Tyrimo tikslas – nustatyti ir išnagrinėti skirtingo mokymosi pažangumo 11-12 klasių mokinių pasiekimų motyvacijos, vidinių resursų ir mokyklinio streso įveikos stilių ypatumus. Tiriamieji: 2006 – 2007 mokslo metais anoniminio anketavimo būdu buvo apklausta 416 jaunuolių t.y. 11-12 klasių mokinių (atitinkančių vidurinės mokyklos pakopą). Atsitiktinės atrankos metu buvo pasirinkta po dvi vidurines mokyklas iš trijų didžiausių Lietuvos miestų. 186 (45%) mokiniai buvo iš Vilniaus, 135 (32%) – iš Kauno ir 95 (23%) – iš Klaipėdos. Visi respondentai buvo 16-19 metų, 162 vaikinai (39%) ir 254 merginos (61%), vienuoliktoje klasėje mokėsi 213 (51%) , dvyliktoje klasėje – 203 (49%) mokiniai. 283 (68%) tyrime dalyvavę mokiniai gyveno pilnose šeimose ir 133 (32%) su vienu iš tėvų. Surinkti duomenys apie mokinių dienos rėžimo ypatybes – miegui ir pamokų ruošai skiriamo laiko trukmę, praleistų pamokų skaičių, papildomą darbą su korepetitoriais – 128 (32%) mokiniai naudojasi ir 284 (68%) nesinaudoja korepetitorių paslaugomis. Tyrimo metu buvo taikyti šie metodai: mokslinė pedagoginės ir psichologinės literatūros analizė, Mokyklinio streso įveikos klausimynas (N. S. Endler, J. D. Parker, 1990; P. Szczepaniak, J. Streliau, K. Wrzesniewski, 1996) ir Pasiekimų motyvacijos klausimynas (AMP), (J. Friedland, Ph.D., S. Marcus, Ph.D., H. Mandel, Ph.D.). IŠVADOS: 1.Pažangumas; pasiekimų motyvacija ir laikas, skiriamas pamokų ruošai, vaikinų mažesni negu merginų. Vaikinai ir merginos laiko... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to determine and to examine peculiarities of achievement motivation, inner resources and school stress coping styles among 11th – 12th form pupils with different levels of academic achievement. The tasks of the research: 1. To explore peculiarities of school stress coping styles, achievement motivation and inner resources among pupils with different levels of academic achievement. 2. To compare , inner resources, planning and organization between boys and girls. 3. To compare academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization between 11th and 12th form pupils. 4. To compare academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization between pupils studying with crammer and studying by themselves. 5. To determine distinctions in academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization among pupils living in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. 6. To estimate correlations between academic achievement and school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization, studying with crammer. Research methods: Achievement Motivation Profile Scores (J.Friedland, S.Marcus, H.Mandel), Questionnaire of School Stress Coping (N.S.Endler, J.D.Parker, 1990; P.Szczepaniak, J.Streliau, K.Wrzesniewski, 1996) Respondents: 416 11th and 12th form pupils (1... [to full text]

Tyrimo tikslas - atskleisti globos namuose augančių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos sąsajas. Globos namuose augantys paaugliai dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais. Lietuvoje nėra daug tyrinėtos šių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos psichologinės problemos. Tyrime dalyvavo 52 globos namuose augantys paaugliai. Tyrimas atliktas taikant tris metodus: A. T. Beck nevilties skalė, kitas E. J. Young ankstyvų neadaptyvių kognityvinių schemų klausimynas, trumpoji forma ir trečias Ž. Grakausko bei G. Valicko keturių faktorių streso įveikos klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė merginų imtyje beviltiškumo ir neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajas, kai tuo tarpu vaikinų imtyje šios sąsajos nenustatytos. Tyrimu nustatytos streso įveikos strategijų bei neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajos tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. Beviltiškumo ir streso įveikos strategijų sąsajų nerasta nei merginų, nei vaikinų tarpe. Nenustatyti reikšmingi skirtumai beviltiškumo, streso įveikos strategijų: problemų sprendimo, vengimo bei socialinio palaikymo tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. / The aim of the study was to reveal corellation of hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies in adolescents growing in foster home. Adolescents growing in foster home often interfere psychological difficulties. In Lithuania there is not many researches on adolescents hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies. 52 girls and boys participated in the research from foster home. In the present thesis was applied three methods: A. T. Beck’s hoplessness scale, E. J. Young maladaptive cognitive schemes questioner and Ž. Grakauskas, G. Valickas stress coping strategies scale. The survey results showed the corellation of hopelessness and maladaptive cognitive schemes of girls but the results of boys presents no corelations between hopelessness and maladaptive cognitive schemes. The results of boys and girls showed corellation of stress coping strategies and maladaptive cognitive schemes. There were no meaningful differences of boys and girls on average between hoplessness and stress coping strategies: problems solving, social support and avoidance.

Siekiant geriau suprasti verslo organizacijų darbuotojų patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, jų ryšio nustatymas pasirinktas šio tyrimo tikslu. Kad jį atskleistume, naudojome tris metodikas: Veiksnių, Sukeliančių Stresą Darbe, Įvertinimo Klausimyną (Gulbinaitė, 2007), Pasitenkinimo Darbu Skalę (Spector, 1985) ir Streso Įveikos Klausimyną (Grakauskas, Valickas, 2006), kuriomis ištirta 118 tiriamųjų. Gauti rezultatai parodė, jog vyrai, labiau nei moterys, patiria didesnį darbinį stresą, susijusį su darbo reikalavimais bei darbo santykiais. Tuo tarpu moterys, skirtingai nuo vyrų, patiria didesnį pasitenkinimą darbu, susijusį su darbo organizavimu. Skirtumų tarp jaunesnių (18-25m.) ir vyresnių (26-40m.) tiriamųjų darbinio streso ir pasitenkinimo darbu nenustatyta. Tačiau rasta, jog vyrų ir moterų grupėse darbiniam stresui didėjant, pasitenkinimas darbu mažėja. Taip pat gauta, jog ne visos streso įveikos strategijos susijusios tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Nustatyta, jog trijose tiriamųjų, patirianči���� skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, grupėse naudojamos streso įveikos strategijos skiriasi tik iš dalies. / In order to understand better the job stress and job satisfaction experienced by workers in business organizations, its link is chosen as the aim of this study. For this reason, there were used three methods: The Evaluations Questionnaire of Variables, That Cause Job Stress (Gulbinaite, 2007), Job Satisfaction Scale (Spector, 1985) and Coping with Stress Questionnaire (Grakauskas, Valickas, 2006). 118 participants took part in this study. The results indicated that men comparing with women experience a bigger job stress, connected with job requirements and job relations. Whereas women, differently than men, experience a bigger job satisfaction, connected with job planning. It was also found that there are no differences of job stress and job satisfaction in groups of younger (18-25 years) and older (26-40 years) participants. Moreover, the results indicated, that when job stress is going up, the job satisfaction is going down in men and women groups. Besides, just some stress coping strategies are interdependent, have connection with job stress and job satisfaction. Finally, stress coping strategies differ just in part in three participants groups, who experience different job stress and job satisfaction.

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]

Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti profesionalios karo tarnybos (PKT) karių psichinės sveiktos ir jos išteklių ypatumus. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti 3 hipotezes: 1) PKT kariai turintys aukštesnę vidinę darną ir aukštesnę savigarbą pasižymi mažesniu psichologiniu distresu ir mažesniu nerimastingumu.2) PKT karių psichologinį distresą ir nerimastingumą įtakoja vidinės darnos ir savigarbos stiprumas. 3) PKT karių streso įveikų naudojimas priklauso nuo vidinės darnos ir savigarbos lygio. Tyrime dalyvavo 193 profesinės karo tarnybos karių iš Vilniaus m. ir Jonavos raj. dalinių. Didžiausią dalį tiriamųjų (90,2%, t.y. 174 karių) sudarė vyrai. PKT karių psichologinis distresas buvo matuojamas taikant D. Goldberg (2001) General Health Questionnaire (GHQ 28), nerimas ir nerimastingumas tirtas N.S. Endler, J.M. Edwards, R. Vitelli (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) klausimynu. Pozityvi PKT karių psichinė sveikata tirta naudojant A. Antonovsky (1995) vidinės darnos trumpą klausimyno variantą ir M. Rosenberg (1965) savigarbos klausimyną. PKT karių taikomų streso įveikų stilių ypatumai matuojami naudojant Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) lietuvišką streso įveikų vertinimo metodiką... [toliau žr. visą tekstą] / The mental health combines two poles: negative and positive. Negative mental health is understood as psychological distress and mental disorder while positive mental health is sense of coherence, self-esteem and ability to cope with stressful situations. The purpose of this study is to analyze the mental health and its issues of military personnel. Three hypotheses are discussed: 1) Military personnel having better sense of coherence and more self-esteem show less psychological distress and are less trait anxiety. 2) Psychological distress and trait anxiety are impacted by the strength of sense of coherence and the strength of self-esteem of military personnel. 3) The way how military personnel use stress coping manners depends both on sense of coherence and self-esteem. 193 soldiers from Vilnius and the region Jonava were tested. Most of them were male (90,2%, it means 174 soldiers). The distress of military personnel was tested using D. Goldberg‘s (2001) The General Health Questionnaire (GHQ 28), state anxiety and trait anxiety with N.S. Endler‘s, J.M. Edward‘s, R. Vitelli‘s (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) questionnaire. The positive mental health was investigated using the short form of the sense of coherence questionnaire created by A. Antonovsky (1995) and the questionnaire of self-esteem composed by M. Rosenberg (1965). The Lithuanian version of the test created by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to measure the styles of stress coping... [to full text]

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kaip skiriasi įvairių kursų medicinos studentų mirties baimė, laiko suvokimas ir streso įveikos būdai. Tyrime dalyvavo 227 respondentai: 70 ne medikų, 61 - I kurso, 33 - II kurso, 22 - V kurso, 41 - VI kurso LSMU medicinos fakulteto studentai. Tiriamieji pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Siekiant išsiaiškinti, kaip skiriasi įvairių kursų medicinos studentų mirties baimė, laiko suvokimas ir streso įveikos būdai, pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta anketinė apklausa. Apklausos dalyviams buvo pateikti trys klausimynai: Colett-Lester mirties bei mirimo baimės skalė (angl. The Revised Collet-Lester Fear of Death And Dying Scale – Lester, 1990), skirta išsiaiškinti savo paties ir kitų mirties baimę bei mirties proceso baimę; Šešių faktorių modelis - ZTPI laiko suvokimo skalė (angl. Zimbardo Time Perspective Inventory, 1990) bei profesoriaus G.Valicko ir doktoranto Ž. Grakausko (2006) sudarytas streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis, skirtas streso įveikos vertinimui atlikti. Klausimynų pildymo laikas vidutiniškai 15 minučių. Darbo uždaviniai: išanalizuoti ir palyginti I -II ir V-VI kursų medicinos studentų mirties baimę, laiko suvokimą bei streso įveikos būdus atskirose merginų ir vaikinų grupėse; bei išanalizuoti ir palyginti medicinos studentų bei apklausoje dalyvavusių atsitiktinės atrankos respondentų (ne medikų) mirties baimę, laiko suvokimą ir streso įveikos būdus. Tyrimo rezultatai parodė, kad I-II kursų medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was to assess the differences in fear of death, time perception and stress coping techniques of the various courses medical students. Analyze needs for medical students to successful learning outcomes. There were questioned 227 people, from whom 70 aren’t medical students, 61 - I course, 33 - II course, 22 - V course and 41 - VI course medical students from faculty of medicine in Lithuanian University of Health Sciences. In case that we want to know how various students can overcome fear of death, time perception and stress coping means, we choose questionnaires form. The subjects were invited to complete questionnaires in 15 minutes. All medical students in the survey took place before and after the lab. All medical students in the survey took place before and after the lab. There was introduce free questionnaires: The Revised Collet-Lester Fear of Death And Dying Scale – (Lester, 1990) which is dedicate to know yourself and other peoples fear of death and dying scale, Zimbardo Time Perspective Inventory (1990) and the stress overcome questionnaire about four factors models which are dedicate to appreciate the fear of death which was done professor’s G. Valickas and the doctors Ž. Grakauskas (2006). The aim of study shows that I-II course students fear of death is not very expressible, they don‘t have any problems with time perception and there is no more effective ways to avoid stress when fourth course students are using. There was doing test how... [to full text]