Darbe tiriamos "naujojo teisinio pliuralizmo" ("naujųjų Viduramžių") suvokimo problemos. Jį sudaro du susiję skyriai. Pirmajame autorius aptaria minėto fenomeno sampratą, raidą ir išskiriančius bruožus. Tai deskriptyvaus pobūdžio analizė, kurioje remiamasi antropologinėmis prielaidomis, sociologinėmis įžvalgomis (ypač N.Luhmann'o sistemų teorija, J.Habermas'o diskurso teorija), taip pat istorinio, teisinio, sociologinio pobūdžio faktais. Ši darbo dalis baigiama keliomis tolesniam tyrimui reikšmingomis išvadomis. Svarbiausia iš jų: "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomenas skiriasi nuo savo pirmtakų eile bruožų; inter alia - jam spontaniškumas būdingas kur kas mažiau (F.A. von Hayek'o naudojama šio termino prasme) nei jo pirmtakui vėlyvaisiais Viduramžiais. "Naujojo teisinio pliuralizmo" išskirtiniai bruožai yra buvo didele dalimi nulemti "gyvenamojo pasaulio racionalizacijos", prasidėjusios XVIII amžiuje. Antrajai darbo daliai būdingas preskriptyvumas. Čia tiriamos teisinės argumentacijos problemos, kylančios "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeno akivaizdoje Lietuvoje. Itin daug dėmesio skiriama įstatymų leidėjo požiūrio, taip pat teisės taikymo teismuose tyrimui. Remdamasis pirmosios tyrimo dalies išvadomis, darbo autorius argumentuoja, kad tiek ankstesni, tiek šiandien vyraujantis įstatymų leidėjo ir teismų požiūris į "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeną yra ydingas. Pasiūlomas alternatyvus šio fenomeno naudojimo teisinėje argumentacijoje būdas. Jis grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discusses conceptual and legal practice-related problems that stem from the so-called phenomenon of “modern legal pluralism” (or „new legal pluralism“, „the New Middle Ages“). The paper is comprised of two interrelated chapters. In the first chapter, the author discusses the notion, evolution and distinguishing features of the above mentioned phenomenon. It is a descriptive analysis that relies on anthropological premises, sociological insights (especially N.Luhmann‘s systems theory, J.Habermas‘s discourse theory) as well as historical, legal and sociological data. This part of research leads to several conclusions. The main of them: „modern legal pluralism“ is a unique phenomenon, rather different from any of it‘s forerunners. Inter alia – it is way less spontanic (in F.A. von Hayek‘s terms) than it‘s prototype from the late Middle Ages. „New legal pluralism‘s“ specific features are highly influenced by „rationalisation of the lifeworld“ that has started in the XVIIIth century. The second part of the research is prescriptive. Here the paper continues by discussing problems of legal argumentation related to the “new legal pluralism“. Particular attention is given to the lawgiver‘s position as well as to application of non-state created rules in Lithuanian courts. While also refering to the findings of the first part of research, the paper argues that both present and previous attitudes of Lithuanian lawgiver towards the “new legal pluralism” are defective. It... [to full text]

Constitution bails of legal proceeding we can understand like unit of laws beingin Constitution, which determine constitutional positions for court and judge. Law system secure independence of the judge and the court of the Republic of Lithuania from other govermance branch or individual person. Alongside, it guarantee fairminded and unprejudiced procecution of the justies.

The means of personal data protection in courts, legal acts, regulating that, are analyzed in the final work ,,Legal aspects of personal data protection in the judicial system“. The implementation of information technologies in the work of courts has fasten the judge of cases, though when the automate administration of personal data started, the danger personal data to be detected has increased, breaking the persons` right to privacy. The author also analyses the purpose of a courts` information system LITEKO and the data, which is administrated with this program. It is aiming to find out the measures, which can be used to strengthen the protection of personal data. The author while analyzing the practical situation of personal data protection in courts, gives recommendations, how occurring problems could be solved. The work brings us to the main conclusion, that personal data protection and the right to the privacy should not be made absolute. The ways how to protect personal data and the right to privacy in court processes, to guarantee the quality of court process and the reliability in courts should be found.

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas teismų jurisdikcijų kolizijų civilinėse bylose, turinčiose užsienio elementą, bendrojoje tarptautinėje, užsienio ir Lietuvos teisėje įtvirtintos teisės normų reglamentacijos sukeliamų problemų analizei. Pagrindine tyrimo užduotimi autorius laiko po Lietuvos Respublikos tapimo Europos Sąjungos nare išaugusią užsienio elementą turinčių civilinių ginčų teismų jurisdikcijų teisingo nustatymo instituto svarbą įtvirtinančių tarptautinių, užsienio ir Lietuvos teisės normų nuostatų bei teismų jurisprudencijos įvertinimą bendrame pasauliniame kontekste. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje išryškinama teismų jurisdikcijų kolizijos samprata, jos atskirų kriterijų reikšmė nustatant kompetentingą teismą ir tos teisminės institucijos priimtų sprendimų pripažinimą bei vykdymą. Taip pat detaliai susipažįstama su įvairių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos...) nacionalinių, pasaulinių (UNIDROIT Romos konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų...) ir ES (Reglamento 44/2001…) teisės aktų bei Lietuvos Respublikos pasirašytų teisinės pagalbos sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis civilinių bylų su užsienio elementu priskirtinumą konkrečioms teismų jurisdikcijoms. Antrojoje dalyje susipažįstama su Europos Teisingumo Teismo, Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, užsienio ir Lietuvos valstybių teisminių institucijų praktika. Aptariant šią praktiką bei pirmojoje dalyje aprašytus kriterijus, įvardijamos daugiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis is devoted to the analysis of collisions of courts' jurisdictions in civil cases involving a foreign element and the analysis of the problems caused by the regulation of law norms confirmed in General International Law, Foreign Law and Lithuanian Law. After becoming an EU member state, the growth of civil contentions involving a foreign element is noticeable in the Republic of Lithuania. According to the author of this thesis, the main task of the thesis is considered to be the evaluation of the right determination institute of civil law jurisdictions importance confirmed by International, Foreign and Lithuanian Law norms regulation as well as the courts’ jurisprudence in the common world context. The thesis consists of three different parts. In the first part the author emphasizes the definition of collision of the courts’ jurisdiction and the importance of its separate criteria by identification of the qualified court, the recognition of its taken judgments and implementation. After that, national laws of different countries (such as Germany, France, Lithuania, etc.), international (UNIDROIT Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects, etc.) and the European Union (EU) (Council Regulation 44/2001, etc.) rules of law as well as some legal provisions from the international legal assistance treaties signed by the Republic of Lithuania, that deals with civil cases’ involving foreign element, attributability to the particular courts will be... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo taisyklės bei šio instituto taikymo sąlygos (prielaidos), išskiriamos Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Taip pat daug dėmesio skiriama nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindinių bruožų analizei, siekiant nustatyti šio instituto atskyrimo nuo kitų institutų (civilinės atsakomybės, vindikacijos, restitucijos, kitų kvazisutarčių) kriterijus. Atsižvelgiant į iškeltus tikslus, pirmiausia darbe nagrinėjamos istorinės analizuojamo instituto prielaidos, pradedant šio instituto reglamentavimo romėnų teisėje klausimu ir baigiant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto įtvirtinimo LTSR CK bei naujajame LR CK aspektais. Taip pat darbe pateikiamas bendras analizuojamo instituto apibūdinimas bei nagrinėjami šio instituto reglamentavimo modelio LR CK ypatumai ir su tuo susijusi problematika. Pirmojoje darbo dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje, taikant analizuojamą institutą, dažniausiai pasitaikančias klaidas, taip pat išskiriami nepagrįsto praturtėjimo instituto skirtumai nuo kitų teisės institutų. Antroji darbo dalis iš esmės skirta nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygų analizei. Šioje dalyje nagrinėjamos skirtingos tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje pateikiamos pozicijos aptariamu klausimu, vertinama, kuri pozicija labiausiai atitinka šio instituto tikslus bei esamą reglamentavimą. Darbe atskirai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal the rules and conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of property not due in the case law of Lithuania, as well as to analyze the main characteristics of this institute on purpose to identify the criteria of differentiation of the above-mentioned institute and the other institutes (civil liability, vindication, restitution, other quasi contracts). Considering these aims, the first part of this paper starts with the examination of the historical background of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, beginning with the issues of interpretation of this institute in Roman law and concluding by the issues of regulation of this institute in the Civil Code of Soviet Socialist Republic of Lithuania (year 1964) and in the Civil Code of the Republic of Lithuania (year 2000). Moreover, in this paper authoress presents a general characterization of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, analyzes the peculiarity of regulation of this institute in the Civil Code of the Republic of Lithuania, as well as the problems, related to that. In the first part of the paper there are also identified the differences between the institute of unjust enrichment or reception of property not due and the other institutes. The main aim of the second part of this paper is to properly analyze the conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of... [to full text]

Ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje Šiame magistro darbe nagrinėjamas ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Teismų praktika nagrinėjama nuo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. iki 2012 m. kovo mėnesio. Darbas pradedamas nuo ieškinio senaties ir ieškinio senaties atnaujinimo sampratos, trumpai apžvelgiant, kodėl atsirado abu teisės institutai. Toliau nagrinėjami ieškinio senaties atnaujinimo tikslai. Nagrinėjamas susidūrimas tarp ieškinio senaties ginamų vertybių ir ieškinio senaties atnaujinimu ginamų vertybių. Antroje darbo dalyje siekiama atskleisti kitusį teismų praktikos požiūrį į ieškinio senaties atnaujinimo kriterijų išskyrimą. Ypatingas dėmesys skirtas objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų išskyrimui ir šio išskyrimo svarbai, teigiamai naudai ginčų sprendime. Trečioje darbo dalyje ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai rūšiuoti į grupes. Iš pradžių nagrinėtos bylos, kuriose ieškinio senatis buvo praleista, nes ieškovas ginčą mėgino spręsti iki teismo, nors ikiteisminis nagrinėjimas neatleidžia nuo pareigos laiku ginti pažeistas teises, tad nagrinėta, kuomet galimas senaties termino atnaujinimas. Po to, nagrinėtas ieškinio senaties nutraukimo instituto santykis su ieškinio senaties atnaujinimo institutu, atskleistas senaties atnaujinimo instituto svarbumas, jei ieškinio senaties terminas nenutrūksta. Toliau nagrinėti ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai susiję su ieškovo asmeniu. Nagrinėta... [toliau žr. visą tekstą] / Application of Restoration Claim Limitation Period Basics in the Lithuanian Court Practice This master’s thesis analyses the application of claim limitation period basics in Lithuanian court practice. The analysis features court practice from December 2002 to March 2012. The paper starts with the definition of claim limitation period and restoration of the claim limitation period and a short overview of the reasons for the appearance of the two legal concepts. The paper proceeds with an analysis of the purposes of restoring the claim limitation period. The analysis involves a study of the contradictions between the values defended by the claim limitation period and the values defended by the restoration of the claim limitation period. The second part of the paper is dedicated to a description of changing court practice in the accentuation of the criteria for restoring the claim limitation period. Special attention is paid to distinguish objective and subjective criteria and to the importance of this differentiation and its benefits in dispute settlement. The third part of the paper contains a classification of the basics for restoring the claim limitation period. At first, the analysis features cases in which the claim limitation period expired because the plaintiff attempted to settle the dispute extra-judicially, although pre-trial consideration does not exempt the relevant party from the duty to defend infringed rights by the set deadline; the analysis therefore focuses on... [to full text]

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]

Daugumoje išsivysčiusių šalių darbo ginčai yra sprendžiami specializuotuose darbo teismuose. Europos Sąjungos valstybėse tokie teismai yra labai paplitę. Darbo ginčų sprendimo procedūros turi užtikrinti socialinės taikos atkūrimą tarp šalių, procesas turi būti greitas, nemokamas arba pakankamai pigus, bylų nagrinėjimo formalumai – minimalūs, o pats ginčo sprendimas turi būti vykdomas specialiai kompetetingo organo darbo byloms nagrinėti. Šiuo metu dauguma Europos Sąjungos valstybėse veikiančių darbo teismų atitinka šiuos kriterijus. Šis darbas yra skirtas išnagrinėti užsienio valstybių specializuotų darbo teismų organizavimo ir veiklos principus bei ypatumus. Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo procedūra specializuotuose teismuose yra paprastesnė, mažiau formali, greitesnė ir pigesnė nei bendros kompetencijos civiliniuose teismuose. Darbo bylas specializuotose teismuose nagrinėja kolegijos, susidedančios iš teisėjų – profesionalų ir neprofesionalių tarėjų. Dažniausiai teismo sudėtis atspindi trišalį bendradarbiavimą, bet kartais darbo bylos nagrinėjamos tik neprofesionalių teisėjų – socialinių partnerių atstovų, o dar rečiau – tik profesionalaus teisėjo. Bet kurioje teisminio nagrinėjimo proceso stadijoje pirmiausiai privalomai yra bandoma sutaikyti šalis. Lyginamoji užsienio valstybių darbo teismų patirties analizė suteikia galimybę nuodugniau apsvarstyti darbo teismų steigimo Lietuvoje galimybes. Nuolatinių diskusijų dėl specializuotos darbo justicijos įvedimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the industrialized market economies, labour courts which serve as vehicles for adjudicating labour disputes, have become quite prevalent. Resolution of industrial disputes requires, in order to ensure social justice, that cases be heard and decided rapidly, at no or with a minimum of cost to the litigants, with a relative lack of formality, and by bodies with specialized capability in labour matters. In the present situation labour courts in the most of European Community countries in which such courts exist substantially meet these criteria. This work presents the analysis of labour courts operating bases in foreign countries. The procedures in labour courts are somewhat simplified as compared with those before ordinary courts, cheaper and faster. Composition of labour courts is mostly tripartite (in some countries bipartite or unipartite). All judges, lay or professional, have a decision-making role. There are compulsory conciliation procedures in the majority of labour courts. Comparative analysis of labour courts practice enables to weigh is it necessary to establish specialized labour courts in Lithuania. World experience is very useful to deal with this difficult question, particularly in the period then lively discussions on the matter of labour court institution in Lithuania constantly take place. Lithuanian laws permits of establishment of bodies with specialized competence in labour matters but there are many economic obstructions to make it. In the work the... [to full text]

Santrauka Išskirtinę teisminės valdžios vietą valstybės valdžios sistemoje apibūdina tai, jog teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šios funkcijos negali įgyvendinti jokia kita valdžios institucija, išskyrus teismus. Minėta konstitucinė nuostata, numatanti ypatingą teisminės valdžios statusą, leidžia daryti išvadą, kad asmenims, norintiems tapti teisėjais, taip pat turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Tokie asmenys turi būti pavyzdžiu visuomenei, kad jų priimti sprendimai būtų gerbiami ir vykdomi. Todėl labai svarbu, kad teisėjai laikytųsi teisėjų elgesio principų tiesioginių pareigų atlikimo metu ir nesusijusio su tiesioginių pareigų atlikimu. Kiekvieno teisėjo, tuo pačiu ir visos teisinės sistemos, geras vardas ir procesinių sprendimų pripažinimas ir vykdymas tiesiogiai priklauso nuo teisėjų etikos suvokimo ir laikymosi. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas nors ir įtvirtina pagrindinius tesėjų elgesio principus, tačiau kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo mechanizmo. Teisėjų elgesio etikos klausimus būtina aptarti dėl įvairių priežasčių: ginčų sprendimo būdai turėtų nuolat kelti pasitikėjimą; teisėjams suteikta valdžia yra glaudžiai susijusi tokiomis vertybėmis kaip teisingumas, teisybė ir laisvė, teisėjams taikomi elgesio standartai – šių vertybių padarinys ir būtina pasitikėjimo teisingumo vykdymu sąlyga. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / JUDICIAL ETHICS AND DISCIPLINARY AMENABILITY: PROBLEM AREAS Summary The exclusive location of the judicial authorities in the government system, describes the judicial power of justice function in the country. This is the main function of the judiciary, enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania. Any other authority other than the courts cannot implement these functions. According to that constitutional provision for the special status of the judiciary, can be concluded that persons who wish to become a judge, must also be made extremely high demands. Such persons must be the example of the public, that their decisions are respected and enforced. It is therefore very important that judges comply with the principles of conduct for judges at the time of the direct and unrelated to the direct duties. The judge, at the same time and all of the legal system, good name, and procedural decisions and execution directly depends on the perception of judicial ethics and compliance. The current Code of Judge Ethics of the Republic of Lithuania and any continuation of conduct lay down the basic principles, however, casts doubts on its implementation mechanism. The ethical conduct of judges of the issues will be discussed for various reasons: dispute resolution should be to raise the confidence, the judges granted power is closely related to values such as justice, truth and freedom, the judges applied the standards of conduct - these values as a necessary condition for... [to full text]

Tyrimas atliktas administracinės teisės taikymo poveikio įveikiant ekonominio nuosmukio padarinius ţmogaus socialinių ekonominių teisių ir laisvių srityje tema. Pasirinktas tikslas – atskleisti administracines teisės taikymo veiksmingumą ţmogaus socialinėms ekonominėms teisėms ir laisvėms ekonominio nuosmukio metu. Nustatyta, jog administracinės teisės reformavimui ekonominio nuosmukio periodai turi įtaką, tenka pertvarkyti daugelį sferų, kaip pensijų mokėjimą ar socialinės paramos teikimo sąlygas, tvarką, vyksta tam tikra reforma. Teorijos bei praktinių pokyčių teisėkūroje, teismų praktikoje analizė parodė, jog ekonominio nuosmukio patirtis įtikina, kad reikia anksti nustatyti socialinius pokyčius ir numatyti, kokias permainas jie sukels. Tuomet įmanoma sukurti aiškesnę administracinės teisės normas, sureguliuosiančios vieną ar kitą visuomeninį santykį, viziją. Būtina veikti proaktyviai, keisti ţmonių teisinio mąstymo principus. / The theme of the work carried out by application of administrative law, overcoming the effects of the economic crisis on social economic rights and human freedoms. The purpose is to reveal the administrative law on human rights and freedoms of the economic social sector. The reform of administrative law during economic crisis periods must bear the transforming influence of the realms, as the payment of pensions or social assistance relating to conditions, procedures, certain aspects of the reform. Theory and practical analysis of the changes in the legislation, case-law has shown that the economic crisis experience convinces the need for early detection of social change and to provide for the changes they cause. Then it is possible to create clearer rules of administrative law, strengthen one or another public relationship, vision. It is necessary to work to change people's thinking pro-actively, to overthink the legal principles.