Darbas yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių. Jis suteikia kiekvienam saviraiškos galimybę, didina saugumo jausmą ir padeda kurti materialinę gerovę. Bedarbystė – rimta socialinė ir psichologinė darbo neturinčio žmogaus problema. Nepakankamos investicijos į pramonės, paslaugų, transporto ir statybos sektorius sukuria perteklinę darbo jėgą ir didina nedarbą. Padidėjus bendram nedarbui, visada išauga ilgalaikė bedarbystė. Ilgalaikio nedarbo metu prarandama turėta kvalifikacija ir gebėjimai, mažėja bendravimo aplinka, blogėja žmogaus fizinė ir psichinė sveikata. Ilgalaikė bedarbystė sukelia ne tik socialines ir ekonomines problemas, bet pakeičia žmogaus mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Ilgalaikiai bedarbiai kovodami su skurdu, nepritekliais susitaiko su esama padėtimi ir nesiryžta nieko keisti savo gyvenime. Didžioji dalis ilgalaikių bedarbių neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti. Karjeros projektavimas – padeda suderinti kiekvieno žmogaus galimybes su darbo rinkos keliamais reikalavimais. Tačiau siekiant sugrąžinti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Šiame darbe keliamas klausimas, kaip socialiniai ir psichologiniai veiksniai lemia ilgalaikių bedarbių karjeros projektavimą? Aprašoma darbo biržos konsultantų veikla ir siūlomos užimtumo priemonės ilgalaikių bedarbių... [toliau žr. visą tekstą] / Labour is one of the most important values in person’s life. It gives everyone an opportunity to self - expression, increases a feeling of security and helps to create material well-being. Unemployment is very serious social and psychological problem to unemployed. Inadequate investments in industry, service, transport and constructional sectors create redundancy and increase unemployment. Long-term unemployment always increases when enlarge general unemployment. Long-term unemployment is a cause of qualification and abilities loss, physical and psychical health problems. Long-term unemployment makes not only social and economic problems, but it also changes thinking of person and reduces self-confidence. The long-term unemployed abide by the circumstances and hesitate to make changes in their life, when they are fighting with poverty. Most of the long-term unemployed do not have strong motivation to come back to the labour market. The returning minority often have self-confidence problems or do not know how to come back. Career designing helps to combine person abilities with requirements of the labour market but it is confronted with social and psychological factors, which have strong influence to career designing. In this paper the question is raised, in what ways social and psychological factors affect career designing of the long-term unemployed. It discusses about work of labour exchange consultants and employment tools for the long-term unemployed career designing. The... [to full text]

Tyrimo problema: neapibrėžtos vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos ir jų sprendimo būdai. Tyrimo objektas: vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos. Tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas ir pateikti jų sprendimo būdus. Tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste; 2. apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus; 3. apibūdinti esamą vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse narėse; 4. atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas; 5. pateikti rekomendacijas vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemų sprendimui. Teoriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros, vadovėlių, mokslinių straipsnių, dokumentų, įstatymų ir teisės aktų analizė, siekiant apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste, apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus, apibūdinti situaciją susijusią su vyresnio amžiaus bedarbiais. Empiriniai tyrimo metodai. Siekiant atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas buvo parengta anketa vyresnio amžiaus bedarbiams. Magistro darbą sudaro įvadas ir dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Tyrime dalyvavo 100 Joniškio darbo biržoje registruotų vyresnio amžiaus bedarbių. Tyrimas atliktas 2008 metų spalio – lapkričio mėn. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę bei empirinį tyrimą, suformuluotos išvados ir rekomendacijos, atskleistos vyresnio... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research – the problems of employment of the unemployed senior people are not defined and the ways to solve these problems are not determined. The object of research – the problems of employment of the unemployed senior people. The aim of research - to define the difficulties faced by the unemployed senior people while looking for a job and determine the ways for their solution. The tasks of research:: 1. to define the relevance of career designing in the context of lifelong learning; 2. to define the theoretical aspects of career concept; 3. to describe the situation of employment of the unemployed senior people in Lithuania and European Union countries; 4. to reveal the problems of employment of the unemployed senior people; 5. to provide recommendations for solving the employment problems of the unemployed senior people. The theoretical methods of research: the analysis of the scientific sources, textbooks, scientific articles, documents and legislation has been used to determine the relevance of career designing in the context of lifelong learning as well as to define the theoretical aspects of career concept and to describe the situation of unemployed senior people in labour market. The empirical methods of research: questionnaire has been used to reveal the problems of employment of the unemployed senior people. The master thesis is composed of introduction and two main parts: theoretical and empirical. 100 of unemployed senior people registered in... [to full text]

Nedarbo problema yra viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų. Kaimo gyventojų tarpe nedarbo problema kiekvienais metais tampa vis aktualesnė. Siekiant padėti integruotis į darbo rinką asmenims, padidinti jų įsidarbinimo motyvaciją bei mažinti nedarbą taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Šiame darbe mėginama išsiaiškinti kaip dalyvavimas vienoje ar kitoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje veikia bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, kokiose priemonėse dažniausiai dalyvauja miesto ir kaimo bedarbiai, kas lemia žmogaus veržimąsi į darbą. Tyrimo problema - informacijos apie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą, skatinant kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, stoka. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės labiausiai skatina kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo klausimas - kokios aktyvios darbo rinkos priemonės labiausiai skatina įsidarbinimo motyvaciją kaimo ir miesto bedarbiams? Tyrimo objektas - aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skatinančios kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo uždaviniai - Apžvelgti vykdomą Lietuvos darbo biržos bei Prienų rajono politiką bei apibūdinti kaimo ir miesto bedarbių grupes. Išanalizuoti siūlomas aktyvias darbo rinkos politikos priemones kaimo ir miesto bedarbių užimtumo gerinimui. Apibūdinti asmenybės poreikius grindžiančias motyvacijos teorijas. Empiriškai patikrinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / An unemployment problem is one of the biggest social and economic problems. Every year unemployment issue among the rural inhabitants is becoming more and more relevant. Active labour market policy is applied in order to help people to integrate themselves into labour market, to increase their employment motivation and to decrease unemployment. In this work there has been tried to clarify how participation in one or another mean of active labour market policy influences employment motivation of the unemployed, in which means the rural and urban inhabitants more often take part, what determinates a person’s push to work. The issue of the research – lack of information of applying means of active labour market policy encouraging employment motivation of the rural and urban unemployed. The aim of the research is to ascertain what means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. The question of the research - What means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed? The object of the research - means of active labour market policy which encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. Goals of the research - to survey underway policy of Lithuanian labour exchange and Prienai district and define groups of the rural and urban unemployed. To analyze suggested means of active labour market policy in order to improve employment of the rural and... [to full text]

Sutrikus darbo rinkos pusiausvyrai, susiformavo grupės žmonių, nesugebėjusių prisitaikyti prie sparčiai besikečiančių darbo rinkos reikalavimų. Didžiausi pokyčiai įvyko Lietuvos kaime, kur, nykstant kolūkiams, įsivyravo smulkūs ūkininkų ūkiai, kuriuose pastebimas nepilnas ūkio narių užimtumas, neefektyvus darbas, mažas darbo našumas. Nekūrę savo ūkio, neradę ar neieškoję darbo kitur, kaime vis daugiau žmonių tapo bedarbiais. Didėjantis bedarbių skaičius kaime, pakoregavo ir darbo biržos veiklą, kadangi reikėjo sukurti prieinamą kaimo žmogui konsultavimo paslaugų tinklą. Taip darbo biržos darbuotojai susidūrė su specifine bedarbių grupe, kaimo gyventojais, kurie, turėdami savo mažus ūkius ir iš principo galintys pragyventi iš jų ar trumpai dirbant pas ūkininkus, nerodo didelio suinteresuotumo ir motyvacijos susirasti pastovų darbą. Darbo biržai, konsultuojant tokius bedarbius, iškyla būtinybė numatyti ir suformuluoti efektyvias bedarbių konsultavimo formas bei priemones, atrasti galimybę padaryti konsultavimo paslaugas labiau prieinamas, plėsti jų tinklą. Besikreipiantys į darbo biržą kaimo gyventojai yra specifinė grupė ne tik todėl, kad turėdami savo ūkį visada turi erdvę savęs realizavimui, bet dažnai būna ir nepakankamo išsilavinimo ar turi nepaklausią profesiją. Kaimo gyventojų finansinė padėtis dažnai riboja jiems galimybę persikvalifikuoti laisvai renkantis mokymo įstaigą. Ilgalaikių bedarbių, nedirbančių metus ir ilgiau, kaime yra apie trečdalis. Kaime didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / After the balance of the work market went to pieces, a group of people who did not manage to adapt to the changing requirements of the work market was formed. The biggest changes hit the countryside of Lithuania where tiny individual farms were introduced after the collapse of collective farms. These farms feature incomplete employment of its members as well as ineffective work and low productivity. Some of the villagers who did not found their own farms, did not find or did not try to search for a job elsewhere, so that is why more and more people became jobless in the countryside. A rising number of the unemployed people in the countryside had an influence upon the activities of the Labor Exchange Office, because the net of the consulting services that would be available to every villager had to be founded. The specialists from the Labor Exchange Office faced a specific group of the unemployed people – the villagers – in this way. These unemployed people do not demonstrate a particular interest in finding a full-time job, because are either working at their own tiny farms and can survive in such way or find temporary work at the other villagers’ farms. While consulting this kind of the clients, it is essential for the Labor Exchange Office’s employees to foresee and formulate effective means and forms of consulting this group of the unemployed people as well as to find ways to make consulting services more available, to develop their net. Villagers who come to the Labor... [to full text]

Analizuojant dabartinę darbo jėgos pasiūlą, galima pastebėti, kad kas trečias bedarbis yra nekvalifikuotas, maždaug ketvirtadalis darbo biržoje registruotų bedarbių – ilgą laiką nedirbę asmenys (Jovaiša, Orenienė 2003). Tokie duomenys rodo atotrūkį nuo Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančiųjų skaičius. Nors šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje auga ir bedarbystė mažėja, tačiau bedarbių skaičius vis dar yra didelis. Bedarbiams būdinga ryški socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas, todėl įvertinus specifiškumą, bedarbių integracija į darbo rinką reikalauja specialaus požiūrio ir nestandartinių sprendimų padedant jiems įsidarbinti. Tačiau šioje vietoje galima įžvelgti kontroversiją tarp bedarbių nenoro keistis ir nemotyvuotumo ir darbo biržos misijos tokius žmones įdarbinti. Šioje sistemoje galima pastebėti „uždarą ratą“: didžioji dalis bedarbių registruojasi darbo biržoje po kelis kartus, nenori dalyvauti darbo biržos siūlomuose perkvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo priemonėse, o jei įsidarbina, neišdirba ilgesnį laiką. Dažnai bedarbiai, o ypač ilgesnį laiką nedirbę turi labai mažas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes dauguma jų neturi profesinio pasirengimo arba turi nepaklausią darbo rinkoje profesiją ar mažą veiklos praktiką. Ilgai nerandantys darbo praranda pasitikėjimą savo galimybėmis ir nustoja jo ieškoti, taip auga psichologinė įtampa, didėja socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / While analyzing the current supply of the working force, it is worth noticing that every third unemployed person is non-qualified and approximately one fourth of the unemployed, who are registered by the Labor Exchange Office, haven’t worked for long periods of time (Jovaiša, Orenienė 2003). These figures demonstrate the gap between the current situation in Lithuania and socio-economic model of the European Union that features the well-being of the state, low levels of unemployment, solid social guarantees, a minimal number of those living in poverty. Even though the employment rates in Lithuania are going up these days and the unemployment is decreasing, the number of unemployed people is still high. The unemployed are subject to social isolation and vulnerability. Because of these specifics, the integration of the unemployed into the work market needs to be treated with a special attitude and application of non-standard solutions while helping them to find a job. On the other hand, the controversy between unemployed people’s unwillingness to change as well as the lack of motivation and the mission of the Labor Exchange Office to employ these people can be observed here. This system can be compared to a vicious circle, because the majority of the unemployed are being registered by the Labor Exchange Office for several times in a row, and they do not want to participate in the courses provided by the Labor Exchange Office (updating qualification or changing it). If they are... [to full text]

In the process of writing this research paper "The pecularities of educational needs of uneployed", we have raised the aim to investigate educational needs of unemployed and the accordance of their opportunitiess with theory and practice.

Magistro darbe yra suformuluotos pagrindinės vidinės motyvacijos pasireiškimo dirbančiųjų ir bedarbių tarpe problemos, išskirta per didelio dėmesio skyrimo išorinei motyvacijai problematika, išanalizuoti ir susisteminti įvairių užsienio autorių teoriniai ir praktiniai vidinės motyvacijos tyrimai ir pateikti jų prieštaringi vidinės motyvacijos vertinimai, pateikiant vidinės motyvacijos oponentų požiūrį. Baigiamajame darbe atskleista iki šiol nenagrinėta vidinės motyvacijos problematika Lietuvos darbo rinkoje, atskleistos problemos, dėl kurių Lietuvos įmonių darbuotojai mažai yra motyvuojami iš vidaus. Atlikta analizė yra grindžiama jau atliktais moksliniais tyrimais, bet taip pat pristato ir naujus būdus suvokti vidinės motyvacijos reikšmę šiuolaikinėje darbo rinkoje. Atskleista vidinės motyvacijos problematika gali būti naudinga atveriant naujus mokslinių tyrimų būdus darbo psichologijos srityje. Atlikus tyrimą patvirtinta suformuluota tyrimo hipotezė, kad pagrindinė vidinės motyvacijos trūkumo problema šiuolaikinėje Lietuvos darbo rinkoje – vidinės motyvacijos veiksnių ir darbuotojų poreikių ( pagal A. Maslow) nesuderinamumas. / Master's work is formulated in the basic expression of intrinsic motivation of emplyoed and the unemployed among the problems of over-emphasis on appointing external motivation problems, analyze and codify the various foreign authors' practical and theoretical studies of internal motivation and their conflicting assessments of internal motivation, the inner motivation of opponents approach. At the final work of the disclosure of hitherto unstudied problems of the inner motivation of the Lithuanian labor market, revealing the problems of the Lithuanian corporate staff is based on so poor from the inside. The analysis is based on current research, but also presents new ways to understand the intrinsic motivation for the modern labor market. Disclosed to the inner motivation of the problems may be useful for opening of new research methods work psychology field. The study confirmed the hypothesis formulated in the study that the main problem of the lack of internal motivation of the modern labor market in Lithuania - the internal factors of motivation and the needs of employees (according to A. Maslow) inconsistency.

No description available.

This study attempts to extend the scope of existing analyses of unemployment in Jamaica by exploring empirically one aspect of the relation between demand and unemployment. / The central hypothesis is that the structure of consumer expenditures which result from a highly skewed income distribution pattern is a cause of continuing high levels of unemployment. / A static Leontieff-type input-output model is used to generate solutions for industry output levels and associated employment levels, for alternative expenditure patterns resulting from income redistribution. / The results confirm the hypothesis. It was found that although higher employment levels were generally associated with more equitable income distribution structures, employment expansion was also constrained by the absence of intersectoral linkages.

In an effort to explore various difficulties in the process of reemployment, the focus of this study is how, to what extent, and in what way length of unemployment duration is generated by the interplay between the structural characteristics of the labor market and the individual characteristics of unemployed workers. The structural resources are conceptualized in terms of (1) different types of reemployment, and (2) economic sectors. It turns out that the insertion of labor market structures into research on unemployment duration is quite valuable in improving our understanding of individual reemployment behavior. / The findings show that reemployment through job recalls is relatively easier than through job switches. Even though many unemployed workers remained to benefit from the structural buffer of internal labor markets in their struggle for reemployment, workers losing core-sector jobs are found to have more difficulty in switching to a new job relative to those losing peripheral jobs. The finding illustrates a critical weakness of internal labor markets in reallocating unemployed workers. / Furthermore, the impact of the labor market location of lost jobs is also observed in both the manner and the extent to which the individual attributes of unemployed workers affect the process of reemployment. (1) More education substantially improves the reemployment chances of workers losing core-services jobs, but not workers unemployed from other sectors. (2) The reemployment probability of workers losing core-services jobs is increased with an improvement in general education whereas the reemployment probabilities of workers losing core goods-production jobs tend to increase with an accumulation in firm-specific skills. (3) Men tend to maintain their reemployment advantage through their access to internal labor markets whereas women improve their reemployment probability by benefiting from job expansion in service industries. (4) Experienced core-service workers tend to have a shorter unemployment duration than young ones when their jobs are available for recall, whereas experienced peripheral goods production workers often have a competitive disadvantage in switching to a new job. And (5) UI benefits slow down the job-recall rate substantially but have little impact on the individual behavior of searching for a new job. The problem of timing termination of unemployment duration to coincide with exhaustion of UI benefits is much more severe for the job-recall rate than for the job-switch rate.