Santrauka Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, ko gero, yra pats populiariausias santuokos nutraukimo būdas, kadangi sukelia mažiausiai neigiamų emocijų ne tik patiems sutuoktiniams, bet ir tretiesiems asmenims (pvz: vaikams). Nutraukiant santuoką šiuo būdu, sutuoktiniai, kartu su prašymu nutraukti santuoką, privalo teismui pateikti ir sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šiame darbe kompleksiškai nagrinėjamas gana naujas Lietuvos civilinėje ir šeimos teisėje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasėkmių institutas. Darbą sąlyginai galima suskirstyti į dvi dideles dalis. Pirmojoje dalyje, daugiausiai taikant sisteminį, lyginamąjį ir istorinį tyrimo metodą, buvo aiškinamasi santuokos nutraukimo pasėkmių sutarties prigimtis, jos specifiniai bruožai bei ypatumai, kurie neleidžia jos tapatinti su kitais civiliniais komerciniais sandoriais. Antrojoje dalyje, daugiausiai taikant sisteminį, lyginamąjį ir precedentinį tyrimo metodą, buvo analizuojamos konkrečios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasėkmių sąlygos bei jų pakeitimo galimybės. Darbe išryškinta dėl kokių sutarties sąlygų sutuoktiniai gali laisvai susitarti, o kurias sąlygas reguliuoja imperatyvios įstatymų normos ir, tuo pačiu, yra ženkliai ribojamas sutarčių laisvės principas. Analizuojant tam tikras specifines sutarties sąlygas, daug dėmesio buvo skiriama Europos šeimos teisės komisijos (the Commision of European Family Law) suformuluotiems principams dėl ištuokos ir buvusių sutuoktinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Spousal Agreement on the Consequences of Divorce by Mutual Consent Divorce by mutual consent of both spouses, is perhaps the most popular method of divorce, whereas leads to a minimum negative emotion not only for spouses, but also to third parties (eg, children). Divorce in this way, the spouses, along with the request for divorce, must submit the contract for the consequences of divorce. In this work in a rather complex way in the Lithuanian Civil and Family law, contract for the consequences of Divorce Institute is taken under consideration. The work can be relatively divided into two major parts. In the first part, mainly via the systematic, comparative and historical research method were clarified the consequences of their divorce agreement nature, its specific features and characteristics that do not identify them with the other civilian commercial transactions. In the second part, mainly via the systematic, comparative and case-law method, were analysed the consequences terms of a specific divorce contract and the possibility of changing them. The paper highlights the conditions of the contract on which the spouses are free to agree, which is governed by the laws of mandatory rules and at the same time, the freedom of contract is significantly restricted. By applying the comparative study method this Civil Institute was to compare with the similar Family Law Institutes applicable in the other countries. Analysing a certain specific terms of the contract, much... [to full text]

Moderniose teisinėse sistemose pripažįstama, jog subjektinių sutarties šalių teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga garantuojami tikslingu šalių bendradarbiavimo rezultato įgyvendinimu. Todėl vienas iš pagrindinių sutarčių teisei keliamų uždavinių yra reali sutartinių santykių išsaugojimo galimybė. Veiksminga priemone keliamiems tikslams realizuoti yra sutarties pakeitimo institutas. Būtent šis institutas yra magistro darbo tyrimo objektas. Visų pirma, darbe atskleidžiama sutarties pakeitimo instituto samprata dviejų pagrindinių sutarčių teisės principų - sutarties laisvės ir pacta sunt servanda - kontekste. Sutarties pakeitimo įtaką sutartiniuose santykiuose atspindima detalios instituto vaidmens bei santykio su kitomis teisių gynimo priemonėmis analizės pagrindu. Remiantis sisteminiu pirminių ir antrinių teisės šaltinių tyrimu darbe pateikiamas galimų sutarties pakeitimo būdų ir formų turinys, išsamus instituto įgyvendinimo galimybių nagrinėjimas bei su tuo susijusios problemos. Aptariant minėtus klausimus, pateikiama sutarties pakeitimo instituto teisinio reguliavimo Lietuvoje analizė, jo taikymo galimybės ir sąlygos, koncentruojantis į tris dažniausiai praktikoje pasitaikančias situacijas, kuriose gali būti itin reikšminga sutarties pakeitimo instituto panaudojimo galimybė sutarties išsaugojimo tikslais. / Modern justice systems recognize that protection of rights and rightful expectations of subjective contracting parties is guaranteed by putting into practice purposeful cooperation between those parties. Therefore one of the most important objectives of contract law is the possibility to maintain contract relationship. The institute of contract modification is a rather effective mean while meeting those objectives. Namely this institute is the main object of research in the master work. First of all, the conception of the institute is explained considering the context of two essential contract law principles- freedom of contract and pacta sunt servanda. The modification of contract and its influence to the relationship between contracting parties is shown by analyzing the detailed function of the institute and its relation with other means of law and rights protection. On the basis of systematic investigation of sources of law, the possible ways and forms of contract modification are presented as well as the comprehensive research of the possibilities and problems which may occur while putting such institute into practice. While investigating the above-mentioned points, the analysis of legal regulations of the institute of contract modification is presented, together with the possible ways and conditions to apply it in Lithuania, taking into consideration three most often situations occurring in real practice, where the role of the institute of contract modification would be... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis. Pagrindiniai akcentai nukreipiami į patalpų nuomos sutarties dalyką, jo specifiškumą, šalių teises ir pareigas, taip pat teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Kokie yra esminiai gyvenamųjų ir negyvenamųjų nuomos sutarčių pažeidimai, jų įtaka sutarties nutraukimui, sutarties nutraukimas, nesikreipiant į teismą. Darbe apibrėžiamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties subjektas, jo, kaip fizinio asmens, kaip silpnesniosios sutarties šalies, turinčias daugiau garantijų juridinių asmenų atžvilgiu specifiškumas, gyvenamųjų patalpų paskirties specifiškumas, lyginant su negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Tiek negyvenamųjų tiek gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių ekonominis naudingumas ir paplitimas visuomenėje lemia pasirinktos temos aktualumą. Darbe atkreipiamas dėmesys į Lietuvos teismų praktiką, taikant bendras ir specialias teises normas, taip pat į precedentų svarbą Lietuvos teisinėje sistemoje. Analizuojama kokiomis priemonėmis nuomininkas gali ginti savo teises prieš trečiuosius asmenis, kada turi teisę kompensuoti išlaidas įdėtas į patalpų remontą. Valstybės suteikiamos papildomos garantijos nuomojant gyvenamąsias patalpas. Analizuojama patalpų nuomos sutarties termino ir mokesčio nustatymo ir praleidimo svarba. Atkreipiamas dėmesys į patalpų nuomos subnuomininko teises ir pareigas, vykdymo ir pasibaigimo ypatumus. Darbas apibendrindamas išvadomis... [toliau žr. visą tekstą] / A Lease Agreement: Assessment of Assessment of Court Practice. Summary This thesis looks at some of the most acute issues pertaining to residential and non-residential lease agreements. The focal points are aimed at the object of the lease agreement and related particularity, as well as rights and obligations of the parties, and the right to unilaterally terminate the agreement. Furthermore, it aims answering questions regarding the essential breaches of residential and non-residential lease agreements, their impact on agreement termination, and termination of an agreement without court participation. The thesis defines the subject of a residential lease agreement, its particularity pertaining to a natural person, and a natural person as a weaker party to the agreement, as well as a party having more guarantees in respect to legal entities; as well as particularity of a residential lease agreement in comparison to a non-residential lease agreement. Economic advantage of both kinds of lease agreements as well as their occurrence in the society determines the relevance of the chosen topic. The thesis draws attention to case-law of Lithuanian courts applying general and special legal norms as well as importance of precedents in the Lithuanian legal system. It provides the analysis of measures to be possibly undertaken by a lessee to protect its rights against the third parties and the situations that allow for reimbursement of costs incurred due to renovation of premises. The... [to full text]

Šio darbo tyrimų objektas – terminuota darbo sutartis yra lanksčių darbo organizavimo formų apraiška. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas nuostatas, reguliuojančias terminuotas darbo sutartis laikėsi Europos Tarybos Direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis nuostatų. Terminuotai darbo sutarčiai būdingos tokios pat būtinosios sąlygos kaip ir neterminuotai darbo sutarčiai. Tačiau terminuota darbo sutartis pasižymi papildomomis sąlygomis, kurios yra būtinosios terminuotos darbo sutarties sąlygos. Tai – laikinas darbo santykių pobūdis ir termino nustatymas. Terminas gali būti nustatytas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Darbdavys neturi diskriminuoti darbuotojų tuo pagrindu, kad jie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, o taip pat privalo informuoti apie laisvas darbo vietas nuolatinio pobūdžio darbui. Terminuota darbo sutartis baigiasi suėjus darbo sutarties terminui. Tačiau jeigu nei viena šalis neišreiškia valios nutraukti darbo sutartį, o tęsia darbo santykius, laikoma, kad terminuota darbo sutartis tapo neterminuota. Jei pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, tačiau nepraėjus vienam mėnesiui po darbo sutarties pasibaigimo su darbuotoju sudaroma nauja darbo sutartis, tai sutartis pripažįstama... [toliau žr. visą tekstą] / The study of this master’s paper is fixed-term employment contract. This contract is the product of the flexible working arrangements. Legislator followed Council Directive 1999/70/EB concerning the framework agreement on fixed-term work concluded by European Trade Union Confederation (ETUC), Union of Industrial and Employer’s Confederations of Europe (UNICE) and the European Centre of Enterprises with Public Participation (CEEP) provisions, which regulates fixed-term employment contracts. Fixed-term contract must include essential conditions, which are characteristic for usual employment contracts. Whereas fixed-term employment contract has additional conditions, which are essential conditions for fixed-term employment contract. These conditions are temporary work and terminated labour relations. The term of an employment contract may be determined until a specific calendar date or occurrence, change or cessation of specific circumstances. Employer has no right to discriminate fixed-term workers on a basis that these workers are employed on a fixed-term contract. Employer has an obligation to inform fixed-term workers about free workplaces of regular work. Fixed-term contracts finishes by the end of the working contract term. If the term of an employment contract has expired, whereas employment relations are actually continued and neither of the parties has, prior to the expiry of the term, requested to terminate the contract, it shall be considered extended for an expiry of... [to full text]

Kolektyvinė sutartis yra norminio ir sutartinio pobūdžio teisės aktas, sudaromas tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo ir atliekantis apsauginę, socialinės partnerystės, teisės kūrimo ir reguliacinę funkcijas. Kolektyvinėmis sutartimis modifikuojamas įstatyminis reglamentavimas, nustatant darbuotojams papildomas lengvatas ir garantijas. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti darbines funkcijas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą ir mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbuotojas yra laikomas silpnesniąja darbo sutarties šalimi, todėl yra svarbu užtikrinti darbuotojų teisių ir interesų apsaugą. Darbuotojų interesų atstovavimas kolektyvinių sutarčių pagalba padeda užtikrinti lygiavertę darbo teisinių šalių padėtį derybose dėl geresnių darbo sąlygų. DK ir tarptautiniuose dokumentuose yra įtvirtinta, jog darbo sutarties sąlygos, prieštaraujančios kolektyvinei sutarčiai, turi būti laikomos negaliojančiomis ir vietoj jų turi būti taikomos atitinkamos kolektyvinės sutarties sąlygos, o kolektyvinės sutarties nuostatos, kai jos yra palankesnės nei darbo sutarties sąlygos, taikomos tiesiogiai ir nedelsiant, nereikalaujant papildomo patvirtinimo. Darbo kodekso normose atsiskleidžia kolektyvinių ir darbo sutarčių konjunkcinis ir disjunkcinis tarpusavio santykis, t.y. atitinkamus klausimus leidžiama reglamentuoti kolektyvinėmis ir (arba)... [toliau žr. visą tekstą] / Collective agreements are written and published agreements between certain parties, who are entitled by law to conclude these agreements, which have general and abstract provisions with binding impacts on the employment relationship. An employment contract is an agreement between an employee and an employer under which the employee undertakes to do work for the employer in subordination to the management and supervision of the employer, and the employer undertakes to remunerate the employee for such work and to provide the working conditions prescribed in the agreement between the parties, a collective agreement, law or administrative legislation. Collective agreements are not regarded to be parts of the contract of employment, therefore it does not modify the contract, but if the provision of the new collective agreement are more favourable than certain parts of the contract, than the clauses of the collective agreements are valid for the employment relationship an the contractual clause is void.

Šiame darbe analizuojama kredito draudimo sutartis, didžiausią dėmesį skiriant prekinio kredito draudimo ir faktoringo kredito draudimo sutartims, pagrindinių šių sutarčių dalių apibūdinimui, nurodant šalių teises ir pareigas, pagrindinius sutarčių ypatumus, taip pat yra nurodomi pagrindiniai teisės šaltiniai, reglamentuojantys kredito draudimo sutartis, kartu apibūdinami pagrindiniai skirtumai ir problemos, pateikiama teismų praktikos pavyzdžių, atribojama nuo kitų panašių sandorių. Šiame darbe pasirinkta tema buvo nagrinėjama pagal šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, taip pat ES teisės aktų nuostatas, buvo pateiktos pagrindinės sąvokos. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kredito sutarties įgyvendinimo procese iškylančių praktinių problemų aptarimui, priemonėms, kuriomis siekiama atskleisti prekinių kreditų draudimo sutarties esmę ir prigimtį bei draudėjo ir draudiko teisių ir pareigų ypatumus. Siekiant sumažinti riziką, apsaugoti verslo subjektų, t.y. draudėjų verslo interesus, dažnai ieškoma patikimų verslo rizikos mažinimo priemonių, todėl didelis dėmesys šiame darbe buvo skirtas kredito rizikos mažinimo priemonių analizei, taip pat apibūdinant teisinius santykius, jų įvairovę bei sudėtingumą. Darbas suskirstytas į 18 skyrių, kuriuose aptariamos ir nagrinėjamos esminės teisinio reglamentavimo nuostatos, šalių tarpusavio santykiai, nurodomi pagrindiniai reikalavimai, klasifikacija, taip pat pateikiamos pagrindinės svarbiausios sąvokos, draudimo... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s thesis analyses credit insurance agreements with greatest attention paid to the agreements of credit and factoring insurance, as well as the description of the main parts of the following agreements indicating the rights and obligations of parties. Moreover, the master’s thesis focuses on the basic peculiarities of the aforementioned agreements, indicates the sources of law regulating credit insurance agreements, defines the main differences and problems, offers case law examples, and separates from other similar transactions. The subject of this master’s thesis has been analysed on the basis of applicable legal acts of the Republic of Lithuania and the EU laws. The main terms have been provided. The greatest attention has been paid to the discussion of practical problems arising during the implementation of a credit agreement, and to the means with the help of which the essence and nature of a credit insurance agreement as well as the peculiarities of the rights and obligations of an insurer and policyholder are revealed. In order to reduce the risks and to protect the interests of businesses, i.e. business interests of policyholders, companies often search for reliable means of business risk reduction. As the result, in this master’s thesis, great attention has been paid to the analysis of the means of credit risk reduction, the description of their legal relationships, and their variety and complexity. The master’s thesis been divided into 18 chapters, which... [to full text]

Magistro darbe „Prekių paskirstymo agentavimo, distribucijos bei franšizės sutarčių pagrindu palyginimas: privalumai ir trūkumai“ analizuojami ir lyginami trijų sutarčių teisinio reguliavimo ypatumai, privalumai ir trūkumai, galintys lemti gamintojo (tiekėjo) sprendimą dėl atitinkamos prekių paskirstymo sutarties pasirinkimo. Siekiant visapusiškai atskleisti nagrinėjamų sutarčių privalumus ir trūkumus, pirmosiose trijose darbo dalyse yra išaiškinami agentavimo, distribucijos ir franšizės sutarčių požymiai, leidžiantys identifikuoti kiekvienos iš sutarčių esminius skirtumus, analizuojamas skirtingas rizikos pasiskirstymas tarp šalių, sutarčių rūšys ir jų pasirinkimo padariniai, aptariami sutartyse leidžiami ribojimai bei, remiantis Komisijos ir ET Teismo praktika, pateikiamas kiekvienos iš sutarčių vertinimas ES konkurencijos teisėje. Taip pat nagrinėjamas sutarčių teisinis reguliavimas Lietuvoje, siekiant įvertinti tuos šalių teisių, pareigų, atsakomybės bei sutarčių pabaigos teisinio reguliavimo ypatumus, kurie leidžia įvardinti prekių paskirstymo pagal agentavimo, distribucijos ir franšizės sutartis teigiamus ir neigiamus aspektus. Išanalizavus prekių paskirstymo pagal kiekvieną iš sutarčių privalumus bei trūkumus, ketvirtoje darbo dalyje yra lyginamas prekių paskirstymas pagal nagrinėjamas sutartis. Pagrindinis dėmesys skiriamas sutarčių lyginimui pagal gamintojo tikslus ir platinamų prekių pobūdį, šalių vaidmenį, komercinės ir finansinės rizikos tarp šalių pasiskirstymą... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis “Comparison of Goods Distribution on Basis of Agency, Distribution and Franchise Agreements: Advantages and Disadvantages” presents analysis and comparison of three agreements’ legal regulation peculiarities, advantages and disadvantages that may determine manufacturer’s (supplier’s) decision on choosing respective goods distribution agreement. In the first three parts of this final work there are explicated features of agency, distribution and franchise agreements’ in order to reveal advantages and disadvantages of scrutinized agreements thoroughly. These features allow to identify each agreement’s fundamental differences. There are also analyzed different risk allocation between parties, types of agreements and consequences of their allocation, discussed restrictions that are permissible in agreements, presented assessment of each agreement in EU competition law, referring to European Commission and practice of European Court of Justice, in this work. In order to evaluate those peculiarities of parties’ rights, duties, responsibilities and agreements’ termination juridical regulation that allow to indicate positive and negative aspects of goods distribution according agency, distribution and franchise agreements, in the final work there is approached agreements’ legal regulation in Lithuania. After analysis of advantages and disadvantages of goods distribution according each agreement is being made there is given comparison of good distribution according... [to full text]

Terminuota darbo sutartis Santrauka Šiame magistro darbe analizuojama terminuotos darbo sutarties, kaip lankstaus darbo organizavimo formos, specifika, jos sudarymo, vykdymo bei nutraukimo aspektai. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas terminuotų darbo sutarčių reguliavimui Lietuvos Respublikoje, tačiau siekiant palyginti, pateikiama ir kitų užsienio šalių pavyzdžių. Magistro darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama terminuota darbo sutartis kaip viena iš darbo sutarčių rūšių. Šioje dalyje pateikiama terminuotos darbo sutarties samprata, atvejai, kada tokia sutartis gali būti sudaroma. Trumpai aptariami svarbiausi sezoninės ir laikinosios darbo sutarties aspektai, bet plačiau šios darbo sutartys nėra analizuojamos. Antroji magistro darbo dalis skirta pateikti terminuotų darbo santykių lankstumo ir saugumo svarbiausius aspektus. Kadangi terminuota darbo sutartis ilgainiui įvardijama kaip viena iš galimų lanksčių santykių įgyvendinimo formų, todėl šioje darbo dalyje nagrinėjama būtinybė lankstumą vienaip ar kitaip derinti su saugumu darbo santykiuose. Trečioje magistro darbo dalyje dėmesys yra skiriamas terminuotos darbo sutarties sudarymo ir vykdymo analizei. Nagrinėjamos terminuotos darbo sutarties sudarymo prielaidos, termino nustatymo klausimai bei apžvelgiamas terminuotos darbo sutarties vykdymas. Ketvirtoji magistro darbo dalis skirta terminuotos darbo sutarties pasibaigimo analizei. Šioje dalyje pirmiausia analizuojamas terminuotos darbo sutarties... [toliau žr. visą tekstą] / Fixed-term Employmet Contract Summary This master’s thesis analyses specificity, and formation, implementation and termination aspects of the fixed-term employment contract as a flexible form of work organisation. The focus is on the regulation of fixed-term employment contracts in the Republic of Lithuania; however, the examples of other foreign countries are also presented for comparison. The master’s thesis consists of four major parts. The first part analyses the fixed-term employment contract as one of the types of employment agreements. This part presents the concept of fixed-term employment contract and the cases when such contract may be concluded. Types of the fixed-term employment contracts, such as seasonal and temporary employment contracts, as well as their main aspects, are also introduced in brief, though they are not analysed thoroughly. The second part of the thesis is intended to provide the information on the main aspects of flexibility and security of fixed-term labour relations. Since the term-fixed contract is eventually named as one of the possible implementations of flexible labour relations, this section of the thesis examines at what extent the flexibility should be combined with security in labour relations. The third part of the master's thesis is focused on the analysis of the formation of fixed-term employment contract and its implementation. Preconditions for creation of the fixed-term employment contract and term identification issues are... [to full text]

Individualios ir kolektyvinės darbo sutarčių santykis Darbo santykius Lietuvoje reglamentuoja 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau nemažai su darbo santykiais susijusių klausimų galima išspręsti tik sudarant kolektyvines darbo sutartis ir tuo būdu užpildyti kai kurias įstatymų spragas. Tokios sutartys gali būti sudaromos visų rūšių ir priklausomybės formų valstybinėse ir privataus kapitalo įmonėse. Darbuotojai ir darbdaviai gali susitarti iš esmės dėl visko, kas konkrečiai nereglamentuota teisės aktais – dėl darbo ir poilsio laiko, atlyginimo, išeitinių pašalpų, materialinės atsakomybės, darbo saugos ir kompensacijų, kvalifikacijos kėlimo, ir dėl visų kitų šalims aktualių klausimų. Darbo kodeksu (DK) ar valstybės valdymo institucijų norminiais aktais neįmanoma apibrėžti įvairiausių situacijų, kurios galbūt jau yra ar galėtų atsirasti atskirose įmonėse. Todėl reglamentuojant darbo santykius didelį vaidmenį atlieka kolektyvinės sutartys, kurios artimai susiję su individualiomis darbo sutartimis. Būtent individualios ir kolektyvinės darbo sutarčių santykis nagrinėjamas šiame darbe. Darbas yra pakankamai naujas ir aktualus, nes Lietuvos autorių individualių ir kolektyvinių darbo sutarčių santykis praktikai plačiau nėra analizuotas. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, du skyriai, kurie skirstomi į smulkesnes sudedamąsias dalis – poskyrius, išvados, literatūros sąrašas ir santraukos anglų ir lietuvių kalba. Pirmasis skyrius skirtas pateikti... [toliau žr. visą tekstą] / Individual and collective contracts relation Labor relations in Lithuania regulate the Labor Code of the Republic of Lithuania, established on the first of January of 2003. But only concluding collective contracts can solve a lot of questions of labor relations. In this way can be filed up law breaches. Such contracts can be concluded in all kind of states and private capital enterprises. Employees and employers can deal about everything which is concretely not regulated in legal acts – about the work and rest time, payment, leaving subsidies, material liability, labor security and compensations, the rise of qualification and other actual questions. With Labor code and states institutions legal acts is impossible to determine different situations, which are or may rise in different enterprises. That is why in the regulation of labor relation big place is carries out collective contracts, which are closely related with individual labor contracts. Exactly collective and individual labor contracts relation is analyzed in this work. Work is quiet new and actual, because Lithuanian authors are not widely analyzed the relation between these two kinds of labor contracts. The work consists of preface, two chapters, which are divided into smaller sections – subdivisions, conclusions, the list of literature and summaries in Lithuanian and English. First chapter is designated to give information about the notions of individual and collective labor contracts and to compare them. Second... [to full text]

Santrauka. Teisių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai. Teisių pirkimas – pardavimas, kaip vienas iš teisių perleidimo būdų, yra reikšmingas civilinei teisinei apyvartai, todėl labai svarbu teisingas šiuos santykius reglamentuojančių normų supratimas. Turtinės teisės yra specifinis civilinių teisių objektas ir ši specifika lemia jų pirkimo – pardavimo ypatumus. Taigi norint suprasti juos, reikalinga tiek pačių teisių, tiek jų perleidimo institutų analizė. Kadangi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įstatymo leidėjas įvardindamas Teisių pirkimo – pardavimo sutartį nepateikia jos apibrėžimo, remiantis bendrąją pirkimo – pardavimo sutarties samprata darbe pateikiama Teisių pirkimo – pardavimo sutarties samprata, o atsižvelgiant į sutarčių klasifikavimo kriterijus, išskiriami Teisių pirkimo – pardavimo sutarties bendrieji požymiai. Be to, norint suprasti teisių pardavimo ypatumus, darbe siekiama atskleisti turtinių teisių specifiką, jų teisinę prigimtį, išsiaiškinti kokios teisės gali būti parduodamos ir kokių teisių pardavimą riboja įstatymas. Taip pat apžvelgiamas teisių perleidimo instituto formavimasis ir vystimasis, jo modifikacija prisitaikant prie sparčiai besivystančių ekonominių santykių. O atsižvelgiant į tai, jog Civilinis kodeksas numato ir Teisių pirkimo – pardavimo sutartį, ir reikalavimo perleidimo institutą, kurio nuostatos taikomos turtinių teisių perleidimui (CK 6.110 str.), pamėginta nustatyti šių teisės normų tarpusavio santykį... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. Peculiarities about conclusion and execution of agreements on the purchase/sale of rights Being one of the ways to transfer rights, purchase/sale of rights plays an important role in civil legal circulation; therefore, a proper understanding of rules regulating these relations is necessary. As property rights are specific object of civil rights, such particularity determines characteristics of the purchase/sale thereof. Thus, to understand these characteristics, analysis of the rights in question and transfer hereof has to be made. Though the Civil Code of the Republic of Lithuania mentions an agreement on the purchase/sale of rights, it does not provide its respective definition. Therefore, referring to general conception of agreement on purchase/sale of rights, a concept of agreement on purchase/sale of rights is presented in the paper; and taking into consideration criteria for classification of agreements, common characteristics of agreement on purchase/sale of rights are distinguished too. Moreover, in order to understand peculiarities about the sale of rights, the author seeks to disclose particularity of property rights and their legal nature as well as to find out which rights could be sold and the sale of which rights is restricted by law. In addition, formation and development of the institute of right transfer and its modification affected by speedily developing economical relations is reviewed. And finally, considering the fact that Civil Code specifies... [to full text]