Draudimo teisinius santykius pakankamai išsamiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, tačiau įgyvendinant draudiko ir draudėjo teises bei pareigas kyla nemažai problemų. Magistro baigiamajame darbe atskleidžiama, kaip draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra apibrėžiama draudimo sutartyje, kokie draudimo sutarties elementai yra reikšmingi šios teisės įgyvendinimui. Apibendrinus draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką sampratą yra išskiriami trys pagrindiniai atvejai, kuomet draudikas, vadovaudamasis teisės aktų reglamentuojamomis taisyklėmis ir patikrinęs visą su draudiminiu įvykiu susijusią informaciją, gali įgyvendinti teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką: draudėjas padarė draudimo sutarties pažeidimą, draudžiamasis įvykis atsitinka dėl draudėjo tyčios ar didelio neatsargumo, įvykis yra nedraudžiamasis. Atsižvelgiant į šiuos atvejus, analizuojant doktriną ir Lietuvos teismų praktiką yra atskleidžiamos ir moksliškai bei teisiškai išanalizuojamos problemos, su kuriomis susiduria draudikai, įgyvendindami teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Magistro baigiamajame darbe kritiškai vertinama Lietuvos teismų praktika, kuri draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką įgyvendinimo klausimais yra nevienareikšmė ir diskutuotina. Taigi pasitelkiant analitinį, lyginamąjį, sisteminį ir aprašomasis tyrimo metodus, išanalizavus magistro baigiamajame darbe iškeltą problemą, pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. / Insurance legal relationships seems to be detail regulated by the Republic of Lithuania law, however enforcement of the insurer and the policyholder rights and obligations raises a number of problems. The Master's thesis reveals how the insurer right to pay the insurance premium is defined in the insurance contract, which insurance contract important elements are for this right enforcement. Summarizing the conception of insurer's right to refuse to pay the insurance premium there are extracted three main cases in which the insurer, in accordance with laws and regulations governed by verifying all the insured event related information, may enforce his right to refuse to pay insurance premium: the policyholder has breached the insurance contract, prohibition event occurs on the insured's intent or gross negligence, the event is non contingency. In light of these cases, analysis of the doctrine and practice of the Lithuanian courts there are disclosed and scientifically and legally analyzed problems which face insurers enforcing the right to refuse to pay the insurance premium. The Master's thesis criticizes the Lithuanian judicial practice which is ambiguous and debatable according to the insurer's right to refuse to pay insurance premium. Therefore through an analytical, comparative, systematic and descriptive research methods, analysis of the master's thesis raised issue, master's thesis ends with conclusions and recommendations.

Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Teisės norminiai aktai nustato daugumą privalomų sąlygų, būtinų aptarti darbo sutartyje, nustato sąlygų minimumą. Taip pat nustatoma laisvė aptarti kitas sąlygas, tačiau sutarties laisvę apriboja taip pat teisinės taisyklės, kurios apima beveik kiekvieną darbo sutarties aspektą. Teisės norminiai aktai užtikrina minimalių darbo standartų laikymąsi, nustato draudimus, apribojimus, įpareigojimus, siekiant išvengti kurios nors šalies piktnaudžiavimo įstatymo suteikta galimybe, suteikiant teisę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, apsaugančių darbuotojo socialines teises. Pažeidus minimalių, draudžiamų darbo standartų laikymąsi – pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir darbo sutarties sąlygos tampa prieštaraujančios įstatymams. Prieštaraujančius įstatymams santykius privaloma nedelsiant keisti arba nutraukti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarką. Prieštaravimų pašalinimas – tai darbo sutarties pakeitimas. Konstatuojami ir nepašalintini prieštaravimai, kurių teisiniai padariniai yra dvejopi: darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutarties prieštaravimas įstatymams, esant tam tikrai juridinei sudėčiai (faktui) sudaro savarankišką darbo sutarties nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / Employment agreement is one of the main legal forms of actualizing a person’s right to employment. The content of the agreement consists of the provisions negotiated by the parties, which define the rights and obligations of the parties. The prevailing legal norms and acts regulate most of the obligatory conditions of an employment agreement and define the minimal requirements. There is room left for free discussion of unregulated conditions, yet, the free room is also limited by legal norms, which cover almost every aspect of an employment agreement. Legal norms and acts ensure compliance to the minimal employment standards, define insurance rates, and settle the limitations and obligations in order to prevent any of the parties from being legally abused by the other party and in order to provide the employer and the employee with a possibility to negotiate such employment conditions which would protect the social rights of the employees. When the minimal restricted employment standards are violated, the provisions of the associated legal acts are violated alongside, and the conditions of such employment agreements come to be in contradiction to the prevailing law. The contract which is in contradiction to law should be immediately amended or terminated. The Labour Code of the Republic of Lithuania defines the order of elimination of the employment agreement provisions which are in contradiction with the law. Elimination of such provisions means changing the employment... [to full text]

Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamos galimybės sutuoktiniams vedybų sutartimi sureguliuoti, nustatyti ar pakeisti jų atsakomybės pagal turtines prievoles aspektus, atsižvelgiant į Lietuvos teisinio reguliavimo ir teismų praktikos šiuo klausimu specifiką. Darbe apžvelgiami bendrieji sutuoktinių prievolių prieš trečiuosius asmenis atsiradimo pagrindai, sutuoktinių prievolių rūšys taip pat sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos, kurios gali būti vedybų sutarties reguliavimo objektu. Pagrindinė darbo linija siejama su teisinio reguliavimo ir teismų praktikos ištyrimu nagrinėjant tarp sutuoktinių ir jų kreditorių kilusius ginčus turtinių prievolių srityje. Magistro baigiamojo darbo temos aktualumą lėmė teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, Lietuvos teismų praktikos ir mokslinės literatūros šiais klausimais trūkumas. Nors teismų praktika nagrinėjant sutuoktinių ir jų kreditorių turtinius ginčus paskutiniu metu yra išplėtota, tačiau ši praktika daugiausia remiasi įstatyminiu sutuoktinių atsakomybės reguliavimu, tačiau pavyzdžių, kaip įtakotų vedybų sutartis šių klausimų sprendimą, Lietuvos teisminėje praktikoje beveik nėra. Šio darbo pagrindinis diskusinis aspektas atsiskleidžia per sutarties laisvės principo, kuris yra pamatinė ir vedybų sutarties dalis, bei imperatyvių teisės normų, kurių sutuoktiniai negali pakeisti vedybų sutartimi, konkurenciją bei turinio aiškinimą. Teisminėje praktikoje daugiausiai ginčų kyla tarp sutuoktinių ir jų kreditorių... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this paper is to explore the possibilities for the spouses to settle, fix or change some aspects of their liability in marriage contract, considering the mandatory Lithuanian law rules and case law on the subject specifics. The paper gives an overview of the general backgrounds of obligations of spouses in accordance with their creditors, types of obligations of the spouses, as well as liability and obligations between the spouses, which may be the subject of regulation of the marriage contract. The general line of the work is associated with the legal regulation and judicial practice in the context of disputes between the spouses and their creditors in matters relating to liability under the obligations, rising during the marriage. Relevance of this study was determined by uncertain law regulation and lack of Lithuanian case law and literature on these issues. While the case law relating the liability of the spouses in respect of their creditors lately is developed, but there are almost no examples, how marriage contract could influence their liability and obligations in respect of third parties. The main debatable aspect of this paper is revealed through the competition and content interpretation of the principle of freedom of contract, which is also a fundamental part of the marriage contract, and the mandatory rules of law, which the spouses cannot overcome by the marriage contract. In case law most disputes arises between the spouses and their... [to full text]

In der vorliegenden Arbeit werden die Rechtsbeziehungen, die aus einem Frachtvertrag entstehen, analysiert. Es wird das Wesen, die Parteien des Vertrages, rechtlicher Status der Parteien und Besonderheiten der Verantwortlichkeit besprochen. In der Rechtswissenschaft und Rechtssprechung herrscht die Meinung, der Frachtvertrag sei ein Konsensualvertrag, doch im Zivilgesetzbuch der Republik Litauen ist Frachtvertrag als ein Realvertrag definiert. Diese Rechtsnorm ist daher korrekturbedürftig.

The significance of the contract of rent (maintenance/support contract) in Lithuanian society is still rather low. That does not imply that there are no legal relationships arising from the limited use of the contract type. Several cases on the grounds of the contract of rent reached even Supreme Court of Lithuania. The contract of rent cannot boast of popularity first of all due to a low comprehension among common people. Therefore it is so important to research these types of contract, publicize and introduce it to the society. The contract of rent according to article 6.439 of Lithuanian civil code involves an obligation of the payer of rent (debtor) gratuitously or in exchange for the capital transferred to his ownership to perform periodical payments to the other party – the recipient of the rent – of a monetary amount determined in the contract (rent) or to grant maintenance to the recipient of rent in any other form. This contract differs from any other contract established in Lithuanian civil code such as purchase sale or donation contracts. Contract law theory characterizes three types of the contract of rent: rent in perpetuity (permanent rent), rent for life and life annuity. Each kind of the contract of rent has a very different object, subjects, terms and its purpose. The object of the contract of rent is capital transferred to the ownership of the payer of rent. Only life annuity differs with its special object – a dwelling house, apartment, land plot or other... [to full text]

Magistriniame darbe išsamiai analizuojamas LR CK įtvirtintas faktoringo sutarties teisinis reglamentavimas, nustatoma šių santykių teisinio reguliavimo problematika, bei pateikiami pasiūlymai dėl jų sprendimo, akcentuojant faktoringo sutartimi atliekamo finansavimo, pagrįsto piniginių reikalavimų perleidimu, liberalizavimą ir šiuose santykiuose dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros užtikrinimą. Pirmoje darbo dalyje, remiantis užsienio valstybių faktoringo santykių plėtojimo praktikos ir teisės doktrinos analize, pateikiama faktoringo santykių kilmė, ekonominė faktoringo sutarties samprata, išskiriamos faktoringo sutarčių rūšys. Antroje darbo dalyje išsamiai analizuojama faktoringo sutarties teisinė prigimtis pagal LR CK teisinį reguliavimą, nurodant faktoringo sutarties ir jos pagrindu vykstančios cesijos instituto santykį, bei išnagrinėjami faktoringo teisinių formų skirtumai. Išsami faktoringo sutarties dalyko, kaip esminės šios sutarties sąlygos, analizė pateikiama trečioje darbo dalyje, o taip pat joje išnagrinėjami faktoringo teisinių santykių subjektams keliami tiek teisiniai, tiek praktiniai reikalavimai. Ketvirtoje dalyje trišalių faktoringo teisinių santykių turinio analizė atskleidžiama per rizikų dėl piniginio reikalavimo negaliojimo ir jo netinkamo įvykdymo tarp sutarties šalių pasidalijimo specifiką, skolininko informavimo apie piniginio reikalavimo perleidimą reikšmę, pirminės sutarties sudarytos tarp skolininko ir kliento santykį su faktoringo sutartimi... [toliau žr. visą tekstą] / In master thesis the legal regulation of the factoring agreement implemented in Lithuanian Civil Code is scrutinized, the issues of these relations’ legal regulation is determined, as well proposals on its solutions are provided while emphasizing the liberalization of the financing by the factoring agreement based on the assignment of receivables and safeguarding the balance of interests of persons participating in these relations. In accordance with the analysis of the foreign states practices of the factoring relations development and legal doctrine, the first section of the thesis provides the origins of the factoring relations, the economical concept of the factoring agreement and distinguishes the types of the factoring agreements. In the second section of the thesis the legal nature of the factoring agreement under Lithuanian Civil Code is scrutinized while indicating the relationship between the factoring agreement and cession institution occurring on its basis, also the differences of the factoring legal forms are explored. The deep analysis of the factoring agreement’s subject-matter, as an essential condition of this agreement, is provided in the third part of the thesis, as well both legal and practical requirements for the subjects of the factoring legal relations are analyzed. In the fourth part of the thesis the analysis of the trilateral factoring legal relations content is developed through the particularities of the risks on the invalidity and inappropriate... [to full text]

Santrauka ISDA pagrindinė sutartis – viena svarbiausių šiuolaikinėje finansų rinkoje taikomų finansinių sutarčių. Pirmoji jos redakcija pasirodė 1992 metais, kai išvestinių finansinių priemonių sutarčių reglamentavimas dar tik pradėjo vystytis. Atsižvelgiant į tai, ISDA pagrindinė sutartis ir joje įtvirtintas baigiamosios užskaitos institutas turėjo didžiulę reikšmę pasaulio ekonomikos augimui ir paskatimo daugelį valstybių savo teisės sistemose pripažinti baigiamąją užskaitą. Tačiau Lietuvoje pirmieji šio teisės instituto pripažinimo žingsniai buvo žengti tik po įstojimo į Europos Sąjungą, priėmus Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą. Šio darbo pirmojoje dalyje nagrinėjama ISDA pagrindinės sutarties sandara ir esminiai bruožai bei jos įtaka pasaulio ir Lietuvos privatinei teisei. Taip pat aptariamas sutarties atsiradimas ir tolesnė jos raida. Antrojoje darbo dalyje analizuojami du svarbiausi ISDA pagrindinės sutarties kredito rizikos išvestinių finansinių priemonių rinkose mažinimo mechanizmai – baigiamoji užskaita ir finansinio užtikrinimo susitarimai - ir juos įtvirtinančių normų santykis su Lietuvos Respublikos imperatyviomis teisės normomis. Be to, aptariama subjektų kompetencija sudaryti ISDA pagrindinę sutartį. / Summary The ISDA Master Agreement Provisions in the Context of Imperative Legal Norms of the Republic of Lithuania ISDA master agreement is one of the most important agreements in modern financial markets. The first edition of this agreement was published in 1992, when the development of documentation of derivatives had begun. Following to this ISDA master agreement and the close-out netting provisions of this agreement had significant impact to the growth of the world’s financial markets and lead to implementation of netting laws in many of the jurisdictions. However, first steps to introduce the close-out netting in Lithuanian law system had been done only after it became the member of European Union, when the Law of Collateral Agreements was adopted. The first part of the thesis deals with the issues, related to structure and evolution of ISDA master agreement and the significance of this document to the Lithuanian and world’s financial markets. The second part of the thesis deals with the analysis of two most important mechanisms of the credit risk reduction: close-out netting and collateral agreements. Moreover, it comments the legal capacity of legal subjects to enter ISDA master agreement.

Nelegalus darbas vertinamas kaip viena pavojingiausių veikų darbo teisinių santykių srityje, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir teisingas darbo apmokėjimo sąlygas. Su lig naujuoju Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu prasidėjusi nelegalaus darbo teisinio reguliavimo reforma, suintensyvėjo 2006 metais, kai Valstybinės darbo inspekcijos specialistai iniciavo daugybę esminių pakeitimų nelegalaus darbo srityje. Dėl siūlymų sukeltų aršių diskusijų visuomenėje, nukreipiančių į detalesnę analizę, reforma taip ir liko nebaigta, o nelegalaus darbo kontrolės efektyvumo problema reikalauja greitų ir griežtų sprendimų. Šio magistro darbo pirmoje dalyje aptariami nelegalų darbą charakterizuojantys aspektai: priežastingumas; istorinio vystymosi ypatumai; samprata Lietuvos bei užsienio teisės aktuose, kurios analizė susideda iš dviejų aspektų - nelegalaus darbo sąvokos dėl nevienodo jos interpretavimo skirtingais istoriniais laikmečiais bei aktualiose Lietuvos ir skirtingų užsienio šalių teisės aktuose, taip pat nelegalaus darbo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių studijos. Antroje darbo dalyje autorė įvardina nelegalaus darbo teisinio reguliavimo praktines problemas: pradedama nuo civilinių ir darbo sutarčių santykio atskleidimo, paryškinant jų atskyrimo svarbą; toliau nagrinėjami dviejų skirtingų asmenų kategorijų – nepilnamečių bei užsieniečių įdarbinimo teisinio reguliavimo trūkumai; atskirai aptariamos talkų (pagalbos darbų) tvarkos reguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Illegal work is considered as one of the most precarious industrial offences violating the constitutional rights to have decent, safe and fair remuneration conditions. The enactment of Labour Code in Lithuania in 2002 meant the commencement of reform in the legal regulation of illegal work. This intensified in year 2006 when the specialists of State Labour Inspectorate initiated many substantial amendments related to illegal work. Due to the reluctance among social partners towards the adoption of many of these proposed measures on the grounds that they required more detailed analysis, the reforms remain in pending status, though the problem of effectiveness of control of illegal work requires urgent and decisive solutions. In the first part of this Masters dissertation the characteristic points of illegal work are analysed: root causality; the features of historic development; the conception in the laws of Lithuania and in different foreign countries. Two aspects are analysed in detail – the formation of the legal definition of illegal work in its different historical interpretations and up-to-date laws, as well as the study of its objective and subjective features. The second part of this work concerns the practical problems of legal regulation of illegal work. First, the relation between civil and work contract is examined, highlighting the importance of their separation. Then, the drawbacks of employment of two specific categories of person – minors and the foreigners are... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama turizmo paslaugų sutartis, jos nuostatas reglamentuojantys LR bei kitų ES valstybių teisės aktai, atskleidžiami turizmo paslaugų teikimo kokybės teisiniai aspektai. Vykdant darbe iškeltus uždavinius, pateikiama turizmo turizmo paslaugų samprata, rūšys ir specifika, analizuojamos turizmo paslaugų teikimo sutarties atsiradimo priežastys, jos sudarymo bei įsigaliojimo sąlygos, apžvelgiama turizmo paslaugų teikimo teisinio reglamentavimo situacija. Turizmo paslaugų sutarties turinys šiame darbe nagrinėjamas, jos nuostatas lyginant su pagrindinių santykius šioje srityje reglamentuojančių LR teisės aktų bei direktyvos 90/314/EEC normomis, atliekant teismų praktikos analizę. Moksliniams tyrimams skirtoje darbo dalyje analizuojama ginčų, kylančių iš turizmo paslaugų sutarties nagrinėjimo tvarka; pristatoma LTA atlikta studija, kurioje, lyginant su kitų ES valstybių teisės aktų nuostatomis iškeliami turizmo paslaugų teikėjams ydingi LR teisės aktų normų aspektai; aprašoma turizmo paslaugų vartotojų anketinės apklausos metodika, pristatomi jos rezultatai ir jų vertinimai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos turizmo paslaugų teikimo sutarties tobulinimui, apginamos iškeltos hipotezės. Darbe pateikti 5 paveikslai, 4 lentelės, 8 priedai. Darbo apimtis - 60 puslapių. / The concluding work for master's degree analyses the contract in tourism services legal acts of LR and other ES countries determening its reguliations, legal aspects of tourism services quality are as well dealt with in this study. According to the tasks risen in this particular study, the understanding kinds and specificity of tourism services are presented, the reasons of tourism services agreement appearance, the conditions of its performance and its coming into action are analysed, legal reguliation situation of tourism services is glanced at. The content of tourism services agreement is analysed in this study on the basis of comparing its regulations with the main lans of LR legal acts and directive 90/314/ECC norms regulating relations in the sphere, employing the analysis of court practice. The part of the study for scientific research deals with the analysis of arguments, rising from tourism services agreement, solving order. The study carried out in LTA is presented which points out invalid LR lan acts norms aspects in comparison with other ES countries law acts regulations, the methods of tourism services consumers questionaries are described, its results and evaluation are presented. The concluding part of the study presents the conclusions and recommendations for the improvement of tourism services agreement the outcoming hypotheses are defended. The study includes 5 pictures, 4 tables and 8 appendices. The scope of the study is 60 pages.