Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama mokesčių našta Lietuvoje ir ES. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokia iš tikrųjų yra mokesčių našta Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, ar ji gali būti lygiavertiškai vertinama, kas tai riboja. Darbo pradžioje iškelta hipotezė, kad Lietuvoje mokesčių našta, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra didelė. Pirmoje dalyje bendrai apibūdinome mokesčių naštą, apibrėžėme jos sąvoką, išsiaiškinome mokesčių naštos įvertinimą ir tą įtakojančius veiksnius. Antroje dalyje palyginome Lietuvos ir kitų ES valstybių mokesčių naštą, jos dydį (kitimą), mokesčių naštos apskaičiavimą ribojančias sąlygas. Trečioje dalyje, išskirdami, kokie mokesčiai yra didžiausia mokes��ių našta Lietuvos mokesčių mokėtojams, kurie iš jų moka daugiausiai mokesčių, analizavome mokesčių naštos pasiskirstymą Lietuvoje. Paskutinėje dalyje apibendrinome atliktos anketinės apklausos rezultatus. Darbo pabaigoje pateikėme savo išvadas ir pasiūlymus mokesčių naštos vertinimui, mažinimui Lietuvoje. / The burden of taxation in Lithuania and EU is analyzed in this final post-graduate work. The main purpose of this research – ascertain what is real the burden of taxation in Lithuania, comparing with others EU countries, how it can be estimated, what restricts it. Hypothesis, bought in the beginning of the work, that the burden of taxation in Lithuania, comparing with others EU countries, is big. In the first part of work we described the burden of taxation, defined it‘s concept, found out the burden‘s of taxation valuation, what influences and restricts it. In the second part we compared the burden of taxation in Lithuania with others EU countries, it‘s size (changes), what restricts it‘s calculation. In the third part, separating, what taxes are the biggest burden for tax payers, which of them pay more taxes, we analyzed the burden of taxation distribution in Lithuania. In the last part we generalized results of made questionnaire inquest. In the end of work we presented our conclusions and propositions of the burden of taxation evaluation, it‘s decreasing in Lithuania.

Akcizas – vienkartinis netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros teisės aktų nustatytos prekės, išleistos vartojimui. Siekiant sukurti efektyvią Bendrijos vidaus rinką, kur vyktų laisvas prekių judėjimas, o rinkos santykių neiškreiptų skirtingas valstybių narių taikomas apmokestinimas, būtina akcizų mokestį Bendrijoje harmonizuoti. Šis procesas vyko dviem kryptimis: reglamentuojant bendrą mokesčio taikymo tvarką bei atskirų mokesčio objektų struktūrą ir tarifus. Dideli tam tikrų objektų tarifų skirtumai valstybėse narėse yra viena iš priežasčių, skatinančių nelegalią prekybą. Kita vertus, net ir suderinus tarifus valstybėse narėse, kontrabanda neišnyksta, jei ekonominės sąlygos jose išlieka nevienodos. Vykdydama stojimo į Europos Sąjungą įsipareigojimus, Lietuva suderino nacionalinius teisės aktus su Bendrijos reikalavimais, o tam tikrus jos nustatytus tarifus turi pasiekti per pereinamąjį laikotarpį konkretaus akcizų objekto atžvilgiu. Akcizų reglamentavimas Europos Sąjungoje netiesiogiai padeda įgyvendinti ir kitus tikslus: skatinant alternatyvius produktus, riboti neatsinaujinančių gamtos išteklių vartojimą ir saugoti aplinką nuo taršą ir klimato kaitą sukeliančių medžiagų. / Excise duty is a one-off indirect tax levied on specific goods produced for consumption. Having as an aim the creation of effective single market of the European Community with free movement of goods and market relations undistorted by the differences in the taxation systems between the member states, it is necessary to harmonize the excise duty in the Community. This has been achieved by regulating general rules of the use of the excise tax and by setting structure and rates of certain taxable objects. One of the reasons that promote the illegal market is related to great differences in the rates of certain taxable objects in member states. On the other hand, smuggling does not come to an end having approximated tax rates if economic conditions still are not of equal base. Due to its legal commitments under the burden of the European Union, Lithuania has implemented Community law given the permission to reach the minimum excise rates in transition periods. The regulation of the excise duty in the European Union is the indirect way to implement other objectives too: by setting the system of exemptions from excise taxation regarding bio-alternatives, the European Union seeks to limit the use of natural resources and to preserve the environment from substances causing climate change and pollution.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami netiesioginiai mokesčiai. Teoriniu aspektu išanalizuota Lietuvos Respublikos mokesčių sistema, pridėtinės vertės, akcizo bei muito mokesčių esmė, tarifai, teisinis reglamentavimas, taip pat analizuotas ryšys tarp netiesioginio mokesčio pajamų ir elastingumo. Netiesioginiai mokesčiai yra pakankamai svarbūs, kadangi jie sudaro daugiau nei pusę visų valstybės biudžeto pajamų. Netiesioginių mokesčių surenkamas pajamas įtakoja įstatyminės bazės pasikeitimas, namų ūkių vartojimo išlaidų dydis, mokesčio objektų skaičiaus pasikeitimas, PVM mokėtojų skaičius, tarifų pasikeitimas, infliacija (defliacija) taip pat priklauso nuo analizuojamos prekės paklausos elastingumo. Netiesioginius mokesčius galima susieti su šešėline ekonomika. Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo mastai yra pakankamai dideli ir kasmet jie didėja. Darbo empirinė dalis parodė, kad didinti akcizo tarifą tabako gaminiams neverta, nes įvertinus tabako gaminių paklausos elastingumą bei kontrabandos mastus, prieita išvados, kad akcizo mokesčio pajamų bus surinkta mažiau nei prieš tarifo didinimą. / There is the analysis of indirect taxes of master’s paper. There is the analysis of Lithuanian tax system, value added tax (VAT), excise tax and customs tax purport, tariffs, juridical regulation by the theoretic aspect. Also there is the analysis between indirect tax revenues and elasticity theory. The indirect taxes are very important, because it‘s revenue a large proportion of the budget. It’s revenues depend on changes of tax law, terminal household expenses, on changes of objects number, VAT payers number, on changes of tariffs, inflation (deflation), also it depends on elasticity of analysed commodity. The indirect taxes are associate with the black/grey economy. It is embezzled by a large extent. The empirical paper part demonstrate, that to raise the excise tax tariffs it’s not worth the risk, because the revenues will be less to compare the situation before raise the tariffs.

Bakalauro baigiamajame darbe teoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema bei aptariami šalyje veikiantys juridiniai asmenys. Analizuojamos juridinių asmenų mokamų mokesčių pagrindinės kitimo tendencijos 2006–2010 metų laikotarpiu, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t. y. pelno, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, akcizų mokesčius ir įmokas į fondus bei identifikuojami veiksniai, turėję įtakos šių mokesčių surinkimui. Apskaičiuojama bendra visiems mokesčių mokėtojams ir atskirai juridiniams asmenims tenkanti mokesčių našta, taip pat įvertinama atskirų mokesčių našta, tenkanti atskiriems juridiniams asmenims, suskirstytiems pagal teisinę formą, t. y. uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės bei ūkinės bendrijos. Rašant darbą, atlikta mokslinės, statistinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt. / There is reviewed tax system of the Republic of Lithuania on the theoretical basis, furthermore, there are discussed legal entities functioning in the country in this bachelor degree thesis. There is given analysis of the main trends of modifications of taxes paid by legal entities over a period of 2006 – 2010. The attention is paid to the main taxes, i.e. profits tax, real estate tax, value added tax, excise duty and entrance fees to funds, moreover, there are identified factors that had an influence on gathering of aforementioned taxes. There is estimated overall burden of taxation that falls on all taxpayers and individual legal entities grouped according to legal status, i.e. private limited liability companies, public limited companies, individual companies and partnership businesses.

Mokesčių planavimas, kaip finansinio planavimo dalis, yra teisėta ir skatintina mokesčių mokėtojų veikla. Mokesčių planavimas turi būti perspektyvus ir labai gerai apgalvotas, jo efektyvumas turi būti palygintas su išlaidomis, kurios patiriamos jį įgyvendinant, kad kaštai neviršytų “kompensacijos”. Mokesčių planavimą svarbu atriboti nuo mokesčių vengimo ir kitų neteisėtų mokesčių naštos sumažinimo būdų. / Tax planning, as a pat of financial planning, is legal and promoted practice of taxpayers. Tax planning shall be practicable, very thoroughly deliberated and calculated, the efficiency of tax planning shall be compared with expenses spent on implementation of tax planning, that cost would not exceed the reimbursement obtained during the tax planning procedures. Distinction shall be made between tax planning and tax evasion also other ways of illegal tax deduction.

Knowledge of price responsiveness of energy is important for designing effective price-based controls to curb the GHG emissions in Canada. The translog and logit models are developed in this study to analyze the demand for four types of energy inputs: coal, electricity, natural gas and refined petroleum products in Ontario's pulp and paper industry. The results suggest that the industry is inelastic to price change of energy consumed. Tests indicate that the translog model behaves slightly better than the logit model. The translog model was then applied to study the feasibility of imposing a carbon tax on energy inputs on Ontario's pulp and paper industry, which indicated that this sector does not seem to response to changes in energy inputs prices. Therefore, a carbon tax does not seem to be a good policy option for decreasing greenhouse gas emissions in this sector.

Visuomenėje kylančios diskusijos dėl didelio mokesčių lygio yra aktualios ir palydimos daugybės komentarų. Mokesčių lygio svarstymas apima teisines, politines ir ekonomikos sritis. Šio darbo problema yra ta, kad Vyriausybei vykdant mokestinę politiką visuomenėje išnyksta teisinis tikrumas dėl buvimo apribojimų, kurie varžytų maksimalios mokestinės naštos ribą. Šiam darbui keliami tokie uždaviniai: (1) atskleisti mokestinės prievolės esmę; (2) nustatyti mokestinei prievolei atsirasti būtinas prielaidas; (3) nustatyti mokestinės prievolės nebuvimo prielaidas; (4) pagrįsti teisinės valstybės finansavimo mokesčiais būtinumą; (5) išnagrinėti mokestinės naštos didinimo istorinius atvejus; (6) išskirti ir apibūdinti laikotarpius, kuomet mokestinės naštos didinimui galioja mažesni apribojimai; (7) išanalizuoti situacijas Lietuvos Respublikoje mokesčių reguliavimo politikoje ir teisės aktuose, kuomet galėtų būti maksimaliai didinama mokestinės naštos riba. Šio darbo tikslas yra ištirti mokestinės naštos didinimo teisėtumą. Šio darbo objektas – maksimalios mokestinės naštos ribos. Įgyvendinant darbo tikslą, daugiausia dėmesio buvo skiriama mokestinės prievolės atskleidimui, mokestinės prievolės pagrindimui ir maksimalios mokestinės naštos ribų ieškojimui ir jų teisėtumo tyrimui. Šis iškeltas tikslas darbe sėkmingai įgyvendintas – išanalizavus mokesčių teisės literatūrą, politines – teisines teorijas ir mokestinės naštos reguliavimo teorinius aspektus bei praktiką. Vadovaujantis įvairių... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this work is: Is it legitimate to impose 100 % personal income tax? The tackled problem in this work is that as the Government creates new tax policy it also creates some uncertainty in the society because of vagueness of legal limitations to impose maximum tax burden. It creates a lot of discussion in society as people on micro economical level very vulnerable to Government’s moves in changing tax policy. The actuality of this problem is that after 2008 global financial crisis the interest in society towards economical issues skyrocketed into unseen level and internet news sites were bombarded by differently economically educated people. Indeed, the changes in tax policy touches almost every person‘s life and there is proverbial Benjamin Franklin saying that „in this world nothing can be said to be certain, except death and taxes“. The stability of tax policy for businesses and investors is of most importance when choosing country to invest and the acts of Government witnesses about its readiness to keep promises by creating long term stable legal business environment. In country, where is „rule of law“, one thing to evaluate the Government decision to raise tax level is to question its legitimacy. Every such decision to change tax policy should be grounded in specific needs and situations. The problem is not with individual tax but with general tax level. The finding of maximum level of taxation would give more clarity to state and it‘s citizen relationship as... [to full text]

State and local governments forfeit over $80 billion in tax revenue each year in order to incentivize businesses to expand operations and create jobs in, relocate to, or refrain from leaving their states. The use of tax incentives has expanded massively during recent decades to include all states and a range of industries. Targeted tax incentives are proven to be an inefficient method of promoting economic growth and job creation, because of the negative impact of public spending cuts that offset the decline in revenue. There is a large disparity between states that do offer large amounts of incentives and those that do not that remains largely unexplained in the literature. Using cross-sectional data from the New York Times, I examine whether this disparity is associated with the political economy or geography of the states, or if it is largely random. I find little support for the political economy and geography hypotheses. A lack of support for the first two hypotheses suggests that the use of business tax incentives is largely random at the state level. I conclude by examining the viability of several proposals for limiting the use of business incentives and suggest more data collection and further research into potential solutions.

In the directive of the council of Europe for the common tax system, a common principle for the merging division, alienation and shares exchanging of varions state members, is applied in order the processes of reorganization would not be aggravated by limitations, obstacles and restrictions, appearing due to tax regulations. In this Master work the legal reglamentation of tax objects is being analised in the context of the reorganization process, aiming to elucidate if the above mentioned principles are not violated during this process.

Venture capital finances high-risk, high-return projects. In addition to financing, venture capitalists provide advice and expertise in management, commercialization, and development that enhance the value, success, and marketability of projects. Venture capitalists also have skills in selecting projects with potentially high returns. The first chapter investigates the contracting relationship between venture capitalists and entrepreneurs in a setting where the venture capitalist and entrepreneur contribute intangible assets (advice and effort) to a project that are non-contractible and non-verifiable. In general, in the private market equilibrium, advice provided by the venture capitalist and the number of projects funded are lower than the social optimum. Government tax and investment policies may alleviate these market failures. The impact of a capital gains tax, a tax on entrepreneur’s revenue, an investment subsidy to venture capitalists, and government run project enhancing programs are evaluated. Finally, we analyze the effects of a government venture capital firm competing with private venture capital. The second chapter focuses on competition in venture capital markets. We model a three-stage game of fund raising, investment in innovative projects and input of advice and effort, where fund raising is used as an entry deterrence mechanism. We examine the impacts of taxes and subsidies on venture capital market structure. We find that a tax on venture capitalist revenue and a tax on entrepreneur revenue increase the likelihood of entry deterrence and reduce the number of projects funded in equilibrium. A subsidy on investment reduces the likelihood of entry deterrence and increases the number of projects funded. The third chapter examines the venture capitalist's choice of investment in project selection skills and investment in managerial advice. We model, separately, a private venture capitalist and a labour-sponsored venture capitalist (LSVCC) with different objectives. A LSVCC is a special type of venture capitalist fund that is sponsored by a labour union. The private venture capitalist maximizes its expected profits, while the LSVCC maximizes a weighted function of expected profits and returns to labour. Consistent with empirical evidence, the quality of projects, determined by project selection skills and managerial advice, is higher for the private venture capitalist.