinti moksleivių mitybos įpročius. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Iš viso apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai. Imtis atrinkta naudojant atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Rezultatai: Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. 19,7 proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: Evaluate the social discrepancies between the eating habits of secondary comprehensive school students in Lithuania The objectives of the study: Identify the social status of the students examined. Assess the eating habits of students. Evaluate the relation between the eating habits of students and their socio-economic status. Methodology: 3465 Lithuanian students were interviewed during the examination. The number of recipients was chosen according to the principle of coincidence and hierarchical scheme of classification. Relations of the variables were evaluated applying the criteria of Pearson chi-square. In order to examine relative index of inequality between various products, one-act as well as multiple act logic-based depression analysis were applied. The statistical levels of significance applied were the following: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Results: 19,7% of students lived in the families with low, 38,8% with average and 41,5% with high social situation. The eating habits were not healthy because of low intake of fruits and vegetables. Girls ate more fruits, vegetables, sweets and chocolate but less crisps, fast food and sparkling drinks. The olders consumed less fruits, cakes, biscuits, sparkling drinks. Eleven-grade-students were the ones who ate the least fast food. More of the students who lived in cities ate fruits and vegetables, while they ate less crisps. Discrepancies within social status influenced the most on how much students ate... [to full text]