Šiame darbe apžvelgiama Lietuvos mokslo politikos situacija ir institucijos, atsakingos už jos įgyvendinimą; problemos, kylančios ją įgyvendinant; aprašomas "slėnių" kūrimo Lietuvoje procesas nuo idėjos iki programų patvirtinimo; atliekama šiame procese dalyvavusių asmenų apklausa siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie "slėnių" kūrimo naudą ir efektyvumą bei apie "slėnių" kūrimo proceso eigą; lyginami pasiekti tarpiniai rezultatai (patvirtintos programos) su tikslais iškeltais proceso pradžioje. / This work reviews the situation in Lithuania's scientific policy and institutions responsible for its implementation; problems arising in the implementation; describes the process of "valleys" creation in Lithuania from idea to the programs; the interrogation of persons involved in the process to ascertain their views on the "valleys" creating value and effectiveness of the "valley" development process, was done; compared achieved the intermediate results (approved program) with the objective set in the beginning of the process.

Šiame darbe atliekami stochastinių minimumų asimptotiniai tyrimai. Įrodomos minimumų ribinės teoremos tuo atveju, kai tiesinis normalizavimas neduoda neišsigimusių ribinių skirstinių, tokiu atveju taikau netiesinį minimumų normalizavimą. Konkretaus skirstinio atveju randamos netiesinės normalizavimo funkcijos, kurių pagalba yra gaunami minimumų klasikiniai ribiniai skirstiniai. Įrodoma Perkėlimo teorema netiesiniam normalizavimui. Darbo tikslai: • ištirti netiesinio normalizavimo reikalingumą; • išanalizuoti netiesinio normalizavimo galimybes minimumų schemoje. Darbo uždaviniai: • parinkti netiesinio normalizavimo funkciją konkretaus skirstinio atveju; • gauti ribinius klasikinius skirstinius, kai minimumai normalizuojami netiesiškai; • įvertinti konvergavimo greitį ribinėse teoremose; • atlikti aproksimavimo paklaidų kompiuterinę analizę. / This paper is the asymptotic analysis of stochastic minima. Proofs of minima limit theorems are provided for cases, when linear normalization does not give non-degenerate limit distributions. In this cases, non-linear minima normalization is used. For a specific distribution, non-linear normalization functions are calculated, which are then used to get classic limit distributions for minima. Objectives: • Examine the necessity of non-linear normalization; • Analyze the possibilities for non-linear normalization in minimum pattern. Tasks: • Choose non-linear normalization function for a specific distribution; • Get classic limit distributions, where minima are normalized non-linearly; • Investigate the rate of convergence within the limit theorems; • Perform computer-based analysis of approximation errors.

Baigiamajame magistro darbe tiriama plieno C45 LST EN 10083-1 lazerinio pjovimo metu gautos briaunos paviršiaus kokybės priklausomybė nuo skirtingų pjovimo režimų bei bandomojo plieno storio pokyčio. Tiriamasis plienas išpjautas lazerinio pjovimo įrenginiu „Trulaser 3030“. Lazerinio pjovimo metu gautos briaunos kokybė yra svarbiausias rodiklis, lemiantis šios technologijos plitimą pasaulinės pramonės mastu. Pjovimas lazeriu – vienas populiariausių medžiagų pjovimo būdų. Darbe pateikta lazerinio pjovimo įrenginių, pjovimo defektų bei jų tyrimo metodikos apžvalga. Atlikti tiriamų plokštelių išpjautos briaunos mikrostrūkturos, šiurkštumo, mikrokietumo, geometrijos tyrimai, suformuluotos darbo išvados. / Steel C45 LST EN 10083-1 cut with laser, edge’s surface quality analysis in reliance with different cutting regimes and trial steel’s thickness variations are presented in this master thesis. Investigative steel was cut with laser cutting equipment Trulaser 3030. The quality of the edge after laser cutting the most important indicator, which makes influence of such kind technological spread in industry worldwide. Laser cutting is the most popular method of material cutting. Laser cutting equipment, cutting defects and methods of analysis overview are presented in this thesis. Microstructure, roughness, micro toughness, geometrical investigations were performed with investigated edge samples, stated conclusions of investigation.

Nutritious and quality feed as well as balanced feeding has the greatest effect on the productivity and health of cattle. According to American scientists, 50- 57% of animal productivity depends on feed and improvement of feeding. Thus trying to avoid the loss of nutrients, different technologies like ensilage (sugar- beet bagasse’, maize’, feed cabbages’, etc.) and withering (clovers’, lucernes’, cultivated plants’, etc.) were invoked. The Practical part of the work (carried forward in LVA Practical Training and Research Centre) confirmed facts stated in Theoretical part. The alterations of nutrition were sampled out of the silage made of perennials (Uzliedziai); also out of withered oat and pease mixture (Muniskiai); corn/ maize (Giraite and Muniskiai), and heylage, made out of cultivated plants (Giraite). With the help of researches it was diagnosed that Muniskiai and Uzliedziai silage mix’s nutritive value had not changed a lot. To both lots of mixtures were characteristic the loss of green proteins accordingly 210.1 g/kg- 4.7 g/kg, sugar ~1.65 g/kg, carotene 8.5 g/kg. The amount of lactic acid was notably decreased in both in Muniskiai and Giraite mixes, meanwhile the amount of acetic and butyric acid increased. Corn in Giraite were cut in the end of September, while other lot in Muniskiai was cut in October. This fact influenced a better nutritive value of Muniskiai corn silage. After six months period the greatest change was noticed in reduction of the following... [to full text]

Šiame darbe siekiama ištirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą pasirinktose Europos Sąjungos šalyse, skirstant jas pagal išsivystymo lygį į labiau išsivysčiusias (Junginė Karalystė, Prancūzija ir Švedija) bei mažiau išsivysčiusias (Lietuva, Latvija, Vengrija ir Čekija) šalis. Darbe atskleidžiami teoriniai MTEP aspektai, parodoma dabartinė Lietuvos MTEP situacija ES kontekste, keliamos hipotezės apie atskirų MTEP rodiklių pokyčius, MTEP veiklos efektyvumą ir įtaką ekonomikos augimui. Hipotezėms patvirtinti arba paneigti vykdomas trijų etapų tyrimas, kuris parodė, kad, augant išlaidoms MTEP veiklai, kartu vystosi ir ekonomika bei didėja mokslinės veiklos produktyvumas; efektyviausiai MTEP veiklą vykdo Prancūzija, Čekija ir Lietuva; mažiau išsivysčiusios šalys atsilieka nuo labiau išsivysčiusių pagal daugelio MTEP rodiklių absoliučius statistinius duomenis, tačiau šiose šalyse atskirų rodiklių augimo tempai žymiai spartesni, tarp šalių pastebimi konvergencijos požymiai, todėl galima tikėtis, kad ilgainiui besivejančios šalys, tarp jų ir Lietuva, pasieks šalių-inovacijų lyderių lygį. Galiausiai darbe pateikiami atlikto tyrimo apribojimai bei pasiūlymai tolesniems šios srities tyrimams. / This paper aims at assessing the performance of research and development (R&D) in selected European Union countries, distinguished by their level of development into more advanced countries (United Kingdom, France and Sweden) and less advanced countries (Lithuania, Latvia, Hungary and Czech Republic). Firstly, the theoretical approach to R&D is showed, then the current situation of R&D sector in Lithuania is estimated in relation with the EU context and hypotheses about the trends of particular R&D indicators, their effectiveness and contribution to the growth of economics are formulated. In order to affirm these hypotheses, a three-stage research is carried out. The results of the analysis propose that R&D expenditure has a significant impact on the growth of economics and on productivity of R&D. It also shows that France, Czech Republic and Lithuania are among the countries, which performs R&D most effectively, likewise it estimates that less advanced countries are lagging behind at almost all indicators, however they are catching up with the advanced nations because of the rapid growth rate of particular R&D indicators, therefore evidences of convergence between countries can be indicated. Finally, the limitations of this research and proposals for further studies are presented.

Šiame magistro darbe nagrinėjama mokslo laisvė kaip teisės kategorija bei atskleidžiami mokslo laisvės ypatumai ir ribos biomedicinoje. Kadangi mokslo laisvės turinys iki šiol yra neaiškus, susidarė prielaidos atsirasti teisiniams ir praktiniams neaiškumams mokslo laisvės reglamentavimo srityje. Esminės problemos, susijusios su mokslo laisvės kaip teisės kategorijos neapibrėžtumu yra mokslo laisvės ribų teisinio reglamentavimo, mokslo laisvės biomedicinoje tapatinimo su teise (laisve) ir mokslo laisvės biomedicinoje tapatinimo su esminiu principu problemos. Todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti mokslo laisvės kaip teisės kategorijos ypatumus biomedicinos kontekste. Magistriniame darbe analizuojama mokslo laisvės teisinio reglamentavimo tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose raida, nagrinėjama mokslininko teisė (laisvė) atlikti mokslinį tyrimą ir tiriamojo asmens teisė naudotis mokslo pažangos vaisiais bei įvertinami mokslo laisvės ypatumai ir ribos biomedicinoje. / The thesis analyses freedom of science as a category of law and its peculiarities in biomedicine. Freedom of science as a legal category is not adequately regulated and cannot sufficiently provide the legal basis for protecting society against adverse effects resulting from biomedical and technological development. The main problems associated with the regulation of the freedom of science are the problem of regulating the limits of the freedom of science, the problem associated with the conception of the freedom of science as a human right (freedom), and the problem concerned with the conception of the freedom of science as a fundamental principle. Therefore the aim of the thesis was to analyze and evaluate the characteristics of the freedom of science in biomedicine. The thesis analyses the right (freedom) of the scientist to perform research and the right of the investigated subject to enjoy the benefits of scientific progress and its applications, as well as the peculiarities and limitations of the freedom of science in biomedicine.

Šio darbo objektas – dvaras, kuris suvokiamas kaip aiškiai atsiskyręs nuo valstiečių sodybų, valdomas bajoro žemvaldžio, pajėgaus našiau nei iki šiol ūkininkauti, statančio puošnius namus, veisiančio parkus bei sodus ir naudojančio valstiečių darbo jėgą savo ūkio išlaikymui. Šio darbo tikslas surinkti informaciją apie archeologinius dvarų tyrinėjimus Lietuvoje, išskirti juos į atskirus laikotarpius (pirmoji nepriklausoma Lietuva, sovietmetis, dabartinė nepriklausoma Lietuva), palyginant dvarų tyrimų skaičių, jų suintensyvėjimą bei dvarų ištirtumą minėtais atskirais laikotarpiais. Taip pat pamėginti paanalizuoti tyrimų, o taip pat ir jų nebuvimo, priežastis, apžvelgti dvarų išsaugojimo teisinę pusę bei vykdomus konkrečius jų išsaugojimo darbus. Darbo uždaviniai, susiję su iškelto tikslo pasiekimu būtų kuo didesnės dvarviečių duomenų bazės surinkimas, informacijos apie archeologiškai tirtas dvarvietes surinkimas, šių dviejų duomenų bazių palyginimas, sudarant žemėlapius bei atskirą archeologiškai tirtų dvarviečių sąrašą, o taip pat dvarų tyrimų ir apsaugos skirtingais laikotarpiais apžvelgimas. Atlikus tyrimą paaiškėja, kad dvarų paveldas visais šiame darbe nagrinėjamais laikotarpiais buvo ganėtinai apleistas. Tiek pirmojoje nepriklausomoje Lietuvoje, tiek sovietmečiu, valstybė neskyrė tinkamo dėmesio jų apsaugai. Abejais laikotarpiais to priežastys buvo ideologinės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo paveldėta ir visiškai nuskurdinta dvarų kultūra, tačiau per primuosius... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is a manor, which is determined as significantly outstanding at peasants’ houses, managed by feudal nobleman; this nobleman efficiently manages the farming, builds elaborate manors, plants parks and gardens and uses peasants as working power for maintaining his manor. The objective of this study is to collect information about archaeological investigations of Lithuanian manors, to allot them into stages (Interwar Lithuania, Soviet period, contemporary Lithuania) by comparing the number of manors’ investigations, their intensity and depth in each stage. Also the reasons of the presence, as well as absence of the investigations, the juridical aspect of saving the manors and certain saving works underway are intended to be reviewed and analysed. The aims of this study are the following: preparation of data basis of manors, collection of information about archaeologically investigated manors, comparison of these two databases by preparing maps and a list of archaeologically investigated manors, and review of manors’ investigations and ward in various periods. After research it can be maintained, that manor heritage in all periods has been quite neglected. Both in Interwar and Soviet Lithuania the government did not pay sufficient attention for ward of manors. In both periods the reasons had an ideological background. After restoring of independence Lithuania inherited a neglected manor culture; during the first decades of independence manor heritage fell... [to full text]

Following the models of the research management theory, modern science approach and priorities of international initiatives and documents concerning higher education the dissertation discusses research management in European universities. The novelty of such analysis is expressed through developed theoretical model for university research management merging elements of the change management theory models, characteristics of modern science and priorities of international initiatives and documents. The model is validated by the method of cases study performed in six European countries – Belgium (Flemish region), Czech Republic, Denmark, the Netherlands, Finland and Germany – and illustrating their practices of university research management. Following the research findings the extended version of the model is provided. The latter defines the cycle of research management in universities. Such a model may be applied as an instrument to set institutional priorities in research management and to define alternatives for their implementation. Discussing applicability of the model in Lithuania the conclusion is made that it may contribute to effective reorganisation of research management in local universities and increase their competitiveness and international visibility. / Disertacijoje, remiantis pokyčių vadybos teorijos modeliais, šiuolaikine mokslo samprata bei tarptautinėmis iniciatyvomis ir dokumentais, įtakojančiais aukštąjį mokslą, nagrinėjamas mokslinių tyrimų valdymas Europos universitetuose. Šios analizės naujumas pasireiškia apjungiant pokyčių vadybos teorijos modelių elementus, šiuolaikinės mokslo sampratos bruožus ir tarptautinių iniciatyvų bei dokumentų prioritetus į teorinį modelį, skirtą mokslinių tyrimų valdymui. Šis modelis yra tikrinamas pasitelkiant atvejų analizės metodą, apimantį šešių valstybių – Belgijos (Flandrijos regiono), Čekijos, Danijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos – universitetų mokslinių tyrimų valdymo praktikas. Atsižvelgiant į jas, yra pateikiama išplėstinė modelio versija, nubrėžianti universitetinių mokslinių tyrimų universitete valdymo ciklą. Toks modelis gali būti taikomas kaip instrumentas siekiant apibrėžti mokslinių tyrimų valdymo prioritetus bei numatant alternatyvas jų įgyvendinimui. Diskutuojant šio modelio pritaikomumą Lietuvoje, daroma išvada, kad jo taikymas šalies aukštojo mokslo institucijose galėtų prisidėti prie efektyvaus mokslinių tyrimų valdymo reorganizavimo bei universitetų konkurencingumo ir tarptautinio matomumo.

Naminės pelėdos mitybos tyrimai yra atliekami siekiant nustatyti sugaunamas grobio rūšis. Šilutės rajone iki šiol tokio pobūdžio tyrimai nebuvo atlikti. Šie tyrimai svarbūs aiškinantis pelėdos mitybą ir vienas iš geriausių būdų nustatyti smulkiųjų žinduolių rūšinę įvairovę. Darbo tikslas – atlikti naminės pelėdos mitybos tyrimus Šilutės rajone, remiantis atrajose rastomis grobio liekanomis. Darbo tikslui įvykdyti buvo iškelti uždaviniai: pagaminti ir įkelti inkilus naminei pelėdai. Surinkti pakraikus iš inkilų ir atrajas šalia inkilų, drevių ir dienojimo vietų. Ištirti atrajų fizinius parametrus, išskirti iš atrajų grobio skeleto fragmentus, įvertinti grobio kiekį. Atrajose rastas grobio liekanas apibūdinti iki šeimos/rūšies remiantis kraniometriniais skirtumais. Atlikti rūšinės įvairovės ir biomasės skaičiavimus. Šilutės rajone buvo iškelti 3 inkilai, viename iš jų perėjo naminė pelėda. Iš šio inkilo buvo surinkti pakraikai, bei 66 atrajos iš įvairių dienojimo vietų. Surinktų atrajų vidutinis ilgis 3,9±0,93 cm, svoris 2,4±0,88 g, bei vidutinis grobio kiekis vienoje atrajoje 2,1±0,82 vnt. (max. 4). Atrajose identifikuotas 141 individas. Iš visų surinktų mitybos liekanų buvo identifikuoti 166 individai. Priklausantys 11 smulkiųjų žinduolių rūšių. Naminės pelėdos mityboje didžiausią dalį sudarė smulkieji žinduoliai 89,2%, o mažiausiai mitybą įtakojo paukščiai 6%, vabzdžiai 4,2%, ir varliagyviai 0,6%. Pelėdos mityboje dominuojanti rūšis buvo paprastasis pelėnas 28,3%, o... [toliau žr. visą tekstą] / Nutrition studies of the towny owl are carried out to ascertain the kinds of prey of the towny owl in Silute region. Such studies have not been done in this region so far. They are important to clear out the nutrition pecularities of the towny owl and one of the best ways to find out the variety of species of small mammals. The aim of the research is to carry out the nutrition studies of the towny owl in Silute region on the ground of the remains of the prey in the owls pellet. There were tasks for the work: to make and put up the bird houses for the towny owl, to collect the litter from the bird houses and the rumination near the bird houses, tree holes and dawn places, to investigate the physical parametres of the rumination, to separate fragments of the prey skeleton from the rumination, to estimate the amount of the prey, to describe the remains of the prey on the basis of the cranometric differences, to make the calculations of the variety of the species. Three bird houses were put up in Silute region. The towny owl was hatching in one of them. The litter from the bird house and 66 rumination parts from the dawn places were collected. The averrage length of the rumination is 3,9±0,93 cm and the weight is 2,4±0,88 g. The averrage amount of the prey in one pellet is 2,1±0,82 units ( max. 4). 141 individuals were identified in the rumination. 166 individuals which belong to small mammals were identified from all nutrition remains. The biggest part in the towny owls... [to full text]

Uosialapis klevas (Acer negundo) vienas iš 5 invazinių naikintinų augalų Lietuvoje. Dėl jo agresyvaus skverbimosi į vandens pakrančių bendrijas ir daromos žalos bioįvairovei pradėti tyrimai kuriais siekiama išsiaiškinti uosialapio klevo ekologines ir biologines savybes, populiacijų sudėtį ir daromą poveikį aplinkai. Darbo tikslas – nustatyti uosialapio klevo derėjimo ir vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžių amžiaus ir buveinės sąlygų. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti tirtų uosialapio klevo populiacijų moteriškųjų individų brandos amžių; 2. Įvertinti uosialapio klevo kekių dydžio priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 3. Nustatyti vaisių morfologinių požymių priklausomybę nuo medžio amžiaus ir buveinės sąlygų; 4. Ištirti uosialapio klevo vaisių morfologinių požymių įvairovę. / Ash-leaf maple (Acer negundo) is listed among 5 alien invasive plant species in Lithuania. Because of intense invasion to the habitats of river banks and negative influence on biodiversity, investigations on this species biological and ecological caracteristics were started in order to reveal its impact on natural environment. The aim of the work was to reveal fecundity and variation of fruit parameters in relationship with tree age and habitat characteristics. Following tasks were formulated: (1) to reveal age of fecundity of female individuals of ash-leaf maple; (2) to estimate dependence of raceme parameters upon tree age and habitat characteristics; (3) to reveal relationships of fruit morphological parameters with tree age and habitat characteristics; (4) to investigate variation of fruit parameters in and among populations.