Teisės principų ir teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje klausimas yra itin aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, kur pastebima vis didesnė sociologinio – realistinio poveikio įtaką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtuose sprendimuose (nutartyse) teisės principų taikymas yra plačiai paplitęs. Teisės principai yra taikomi kaip priemonė teisės spragoms užpildyti bei kolizijoms šalinti. Jų vaidmuo ypač reikšmingas teisės normų aiškinimo procese, kuris yra neatsiejamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdomos, teismų praktikos vienodinimo, funkcijos. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pastebima, kad teisės principai dažniausiai yra taikomi tada, kai normose įtvirtinto reguliavimo nepakanka ir reikia papildomų argumentų teismo sprendimui pagrįsti. Teisės principai, kurių turinį iš esmės sudaro teisinės moralės dalykai, atlieka jėgos, įpareigojančios laikytis galiojančių teisinių taisyklių, vaidmenį. Šiuo metu teismams yra suteiktos itin plačios erdvės teisės principų interpretacijai. Teisinio reglamentavimo stoka taikant teisės principus suponuoja skirtingą jų aiškinimą bei taikymą, kas sąlygoja prieštaringos teismų praktikos formavimą., kurios vienodinimas yra išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suteiktos prasmės teisės principams priklauso konkrečios teisės normos turinys. Tai leidžia teigti, kad neapibrėžtos teisės principų ribos įstengia pakeisti valstybės priimtas ar sankcionuotas... [toliau žr. visą tekstą] / The question of legal rules and the legal principles application in the Lithuanian Supreme Court’s Practice is especially urgent in contemporary society where sociological – realistic influence is taking more important place. In the Lithuanian Supreme Court’s judgements the application of the legal principles is widespread. The legal principles are used to mend the gaps of law and to climinate collisions. Their role is especially important in the process of explaining the legal norms which is a part of the Lithuanian Supreme Court’s functions to make court’s practice the same. Analysing the Lithuanian Supreme Court’s Practice it was noticed, that the legal principles are mostly used when there is insufficient regulation of the legal norms. Moreover, it is necessary to have additional arguments to ground the judgement. These arguments are the legal principles, which content consists of legal morality. Today the Courts have wide rights to interpretate the legal principles. Lack of legal regulation applying the legal principles grounds the variety of different explanation and application. All this is the reason of contradictory formation of Court’s Practice. The Lithuanian Supreme Court’s prerogative is to make the judgement the same. The certain content of the legal norms depends upon the Lithuanian Supreme Court’s interpretation. All this claims that the boundaries of the principles are able to change common legal norms. These legal norms gaide the society. The role of the... [to full text]

Santrauka Šiame darbe aprašomas ir analizuojamas civilinės atsakomybės taikymas už padarytą asmens sveikatai žalą Lietuvos teismų praktikoje. Problema nagrinėjama įvairiais aspektais. Darbo pirmojoje dalyje aiškinamasi, ar galima sutartinė atsakomybė už žalą, padarytą asmens sveikatai. Autoriaus nuomone, visuomet atsakomybė už sutrikdytą asmens sveikatą turėtų būti deliktinė. Taip pat aiškinamasi, koks yra civilinės atsakomybės vaidmuo žalos kompensavimo sistemų visumoje, svarstoma kuomet civilinė atsakomybė, o kuomet kitos sistemos gali efektyviau pasitarnauti sužalotam asmeniui. Darbo antrojoje dalyje tiriama, kaip LAT ir kiti teismai aiškina įstatymuose įtvirtintas civilinės atsakomybės už sveikatos sužalojimą sąlygas bei lyginama teismų pozicija su doktrina, taip pat analizuojamos svarbesnės nagrinėjamai temai bylos ir pateikiamas asmeninis autoriaus požiūris teismų pozicijų ir mokslininkų nuomonių atžvilgiu. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: asmuo, atsakingas už žalos padarymą, privalo ją atlyginti taip, kad nukentėjusysis atsidurtų padėtyje, kurioje jis buvo iki žalos padarymo (lot. restitutio in integrum). Žinoma, restitutio in integrum sveikatos sužalojimo atveju kai kuriais atvejais nebus įmanoma dėl objektyvių aplinkybių: sužalotą sveikatą ne visuomet įmanoma atstatyti iki prieš sužalojimą buvusio lygio. Didelis dėmesys skiriamas neturtinės žalos problemai, nes tai pakankamai naujas dalykas Lietuvos teisėje ir tikėtina, kad, laikui bėgant... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This paper describes and analysis application of civil liability for the personal injuries suffered in case - aw of the Republic of Lithuania. The issue is considered in different aspects. The first section of the paper investigates the possibility of contractual liability for personal injuries. The author believes the liability for damaged personal health should be of tortious character. Investigation is also carried out as to the role of civil liability in the complex of damage compensation systems, and it is contemplated on the most effective manner to use in case of personal injury, whether civil liability or other systems. The second section of the paper investigates the way the Supreme Court of Lithuania and other courts construe the conditions specified by laws regarding civil liability for personal injury, position taken by court is further compared to the doctrine, and most relevant cases to the topic in question are analysed, followed by personal position taken by the author on that taken by courts and the opinio juris. The key function of civil liability is to compensate, meaning, that individual liable for damage, shall be obliged to compensate the same so that the injured party take the position he / she enjoyed prior to the damage incurred (Latin, restitutio in integrum). No doubt, restitutio in integrum will, in certain cases of personal injury, be impossible due to objective circumstances, as it is not always possible to restore the damaged health to... [to full text]

Viešojo ir privataus intereso derinimas žemės sandoriuose nėra sėkmingai įgyvendinamas dėl neaiškaus, deklaratyvaus teisės aktų, reguliuojančių žemės sandorius, reglamentavimo ir viešojo administravimo klaidų. / Public and private interests in land transactions laws have not been successfully implemented on an uncertain, declaratory legislation governing land transactions, regulatory and public administration errors.

Šeima, o kartu ir tėvystė yra itin reikšmingi socialiniai institutai, kurie dėl kintančių gyvenimo realijų nuolat priversti patirti įvairius pokyčius. Pažymėtina, jog šiuolaikinės šeimos trapumas bei santuokos ir šeimos sampratų transformacija, kohabitacija, modernios reprodukcinės technologijos ir daugybė kitų veiksnių turi didelę įtaką tėvystės sampratos pokyčiams, o be to ir dažnėjantiems tėvystės nuginčijimo atvejams. Atsižvelgiant į tai, jog reaguodama į tokius socialinius veiksnius, atitinkamai kinta ir teismų praktika, šiame darbe yra atliekama išsami Lietuvos teismų praktikos analizė tėvystės nuginčijimo bylose, o taipogi ir teisinės literatūros analizė, ypatingai padedanti išryškinti šiuolaikinėje visuomenėje ir teisėje egzistuojančių tėvystės sampratų įvairovę. Remiantis atlikta analize, darbe yra nustatoma, kokia tėvystės sąvoka vadovaujasi Lietuvos teismai, nagrinėdami tėvystės nuginčijimo bylas. Taipogi pabrėžiama, jog biologinė tėvystė nebėra vienintelė tėvystės rūšis, o greta jos tiek visuomenėje, tiek Lietuvos teismų praktikoje vis svarbesnę reikšmę įgauna socialinė ir psichologinė tėvystės sampratos. Darbe analizuojama, kaip Lietuvos teismų yra sprendžiama biologinės ir socialinės (faktinės) tėvystės santykio problema, atskleidžiama tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, aptariamas teismų praktikos nuoseklumas bei pasitaikantys prieštaravimai šiose bylose, teismų daromos klaidos, taipogi nustatomos ir įvertinamos problemos, susijusios su tėvystės... [toliau žr. visą tekstą] / Family and paternity are especially important social institutes, which constantly face various changes due to the changing realities of life. It should be noted that the fragility of the modern family, the transformation of marriage and family concepts, cohabitation, modern reproductive technologies and many other factors have a significant impact on changes in the concept of paternity and in addition to increased number of situations when paternity is contested. Seeing that the case-law is changing because of such social factors, in this master work is made a comprehensive analysis of Lithuania case-law in cases of contestation of paternity, and moreover the analysis of the legal literature, which especially helps to highlight the existing diversity of conceptions of paternity in modern society and law. On the ground of the analysis made in this master work, it is identified wich concept of paternity is used by Lithuanian courts in the proceedings of paternity contestation. Moreover, it is emphasized that the concept of biological paternity is no longer the only one of the species of paternity and that the social and psychological concepts of paternity are taking an icreasingly significant importance on both society and the practise of Lithuanian courts. In this work it is also analysed how Lithuanian courts are dealing with the problem when biological and social concepts of paternity correalate, the purpose of the institute of the contestation of paternity is also disclosed... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Šių teisės normų taikymas yra ypatingas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismams kolizinės normos taikymas dažnai reiškia nukreipimą į kitos valstybės teisę arba tiesioginį tarptautinių sutarčių normų taikymą teisiniams šalių santykiams. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys konkrečiose bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Kadangi Lietuvos teismų praktika šioje srityje negausi, darbe yra ieškoma atsakymų į kai kuriuos su užsienio teisės taikymu susijus klausimus, kurie gali kilti teismas taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra teorinio pobūdžio, skirta apibūdinti pačią tarptautinės privatinės teisę kaip savitą teisės šaką, išskirti pagrindinius jos požymius, apibūdinti jos reguliuojamus teisinius santykius ir juos reglamentuojančius teisės aktus ir jų vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Antrojoje darbo dalyje yra nagrinėja teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas atskiriems privatinių teisinių santykių institutams. Kadangi Lietuvos teismams dažniausiai tenka taikyti tarptautinės privatinės teisės normas nagrinėjant šalių ginčus kylančius iš tarptautinio krovinių pervežimo keliais teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis presents the analysis of the judicial practice of courts in the Republic of Lithuania related to international private law norms. The practice of the norms is specific due to the fact that the collision norm application in the courts of the Republic of Lithuania often means shifting the matter to the other country’s law or the direct application of the international contract norms. The main source used to explore the theme is judgments in civil cases passed by the Lithuanian Supreme Court and the international private law practice in the courts of the Republic of Lithuania which was approved by the Lithuanian Supreme Court Senate. Considering the fact that the practice of Lithuanian courts in this field is spare, the thesis is looking for answers in some of the foreign law applications which arise for courts examining them. The thesis consists of three main parts. The first part is theoretical and describes the international private law itself as a distinctive branch of law. In addition, it speaks about the main features of the international private law as well as its interaction with judicial relations, law acts and their place in the Lithuanian law system. The second part discusses the court practice in the international private law and its norms for distinct institutes in private legal relations. Due to the fact that most litigation in the international carriage of goods is solved by applying the international private law, the third part studies the 1956 Geneva... [to full text]

Teismų ir teisėjų principas yra gana senas ir nemažai autorių nagrinėtas, bet ši tema yra aktuali ir šiandien, kadangi teisėjų vykdomam teisingumui neretai bandoma daryti įtaką, o taip pat nereti drausminių bylų iškėlimai rodo, kad vidinis teisėjų nepriklausomumas yra ne iki galo išgrynintas iki tobulos formos. Darbe analizuojamos Konstitucijos nuostatos, kurios reglamentuoja teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei Konstitucinio Teismo nutarimai, liečiantys teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą. Kadangi teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra vienas iš esminių konstitucinės teisės principų, todėl jis yra įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente. Darbe taip pat analizuojamos tarptautinių dokumentų nuostatos reglamentuojančios teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir jos lyginamos su Lietuvos konstitucinėje teisėje įtvirtintomis nuostatomis. Be to, darbe remiamasi sociologinių tyrimų duomenimis norint išsiaiškinti visuomenės pasitikėjimo teismais lygį. Darbe iškelta hipotezė, kad teisėjų ir teismų nepriklausomumo lygis įtakoja visuomenės pasitikėjimą teismais pasitvirtina, kadangi kuo didesnis teismų ir teisėjų nepriklausomumo lygis, tuo bus didesnis visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisėjais. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas valdžių padalijimo principas, teisminės valdžios santykis su kitomis valdžiomis (įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja) bei išskiriami teisminės valdžios požymiai. Antroje darbo dalyje analizuojama istorinė tesimų ir teisėjų nepriklausomumo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of court and judges is quite old and it has been studied by many authors but this topic is current nowadays as well. The justice supported by judges is often being tried to be influenced as well as frequent disciplinary proceedings show that inner independence of judges is not purified to a perfect form. The provisions of the Constitution which govern the independence of courts and judges are analyzed in the study together with Constitutional Court rulings that are connected with the principle of the independence or courts and judges. As the independence principle of courts and judges is the basic one in the constitutional law it is fortifies in many international documents. The provisions of international documents that regulate the independence of courts and judges are discussed in the study. They are compared to the provisions that are fortified in the Constitution of Lithuania. Besides, the data of sociological researches is used in the study in order to see the level of the trust of the public in courts. The hypothesis is raised in the study that the level of independence of courts and judges influence the public trust in the courts ad judges was confirmed. The higher level of the independence of courts and judges appears the bigger trust of public in courts and judges is. The principle of power division, the ratio of court’s authorities with other authorities (legislature and executive power) as well as the features of the court power are distinguished... [to full text]

Magistro darbe „Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, ir jo įtaką Lietuvos civiliniam procesui“ nagrinėjamos šio ES teisės akto priėmimo priežastys, tikslai, taikymo sritis bei jo įtaka Lietuvos civiliniam procesui. Analizuojamas ES valstybių narių teismu jurisdikcijos nustatymo reglamentavimas, taip pat teismu sprendimu pripažinimo bei vykdymo taisyklės. Aptariami atvejai, kuomet teismu sprendimai pripažįstami bei vykdomi be exequatur procedūros. Dėmesys skiriamas ir centrinių institucijų bendradarbiavimo klausimu analizei. Darbe nagrinėjamos Briuselio IIa Reglamento galiojimo laike, erdvėje ir asmenų atžvilgiu problemos, kadangi jų tinkamai neįvertinus galimi netinkami šio ES teisės akto taikymo atvejai. Pabrėžiama, jog Briuselio IIa Reglamento netaikomas Danijai. Analizuojama Briuselio IIa Reglamento įtaka Lietuvos civiliniam procesui, akcentuojant, jog Briuselio IIa Reglamentas sudaro realias galimybes tam tikrus ES valstybių narių teismų sprendimus pripažinti vykdytinais ir juos vykdyti Lietuvoje be exequatur procedūros. Aptariamas Briuselio IIa Reglamento ir LR CPK juridinės galios klausimas. / In Master‘s thesis “The Council Regulation (EC) No. 2201/2003 concerning jurisdiction and the recognition and enforcement judgements in matrimonial matters and the matters of paternal responsibilities, repealing Regulation (EC) No. 1347/200, and its influence to Lithuanian civil procedure“ the reasons of the enactment of this EU legal act, its purposes, the scope of regulation and its influence to Lithuanian civil procedure is analyzed. The reglamentation of jurisdiction of EU member states courts, as well as the rules of the courts decisions recognition and enforcement are analyzed. Specified issues, when the courts‘ decisions are recognized and enforced without exequatur procedure. Some attention is put on the analysis of the cooperation of the central institutions. In the thesis the problems of the application of the Regulation to the persons, its validity in time and space are analyzed, because the ascertation of these questions is important for proper application of this Regulation. It is emphasized, that the Regulation is not applied to Denmark. The influence of Brussels’ IIbis Regulation to Lithuanian civil procedure is analyzed, emphasizing that Brussels’ IIbis Regulation constitute real opportunities some EU members states decisions recognize and enforce in Lithuania without exequatur procedure. The question of legal power of Brussels’ IIbis Regulation and Lithuanian code of the civil procedure is analyzed.

Abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Lietuvoje legalus abortas atliekamas tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik gydytojo, turinčio teisę atlikti tokias operacijas. Kitur atlikus abortą (taip vadinamas neteisėtas abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Šiame darbe nagrinėjama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios problema, kadangi, neaptarus šio klausimo, iš esmės nebūtų galima suprasti, kodėl Lietuvoje bei užsienio valstybėse nusistovėjusi būtent tokia praktika abortų baudžiamumo klausimu. Taip pat nagrinėjama neteisėto aborto sudėtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei aborto baudžiamumo ypatumai užsienio valstybėse. Pasaulyje nėra vieningos nuomonės aborto baudžiamumo klausimu, todėl darbe siekta apžvelgti kuo daugiau užsienio valstybių ir atskleisti, koks požiūris yra vyraujantis. Daugelyje valstybių, kur abortai yra leistini, neteisėto aborto sudėtis yra panaši. Įdomu pastebėti, jog kai kuriose jų nusikaltimo subjektu yra pripažįstama ir besilaukianti moteris, kuri sutinka ar pati prašo, kad jai būtų atlikta aborto operacija. Galbūt vertėtų pasiremti užsienio valstybių praktika ir mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti moterį... [toliau žr. visą tekstą] / An abortion is a deliberate termination of pregnancy due to medical, social or personal indications. It is a removal or expulsion of a fetus from the uterus induced by surgical, chemical, or other means. A legal abortion can be performed only in healthcare institution and only by a doctor who has the right to perform such operations in Lithuania. An abortion that is performed elsewhere (an illegal abortion) can cause a lot of extra complications for a pregnant woman. In most European countries same as in Lithuania a pregnancy can be aborted only until the twelfth week of gestation and an illegal abortion is criminalized. The work deals with the problem of the beginning of the protection of right to life of human fetus while not disputing this question would make impossible to understand the reasons why such a view on abortion punishability is common in Lithuania and foreign countries. An analysis of elements of illegal abortion according to Lithuanian laws is made and the punishability of abortion in foreign countries is described. There is no one opinion on abortion punishability matter, therefore the objective of the work was to overview as many countries as possible and to give the dominant opinion. In many countries where an abortion is legalized the elements of an illegal abortion is similar. However, in some of them a pregnant woman who asks or consents to the termination of pregnancy is considered as a subject of the crime. Maybe using the practice of foreign countries... [to full text]

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių asmens garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Šių principų įgyvendinimą garantuoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucija), kurioje numatytas ir ja suteikiamų teisių apsaugos mechanizmas - asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Darbo ginčų nagrinėjimo institucijų sistemoje teismui skiriamas ypatingas vaidmuo, kadangi jo uždavinys yra suderinti individualius, grupinius ir visuomeninius interesus. Būtent dėl šios aplinkybės darbo byloms yra būdingi ir tam tikri jų nagrinėjimo ypatumai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalyje. Šie ypatumai yra susiję su darbo bylų teismingumu, nagrinėjimo dalyku, teisminio nagrinėjimo procedūromis bei teismo sprendimų vykdymu. Specialiosios darbo bylų nagrinėjimo taisyklės yra reglamentuotos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose. Šiame darbe yra analizuojami ne... [toliau žr. visą tekstą] / Work is one of the most important economic and social guarantees of the person. The aim of every modern country in the branch of labour law is to set and effectively apply such rules of law, which ensured the safety of employees, the right to recreation, leisure and holiday, social security in case of unemployment, provided equal opportunities in receiving a job independent of race, gender, social status or other individual features not related to work results, strictly defined the duties and rights of the employer and the employee, prevented illegal and forced work. The implementation of these principles is guaranteed by the main law of the Republic of Lithuania (Constitution of the Republic of Lithuania), which envisages the mechanism for the protection of rights granted by it – the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court. The system of labour dispute investigation gives a special role to court, as its objective is to reconcile individual, group and public interests. Namely due to this circumstance certain investigation particularities are characteristic of work case, which are regulated by Section IV of the Civil Code of the Republic of Lithuania. These particularities are related to jurisdiction of work cases, investigation object, court proceedings and execution of court decisions. Special rules for work case investigation are also regulated by the legal acts of other European Union states. The present paper... [to full text]

Pasirinktoji darbo tema kiekvienam iš mūsų aktuali, kaip vienas iš žmogaus teisių apsaugos mechanizmo elementų. Proceso atnaujinimas - tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Įtvirtinant proceso atnaujinimo institutą siekiama to paties tikslo, kaip ir pakopinėje teismų sprendimų ir nutarčių pagrįstumo kontrolėje – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas sudaro galimybę ištaisyti teisines klaidas ir tokiu būdu apginti ir privatų ginčo šalies ir viešą interesą. Dėl šių priežasčių tema aktuali kaip praktinio pažinimo dalykas. Šiame darbe nagrinėjamas civilinio proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių institutas ir siekiama kiek įmanoma išsamiai, visapusiškai bei argumentuotai apžvelgti Lietuvos teismų praktiką, taikant proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto nuostatas. Darbo tikslas – analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atskleisti civilinio proceso atnaujinimo instituto esmę bei praktines jo taikymo problemas ir tendencijas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama aptariamo instituto samprata, raida Lietuvos teisės sistemoje, analizuojama naujai paaiškėjusių aplinkybių samprata, šių aplinkybių pripažinimo naujai paaiškėjusiomis įstatymo leidėjo nustatytos sąlygos bei jų įvardijimas teismų praktikoje. Taip pat analizuojama šių aplinkybių reikšmė ginant viešąjį interesą. Paskutiniojoje darbo dalyje nagrinėjama proceso atnaujinimo pasekmės bei... [toliau žr. visą tekstą] / The paper’s selected topic is relevant to everyone of us as one of the elements of the human rights protection mechanism. Procedural renewal is an exceptional form in the control of the legality and legitimacy of the res judicata decisions and rulings of the courts. By fortifying the institution of procedural renewal the same goal is sought, like in the stepped control of the legitimacy of the decisions and rulings of the courts, to ensure that justice be done. Procedural renewal creates an opportunity to correct legal mistakes and in this way to also defend the private interests of the parties to the dispute and the public interest. Due to these reasons the topic is relevant as an object of practical knowledge. This paper examines the institution of civil procedure renewal due to newly emerged crucial circumstances and seeks, as far as possible, to thoroughly, comprehensively, and in a reasoned manner survey the practice of Lithuania’s courts in applying the provisions of the institution of procedural renewal due to newly emerged circumstances. The paper’s aim is, in analysing the practice of the Supreme Court of Lithuania, to reveal the essence of the institution of civil procedure renewal as well as the practical problems and tendencies in its application. In light of this, the conception and development of this institution in Lithuania’s legal system are examined and the conception of newly emerged circumstances, the conditions, established by the legislature, for the... [to full text]