Šiame darbe analizuojami pasirinkti elektroninių sutarčių sudarymo probleminiai aspektai bei ieškoma galimų jų sprendimo būdų. Nagrinėjami elektroninės sutarties šalių tapatybės nustatymo, elektroninės sutarties sudarymo momento ir vietos, elektroninės sutarties sąlygų pateikimo, elektroninės sutarties formos įrodomosios galios, elektroninio parašo sampratos, elektroninėms sutartims taikytinos teisės ir teismingumo klausimai. Ieškant sprendimo būdų šiems probleminiams aspektams atsižvelgiama į atitinkamas tarptautines tendencijas, tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų nustatytą reglamentavimą bei kai kurių užsienio šalių atitinkamą patirtį. Analizuojant pasirinktus elektroninių sutarčių sudarymo probleminius aspektus lyginamuoju aspektu, siekiama atskleisti tų valstybių reguliavimą, kuriose jis labiausiai skiriasi nuo Lietuvoje galiojančių teisės normų. Taip išryškinamas elektroninių ryšių naudojimo sudarant sutartis problemiškumas tais atvejais, kai sudaromos sutartys su tarptautiniu elementu ir sutarčiai taikoma ne Lietuvos teisė. Išnagrinėjus pasirinktus probleminius aspektus, pateikiami pasiūlymai dėl jų sprendimo. / Chosen problematic aspects of concluding electronic agreements are analyzed in this paper, at the same time searching for the possible solutions of the problems concerned. The identity of parties of electronic contracts, time and place of concluding electronic contract, incorporating terms of electronic contract in different ways, evidential value of electronic contracts, the concept of electronic signature, applicable law and jurisdiction of electronic contracts are discussed. The relevant international trends, international and national acts of law and experience of some foreign countries are taken into account when searching for the possible solutions of these problematic aspects. When comparatively analyzing the chosen problematic aspects of concluding electronic contracts, it is aimed to reveal the regulation of those countries, where the relevant rules differ the most in comparison to the legal rules that are in force in Lithuania. This way the problem of different regulation is highlighted in cases when electronic means are used to conclude a contract and the relevant applicable law is not the one of Lithuania. After the analysis, suggested solutions of the problematic aspects are presented.

Paslaugų sutartys: CK ir DCFR palyginimas Paslaugų sutartys – civiliniuose santykiuose dažnai naudojama teisinė priemonė, kuria siekiama nustatyti priešpriešinius įsipareigojimus tarp paslaugų teikėjo ir kliento. Nepaisant kasdienio paslaugų vartojimo, šis institutas yra laikomas vienu iš prievolių ir civilinių teisių bei pareigų atsiradimo pagrindų, todėl jurisdikcijoje yra išskiriamas į atskirą reglamentavimo skirsnį. Tačiau, kaip yra matoma iš magistrinio darbo analizės, paslaugų sutartis pasižymi sudėtinga konstrukcija, nėra apibrėžtos universalios paslaugų sutarties sąvokos. Todėl neretai kyla ginčų tarp paslaugų sutarties šalių, aiškinantis tarpusavio teises ir pareigas. Magistrinio darbo tema analizuota remiantis šiais paslaugų sutartinius santykius reglamentuojančiais šaltiniais: CK ir DCFR. Analizė atliekama lyginamuoju metodu, lyginant CK paslaugų sutarties nuostatas su DCFR šį institutą reglamentuojančiomis nuostatomis. Darbe buvo lyginamos nuostatos, reguliuojančios paslaugų sutarties sąvoką, šalių santykius, paslaugų kainos nuostatas bei paslaugų sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Iš atliktos analizės matyti, kad dauguma CK ir DCFR paslaugų sutartis reglamentuojančių normų iš esmės sutampa, tam didelę reikšmę turėjo pastangos suvienodinti Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą. Tačiau yra ir nemažai esminių skirtumų, kurie atsiranda, pavyzdžiui, dėl paslaugų sutarties instituto objekto ar kito požymio. / Contracts of Services: the Civil Code Compared to the Draft Common Frame of Reference Service contracts - legal instrument often used in civil relations which seeks to establish set-off obligations between the provider and client. Despite the daily consumption of services, this institute is considered one of the obligations and civil rights and obligations incurred, and thus has jurisdiction over isolated in a separate section of the regulation. However, as is seen from the master work of analysis, the Service Agreement has a complex structure and there is no universal service contract term definition. Therefore, often a dispute arises between contractors, interpreting the mutual rights and obligations. Master's thesis analyzed on the basis of these services contractual relationship governing sources: the Civil Code and the Draft Common Frame of Reference. Analysis carried out a comparative approach, comparing the contract service provisions of the Civil Code with the provisions of Draft Common Frame of Reference. The paper compares the provisions governing the concept of a service contract, the parties' relationship, service and price of the service contract to fulfill the legal consequences. This analysis shows that most of the Civil Code and Draft Common Frame of Reference provisions essentially are the same. this was of great importance to unify European Union Member States legal regulation. However, there are many significant differences that occur, for example, an... [to full text]

Vienas iš vartotojų apsaugos politikos aspektų yra vartotojų apsauga nuo nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų. Europos Sąjungos lygmeniu vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas reglamentuoja Europos Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – direktyva 93/13/EEB). Pagal šią direktyvą išskirtini keli kriterijai, kurie lemia, ar tam tikra vartojimo sutarties sąlyga bus pripažinta nesąžininga, - sutarties sąlyga turi būti individualiai neaptarta, pažeidžianti sąžiningumo reikalavimą bei sukelianti ryškų neatitikimą tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Tai bendrieji nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Pagal direktyvą 93/13/EEB sąlyga bus laikoma individualiai aptarta tik tuomet, kai vartotojas turėjo realią galimybę daryti įtaką vartojimo sutarties sąlygos turiniui. Sąžiningumo reikalavimo ir ryškaus neatitikimo tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai samprata nėra pateikta direktyvoje 93/13/EEB, todėl jų esmė gali būti atskleidžiama per teismų praktiką nagrinėjant konkrečias bylas. Direktyvos 93/13/EEB priede esantis pavyzdinis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąrašas taip pat yra orientyras teismas, nagrinėjantiems konkrečias bylas, ar tam tikra vartojimo sutarties sąlyga gali būti laikoma nesąžininga. Be to, direktyvoje 93/13/EEB yra įtvirtintas skaidrumo principo reikalavimas. Rašytinės vartojimo sutarties sąlygos turi būti suformuluotos taip... [toliau žr. visą tekstą] / One of the Consumer protection policy aspects are consumer‘s protection from the unfair terms in consumer contracts. On the European Union level unfair terms in consumer contracts are regulated by the Council directive 93/13/EEC of 5 April 1993 on unfair terms in consumer contracts. According to this directive, there can be drawn several criteria, which are important in determining whether the term is unfair – the term was not individually negotiated, it is in breach of good faith and causes significant imbalance in the parties‘ the rights and obligations arising under the contract, to the detriment of the consumer. These are the general unfairness criteria. According to the directive 93/13/EEC the term would be not individually negotiated if the consumer has not been able to influence the substance of the term. The meaning of the requirement of good faith and significant imbalance are not given in the directive 93/13/EEC, therefore it should be explained by the courts in individual cases. In addition, the illustrative list of the unfair terms in the annex of the directive 93/13/EEC plays the role of the guide to the courts investigating whether the term in consumer contract can be considered as unfair. Moreover, the transparency requirement is included in the directive 93/13/EEC. Written contract terms should be formulated in such a plain and intelligible language, that the consumer would be able to understand them without the help of another person. This requirement bears... [to full text]

Project deals with the legal regulations of freight forwarding contract mainly focusing on the provisions of Civil Code of the Republic of Lithuania as one of the main mandatory instruments regulating the contract mentioned above. The aim of this project is to indicate the peculiarities of freight forwarding services and contract. The article begins with analysis of functions and concept of freight forwarder. As well different titles used for freight forwarding contract are analyzed. The analysis continues with the discussion of freight forwarding contract elements such as contracting parties, their rights and obligations, form of the contract. As well this article approaches comparative analyses of the contract of freight forwarding, carriage and other civil contracts. Freight forwarding and carriage contracts are clearly connected, however, this connection as well as differing aspects are not self evident and in some cases very problematic. The project suggests some essentials that can be used for contract legal evaluation. The article concludes that the freight forwarding contract dissociation from other contract and especially from carriage contract may determinate the liability of the party. In case of international carriage of goods by road the interaction of the mandatory 1956 Geneva Convention on the contract for the International carriage of goods by Road (CMR) and the Lithuanian Civil Code provisions concerning the carriage and freight forwarding in the... [to full text]

Asociacijų laivė yra viena iš pamatinių darbuotojų teisių. Darbo teisiniai santykiai nėra vienalyčiai, todėl kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybė turi būti garantuojama ne tik darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams. Kolektyvinių sutarčių institutas privačiame sektoriuje buvo žinomas dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tuo tarpu galimybė sudaryti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje numatyta tik įsigaliojus Darbo kodeksui. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinių sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje, pagrindinis iš jų Valstybės tarnybos įstatymas, atitinka TDO konvencijų Nr. 87, Nr. 98 bei Nr. 154 nuostatas, kadangi minėtos konvencijos įtvirtina galimybę numatyti kolektyvinių sutarčių, sudaromų valstybės tarnyboje, ypatumus. Atlikus Valstybės tarnybos įstatymo analizę galime teigti, jog valstybės tarnautojų interesus atstovauja vienintelis atstovas – profesinė sąjunga. Tačiau tokia nuostata yra kritikuotina, kadangi valstybės tarnautojai turi daug mažiau teisų negu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nes jų interesų negali atstovauti darbo taryba. Valstybės tarnautojams taip pat nenumatyta galimybė perduoti atstovavimo funkcijos šakinei profesinei sąjungai. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja kolektyvinių sutarčių, sudaromų įmonės ar įstaigos lygiu, šakos bei turinio klausimus. Aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą apsunkina darbdavio identifikavimo problema, kurią bandoma spręsti darant... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of association is one of the fundamental employees rights. Labour legal relations are not indiscrete, the right of collective bargaining is ensured not only for the employees but also for the state servants. The institute of collective agreements in private sector was known to the effect of Labour Law, meanwhile the possibility to make collective agreements in state service was provided after the Labour Law became effective. The legal acts of the Republic of Lithuania, regulating collective bargaining in state service, the main of them the Law of State Service of the Republic of Lithuania, coincide ILO Convention No 87, Convention No. 98, Convention No 154. All above mentioned ILO conventions state the possibility for collective bargaining restrictions in state service. After the analysis of the Law of State Service of the Republic of Lithuania, we can state, that only trade unions can represent interests of state servants. However such provision is criticized, because state servants have fewer rights than employees, labour councils in public administration institution can not be elected. State servants do not have the right to transfer the function of employee representation and protection to the trade union of the appropriate sector of economic activity. The Law of State Service regulates the questions connected with collective agreements which are made in state institutions. Speaking about branch level it is not legally clear who can represent the interests... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos terminuotų darbo sutarčių sudarymo, vykdymo bei nutraukimo ypatumai. Kad nebūtų piktnaudžiaujama terminuotomis sutartimis, valstybės savo darbo statymuose įstatymuose nustato tam tikrus imperatyvius reikalavimus. Darbo tikslas yra palyginti Lietuvos ir minėtų užsienio valstybių darbo įstatymų nuostatas, susijusias su terminuotų sutarčių reglamentavimu, pateikti jų apibendrinimus, aptarti šių teisės normų įgyvendinimo praktikoje problemas bei pateikti pasiūlymus Lietuvos įstatymų leidėjui. Pirmoje darbo dalyje pabrėžiama darbo sutarties instituto svarba, apžvelgiami pagrindiniai valstybių darbo įstatymai, aptariama terminuotos darbo sutarties samprata bei išskiriamos jos rūšys. Antroji dalis yra skirta terminuotų darbo sutarčių sudarymui – joje aptariamas terminuotų darbo sutarčių turinys, kurį sudaro būtinosios ir papildomos sąlygos, apibrėžiamos bendros visoms valstybėms termino nustatymo taisyklės, taip pat analizuojamos terminuotos darbo sutarties prielaidos ir apribojimai. Trečioje darbo dalyje dėmesys skiriamas teisės normų, reglamentuojančių terminuotų darbo sutarčių vykdymą ir keitimą, analizei – pabrėžiami sutarčių keitimo ypatumai, atsižvelgiant į sąlygų keitimo priežastį, jų rūšį ir nuo to, kuriam laikui (terminuotai ar neterminuotai) tos sąlygos keičiamos. Šioje dalyje taip pat aptariami pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo bei informavimo apie laisvas darbo... [toliau žr. visą tekstą] / In these Master theses are analyzed the characteristics of fixed-term employment contracts in Lithuania, Latvia, Estonia and Russia. To prevent abuse arising from fixed-term employment contracts the countries define imperative requirements in their labour laws. The object of these theses is to compare the provisions of labour laws, related to the regulation of the fixed-term employments contracts, to present the generalization thereof, to discuss the problems of provisions’ realization in practice and to make suggestions to the legislator. In the first part of the theses the importance of employment contract’s institute is pointed, the countries’ main labour laws are reviewed and the conception of employment contract and its types are discussed. The second part is about the conclusion of fixed-term employment contracts: the content of fixed-term employment contracts (obligatory and additional conditions) is discussed, the general rules of term determination are defined, the preconditions and restrictions of fixed-term employment contracts are analyzed. In the third part of theses the rules of law, related to the implementation and amendment of fixed-term employment contracts, are analyzed – it is pointed that the amendments are made according to the reason and duration of amendment and the type of employment conditions to be amended. The principles of non-discrimination of fixed-term workers and information about vacancies are also discussed. The last, fourth, part is about... [to full text]

Distinction between public and private law is deeply rooted in Lithuania, as a continental law country, and is often treated as a basis for segregation of regulatory measures and methods. The doctoral thesis analyses specific regulation measure: regulatory contract in public law. It contains both private and public law elements: contract, as a way of regulation, and public law, as the area of regulation. Such transfer of contract, a traditional private law instrument, into public law causes various problems and dilemmas. These problematic application areas are the key target of the analysis. Paper shows that the difference between public and private law may not be treated as sufficient reason for declining contract usage for regulatory purposes in public law. It also explains the impact on public law principles of publicity and equality caused by specifics of the contract. Major part of the paper is dedicated to the analysis of freedom of contract and its application to regulatory contracts in public law. Analysis shows that despite the imperative nature of the public law, freedom of contract is not only possible but also one of the most essential requirements for conclusion of contracts in public law area. All identified specifics have their impact on regulation modification possibilities and judicial review procedure: contractual aspect makes regulation amendments more complicated and also gives wider possibilities for challenging the established regulation. / Skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės Lietuvoje, kaip kontinentinės teisės valstybėje, yra giliai įsišaknijęs. Dažnai jis yra traktuojamas kaip priemonių ir metodų atskyrimo pagrindas. Disertacijoje analizuojama specifinė reguliavimo priemonė – reguliacinės sutartys viešojoje teisėje. Ši priemonė apima tiek privatinės, tiek viešosios teisės elementus: sutartį, kaip reguliavimo būdą, ir viešąją teisę, kaip reguliavimo sritį. Toks tradicinės privatinės teisės priemonės – sutarties – integravimas į viešąją teisę sukelia įvairias problemas ir klausimus. Būtent šie probleminiai klausimai yra analizuojami tyrime. Tyrimas parodo, kad skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės negali būti laikomas pakankama priežastimi atmesti sutarties panaudojimo viešojoje teisėje galimybes, ir atskleidžia sutarties specifikos poveikį viešosios teisės viešumo ir lygybės principams. Didžiausia tyrimo dalis yra skirta sutarties laisvės įtakos reguliacinėms sutartims viešojoje teisėje analizei. Nepaisant imperatyvaus viešosios teisės pobūdžio, sutarties laisvė yra ne tik įmanoma, bet ir yra vienas iš svarbiausių reikalavimų sudarant sutartis viešojoje teisėje. Visi tyrime nustatyti reguliacinių sutarčių viešojoje teisėje ypatumai daro įtaką jomis nustatyto reguliavimo taikymui, keitimo galimybėms ir teisminės peržiūros tvarkai: sutartinis reguliavimo pobūdis apsunkina nustatyto reguliavimo keitimą bei suteikia platesnes galimybes jo ginčijimui.

Skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės Lietuvoje, kaip kontinentinės teisės valstybėje, yra giliai įsišaknijęs. Dažnai jis yra traktuojamas kaip priemonių ir metodų atskyrimo pagrindas. Disertacijoje analizuojama specifinė reguliavimo priemonė – reguliacinės sutartys viešojoje teisėje. Ši priemonė apima tiek privatinės, tiek viešosios teisės elementus: sutartį, kaip reguliavimo būdą, ir viešąją teisę, kaip reguliavimo sritį. Toks tradicinės privatinės teisės priemonės – sutarties – integravimas į viešąją teisę sukelia įvairias problemas ir klausimus. Būtent šie probleminiai klausimai yra analizuojami tyrime. Tyrimas parodo, kad skirtumas tarp viešosios ir privatinės teisės negali būti laikomas pakankama priežastimi atmesti sutarties panaudojimo viešojoje teisėje galimybes, ir atskleidžia sutarties specifikos poveikį viešosios teisės viešumo ir lygybės principams. Didžiausia tyrimo dalis yra skirta sutarties laisvės įtakos reguliacinėms sutartims viešojoje teisėje analizei. Nepaisant imperatyvaus viešosios teisės pobūdžio, sutarties laisvė yra ne tik įmanoma, bet ir yra vienas iš svarbiausių reikalavimų sudarant sutartis viešojoje teisėje. Visi tyrime nustatyti reguliacinių sutarčių viešojoje teisėje ypatumai daro įtaką jomis nustatyto reguliavimo taikymui, keitimo galimybėms ir teisminės peržiūros tvarkai: sutartinis reguliavimo pobūdis apsunkina nustatyto reguliavimo keitimą bei suteikia platesnes galimybes jo ginčijimui. / Distinction between public and private law is deeply rooted in Lithuania, as a continental law country, and is often treated as a basis for segregation of regulatory measures and methods. The doctoral thesis analyses specific regulation measure: regulatory contract in public law. It contains both private and public law elements: contract, as a way of regulation, and public law, as the area of regulation. Such transfer of contract, a traditional private law instrument, into public law causes various problems and dilemmas. These problematic application areas are the key target of the analysis. Paper shows that the difference between public and private law may not be treated as sufficient reason for declining contract usage for regulatory purposes in public law. It also explains the impact on public law principles of publicity and equality caused by specifics of the contract. Major part of the paper is dedicated to the analysis of freedom of contract and its application to regulatory contracts in public law. Analysis shows that despite the imperative nature of the public law, freedom of contract is not only possible but also one of the most essential requirements for conclusion of contracts in public law area. All identified specifics have their impact on regulation modification possibilities and judicial review procedure: contractual aspect makes regulation amendments more complicated and also gives wider possibilities for challenging the established regulation.

Kolektyvinės darybos ir kolektyvinės sutartys gimė Vakrų šalyse. Kinijos per pastaruosius 30 metų bando įvesti rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, taip pat šiuolaikinę teisės sistemą, kuri apima kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartys. Šie du dalykai yra labai svetimi Kinijos darbo santykių subjektams, nors planinės ekonomikos laikais Kinijoje jau atsirado profesinės sąjungos, bet Kinijos valdžia and darbo santykių subjektai iš esmės nepriprato kolektyvinių darbo santykių esmės. Įvesdama rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, Kinijos valdžia susiduria su įvairiomis problemomis darbo santykių srityje, kurios jau senai pavyko Vakarų šalyse. Skatindama šalies ekonomikos tolimesnį augimą, kolektyvinių derybų ir koletyvinių sutarčių įgyvendinimas tapo vienu is svarbiausių ir esminių Kinijos Vyriausybės uždavinių, nes individualių ir kolektyvinių darbo santykių stabilumas tiesiogiai įtakoja Kinijos Komunistinės partijos valdžią, šalies ekonomikos pastovią plėtrą ir socialinę harmoniją. / Collective bargaining and collective agreements were born in western countries. During last 30 years China has attempted to introduce market economy and modern industry, also the legal system which includes collective bargaining and collective agreements. These two concepts are quite new to the Chinese subjects of labour law, although during the period of planned economy the labour unions already exists, but the Chinese regime and subjects of labour law don’t understand how the collective bargaining and collective agreements essentially work. The Chinese regime is confronted by various problems concerning labour relations while introducing market economy and modern industry, these problems have been settled in western countries. While promting further growing of economy, the implementation of collective bargaining and collective agreements is one of the most important and essential tasks of Chinese government, because the stability of individual and collective labour relations directly influences Chinese communist regime, economic sustainable development and harmoniuos society.

The present Master’s Work “Importance of Contract Law in Electronic Commerce” explores legal regulations of electronic commerce in comparison to traditional legal regulation in Lithuania and foreign countries. Comparative analysis is focused on the significance of contract law in regulation of legal terms in electronic space. Comparative analysis of legal regulation of contract law and electronic commerce is carried out by the following aspects: concepts of contract and electronic transaction, principles and sources of contract and electronic commerce law, requirements for the validity of contract and electronic transaction, and types of contracts and electronic transactions. To explore certain features of the content of electronic transaction, several contracts on electronic services from four banks operating in Lithuania and from a few banks operating in the United States of America, Ireland, Australia and Russia were chosen to analyze. Contracts mentioned above were examined looking into legal meaning of and differences in user’s identification in electronic banking services, and regulation of civil responsibility of parties of the contract on electronic banking services. Having analyzed contracts mentioned above it is stated that user’s identification in electronic banking services corresponds to user’s signature in the sphere of electronic services, because appropriate registration of identification tools authorizes a person. Questioning the responsibility of parties in... [to full text]