Šio baigiamojo magistro darbo objektas yra Turkijos narystės ES perspektyvos, t.y. problemos, su kuriomis Turkija susiduria politikos, ekonomikos, kultūrinių vertybių ir žmogaus teisių apsaugos srityje, ES spaudimas valstybei spręsti šias problemas bei Turkijos veiksmai atsakant į šį spaudimą. Analizuojant iškylančias problemas, jų sprendimo efektyvumą bei kompromisų ES – Turkijos santykiuose taikymą, darbe vertinamos realios valstybės kelio ES link perspektyvos. Darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip Turkijos politiniai, ekonominiai, kultūriniai bei žmogaus teisių ypatumai ir juos lemiantys veiksniai atsiliepia pagrindinio Turkijos siekio – pilnateisės narystės Europos Sąjungoje – įgyvendinimui. Tikslo siekiama ir tyrimo uždaviniai įgyvendinami pasitelkiant aprašomąjį analitinį tyrimo metodą, t.y. apžvelgiant Turkijos ir ES santykių raidą, išsiaiškinant kokie sunkumai kliudė ar vis dar kliudo Turkijai siekiant prisijungti prie ES; įvertinant galimas Turkijos prisijungimo prie ES perspektyvas, atliekant valstybių narių, viešosios bei oficialiosios ES nuomonės analizę; lyginant kokie yra svarbiausi politiniai ir ekonominiai abiejų pusių interesai, didžiausi skirtumai, bei aiškinantis galimą valstybių užsienio ir vidaus politikos procesų poveikį Turkijos narystei ES; analizuojant kultūrinius ir religinius ES ir Turkijos skirtumus, bei kaip šie skirtumai išryškėja valstybei ketinant įsijungti į Europos tautų šeimą ir galiausiai išskiriant svarbiausias Turkijoje kylančias žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the perspectives of Turkey entering the European Union, i.e. problems Turkey has to face in the fields of politics, economics, cultural values and human rights protection, EU pressure for the state to solve these problems and actions in response to this pressure. While analyzing evolving problems, the effectiveness of their salvations and compromise finding in the EU – Turkey relations, this paper estimates realistic perspective of Turkeys’ path towards the Union. The goal of the research is to ascertain how Turkeys’ political, economical, cultural and human rights peculiarities and their influences affect the reach of the main target – membership in the EU. To meet the goal and fulfill the tasks of this paper the descriptive analytical method is being used. The development of EU – Turkey relations are being reviewed, meanwhile sorting out what kind of difficulties stops the state from entering; EU member states, public and official opinions are being analyzed to evaluate possible perspectives for Turkey; main political and economical interests of both sides are being compared, the main gaps are being discovered, the possible effect of internal and external policies are being discussed; cultural and religious differences and how they come to surface in the framework of Turkey entering EU is being analyzed; finally the main problems the state has to face in the field of human rights protection are being named, the ways Turkey is solving... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas tarpvalstybinis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Konfliktas vertinamas per konfliktų transformacijos teorijos analitinę prizmę. Darbe apžvelgiamos kai kurios pagrindinės konfliktų transformacijos mokyklos teorinės prielaidos: Raimo Väyrynen‘o transformacijos tipai, trijų lygių veikėjų sąveika. Nagrinėjamas vidinis konflikto kontekstas - Armėnijos ir Azerbaidžano politinis, socialinis ir ekonominis gyvenimas. Įvertinamas išorės veikėjų vaidmuo konflikto pabaigai/eskalacijai. Taikant konflikto transformacijos prieigą, įvardijamos pagrindinės priežastys trukdančios pasiekti taikų susitarimą Kalnų Karabacho konflikte. Darbo problema skamba taip: jeigu konfliktų valdymo strategija iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų (ir nepanašu, kad gali duoti) sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, reikėtų pagalvoti apie kitos kompleksinės taikos įtvirtinimo analizės ir praktikos taikymą. Pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti galimybę taikyti sintezuotą konfliktų transformacijos modelį sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho. Norėdamas įgyvendinti šį tikslą, turėsiu įvykdyti šiuos uždavinius: 1. Atlikti konfliktų transformacijos prieigos analizę; 2. Konfliktų transformacijos teorijos pagrindu pateikti sintezuotą Kalnų Karabacho konflikto tyrimo modelį; 3. Atskleisti, kokios vidinės priežastys lemia, kad Azerbaidžanui ir Armėnijai nepavyksta susitarti dėl Kalnų Karabacho konflikto; 4. Įvertinti, koks vaidmuo tenka... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work - to assess the possibility of synthesized conflict transformation model to address the conflict between Armenia and Azerbaijan over Nagorno-Karabakh. My problem is the work reads as follows: if the conflict management strategy still did not produce tangible results (and it is unlikely that it could give) for solving the Nagorno-Karabakh conflict should be thinking about other complex peacebuilding analysis and practice. To achieve the main objective of this work I had to address these tasks: 1.Make access to conflict transformation approach; 2.On the base of conflict transformation theory create synthesized research model of the Nagorno-Karabakh conflict; 3.To reveal what the internal causes leads to disagreement between Azerbaijan and Armenia on Nagorno-Karabakh conflict issues; 4.To evaluate the role of external actors (Russia, Turkey, the EU, the U.S. and Iran), which indirectly involved in the Nagorno-Karabakh conflict; 5.Identify internal and external factors for the ratio of Nagorno-Karabakh conflict transformation perspective; There are the some conclusions of my research: Analysis of the Nagorno-Karabakh conflict through the prism of the five types of transformations shows that in the sense of the four types (structures, actors, problems, the elite level) the transformation took place at negative direction. Only the context transformation can be seen a positive transformation process, which may in the future affect positive... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe remiantis ES jaunimo politikos gairėmis išanalizuota jaunimo politikos samprata, europeizacijos poveikis ir jį įtakojantys procesai, ES ir Turkijos Respublikos santykiai jaunimo politikos srityje bei Europos švietimo ir mobilumo programų poveikis Turkijos Respublikos jaunimo politikai. Pirmoje dalyje analizuojama jaunimo paradigma, jaunimo politikos formavimas, ES jaunimo politikos gairės, AKM, savanoriškumo principas. Antroje dalyje analizuojamas europeizacijos poveikis, Europos identitetas, Europos Tarybos veikla, Bolonijos procesas. Trečioje dalyje analizuojami ES ir Turkijos Respublikos santykiai jaunimo politikos srityje, Turkijos Respublikos švietimo raida ir Turkijos Respublikos jaunimo politikos sąsajos su ES jaunimo politika. Ketvirtoje dalyje tiriamas Europos švietimo ir mobilumo programų poveikis jaunimo politikos srityje Turkijos Respublikoje. / In the Master’s thesis the concept of youth policy is explored in more detail in the context of several related areas: first, with respect to Europeanization and the processes that influence it; second, the relationships between the EU and the Republic of Turkey in the area of youth policy; and third, the effects of the educational mobility programmes on the youth policy of the Republic of Turkey. The first cluster of issues includes a discussion of the youth paradigm, formulation and shaping of youth policy, the EU guidelines regarding this area, open method of coordination, and youth volunteer policy. The second group of questions deals with the European identity, the scope of Europeanization, activities of the Council of Europe, and the Bologna process. The last theoretical chapter is devoted to the analysis of relationships between the EU and the Republic of Turkey in the area of youth policy, the development of education in Turkey, as well as the links in youth policy between the EU and the Republic of Turkey. Chapter 4 presents the findings based on the analysis of the empirical material and statistical information. The analytical part concentrates on the effects of educational mobility programmes in implementing youth policy measures in the Republic of Turkey.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota kurdų tautinė mažuma Turkijos Respublikoje 2003–2012 m. Pirmoje darbo dalyje apibrėžiama tautinių mažumų samprata Turkijos Respublikoje. Antroje dalyje ištirtos kurdų tautinės mažumos politinių ir kultūrinių teisių išplėtimas 2003–2012 m. bei išanalizuota ES ir AKP įtaka vykdomoms reformoms. Trečioje darbo dalyje palyginta kurdų tautinės mažumos padėtis istoriniu ir politiniu aspektais Turkijos ir Irako Respublikose. / This Master‘s thesis analyzes the situation of the Kurdish minority in the Republic of Turkey during the period of 2003–2012. The first part of the thesis defines the concept of national minorities in the Republic of Turkey. The second part of the thesis examines the improvement of political and cultural rights of the Kurdish minority during the period of 2003–2012, also defines the influence of EU and AKP on the reforms. In the third part of the thesis the Kurdish national minority in Turkey and Iraq is compared in the historical and political context.

Šiame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos ir Turkijos debatai žmogaus teisių tema. Pasitelkus „kalbinių žaidimų“ idėją, kai kalbos aktai prilyginami ėjimui šachmatų lentoje ar sprendimo priėmimui Žaidimų teorijose, analizuojama diskusija, kurioje išskiriamos dvi smulkesnės temos – žodžio laisvės problemos Turkijoje ir religinių mažumų teisės. Darbe nuosekliai išdėstoma, jog Turkijos identitetas yra dvilypis, jis padalintas į kemalistiškąjį bei islamistiškąjį. Tai lemia debatų pobūdį, nes Europos Sąjunga diskutuoja ne su vieninga Turkija, o su kemalistais arba islamistais. Remiantis „kalbinių žaidimų“ prieiga, nustatatoma, kokios taisyklės būdingos Europos Sąjungos ir Turkijojs debatams žodžio laisvės ir religinių mažumų teisių temomis, įvertinama Europos Sąjungos ir Turkijos „kalbinio žaidimo“ būklė, atsakoma į klausimą, ar žaidimas apskritai vyksta, ir jeigu taip, tai kas lemia debatų dalyvių pozicijas, kokius vaidmenis (draugo-priešo ir pan.) jie skiria vieni kitiems. / The paper is devoted to analyze European Union and Turkey debates on human rights. Here the debates are perceived as the scene where both sides put their arguments, positions, values, express intensions. This helps to find out the main reason, why discussion on human rights between European Union and Turkey isn‘t as fluent as it could be. Debates are analyzed in so called “language games” perspective, which means, that all argumentation here is equated to the move making in the game theory. Going along game theory lines, here we make a presumption, that states as international actors are rational, but their identity and interests are not static. Taking into account ideas of Alexander Wendt, identity and interests are presupposed to be a product of mutual states interaction. Interaction in the paper by itself is supposed to be a game, where the biggest stress is put on rules – knowing the rules of the game, it‘s possible to understand state intentions and identity elements. In the paper main theme of human rights is parted into two sections that deal with freedom of speech and religious minorities rights. It is supposed that the first topic is debated between European Union and Turkey‘s Kemalist establishment, and the second – between Union and proislamic movements in Turkey. Such move is made because of the ambivalent Turkish identity. After the First World War established Turkish state, soon it turned into a radical modernization and westernization. This led to the... [to full text]