Darbe nagrinėjamas Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Nacionaliniai administraciniai teismai gali taikyti Europos Sąjungos teisę tiesiogiai arba netiesiogiai, tačiau darbe šie būdai aptariami siauriai, nes tyrimo objektas – Europos Sąjungos teisės taikymas yra analizuojamas nagrinėjant teisminio teisės taikymo stadijas nacionaliniuose administraciniuose teismuose. Visų pirma, aptariama teisėjo pozicija pasirenkant taikytiną teisę, analizuojamas Europos Sąjungos teisės viršenybė, jos santykis su nacionalinės proceso teisės autonomijos principu, aiškinamos Europos Teisingumo Teismo išplėtotos tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo doktrinos. Pirmojoje dalyje taip pat analizuojamas taikytinos teisės galiojimo nustatymo klausimas, lyginama subjektų, galinčių spręsti teisės galiojimo klausimą, kompetencija tuo aspektu. Antrojoje dalyje analitiškai vertinamas vienas iš svarbiausių teisminio teisės taikymo stadijų – teisės aiškinimas. Analizuojamas teisės aiškinimo būtinumas, subjektų teisių apimtis aiškinant taikomą teisę, pateikiami pagrindiniai ir labiausiai Europos Sąjungos teisės specifiką apibūdinantys teisės aiškinimo metodai, akcentuojamos Lietuvos administracinių teismų darbe galimos problemos, susijusios su tinkamu Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje ir visoje Bendrijos erdvėje užtikrinimu, vienodos praktikos formavimu. Darbe siekiama analitiškai įvertinti, kuo Europos Sąjungos teisės taikymas yra ypatingas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Enforcement of European Union Law by the administrative courts of Lithuania is analyzed in this Master’s paper. National courts may enforce and apply European Union law directly or indirectly, but these methods are analyzed on a small scale because the object of paper – enforcement of European Union law is analyzed through the stages of judicial proceedings of national administrative courts. First of all, it is described the position and duty of judge to choose the applicable law. It is analyzed the supremacy of European Union law and it’s coherence with the principle of national procedural autonomy, commented on the direct applicability and direct effect doctrines. In the first part of paper it is also ascribed the question of validity of applicable law and who is competent to judge this. In the second part of paper it is estimated the necessity to interpret law rules, methods of interpretation of national and Community law. It is also analyzed the possible problems in administrative courts of Lithuania which arise while applying European Union law properly and seeking to ensure consistent practice in the whole Community. The purpose of the paper is to research how the application of European Union law is specific and different from the application of national law in the administrative courts of Lithuania and whether the courts apply European Union law properly.

1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šis įvykis atvėrė naują Lietuvos konstitucinės raidos etapą. 1992 m.spalio 25 d. įvykusiame referendume Lietuvos Respublikos piliečiai pritarė LR Konstitucijai1, kuri įtvirtina Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją bei išreiškia tautos suverenitetą. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva tapo pripažinta dalyve tarptautiniuose santykiuose. Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos prasidėjo 1991 m. 1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį2, o vėliau priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp Bendrijos ir Lietuvos Respublikos. 1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje Bendrija pirmą kartą suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir nustatė kriterijus jų dalyvavimui šioje Bendrijoje. 1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis.3 Tų pačių metų pabaigoje prasidėjo derybos dėl Europos sutarties, kurios baigėsi 1995 m. birželio 12 d. Europos Sutarties pasirašymu.4 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą (toliau vadinama ES). Prasidėjo itin sudėtingas derybų etapas, kurio metu Lietuvos teisė buvo derinama su Bendrijos teise. Stojimo derybos buvo oficialiai baigtos 2002 m. gruodžio 12-13 d. Kopenhagoje vykusiame Europos... [to full text] / In the process of EU integration Lithuania faced many complicated legal issues. Constitutional amendments were no exception. The Constitution of the Republic of Lithuania did not contain any provision for the delegation of state competences. The constitutional jurisprudence of the member states, the case-law of the Court of Justice and academic circles provide different interpretations for the primacy of EU law, the supremacy of the national constitutions, and the concept of sovereignty. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania has not yet expressed any position concerning the interrelationship of EU law and the Constitution of the Republic of Lithuania.

Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Šiame magistro baigiamajam darbe nagrinėjama dviejų teismų – Tarptautinio teisingumo teismo ir Europos teisingumo teismo daroma įtaka tarptautinių teisės normų kūrimui. Tarptautinė teisė šiuo metu apima labai plačias ir sudėtingas tarptautinio pobūdžio sferas. Tačiau tarptautinėje teisėje nėra institucijos, kuri priimtų visuotinai privalomus tarptautinius teisės aktus. Šioje sistemoje tarptautinės teisės subjektai patys kuria tarptautines teisės normas ir principus, ir patys jų laikosi. Nemažą, nors ir netiesioginę įtaką kuriant bei plėtojant tarptautinės teisės normas turi ir tarptautiniai – pasauliniai bei regioniniai – teismai. Daugeliu atvejų minėtų tarptautinių teismų priimami sprendimai turėjo įtakos sprendžiant panašias bylas ir ateityje bei įtvirtinant tarptautinius visuotinai pripažįstamus teisės principus. Be to, tiek Tarptautinis teisingumo teismas, tiek Europos teisingumo teismas ne tik sprendžia ginčus tarp šalių, bet taip pat „užpildo“ egzistuojančias parlamentinės kontrolės spragas. / Influence on creation of international law rules by two courts – the International Court of Justice and the European Court of Justice is analyzed in this master’s final job. The international law covers wide and difficult range of the international spheres. But there is no institution in the international law, which would enact the international acts. Subjects themselves create law rules and principles at the same time sticking to them. The international courts – global and regional have quite big although indirect influence on development of the international law rules. In many cases, judgments made by the international courts, had the influence on solving similar cases in the future and on assessing internationally conventional law principles. Furthermore the International Court of Justice and the European Court of Justice not only solve issues between sides, but also “fill” the gap in the parliamentary control.

Daugumoje išsivysčiusių šalių darbo ginčai yra sprendžiami specializuotuose darbo teismuose. Europos Sąjungos valstybėse tokie teismai yra labai paplitę. Darbo ginčų sprendimo procedūros turi užtikrinti socialinės taikos atkūrimą tarp šalių, procesas turi būti greitas, nemokamas arba pakankamai pigus, bylų nagrinėjimo formalumai – minimalūs, o pats ginčo sprendimas turi būti vykdomas specialiai kompetetingo organo darbo byloms nagrinėti. Šiuo metu dauguma Europos Sąjungos valstybėse veikiančių darbo teismų atitinka šiuos kriterijus. Šis darbas yra skirtas išnagrinėti užsienio valstybių specializuotų darbo teismų organizavimo ir veiklos principus bei ypatumus. Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo procedūra specializuotuose teismuose yra paprastesnė, mažiau formali, greitesnė ir pigesnė nei bendros kompetencijos civiliniuose teismuose. Darbo bylas specializuotose teismuose nagrinėja kolegijos, susidedančios iš teisėjų – profesionalų ir neprofesionalių tarėjų. Dažniausiai teismo sudėtis atspindi trišalį bendradarbiavimą, bet kartais darbo bylos nagrinėjamos tik neprofesionalių teisėjų – socialinių partnerių atstovų, o dar rečiau – tik profesionalaus teisėjo. Bet kurioje teisminio nagrinėjimo proceso stadijoje pirmiausiai privalomai yra bandoma sutaikyti šalis. Lyginamoji užsienio valstybių darbo teismų patirties analizė suteikia galimybę nuodugniau apsvarstyti darbo teismų steigimo Lietuvoje galimybes. Nuolatinių diskusijų dėl specializuotos darbo justicijos įvedimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the industrialized market economies, labour courts which serve as vehicles for adjudicating labour disputes, have become quite prevalent. Resolution of industrial disputes requires, in order to ensure social justice, that cases be heard and decided rapidly, at no or with a minimum of cost to the litigants, with a relative lack of formality, and by bodies with specialized capability in labour matters. In the present situation labour courts in the most of European Community countries in which such courts exist substantially meet these criteria. This work presents the analysis of labour courts operating bases in foreign countries. The procedures in labour courts are somewhat simplified as compared with those before ordinary courts, cheaper and faster. Composition of labour courts is mostly tripartite (in some countries bipartite or unipartite). All judges, lay or professional, have a decision-making role. There are compulsory conciliation procedures in the majority of labour courts. Comparative analysis of labour courts practice enables to weigh is it necessary to establish specialized labour courts in Lithuania. World experience is very useful to deal with this difficult question, particularly in the period then lively discussions on the matter of labour court institution in Lithuania constantly take place. Lithuanian laws permits of establishment of bodies with specialized competence in labour matters but there are many economic obstructions to make it. In the work the... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

Šis magistrinis darbas yra skirtas itin aktualiai EB konkurencijos teisės sričiai: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdų pagal EB Sutarties 82 straipsnį naujųjų aspektų analizei. Pagrindinis dėmesys skiriamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimams, kurie yra patys sudėtingiausi ir dažniausiai pasitaikantys. Darbe taip pat apžvelgiami reikšmingiausi Lietuvos konkurencijos tarybos ir teismų sprendimai taikant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Trumpai apžvelgus priežastis, lėmusias temos pasirinkimą, temos aktualumą bei originalumą, pagrindinėje darbo dalyje yra analizuojama „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas bei pagrindiniai piknaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai. Pirmojoje darbo dalyje yra analizuojamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas pagal EB Sutarties 82 straipsnį. Komisija ir Europos Teisingumo Teismas yra pateikę ne vieną „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo sampratą, tačiau jos yra pakankamai neapibrėžtos ir stokoja teisinio tikrumo. Tiksliausia „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo samprata yra nurodyta EB Sutarties 82 straipsnio b punkte: „gamybos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus“. Ši samprata padeda atskirti teisėtą konkurenciją nuo konkurencijai prieštaraujančių veiksmų. Antroje dalyje yra nagrinėjami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai: grobuoniškos kainos, diskriminacija kainomis, atsisakymas prekiauti, susaistymas sąlygomis, nuolaidos ir kiti. Pirmiausiai yra apžvelgiama kaip kiekvienas piktnaudžiavimo dominuojančia... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is devoted to the challenging object of discussions under EC Competition Law- the methods of abuse of dominant position under EC competition law: new challenges. The thesis concentrates mainly on exclusionary abuses which is the most frequent and important category of abuses. Parallel to the EC law both – the case-law of the Lithuanian Competition Council and relevant national regulation – are considered throughout the paper. After a brief statement of grounds of choosing this topic, its actuality and novelty in EC and Lithuanian competition law in the introduction, the main part of the paper gives analysis of the concept of an exclusionary abuse under Article 82 EC, also certain metods of abuse and there development is analised. The first chapter deals with the exclusionary abuse under Article 82 EC. The Commission and European Court of Justice has provided some examples of the concept of an exclusionary abuse, however these concepts are vague and lacks legal certainty. The most precise concept of an exclusionary abuse is stipulated in the Article 82 (b) EC Treaty: limiting production to the prejudice of consumers. It offers a comprehensive test of all exclusionary abuses, distinguishing between legitimate competition and unlawful conduct. The second chapter concentrates on certain methods of abuse: predatory pricing, price discrimination, refusal to supply, rebates and tying. First, the general practice of Commission and the Court applying each method of abuse is... [to full text]

At the outset, it has to be noticed that crimes against international law are committed by men, not by abstract entities, and international law will achieve its goals only if those responsible for crimes will be brought to justice. The principle of individual criminal responsibility of Heads’ of State for crimes against humanity, genocide, war crimes and torture (elaborated in the Nuremberg Charter) is part of customary international law. The principle is embodied in the resolutions of the UN General Assembly – Principles of Law Recognized in the Charter of the Nuremberg Tribunal and the Judgment of the Tribunal (1950); international treaties – Convention for the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide (1948), Geneva Conventions (1949), Convention against Torture and Other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment (1984), Rome Statute of the International Criminal Court (1998); other international instruments – UN Draft Code of Crimes against the Peace and Security of Mankind (1996), Statute of the International Criminal Tribunal for the former Yugoslavia (1993) (also clarified in the proceedings brought before the former Yugoslavian leader S. Milosevic) and Rwanda (1994); decisions of national courts – the UK House of Lords decisions in the Pinochet case (1998 -1999); extradition requests sent and honoured by executive officials – Belgium international arrest warrant for H. Habre (2005) and African Union requests; state proposals for international... [to full text]

The means of personal data protection in courts, legal acts, regulating that, are analyzed in the final work ,,Legal aspects of personal data protection in the judicial system“. The implementation of information technologies in the work of courts has fasten the judge of cases, though when the automate administration of personal data started, the danger personal data to be detected has increased, breaking the persons` right to privacy. The author also analyses the purpose of a courts` information system LITEKO and the data, which is administrated with this program. It is aiming to find out the measures, which can be used to strengthen the protection of personal data. The author while analyzing the practical situation of personal data protection in courts, gives recommendations, how occurring problems could be solved. The work brings us to the main conclusion, that personal data protection and the right to the privacy should not be made absolute. The ways how to protect personal data and the right to privacy in court processes, to guarantee the quality of court process and the reliability in courts should be found.