Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įtaka žinių visuomenės vystimuisi Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką žinių visuomenės plėtojimuisi Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti žinių ir žinių visuomenės terminus; aptarti žinių visuomenės plėtrą ir sampratą Lietuvoje; išanalizuoti Bendrąji Programavimo Dokumentą (BPD) žinių visuomenės kontekste; jo pagrindu atlikti žinių visuomenės plėtros analizę Lietuvoje; aptarti keletą projektų, turinčių įtaką žinių visuomenės plėtrai. Naudojantis dokumentų analizės metodu, prieita prie išvados, kad žinių visuomenės kūrimas Lietuvoje dar naujas, besivystantis reiškinys. Lietuvoje dar nėra susidariusios aplinkybės žinių visuomenės plėtrai. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaka žinių visuomenės vystymui yra labai maža. BPD priemonių, kurios padėtų vystyti žinių visuomenę yra labai nedaug, o ir esančių priemonių įgyvendinimas nėra kokybiškas, tik kiekybiškas. Finansuojamos tik tokios paprastosios sritys, kaip seminarų, mokymų rengimas, informacinių technologijų įsigyjimas ir pan. Magistro darbas gali būti naudingas analitikams, tyrėjams, politikams bei studentams, kurie užsiima ir domisi žinių visuomenės plėtra Lietuvoje. / The master thesis „Knowledge society in Lithuania and the influence of European Union (EU) structural funds on its evolution“ discloses what influence of the European Union structural funds is on Lithuanian knowledge societies evolution. This theme is topical because Lithuania is a member of the European Union and it must take an action in the knowledge society creation process. Lithuania must get together with the other countries of European Union. The object of master thesis – the influence of European Union structural funds on knowledge society in Lithuania. The purpose of the thesis is to analyze what influence of European Union structural funds is on Lithuanians knowledge society development. The main goals of the thesis are the following: • To define the terms of knowledge and knowledge society; • To survey knowledge society evolution and conception in Lithuania; • To analyze the Single Programming Document (SPD) in the context of knowledge society; • By this SPD research to analyze the development of knowledge society in Lithuania; • To dispute some Lithuanian projects which influence on the evolution of knowledge society. We used the method of documents study. By this analysis we single out the following elements of knowledge society: human capital; the Lifelong Learning; the development of Scientific Research and Innovations; information technologies; the opportunity to gain knowledge; the effective creation, assimilation, distribution and use of knowing. By these... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti pagrindines 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidas ir jų priežastis, ir, išanalizavus 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistemą įvertinti, ar naujoji paramos administravimo sistema leis išvengti ankstesnio paramos periodo klaidų. Tiriant nustatytos pagrindinės 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidos ir įvardintos jų priežastys, išskirtos pagrindinės 2004-2006 m. paramos administravimo sistemos probleminės sritys. Išanalizuota 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistema (apžvelgiant institucinio valdymo modelio, paramos administravimo procedūrų tinkamumą ir jas reglamentuojančių teisės aktų kokybę), ji palyginta su 2004-2006 m. paramos administravimo sistema. Lyginant didžiausias dėmesys skirtas 2004-2006 m. paramos administravimo sistemoje užfiksuotoms probleminėms sritims. Vertinant, ar naujojoje paramos administravimo sistemoje išvengta ankstesnio paramos periodo klaidų konstatuota, jog 2007-2013 m. paramos administravimo sistema efektyvesnė – stebima institucinio valdymo modelio dalinė decentralizacija, nustatytos efektyvesnės paramos administravimo procedūros ir patobulinti teisės aktai. Atsižvelgiant į neišspręstas problemas, pateiktos bendrosios rekomendacijos 2007-2013 m. paramos administravimo sistemai tobulinti, jos efektyvumui gerinti. / The objective of the thesis is to identify main problems of EU structural assistance system for 2004-2006 in Lithuania and to assess whether the new structural assistance system for 2007-2013 will allow to avoid problems and will be more efficient in terms of EU funds management system (institutional management structure: integrated/differenciated, centralized/decentralized ), structural assistance procedures, and quality of legal acts.

Magistro baigiamajame darbe analizuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamos paramos reikšmė Lietuvos ekonomikai, iškeltos esminės struktūrinės paramos įsisavinimo problemos ir iššūkiai bei pateiktos rekomendacijos, siekiant efektyvesnio struktūrinių lėšų įsisavinimo. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama ES regioninės politikos turinys, ES struktūrinių fondų sąvoka, jų rūšys, apžvelgiama ES Struktūrinių fondų paramos administravimo sistema Lietuvoje. Antroje dalyje analizuojamas struktūrinės paramos panaudojimas Lietuvoje 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu, ir dabartiniu 2007-2013 m. paramos laikotarpiu, pateikiami esminiai struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai naujuoju 2014-2012 m. paramos laikotarpiu. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjama ES struktūrinių fondų įtaka pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių kaitai: BVP, biudžeto balansui, infliacijai, užimtumui ir eksportui. / In Master’s final work were analyzed the meaning of the assistance allocated by the European Union Structural Funds for Lithuanian economy, were raised essential problems and challenges of structural assistance reclamation, and recommendations were given on purpose of reaching a more effective reclamation of structural resources. The first part of the work analyzes theoretically the content of EU policy, the correlation of EU Structural Funds and their kinds, one takes into account the system of EU Structural Funds support administration in Lithuania. The second part analyzes the usage of structural assistance in Lithuanian in programming period of 2004-2006 and in present supportive period of 2007-2013, it presents essential priorities of structural support usage in Lithuania in the new supportive period of 2014-2012. The third part analyzes the influence of EU Structural Funds on the fluctuation of main rates of Lithuanian macro-economics: GDP, budget balance, inflation, employment and export.

Disertacijoje tiriama dabartinė lietuvių paremijų (gr. paroimia – priežodis, patarlė, sentencija) gyvavimo situacija, siekiama parodyti visą funkcionuojančių paremijų spektrą ir atrasti kuo daugiau jų vartojimo sričių ir paskirčių. Šiuo darbu įtvirtinamas platesnis nei iki šiol buvęs lietuvių paremiologijos objektas – tiriamos tiek tebevartojamas tradicinės paremijos, tiek tradicinių paremijų perdirbiniai – antiparemijos, taip pat pastaraisiais dešimtmečiais į apyvartą atėjusios naujosios paremijos. Parodyta ne tik kanoninio, bet ir kūrybiško tradicinių paremijų taikymo galimybių įvairovė (perfrazavimas, aliuzija ir kt.). Pristatyti struktūriniai antiparemijų kūrimo modeliai (substitucija, pridėjimas, atėmimas, kontaminacija, imitavimas) bei semantinės priemonės. Naujosios paremijos grupuojamos pagal kilmę (kilusios iš antiparemijų; vertiniai; šūkiai; citatos; žinomos autorystės posakiai; paremiški posakiai). Pareminių naujadarų klodo formavimasis pristatomas kaip integrali tarptautinio proceso dalis. Tyrimui surinktos lietuvių antiparemijos teikiamos kaip disertacijos priedas, kurį vėliau numatoma išleisti kaip atskirą antiparemijų rinkinį. Tyrimas parodė, kad lietuvių paremijos XX–XXI a. sandūroje vertintinos kaip aktyviai vartojamas ir modifikuojamas, įvairiais būdais atsinaujinantis ir šiuolaikinėje kultūrinėje aplinkoje pritampantis folkloro žanras. / The subject of the dissertation is the contemporary situation of the Lithuanian paremias (Greek paroimia ‘proverb, saying, maxim’); it is an attempt to demonstrate the whole spectrum of the current paremias as well as to reveal the spheres and purposes of their use. In this work, considerably wider subject of the Lithuanian paremiology than the preceding one is established: the investigation embraces not only the traditional paremias that are still in use, but also the transformations of the traditional paremias, i.e. the anti-paremias, as well as the new paremias. The possible variety of both the canonic and creative applications of paremias is demonstrated, including rephrasing, allusion, etc. The structural patterns of creating the anti-paremias are introduced, such as substitution, addition, deduction, contamination, imitation, as well as semantic means. The new paremias are grouped genetically (those originating from anti-paremias, translations, slogans, quotations, etc.). The Lithuanian anti-paremias collected for the research purposes are presented in an appendix to the dissertation. As proved by the research, the Lithuanian paremias at the turn of the 20th –21st centuries should be regarded as a folklore genre that is being actively used and reshaped, diversely renewed and adapted to the modern cultural environment.

Disertacijoje tiriama dabartinė lietuvių paremijų (gr. paroimia – priežodis, patarlė, sentencija) gyvavimo situacija, siekiama parodyti visą funkcionuojančių paremijų spektrą ir atrasti kuo daugiau jų vartojimo sričių ir paskirčių. Šiuo darbu įtvirtinamas platesnis nei iki šiol buvęs lietuvių paremiologijos objektas – tiriamos tiek tebevartojamas tradicinės paremijos, tiek tradicinių paremijų perdirbiniai – antiparemijos, taip pat pastaraisiais dešimtmečiais į apyvartą atėjusios naujosios paremijos. Parodyta ne tik kanoninio, bet ir kūrybiško tradicinių paremijų taikymo galimybių įvairovė (perfrazavimas, aliuzija ir kt.). Pristatyti struktūriniai antiparemijų kūrimo modeliai (substitucija, pridėjimas, atėmimas, kontaminacija, imitavimas) bei semantinės priemonės. Naujosios paremijos grupuojamos pagal kilmę (kilusios iš antiparemijų; vertiniai; šūkiai; citatos; žinomos autorystės posakiai; paremiški posakiai). Pareminių naujadarų klodo formavimasis pristatomas kaip integrali tarptautinio proceso dalis. Tyrimui surinktos lietuvių antiparemijos teikiamos kaip disertacijos priedas, kurį vėliau numatoma išleisti kaip atskirą antiparemijų rinkinį. Tyrimas parodė, kad lietuvių paremijos XX–XXI a. sandūroje vertintinos kaip aktyviai vartojamas ir modifikuojamas, įvairiais būdais atsinaujinantis ir šiuolaikinėje kultūrinėje aplinkoje pritampantis folkloro žanras. / The subject of the dissertation is the contemporary situation of the Lithuanian paremias (Greek paroimia ‘proverb, saying, maxim’); it is an attempt to demonstrate the whole spectrum of the current paremias as well as to reveal the spheres and purposes of their use. In this work, considerably wider subject of the Lithuanian paremiology than the preceding one is established: the investigation embraces not only the traditional paremias that are still in use, but also the transformations of the traditional paremias, i.e. the anti-paremias, as well as the new paremias. The possible variety of both the canonic and creative applications of paremias is demonstrated, including rephrasing, allusion, etc. The structural patterns of creating the anti-paremias are introduced, such as substitution, addition, deduction, contamination, imitation, as well as semantic means. The new paremias are grouped genetically (those originating from anti-paremias, translations, slogans, quotations, etc.). The Lithuanian anti-paremias collected for the research purposes are presented in an appendix to the dissertation. As proved by the research, the Lithuanian paremias at the turn of the 20th –21st centuries should be regarded as a folklore genre that is being actively used and reshaped, diversely renewed and adapted to the modern cultural environment.

Magistro darbo pirmoje dalyje išanalizuota saugomų teritorijų samprata ir jų klasifikacija, saugomų teritorijų veiklos finansavimo šaltiniai. Taip pat aptarta Neries regioninio parko esama būklė. Antroje darbo dalyje pristatoma tyrimo metodologija, naudoti tyrimo instrumentai. Trečioje darbo dalyje atliktas ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Neries regioninio parko turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtrai tinkamumo tyrimas. Darbas yra sudarytas iš įvado, trijų pagrindinių dalių, išvadų bei rekomendacijų. Darbo apimtis – 75 puslapiai. Darbe pateikiama 60 paveikslų, 25 lentelės ir 9 priedai. / The first part of Master work analyzes the concept of protected areas and their classification of protected areas financing sources. It also discusses the existing state of the Neris Regional Park. The second part presents the research methodology used to test instruments. The third part examined the EU structural funds of the Neris Regional Park tourism and recreation infrastructure development suitability. The work consists of an introduction, three main parts, conclusions and recommendations. Scope of work -75 pages. The paper contains 60 figures, 25 tables and 7 accessories.

Heute ist der Umweltschutz eine der größten Herausforderungen für Europa. Umveltschutz ist ein so großes Problem geworden, dass es einzelne Länder alein nicht methr lösen können, deswegen müssen sie sich vereinigen und sich bemühen dieses Problem auf internationaler Ebene zu bewältigen. Im Bezug darauf, stellt die Europäische Union (EU) verschiedene finanzielle Instrumente zur Verfügung, die eine wichtige Rolle bei der Umsetzung der EU-Umweltpolitik in Liteuen spielen, und deren Analyse und der Einfluss auf die Umweltschutspolitik in Litauen der Hauptziel dieser Arbeit ist. Litauen, als EU-Beitritsland, hat die geltenden EU-Umweltstandards mit Hilfe von drei EU-Finanzhilfsprogrammen PHARE, SAPARD und ISPA übernommen, die auf dem Weg zu der Mitgliedschaft in der Europäischen Union im Mittelpunkt standen und die Grudlage für die Verwaltung der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds geschaffen haben. Der Kohäsionsfonds ist heute in Litauen das Hauptfinanzinstrument zur Bewältigung der Umweltprobleme. Einige Umweltschutzprojekte werden auch in den jeweiligen Regionen auch durch die Strukturfonds finanziert. Mit Hilfe der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds löst man heute in Litauen die Umweltprobleme der prioritäten Wasser-und Abfallbereichen. Um die Analyse des Einflusses der EU-Finansierungsinstrumente auf die Umweltpolitik in Litauen zu machen, die Anwendungseffektivität der EU-Umweltunterstüzung zu bewerten und die problematische Aspekte der Unterstüzunganvendung in Litauen... [to full text]

As urban development in the 20th century has become the issue of global concern, more and more new territories have been occupied due to high intensity of the development. International conferences devoted to the regulatory issues of city development held within the current decade (such as HABITAT II held in Istanbul, 1996, ATHENS’98 – in Athens, 1998, URBAN 21 – in Berlin, 2000, and a conference in Brussels, 2001, etc) emphasized the majority of developmental aspects including the great focus on the necessity to further form urban structures with the priority of internal city development looking for more effective and more universal functional uses of the territories, restoration of the existing downtown areas and preservation of their original character. As other post-soviet countries, Lithuania has been also facing the need to reorganize various spheres including urban development. Urban territories have been dangerously expanded, especially during the soviet period, due to the increased general city building-up areas, mostly expressed by the territorial expansion rather than gradual and consistent development (by the use of internal reserves of the city). After the restoration of Lithuanian independence, privatisation, changed character of housing construction, return of land and real estate to the previous owners and increasing value of land under the free market conditions remarkably modified the nature of urban development in Lithuania, at the same time revealing the... [to full text]

This thesis analysis the funding possibilities from structural funds for the development of water management in villages as well as different legal acts and international covenants whose regulations corresponds the project The Development of the System for Collecting Waste Water in Kirdoniai Village of Birzai District. It also analysis whether this project corresponds the SPD, its impact on the environment and the EU horizontal politics. In this thesis a lot of data are used, which were processed using ordinary statistical methods along with cost-benefit analysis recommended by the European Commission and the method proposed by the Environmental Project Management Agency used for financial and economic analysis. For data processing DAM and the MS Excel programmes were used. During the research the characteristics of Kirdoniai Village territory in Birzai district were analysed as well as the existing situation of drink water supply and the collection of waste water. It was also examined who could benefit from this project, what problems could this project solve. The formulation of the investment project was carried out. The research results were used by the Municipality Administration of Birzai district, which submitted the application according to the 1st priority “The development of social and economic infrastructure”, the 1.3 measure “The improvement of environment’s quality and the prevention of environmental damage” of activities’ group “The supply of drink water and... [to full text]

Disertacijos pagrindinis tikslas – išanalizavus valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai reguliuojančias Bendrijos ir nacionalines teisės normas, taip pat nustatant šių normų aiškinimo ir praktinio taikymo neatitikimus bei atskleidžiant ir įvertinant jų aiškinimo ir taikymo problemas, pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl šio reguliavimo tobulinimo, taip pat palankių prielaidų sudarymo esamos praktikos korekcijai. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos Europos Bendrijos ir nacionalinės teisės normos, reguliuojančios Europos Sąjungos paramai taikytiną teisę, o dalykas – Bendrijos valstybės pagalbos neprieštaraujančios bendrajai rinkai, kuri tradiciškai patenka į Bendrijos konkurencijos teisės sistemą, regioninės paramos reguliavimo sistema, reguliavimo pagrindai ir jų sąveika su Lietuvos Respublikos teisine sistema. Į šio tyrimo objektą patenka tik konceptualūs ir probleminiai paramos teisinio reguliavimo Bendrijos sistemoje ir šią sistemą sudarančių teisės normų aiškinimo ir praktinio taikymo aspektai. Disertacijoje naudojamas sisteminės analizės metodas leido nagrinėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teisinio reguliavimo sistemą, kaip Bendrijos teisės sistemos sudėtinę dalį; indukcinis – dedukcinis metodas taikytas naudojant atskirus šio sistemos tyrimų duomenis, formuojant ir pateikiant apibendrinimus; lyginamasis metodas taikytas analizuojant įvairių Vidurio ir Rytų šalių teisinio reguliavimo bazę; naudojant istorinį lyginamąjį metodą atskleista Sanglaudos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation research is the European Community and national rules of law, which regulate the law applied to the support of the European Union, the support provided by the state consistent with the single market is the sub-institute of the Community competition law, which is comprised of both of the rules of law, regulating the changes in the market structure, and the rules of law, regulating the influence of the support of the European Union to the united market. The main task and the aim of the research is to provide the proposals and recommendations for the improvement of the regulation by performing the complex analysis of the state support not inconsistent with the Community and national rules of law regulating the single market, also by establishing discrepancies in interpreting and practical application of these rules of law and by disclosing and assessing their interpretation and application problems, and also for the creation of beneficial assumptions for the correction of the current practice. The subject matter of the dissertation includes the regional support regulation system of the Community state aid not inconsistent with the single market, which is traditionally included in the system of the Community competition law, and also the common fundamentals of the European Union regional support regulation and their interaction with the legal system of the Republic of Lithuania. The relevancy of the work and the tasks established herein determined... [to full text]