Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Šiame darbe analizuojama Širvintų rajono vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė. Analizei panaudota UAB “Širvintų vandenys“ informacija, bei Širvintų kaimo gyventojų apklausos duomenys. Aktualiausia problema - vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė Širvintų rajone. Gyventojai, gyvenantys individualiuose namuose miestuose bei nedidelėse priemiestinėse gyvenvietėse dažnai neturi galimybių naudotis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis. Jie savo reikmėms vandenį ima iš individualiai įrengtų šachtinių šulinių bei gręžinių. Šie gyventojai nuotekas dažniausiai išleidžia į išsėmimo duobes. Išanalizavus esamą situaciją galima teigti, kad dauguma Širvintų rajono gyventojų vandenį gauna iš centralizuotų vandentiekio tinklų, o nuotekas išleidžia į išsėmimo duobes arba į individualius valymo įrenginius. / The aim of thesis is to analyse the condition of water-supply and sewerage systems of Sirvintai District. The survey data of Sirvintai district people was used to carry out the analysis. The most relevant problem is the condition of water-supply and drainage systems of Sirvintai District. People, who live in their own houses in towns and small suburban villages, often do not have access to water-supply and wastewater disposal services. They receive water from their individually built wells and bores for their own consumption. These people usually drain wastewater into the exhausting holes. Having analysed the current situation we can declare that most Sirvintai district people receive water from public water systems but drain wastewater into the exhausting holes or individual wastewater treatment facilities.

Magistro darbo objektas – ES struktūrinė politika bei jos administravimas žinių visuomenės aplinkoje. Darbo tikslas - išnagrinėti ES vykdomą struktūrinę politiką Lietuvoje, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais artimiausiu laikotarpiu ir perspektyvoje iki 2013m. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ES struktūrinių fondų tikslus; instrumentus bei pagrindines iniciatyvas; išnagrinėti ES struktūrinė paramą Lietuvai; išanalizuoti ES struktūrinių fondų administravimo sistemą Lietuvoje; atlikti visuomenės apklausą ir nustatyti jų informuotumą struktūrinių fondų panaudojimo srityje, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę buvo aptarta ES struktūrinė politika samprata ir instrumentai, tikslai, principai, iniciatyvos, parama Lietuvai bei ES struktūrinių fondų paramos administravimas Lietuvoje. Atlikus visuomenės informuotumo ES institucijų funkcijų bei struktūrinių fondų panaudojimo srityje analizę, gyventojų nuomonės dėl gaunamos paramos panaudojimo efektyvumą, šios paramos prioritetines sritis bei jų susidomėjimą šiais klausimais ir aktyvumą dalyvaujant šiame paramos procese galime daryti išvadas jog visuomenėj šie klausimai yra aktualūs, tačiau dėl informacijos bei žinių stokos nėra panaudojamos visos įmanomos galimybės bei įsisavinama ES parama Lietuvai. Magistrinio baigiamojo darbo rezultatai galėtų būti naudingi atskiroms institucijoms, atsakingoms už ES paramos lėšų ir struktūrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Two years ago Lithuania became a member of European Union in equal rights. It means that our country took all rights and responsibilities that are related to membership of EU. Economic changes of globalization were accompanied with growing local economic parts of systems. Under such conditions regional politics gained a big meaning because each region that gets not the same use from above mention changes, tries to improve their position and national Governments and appropriate institutions of EU tries to decrease these inter-regional differences. Relevance of this Thesis is defined by importance of structural policy for Lithuania’s economic and social development, variety of tools nominated for implementation of this policy, also problems that administrating institutions, legal entities or natural person face up with while trying to use funding from structural funds. This paper object is EU structural policy and its administration of knowledge in public environment. The main object of this Thesis is to analyze implementation of EU structural policy in Lithuania also to introduce the main priorities of this policy now and in the nearest future till year 2013. Main tasks of the Thesis is to overlook aims of EU structural funds, instruments and main initiatives; explore EU structural funding and its administration in Lithuania; carry out questioning of citizens and identify their level of information regarding handling of structural funds also prove or deny stated hypothesis and... [to full text]

Darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros srityje, paramos efektyvus panaudojimas. Darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos panaudojimo efektyvumą skatinant Lietuvos informacinės visuomenės augimą. Pateikti išvadas, pasiūlymus, nustatyti paramos perspektyvas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: supažindinti su informacinės visuomenės plėtros tendencijomis; aptarti Lietuvos informacinės visuomenės išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius plėtros uždavinius Europos Sąjungos kontekste; aprašyti Europos Sąjungos struktūrinius fondus, supažindinti su jų panaudojimo tikslais ir parama informacinei visuomenei Lietuvoje; taip pat panagrinėti fondų reglamentavimą ir administravimą Lietuvoje; išanalizuoti ir ištirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Lietuvos informacinei visuomenei ir jos plėtrai 2004 – 2006 metų paramos gavimo laikotarpiu, paanalizuoti paramos gavimą reglamentuojančius dokumentus, jų vertinimus pateikiant išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus; aptarti pasirengimą ir planavimą naujajam programavimo laikotarpiui, nuo 2007 – 2013 metų; dabartinio paramos gavimo laikotarpio pagrindu pateikti informacinės visuomenės plėtros prielaidas ir paramos planavimo, skirstymo rekomendacijas ir pasiūlymus. Tyrimas atliekamas statistinių duomenų analizės pagrindu, taip pat naudojami palyginamosios analizės, kiekybinės dokumentų analizės metodai, t.y. antrinių šaltinių analizė bei stiprybių/silpnybių/... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the issue of European Union (EU) structural support effectiveness in Lithuanian information society development and correct appliance in this field. The research major goal is to evaluate Lithuania abilities to absorb European Union structural funds properly in a purpose to stimulate information society’s growth. This document deals with topical issues of funding Lithuanian knowledge and information society, which finally implements economics growth and competitive ability in all Europe. Now it’s the main discussion target in politics arena. The paper is concerned with these main questions and tasks: to present information society goals and tendencies; to discuss development condition of Lithuanian information society in a context of European Union; to describe and compare reach of main strategic documents and goals in this field, between EU and Lithuania. Present the EU structural funds, support to information society development, administration and regulation in Lithuania, this significantly affect information society and that has become a standing question for countries with a similar experience as Lithuania; to analyze funding impact to information society development in current period; give findings and suggestions; describe preparation and planning for a new support programming period in a background of current analysis; give some planning and preparation suggestions. Research has been made by analysis of statistical facts quantitative analysis... [to full text]

Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo klausimai yra aktualūs, kadangi šiuo metu didėjant regionų politikos vaidmeniui vis labiau išryškėja skirtumai tarp regionų, kurie, be abejo, yra labai svarbus reiškinys šalies ekonominei plėtrai. Taigi, šio darbo tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo įtaką regionų plėtrai per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tyrimo objektas - Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikis regionų plėtrai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: susisteminti regiono ir regioninės politikos sampratų apibūdinimus, išnagrinėti regioninę politiką aiškinančias teorijas, taip pat išskirti Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, išanalizuoti Europos Sąjungos regionų politiką, tikslus, finansavimo šaltinius, įvertinti Bendrąjį programavimo dokumentą ir struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą Lietuvoje bei atlikti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikio regionų plėtrai analizę. Darbe tikrinama hipotezė - Egzistuoja teigiama tiesioginė priklausomybė tarp regionų ekonominio išsivystymo rodiklių ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo. Šiame darbe naudoti tokie tyrimo metodai - mokslinės literatūros palyginamoji analizė, internetinių ir statistinių duomenų analizė, loginė analizė, koreliacinė analizė. / Lithuania’s regional policy implementation questions are rather actual, however currently regional policy role is increasing consequently the differences between regions become accurate which undoubtedly is an important phenomenon for country’s economical development. The aim of this work is to evaluate the influence of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions through the use of structural funds. The object of research is the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. First, the system of region and regional policy concepts has been established. Second, the regional policy clarifying theories have been examined and Lithuania’s national regional policy implementation peculiarities have been distinguished. Third , the European Union’s regional policy and its aims, financial resources have been analyzed moreover, the common programming document and structural funds administrative system have been evaluated and the analysis of the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. The hypothesis is being checked in this paper– The positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – social sciences comparing analyses, intern and statistical data analyses, logical analyses, Correlative analysis.

Ši magistro baigiamojo darbo tema pasirinkta todėl, kad ji yra mažai nagrinėta Lietuvoje. Europos Sąjungos parama Lietuvai, jos reikšme šalies ekonomikai, lėšų įsisavinimo eiga ir rezultatai nėra pakankamai analizuojami. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvai ženkliai prisideda prie spartaus šalies ekonomikos augimo, tačiau paramos panaudojimo procese susiduriama su daugeliu efektyvumą mažinančių problemų, t.y. žemas paramos įsisavinimo lygis kai kuriose srityse yra dėl administruojančių institucijų mažo dėmesio į dalykinius ir turinio aspektus, tuo pačiu sureikšminant biurokratizmo aspektus Darbo tikslas - išanalizuoti Europos Sąjungos paramos įsisavinimo rodiklius Lietuvoje, jų įtaką Lietuvos ekonomikai, iškelti ir palyginti žemo įsisavinimo lygio priežastis ir problemas, ir pateikti jų sprendimo būdus. Darbo tikslui pasiekti ir pradinius duomenis analizei surinkti buvo naudotasi mokslinės literatūros, Lietuvos ir užsienio autorių monografijomis, moksliniais straipsniais dokumentų ir paramą administruojančių institucijų statistinių duomenų ir lyginimo metodais. Pirmoje darbo dalyje apžvelgta Europos Sąjungos struktūrinių fondų vaidmuo įgyvendinant Lietuvos strateginius tikslus, antroje dalyje atlikta paramos įsisavinimo pagal BPD, BPD II-ąjį prioritetą analizė, nustatytos ES struktūrinės paramos įsisavinimo problemos. Trečioje darbo dalyje analizuojama užsienio šalių patirtis įgyvendinant jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] / This theme of master’s finishing work is chosen, because it is not much examined in Lithuania. European Union support for Lithuania, its significance to country’s economics, course and results of resources assimilation are analyzed insufficiently. The support of European Union specifically contributed to rapid growth of country’s economics, however, during the process of support usage there is being faced with many problems, which reduce effectiveness, i.e., low level of support assimilation in some areas is over too little attention of administering institutions on matter-of-fact and content aspects, at the same time giving prominence to aspects of bureaucracy. The purpose of work is to analyze indicators of assimilation of European Union structural funds in Lithuania, its influence on Lithuanian economics, to suggest and compare causes and problems of low level of assimilation, and provide solutions. In order to achieve the purpose of work and to collect initial data for analysis, it was used scientific literature, monographs of Lithuanian and foreign authors, scientific articles, and statistical data and comparison methods of documents and institutions, which administer the support. In the first part of work there was reviewed the role of European Union structural funds, while realizing strategic purposes of Lithuania, in the second part there was performed the analysis of support assimilation, according to GPD, GPD II... [to full text]

Spartų Lietuvos ekonomikos augimą lydi diverguojantis šalies regionų vystymasis. Be papildomos valstybės paramos šis procesas tęsis ir toliau, todėl didžiulę reikšmę įgyja šalyje vykdoma regioninė politika. Tačiau, Europos Sąjungos regioninė politika visų pirma skirta mažinti skirtumams tarp šalių ir šios politikos vykdymas Lietuvoje gali vesti į išsiskiriantį šalies regionų vystymąsi. Šio darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos poveikį Lietuvos regionų vystymuisi. Teorinėje darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros, nagrinėjančios regioninį vystymąsi ir regioninę politiką, analizė. Antroje darbo dalyje atliekama Europos Sąjungos paramos teikimo, įsisavinimo ir Lietuvos regionų vystymosi analizė. Paskutinėje darbo dalyje pateikiama regionų vystymosi prognozė ir ES paramos poveikio Lietuvos regionų vystymuisi vertinimas. Atlikus tyrimą gauti tokie pagrindiniai rezultatai: vis labiau ryškėjanti regionų skyrimosi tendencija Lietuvoje išliks ir artimiausioje ateityje, tuo tarpu Europos Sąjungos parama regioninių skirtumų mažinimui neturės didesnio teigiamo poveikio. Geriausiu atveju, Europos Sąjungos paramą paskirsčius kuo tolygiau visoje šalyje, pavyktų tik sulėtinti regionų skyrimosi tempus. / Rapid economic growth in Lithuania is accompanied by diverging development of the country regions. Without additional support this process will continue in a future, therefore regional police get a great importance. However, regional policy of European Union is primarily designed to reduce disparities between countries and larger regions, hence implementation of this policy in Lithuania can determine diverging regional development. The aim of this work is to evaluate the impact of the European Union support for the development of Lithuanian regions. In the theoretical part is accomplished analysis of scientific literature of regional development and police. The second part provides the dynamic analysis of Lithuanian regional development, as well as the analysis of EU support offering and reclamation. Based on the analysis results, there is provided a forecast on Lithuanian regions development and evaluation of the impact of EU support for the development of Lithuanian regions. The main results drawn from the research is that regional divergence tendency will persist in a near future, while EU support to the reduction of regional disparities will not have a larger positive impact. At best, if EU support will be distributed even as possible in the whole country, there may be succeed only to slow down rates of regional divergence.

JUŠKELIS, Paulius. (2007) ES Struktūrinių fondų paramos poveikio įvertinimas Lietuvos atvykstamajam turizmui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 65 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: Europos Sąjungos struktūriniai fondai, ekonominio poveikio vertinimas, atvykstamasis turizmas. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji įgijo teisę gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Vienas iš remiamų ūkio sektorių – atvykstamasis turizmas. Esami duomenys rodo, kad turėdama gausius gamtinius ir kultūrinius išteklius, Lietuva galėtų geriau išnaudoti šio sektoriaus potencialą. Naujas finansinis instrumentas – galimybė šių tikslų įgyvendinimui. Siekiant pagrįsti bet kokių investicijų poreikį, būtina nuosekliai įvertinti jų poveikį ir efektyvumą. Tačiau reikia pastebėti, jog šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra vieningos kompleksinės investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių efektyvumo vertinimo metodikos. To pasekoje sudėtinga palyginti šių investicijų efektyvumą su investicijomis į kitus sektorius, pagrįsti jų poreikį visuomenei, patikrinti ar buvo pasiekti užsibrėžti rodikliai. Tyrimo objektas – investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių makroekonominis poveikis. Analizuojamas ES struktūrinių fondų paramos Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui poveikis šalies ekonomikai: užsienio prekybos balansui ir bendrajam vidaus produktui, darbo rinkai bei šalies biudžetui. Tiriamojo laikotarpio trukmė – 2005-2009 m. Pirmoje... [toliau žr. visą tekstą] / JUŠKELIS, Paulius. (2007) EU Structural Funding for Lithuanian Incoming Tourism Sector. Evaluation of Impact. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 65 p SUMMARY KEYWORDS: European Union structural funding, economic impact evaluation, incoming tourism. Lithuania joined the EU in 2004 and received a right for EU structural funding. Incoming tourism is one of the subsidized sectors. Although Lithuania possesses high natural and cultural resources, incoming tourism sector is not developed enough yet. The new financial instrument is a good possibility. In order to prove effectiveness of the investment, there is a need for consecutive evaluation of an economic impact. Today no unified incoming tourism economic impact evaluation model is used. As a result it is difficult to compare investment effectiveness into different sectors, substantiate their need to the society, check if the results were reached. Object of the research – an economic impact of investment into incoming tourism. An impact on trade balance and gross national product, labor market, national budget is analyzed. Period of the research – year 2005 to year 2009. The first chapter analyses the situation of Lithuanian incoming tourism sector. The importance for the economy, possibilities and problems are analyzed. The possibilities of investment are also reviewed. The second chapter is devoted to analysis of tourism impact on economy. An impact on trade balance, gross domestic... [to full text]

Lietuvai įsiliejus į bendrąją ES rinką kaimo turizmo subjektams atsivėrė galimybė veikti didesnėje ir aktyvesnėje plotmėje. Tačiau kartu su padidėjusiomis galimybėmis kaimo turizmo verslui teko priimti ir ES bendrosios rinkos iššūkius, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Dinamiškus kaimo turizmo pertvarkymo procesus tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES rytų šalyse, neretai riboja finansinės galimybės. Todėl tampa aktualu įvertinti paramos kaimo turizmo verslui teikimą, remiantis įtakos kaimo turizmo sodybų konkurencingumui vertinimu. Tyrimo objektas: struktūrinių fondų paramos įtaka. Tyrimo problema: kokia struktūrinių fondų paramos įtaka kaimo turizmo sodybų konkurencingumui? Darbo tikslas – įvertinti struktūrinių fondų paramos įtaką kaimo turizmo sodybų konkurencingumui. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti ekonomikos teorijų atstovų požiūrį į valstybės vaidmenį teikiant paramą kaimo verslui. 2. Apibūdinti kaimo turizmui teikiamos struktūrinės paramos svarbą. 3. Išanalizuoti valstybės finansinės paramos kaimo turizmo sodyboms mechanizmą. 4. Remiantis ekonomikos teorijų nuostatomis, sukurti teorinį paramos įtakos vertinimo modelį. 5. Nustatyti struktūrinių fondų svarbą kaimo turizmo sodybų konkurencingumui. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, statistinė analizė, kryptingasis interviu, kokybinė turinio analizė, anketinė apklausa, aprašomoji statistinė analizė. / Lithuania's access to the EU market for rural tourism operators have opened up the opportunity to run in a larger and more active plane. However, with the increased opportunities for rural tourism business had to meet the challenges of the EU market in order to adapt to changing economic and social conditions. Dynamic adjustment processes of rural tourism in Lithuania and other Eastern EU countries are often limited by financial possibilities. It therefore becomes important to evaluate the support for rural tourism business provision, based on the impact on rural tourism competitiveness assessment. The object of the research: the influence of structural funds. The problem of the research: what is the influence of structural funds assistance on rural tourism competitiveness? The aim of the thesis: to value the influence of structural funds assistance on rural tourism competitiveness. Objectives of the research: 1. To compare the attitude of economical theories about the states‘ role in providing support to rural business. 2. To describe the importance of structural support to rural tourism. 3. To analyze the mechanism of state financial support for rural tourism. 4. According to the economical theories, to create a theoretical evaluation model of financial support influence. 5. To estimate the importance of structural funds on rural tourism. Methods: literature analysis, document analysis, statistical analysis, interview, qualitative content analysis, questionnaire survey... [to full text]

ES regioninės politikos tikslas - sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus ir skatinti tolygią ES plėtrą. Ši politika yra pagrindinė ekonominės plėtros ir aukšto gyvenimo lygio užtikrinimo priemonė. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji gavo teisę naudotis ES struktūrinių fondų, per kuriuos vykdoma regioninė politika, finansine parama. Didžiausią nerimą Lietuvoje kelia skirtumų tarp regionų didėjimas ir svarbiausiųjų centrų, ypač sostinės, atotrūkis nuo šalies vidurkio. Kadangi pagal ES regionų klasifikaciją Lietuva laikoma vienu NUTS II regionu, svarbiausias dėmesys darbe skiriamas Lietuvos regioninei politikai, jos teisinei bazei, įgyvendinimo administravimui, regioninės dimensijos įsisavinimui ir iš to kylančioms problemoms analizuoti ir apibendrinti. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos vykdomą regioninę politiką ir atskleisti regioninį aspektą 2004 – 2006 m. ir 2007 – 2013m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentuose. Darbe analizuojama jau baigiama įsisavinti 2004 – 2006 m.ES struktūrinių fondų paramos regioninė dimensija, įgyvendinama šalies savivaldybėse. Daromi apibendrinimai ir palyginimai su 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentais, prioritetais, priemonėmis ir jų įgyvendinimo regioniniu aspektu. / The aim of the regional policy is to lessen the difference of EU countries in economic and social development and to promote equal EU development. This policy is the main measure vouching for economic development and high living standards. Since joining EU , Lihuania has got the right to use EU structural funds, which execute both regional policy and financial support. The greatest anxiety is caused by the growth of difference between regions and the most important centres, as the capital and regions. According to EU regional classification, Lithuania is considered as NUTS II region, so the greatest impact of the work is based on Lithuania’s regional policy, its law system, administrative work, implementation of regional dimension, analyses and justifications of the problems. The aim of the work is to analyze the implementation of EU regional policy and to reveal the regional aspect in the EU structural support’s programming documents of 2004 – 2006 and 2007 – 2013. The work analyses the final stage of regional dimension’s implementation of EU structural funds 2004 – 2006 in the country’s municipalities. It summarizes and makes comparisons with the structural support programming documents of 2007 – 2013, priorities, measures and their implementation in regional aspect.