Šeimos teisės esmę ir jos įgyvendinimo svarbiausius būdus nustato ir išreiškia šeimos teisės principai. Kadangi gyvenime vyksta tokie spartūs socialiniai pokyčiai, liečiantys ir šeimos santykius, kyla klausimas, ar šeimos teisės principai bėgant laikui taip pat negali pamažu transformuotis. Todėl yra svarbu ir aktualu išnagrinėti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir atskleisti, ar jie atitinka visuomenės lūkesčius. Lietuvos Respublikoje šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Darbe yra kompleksiškai analizuojama ir atskleidžiama šeimos teisės principų samprata, apibrėžiamas jų turinys. Nagrinėjama Lietuvos nacionalinių teismų formuojama praktika šia tema, nustatomos šių principų įgyvendinimo problemos, principų santykis su kitais šeimos teisės institutais (santuoka, ištuoka, vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos ir kt.). Darbe taip pat yra pateikiama lyginamoji analizė su kai kuriomis užsienio valstybėmis (Rusija, Lenkija) šeimos teisės principų atžvilgiu. Išanalizavus darbo temą bei išnagrinėjus teismų praktiką, prieita prie išvados, jog tarp šeimos teisės principų jokios hierarchijos nėra. Jie visi egzistuoja lygiagrečiai ir yra taikomi visi ar keli iš jų kartu sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The principles of family law determine the essence of family law and the most important means of its implementation. Due to the rapid social changes, which have the impact on the family relationship, the question arises: do the principles of family law also change as the time passes? That is why examination of the principles of legal regulation in family law and establishing whether they correspond to the expectations of the society is crucial and of great relevance. The legal regulation of family relationship in Lithuania is based on the principles of monogamy, the equality of spouses, the voluntariness of marriage, the priority of the protection of child rights and interests, the upbringing of the child in the family, the protection of motherhood and on other principles of regulation of civil relationship. In this paper the concept of family law principles is explored and the content of these principles is defined. The special attention is devoted to the practice, formed by the courts in Lithuania. Also the problems of implementation of the principles are established, the relations of the principles with the relevant institutes of family law (marriage, divorce, mutual rights and obligations of parents and children, etc.) are analyzed. The paper also provides the comparative analysis of the principles with those applied in Russian Federation and Poland. After the topic has been explored and the court practice has been examined, the following conclusions are made: there is... [to full text]

Šio mokslinio tiriamojo darbo tema „Atsakomybė pagal turizmo paslaugų sutartį: teismų praktikos analizė“. Darbe atskleidžiamos sutartinių santykių pagrindu kylančių teisinių ginčų galimos priežastys, vadovaujantis teismų praktikos išsamia analize - sistemiškai nagrinėjami atsakomybės pagal turizmo paslaugų sutartis ypatumai. Be kita ko, magistro baigiamajam darbe pateikiama turizmo paslaugų teikimo sutarties samprata, esminiai sutarties požymiai bei trumpai aptariami reglamentuojantys teisės aktai. Taip pat atskleidžiama atsakomybės pagal turizmo paslaugų sutartis specifika ir probleminiai klausimai. Analizuojama Lietuvos teismų praktika, atskleidžiant teismų praktikoje formuojamą atsakomybės pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis problematiką, turizmo paslaugų teikimo sutarčių šalių teisių ir pareigų apimtį. Teismų praktikos nagrinėjimas vykdomas išskiriant kylančius teisminius ginčus į atskirų kategorijų (atskirus požymius turinčias) civilines bylas: dėl netinkamo paslaugų teikimo (kokybės, apimties ir asmenų atžvilgiu), dėl klaidinančios ar nepakankamos informacijos suteikimo, dėl kelionių organizatoriaus aplaidumo ir netinkamo atsisakymo vykdyti sutartis požymių. Mokslinio tiriamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados apie esamą teismų praktikos kryptį, jos formavimą ir atitikimą Bendrijos ir tarptautinės teisės aktams, taip pat vertinamas su tuo glaudžiai susijusio turizmo paslaugų sutarčių atsakomybės klausimo teisinio reglamentavimo išsamumas, nustatomos jo spragos... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this scientific research work is "The liability by the tourism services contract: analysis of jurisprudence". The work highlights the contractual relationship arising from the possible causes of legal disputes, in accordance with a detailed analysis of jurisprudence – there have been systemically investigated issues of liability by the tourism service contracts. Furthermore, in the final master work there has been presented the concept of tourism service contract, the essential features of the contract and briefly described the legislation. Also there has been presented specifics of tourism and problematic issues about liability by the contracts. There has been made the analysis of the Lithuanian jurisprudence, revealing the formation of the jurisprudence (case-law) of liability by the tourism service contracts, the problems of tourism service contract’s parties rights and obligations. Analysis of the jurisprudence has been made by the distinction arising legal disputes in a separate category (with different features) civil cases: cases for the inadequate provision of services (because of the quality, coverage and persons), for misleading or insufficient information that was provided, for the travel organizer's negligence and for improper refusal to carry out the contracts. At the end of the scientific research work, there have been made the conclusions about the present direction of the jurisprudence, its development and compliance with Community and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėti jurisdikcijų kolizijos ir taikytinos teisės tarptautinėje privatinėje teisėje institutai internetinių deliktų apimtyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama deliktų sąvoka, internetinių deliktų išskirtiniai bruožai, šaltiniai bei deliktinės atsakomybės apimtis. Antroji darbo dalis skirta jurisdikcijų kolizijai internetinių deliktų atveju: analizuojamos esamos jurisdikcijų kolizijos taisyklės bei jų pritaikymas internetiniams deliktams, jurisdikcijų kolizijos problemų internetinių deliktų ginčuose sprendimo variantai bei teismų praktika. Trečiojoje dalyje nagrinėtos taikytinos teisės taisyklės, jų problematika internetinių deliktų ginčuose bendrai ir kiekvieno delikto atveju atskirai. / This master's thesis analyses the institutes of collision of jurisdictions and law applicable in private international law in the scope of internet delicts. The first part of this thesis analyses the concept of delicts, distinctive features and sources of internet delicts, as well as the scope of delict liability. The second part of this thesis is dedicated to the collision of jurisdictions in the case of internet delicts: it analyses current rules of jurisdiction collision and their application to internet delicts, versions of solving jurisdiction collision problems in the disputes of internet delicts and case law. The third part analyses applicable law rules, their problems in the disputes of internet delicts in general and in separate cases of each delict.

Magistrinio darbo objektas yra darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka bei darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos. Darbo sutartis laikoma viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų, o darbo užmokestis – vienas pagrindinių asmens pragyvenimo šaltinių, todėl kiekviena valstybė siekia užtikrinti darbo santykių stabilumą, kuriuo stengiamasi apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįstų darbo sutarčių nutraukimų. Be abejo darbo sutarties nutraukimo apribojimai turi būti objektyviai pagrįsti, ir nustatomi tik siekiant teisėtų ir apibrėžtų tikslų, nes kitaip yra galimybė, kad bus pažeidžiamos darbdavio teisės ir interesai. Tokias objektyvias priežastis nulemia kitos darbo santykių šalies ir visos visuomenės interesai. Numatyti ribojimai ne tik padeda apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus, bet ir užkirsti kelią socialiniams konfliktams, masiniam nedarbui, taip pat padeda užtikrinti darbo santykių šalių pusiausvyrą, darbdavio soialinę atsakomybę – jis turi būti atsakingas už jo naudojamą darbo jėgą. Rašto darbe apibrėžiami darbdaviui, ketinančiam nutraukti darbo santykius, taikomi apribojimai ir garantijos, numatytos darbuotojams; analizuojamas jų turinys; išskiriamos egzistuojančios darbo teisinių santykių reglamentavimo bei teisės normų taikymo problemos ir sunkumai, siūlomi jų sprendimo variantai, teisiškai įvertinamos praktinės situacijos bei priimti teismų sprendimai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is the order of cancellation of labour contract on initiative of the employer and the restrictions and warranties of the labour contract. The labour contract is considered as one of the main forms of person’s right to implement work, and the wage is one of the main sources of person’s sustenance, therefore, each country tries to warrants the stability of labour relations, by which there is trying to protect the workers from too intense alternation of labour relations and unreasoned cancellations of labour contracts. Of course, the restrictions of cancellations of labour contracts must be reasoned objectively and established only when reaching for lawful and determined purposes, if otherwise, there occurs an opportunity to violate the interests of a party of labour relations and the whole society. Such the objective reasons are caused by the interests of the other party of labour relations and the whole society. The intended restrictions help not only to protect the lawful interests of the workers, but also to prevent the social conflicts, mass unemployment, also help to warrant the balance of the parties of labour relations, the social amenability of the employer – he must be amenable for the labour force used by him. In the thesis the restrictions applied to the employer intending to cancel the labour relations and warranties intended for the workers, are determined; their content discussed; the existing problems and difficulties of regulation... [to full text]

Artical 2 of civil procedure code establishes the main aims of civil litigation:defence of violated subject rights and licit interests, proper applying of law when hearing civil cases and passing judicial decisios,swift restoration of legal peace,interpretation and development of law. The essential goal of master's final thesis is to investigate how the above mentioned aims of procedure are implemented in the judicial practice. The author claims that procedural aim of proper appliance of law in the practice of Lithuanian courts is interpreted as the duty of court to identify material truth.The author as well analyses the influence of the recent reform of civil procedure unto the rapidity of litigation and states that there still exist some negative practice in pastponing the hearing of the case when there are no serious reasons for such procedural decision instesd of passing a default judgement or appying procedural penalties. It is generalished that the new Code of Civil procedure established better premises to materialise the essential aims of the procedure.

The Article 176 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania provides the criminal liability for employers or responsible persons who infringed the labour safety rules and regulations in case of the accident, emergency that had or could have serious consequences. Much more fatal accidents at work and particularly at the construction industry, transport, wood manufacturing happen in Lithuania than in other states of the European Union. The main reasons for the accidents are “the human factor” and poor discharge of the duties fulfilled by employers and employees. The criminal cases regarding the Article 176 of the Criminal Code mentioned above are tried in the district courts as in the first instance courts. One may submit a petition for appeal to the appeal and cassation courts due to the judgments made by the courts of first instance. There were penalties from 4 to 50 minimum standards of living imposed on the persons who committed the mentioned criminal offences by the court practice and they were analysed in the Master Thesis. These penalties are very inadequate for the suffered conseguences grievous bodily harm. The European Union and other states criminal law provide stricter and more various kinds of penalties for the criminal offences listed in the area of infringement of labour safety regulations. There is no a right and unanimous criminal policy structured in Lithuania in the respect of the criminal offences provided in the Article 176 of the Criminal Code of... [to full text]

1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymui bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui, Lietuvoje greta bendrosios kompetencijos teismų sistemos pradėjo funkcionuoti savarankiška administracinių teismų sistema. Įsteigus administracinius teismus, tapo aktualus ir bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas. Nepaisant to, kad administraciniai teismai Lietuvoje veikia jau vienuolika metų, tačiau teismų kompetencijos atribojimo klausimui teisės literatūroje skiriamas pernelyg menkas dėmesys, o tai ir nulemia šios temos aktualumą. Magistro baigiamojo darbo tikslas – pateikti išsamią bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo analizę, išskiriant probleminius minėtos temos aspektus bei pateikti galimas įstatyminio reguliavimo tobulinimo kryptis. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje analizuojami bendrieji teismų kompetencijos atribojimo klausimai. Antrajame aptariama priskirtinumo ginčų nagrinėjimo tvarka bei priskirtinumo taisyklių nesilaikymo teisiniai padariniai, o trečiasis darbo skyrius skirtas mišraus teismų kompetencijos atribojimo būdo, taikomo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, analizei. Magistro baigiamajame darbe keliamas probleminis klausimas, ar bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo ar vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Mit dem In-Kraft-Treten des Gesetzes der Einrichtung von Verwaltungsgerichten der Republik Litauen und des Gesetzes des Verwaltungsstreitverfahrens am 1. Mai 1999, began in der Republik Litauen neben den Gerichten der ordentlichen Gerichtsbarkeit das selbstständige System der Verwaltungsgerichte zu funktionieren. Mit der Einrichtung der Verwaltungsgerichte ist die Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit aktuell geworden. Ungeachtet dessen, dass Verwaltungsgerichte bereits seit 11 Jahren in der Republik Litauen funktionieren, wird jedoch in der Rechtsliteratur zu wenig Achtung der Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit geschenkt, was über die Aktualität des Themas entscheidet. Das Ziel der vorliegenden Magisterarbeit besteht darin, eine ausführliche Analyse der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit darzustellen, problematische Aspekte des erwähnten Themas hervorzuheben sowie mögliche Richtungen der Vervollkommnung der gesetzlichen Regelung zu präsentieren. Die Magisterarbeit besteht aus drei Kapiteln. Im ersten Kapitel werden allgemeine Fragen der Zuständigkeitsabgrenzung analysiert. Im zweiten Kapitel wird die Verhandlungsordnung von Streitigkeiten wegen der Zurechenbarkeit sowie die Folgen der Nichteinhaltung von Regeln der Zurechenbarkeit besprochen. Das dritte Kapitel der Magisterarbeit wird... [der volle Text, siehe weiter]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojama Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, siekiant identifikuoti prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymui reikšmingus kriterijus, šių kriterijų taikymo sąlygas bei įtaką vertinant bendrą prekių ženklų įspūdį, taip pat atkreipiamas dėmesys į teorinius ir praktinius probleminius prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo klausimus ir siūlomi jų sprendimai. Pirmojoje dalyje labai koncentruotai nurodomas su prekių ženklų tapatumu ir panašumu susijęs teisinis reglamentavimas. Antrojoje dalyje atskleidžiama prekių ženklų tapatumo sąvoka bei prekių ženklų tapatumo vertinimas buvusio Pirmosios Instancijos Teismo, dabartinio Bendrojo Teismo ir ETT praktikoje, taip pat, siekiant tapatumo klausimą išnagrinėti visapusiškai, pasiremiant pavyzdžiais ir iš Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos praktikos. Trečioji darbo dalis skirta aptarti prekių ženklų panašumą bei išnagrinėti jam nustatyti reikšmingus kriterijus. Šioje dalyje Bendrijos ir Lietuvos teismų sprendimų analizė atlikta pagal bendriausius prekių ženklų panašumo nustatymo kriterijus: skiriamuosius ir dominuojančius elementus, vaizdinį, fonetinį bei konceptualų lyginimą. Darbo pabaigoje atskirai aptariama netradicinių prekių ženklų panašumo nustatymo specifika. / SUMMARY Establishment of Identity and Similarity of Trade Marks in the Case Law of the European Court of Justice and Lithuanian Courts This master thesis is dedicated to analyze case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts, with the aim to identify criteria significant for establishment of identity and similarity of trade marks, conditions for application of those criteria as well as influence upon evaluation of the general impression created by trade marks. In addition, attention is drawn to theoretical and practical problem issues in establishment of identity and similarity of trade marks and suggestions on their solution are made. In the first part, a list of condensed references is made to laws pertinent to the identity and similarity of trade marks. The second part reveals the concept of identity of trade marks and judgment of identity of trade marks in the case law of the former Court of First Instance, currently the General Court, and the European Court of Justice, supplemented by additional illustrations from the practice of the OHIM, in attempt of painting the full picture of the identity issue. The third part of the thesis focuses on the discussion of the similarity of trade marks and analysis of criteria for establishment of similarity of trade marks. Herein the analysis of case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts has been carried out based on general criteria of similarity of trade marks: distinguishing and dominating... [to full text]