Beveik per visą istorijos laikotarpį Rytų ir Vidurio Europa buvo neaiškios tarpinės žemės, atsilikusios tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai bei skiriančios „tikrą“ Europą nuo rytinių valstybių. Šiuo metu Rytų ir Vidurio Europos regionas, jo politinė svarba politiniams procesams yra itin aktuali tema tiek Lietuvoje, tiek visose naujosiose ir senosiose Europos Sąjungos narėse, tiek dar neįstojusiose į Vakarų Europos struktūras valstybėse. Magistro darbo objektas – yra Rytų ir Vidurio Europos tapatybė, jos istorinė raida ir transformacijos Europos integracijos kontekste, t.y. koks regionas yra Rytų ir Vidurio Europa, kaip šio regiono gyventojai suvokia patys save ir kaip juos suvokia Vakarų Europos piliečiai įvairiais istorijos laikotarpiais. Darbo tikslas – išnagrinėti Rytų ir Vidurio Europos regiono tapatybės transformacijas nuo seniausių laikų, kuomet Rytų ir Vidurio Europa nebuvo priimta į Europos geopolitinę erdvę, iki pat šių dienų, kada Rytų ir Vidurio Europa yra pripažįstama kaip reikšmingas Europos regionas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apsibrėžti, kas ir kur yra Rytų ir Vidurio Europa, išnagrinėti Rytų ir Vidurio Europos, kaip atskiro regiono, susiformavimo aplinkybes ir priežastis bei parodyti, kokią reikšmę šis regionas turėjo visos Europos (dažnai Vakarų) kontekste, išanalizuoti pagrindines priežastis, leidusias susikurti bendrai regiono tapatybei, apžvelgti tos susiformavusios tapatybės specifiką bei transformacijas regione bei Lietuvoje. Naudojantis istoriniu... [toliau žr. visą tekstą] / In the context of European integration all the time Eastern and Central Europe was recognised like something between East and West, something unknown, mystical and not European. Nowadays, when ten new countries entered the EU Eastern and Central Europe was accepted as a real Europe for the first time and it is important and relevant to analyse the identity of the new EU countries. The objective of the theses is the identity of Eastern and Central Europe, the perception of how society conceptualizes itself and how it is recognised in the eyes of Western Europeans. The aim of the theses is to explore transformations of Eastern and Central Europe identity from the times when the region was not even treated as a part of Europe till nowadays when it became an important participant of EU policy. The main goals are: •To ascertain what the exact region the Eastern and Central Europe is, •To explore how this region was transforming in the development of European integration, •To discover the specifics of the identity; •To explore the transformation from the post-communistic to the European identity; •To analyse the Lithuanian identity’ transformation case. Using the historical-descriptive, analytical-descriptive, comparative and case research methods such conclusions were attained: •Eastern and Central Europe has a specific location and therefore a transitional position between East and West. •The Cold war was the most important event influenced the common identity in the region... [to full text]

Tyrime analizuojamas rentinės valstybės fenomenas. Remiantis Kuveito atvejo analize, siekiama ištirti, kiek rentinės valstybės teorija atitinka šios šalies ekonominę, socialinę ir politinę raidą. Priešingai negu šiuo metu ryškiame diskurse Vidurio Rytų atžvilgiu, stengiamasi nenagrinėti Kuveito raidos per demokratijos prizmę. Tyrimo išvados iš dalies patvirtina rentinės valstybės teorijos suponuojamą režimo autonomiją. Tačiau nustatoma, kad krizės atveju Kuveite nebuvo siekiama režimo pakeitimo. / This paper investigates the implications of the rentier theory thesis to the political changes in a rentier state. First of all, it is clear that in the current analyses of the Middle Eastern societies a dominant theme is the search for democratization. This paper challenges this view by arguing that such approach leads to the analytical (and sometimes practical) dead end. To investigate the processes in the Middle East, we should direct our focus to regime stability without having democracy prerequisites involved in our analysis. The theory of a rientier state describes the state-society relations as dismissing the importance o taxation. Thus, receiving huge amounts of external rent, the regime is autonomous from the society. This will prevent any changes in the future, if no fiscal crisis occurs. Fiscal crisis may deter the autonomy of the regime and thus provoke the change in politics. It is clear that although useful, such view obscures the importance of internal changes in the regime. The Kuwait case study reveals that some groups (merchants) of the society were important before the oil. Contrary to the rentier state thesis, they were not coopted by the wealth provided by the regime. Moreover, other groups were supported by the ruling family to counterbalance the strength of the merchants. In the context of the fiscal and other external crises the interplay between these groups and the regime were vital to regime legitimacy as such. The analysis refutes the hypothesis... [to full text]

Analizuojama posocialistinių valstybių partinių sistemų nestabilumo problematika. Svarbiausi Vidurio Rytų Europos partinių sistemų aspektai - pliuralizmo pradžia pereinamuoju laikotarpiu, partinių sistemų fragmentacija, ideologinis pasiskirstymas, partijų ir rinkėjų ryšys - atskleidžiami Lietuvos ir Slovėnijos partinių sistemų lyginamojoje analizėje. / The subject of this paper is the party systems in Central Eastern Europe. The main characteristics of the party systems in the region, such as the emergence of pluralism in tranzition period, party system fragmentation, ideologigal alignments,and party-citizen connection - are used in comparative analysis of Lithuanian and Slovenian party systems.

Šiame darbe yra tiriama, ar Čekijos politinio elito–Pilietinės demokratijos partijos europeizacija valstybės stojimo į ES ir narystės ES laikotarpiu įtakojo partijos euroskepticizmo kaitą. Pasirinkta viena pagrindinių Čekijos euroskeptiškųjų partijų, Pilietinės demokratijos partija, kuri tuo pačiu yra ir viena vyraujančių partijų Čekijos parlamente. Prieš gilinantis į Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo kontekstą, yra aptariamas ir klasifikuojamas Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinio elito euroskepticizmas, parodant Čekijos politinių partijų vietą nagrinėjamame kontekste. Pateikiama detali Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo apraiškų apžvalga. Žvelgiant į 1991-2004 metų laikotarpį, analizuojamas vidinis partijos ES diskursas, atskleidžiamas partijos požiūrio į ES ištakos ir euroskeptiškosios pozicijos reikšmė. Atliekama partijos prisitaikymo prie politinio ir organizacinio lygmens pasikeitimų analizė, turint omenyje tai, kad politinių partijų europeizacija arba priešingas jai procesas pasireiškia per partijų reakciją į vykstančius aplinkos pasikeitimus; tiriama euroskeptiškosios Pilietinės demokratijos partijos europeizacija programinių nuostatų, partinės organizacijos ir bendrai Čekijos politinės sistemos pokyčių atžvilgiu pasirengimo ES narystei ir narystės ES laikotarpiu iki 2009 metų. / This study entitled „Political Elite Euroscepticism in the Central Europe: the Czech Republic Case“ analyzes effects of Europeanization of the Eurosceptic Czech political elite, focusing on the Europeanization of centre-right Eurosceptic Civic Democratic Party during Czech Republic‘s accession to the European Union period and Eropean Union membership period till the year 2009. The first part of the study considered the theorethical approaches of political elite Euroscepticism and Europeanization of political parties and party systems. For the evaluation of Euroscepticism level of the Czech political elite in general and especially in the case of the Civic Democratic Party, the main concepts has been discussed and adapted using Aleks Szczerbiak, Paul Taggart and Petr Kopecky, Cas Mudde existing studies about the Central and Eastern Europe political elite Euroscepticism. According to Robert Ladrech, five most important and interrelated areas in which research should be done on the phenomenon of Europeanization of political parties and their activities in the context of the European Union candidate and member states were revealed and later, dealing with the basic R. Ladrech‘s classification, there were assumed that potential Europeanization effect on parties and party systems could be divided to three main categories: programmatic elements (including the party rhetoric and voter mobilization in general sense), organizational elements (including internal party organizational... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose įtaka islamistinei Musulmonų Brolijos organizacijai. Aptariama islamizmo sąvoka, politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose bruožai, rinkimų politikos principas Egipte, Jordanijoje ir Palestinos autonomijoje. Darbe analizuojamas Musulmonų Brolijos dalyvavimo politinėje liberalizacijoje ideologinis pagrindimas bei motyvacija, tiriamas pokytis Musulmonų Brolijos retorikoje ir veiksmuose iki dalyvavimo parlamento rinkimuose ir po jų, nagrinėjamas islamistų politinės programos turinys. Remiantis Musulmonų Brolijos pareiškimais ir politinėmis programomis, analizuojamas islamistų požiūris į islamiškosios teisės pritaikomumą modernioje politinėje sistemoje, požiūris į politinį pliuralizmą, politines ir asmens teises bei laisves, moterų padėtį, religines mažumas, smurto naudojimą. / The research paper examines whether electoral participation by Islamist political parties engender moderation in their politics. The case of the Muslim Brotherhood is analyzed since it is the biggest and most influential among islamist organizations in the Muslim world. The analysis is based on the islamists‘ approach towards the participation in general elections in Egypt, Jordan and the Palestinian territories. The focus of this analysis is on the possible moderation on sensitive political issues, such as the implementation of the islamic law, the status of religious minorities, attitude towards the use of violence, political and personal rights and liberties.

Šiame darbe nagrinėjama geoenergetinių procesų Vidurio ir Rytų Europos šalyse įtaka Lietuvos geoenergetinei padėčiai ir energetiniam saugumui. Tyrime konstruojamas geoenergetinis valstybių tarpusavio sąveikos modelis, juo naudojantis bandoma paaiškinti Rusijos energetinę politiką Vidurio ir Rytų Europoje ir šios politikos pasekmes Lietuvai. Darbe tiriamos skirtingos Rusijos energetinės politikos strategijos atskirų VRE šalių atžvilgiu, taip pat bendradarbiavimo ir konkurencijos tendencijos tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Teigiama, jog dėl Rusijos siekio užkirsti kelią bendrai Vidurio ir Rytų Europos šalių energetinei politikai šios šalys gali netekti galimybės diversifikuoti savo energijos išteklių tiekimą. Tyrime konstatuojama, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys didžiausią strateginę reikšmę Lietuvai šiuo metu turi kaip energijos išteklių tiekimo iš alternatyvių tiekėjų (Azerbaidžano, Turkmėnistano, Kazachstano, Irano) tranzito šalys, be to, VRE šalys gali atlikti svarbų vaidmenį spaudžiant ES valstybes formuoti bendrą ir tvirtą energetinę politiką, kuri ne tik padėtų apibrėžti aiškesnius energetinius santykius su Rusija, bet ir skatintų konvergencijos tendencijas tarp pačių Vidurio ir Rytų Europos šalių. / The main purpose of this paper is to find out what is the impact of geoenergetic processes in Central and Eastern European countries on Lithuanian geoenergetics. In order to do this, several tasks were accomplished. First, theoretical model of geoenergetic interaction between states was constructed. This model is grounded on the causal relations between states-consumers of energy resources, transit states and states-producers in ceteris paribus conditions. The main outcome of this model is the conclusion that the comparative geoenergetic power of states depends on the quantity of actors in each part of geoenergetic chain of states-producers, states-consumers and transit states. The more actors exercise the same geoenergetic role, the less comparative power each of them has in relations with other actors, which perform different geoenergetic role. Second, the geoenergetic position of Central and Eastern European countries was identified. These countries are important actors in transporting energy resources from the East to the West, therefore, in geoenergetic relations with other countries they perform the role of transit states. However, despite being important transit states, they are dependent on one main energy supplier – Russia. Therefore, their comparative geoenergetic power is limited because of the lack of geoenergetic actors in the suppliers’ part of geoenergetic chain. Third, Russian energy policy in Central and Eastern European countries was analyzed. There are... [to full text]

Šiandieniniu globalizacijos ir modernių technologijų laikotarpiu nebeliko neprieinamų rinkų. Kapitalo srautai tapo tokiais mobiliais, kad per keletą valandų kapitalą galima perkelti iš vienos rinkos į kitą. Informacinių technologijų pagalba informacija tapo prieinama kiekvienam vartotojui. Besivystančios Centrinės ir Rytų Europos akcijų rinkos per paskutinius penketą metų netik pritraukė daug investuotojų dėmesio, bet užtikrino didelį investicijų pelningumą. Vidurio Balkanų akcijų rinkos dar nepažįstamos, tačiau laikomos labai perspektyviomis, didelės viltys siejamos su Europos sąjungos investicijomis ir politinės sistemos stabilumo užtikrinimu. Darbo objektas – Vidurio Balkanų regiono valstybių, Kroatijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos akcijų rinkos. Darbo tikslas – įvertinti Vidurio Balkanų regiono valstybių, Kroatijos, Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos makro ir mikro aplinką investicijoms akcijų rinkose, patikrinti akcijų portfelio optimizavimo teorijos pritaikymo galimybes praktikoje, esant skirtingoms rinkos tendencijoms. Siekiant nurodyto tikslo reiks išspręsti tokius pagrindinius uždavinius: • Išanalizuoti Vidurio Balkanų regiono valstybių makroekonominius rodiklius; • Apžvelgti verslo aplinką makro lygiu; • Įvertinti prekybos vertybiniais popieriais galimybes ir apribojimus, prekybos mastą; • Įvertinti akcijų rinkos pelningumą ir rizikingumą; • Atrikti tinkamiausias akcijas optimaliam akcijų portfeliui sudaryti pagal V. Šarpo metodiką; • Sudaryti šešis akcijų... [toliau žr. visą tekstą] / There are no inaccessible stock markets in these technology and globalization modern-days. Financial capital is very mobile, during several ours financial capital can be transferred from one market to another. Using information systems, new modern technologies, information is accessible for all users. Central and East Europe stock markets during five years were very attractive for investors, because the level risk of investments and profit was appropriate. Central Balkan stock markets are new area for investors and speculators. There is big positive influence from European Union to stabilize political and economical situation in Balkans. This is reason to trust that investments are safety and can be profitable. The mane purpose is to evaluate macro and micro environment for investments in stock market of Central Balkan region countries, Croatia, Serbia, Bosnia and Herzegovina and verify optimal stock portfolio theory (W. Sharpe) in practice, when market is in growing and downgrade trends. There are tasks to find the answers to the mane goal: • To make analysis for macro economical indicators of Central Balkan region countries; • To make business environmental review in macro level; • To evaluate opportunities and limitations to trade securities in stock markets; • To evaluate stock markets risk and profit; • To separate stocks for optimal stock portfolio construction using W. Sharpe model; • To make six stock portfolios when stock market is in growing and downgrade trends.; •... [to full text]

Bendroji temos charakteristika ir darbo aktualumas. Šio darbo temą padiktavo ES institucijų vis labiau pabrėžiama ir žingsnis po žingsnio įgyvendinama nuostata didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme ir su tuo susijęs klausimas, koks vaidmuo ES valdyme tenka VRE valstybių pilietinei visuomenei. Darbas atliktas studijuojant doktorantūroje Mykolo Romerio universitete ir dalyvaujant dviejuose tarptautiniuose doktorantų tinkluose, priklausančiuose Europos valdymo problemoms skirtai CONNEX programai (angl. The Network of Excellence CONNEX („Connecting Excellence on European Governance“)), kuri savo ruožtu priklauso ES 6-ajai Bendrajai tyrimų programai: "Pilietinės visuomenės įtraukimas į Europos valdymą" Vokietijoje, Manhaimo Europos Socialinių Tyrimų Centre (Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), vadovė prof. Beate Kohler-Koch, ir „Viešosios politikos europeizacija Rytų Europos valstybėse“ Prancūzijoje, Paryžiaus Europos mokslo studijų centre (Centre d’études européennes de Sciences-Po), vadovas dr. François Bafoil. Darbas buvo rašomas taip pat stažuočių Lundo universitete Švedijoje ir Vroclavo universitete Lenkijoje metu. Darbo tiriamoji problema formuluojama įvertinus ES valdymo principą, pagal kurį svarbus vaidmuo ES sprendimų priėmime suteikiamas pilietinei visuomenei, ir siekiant ištirti, kiek šis principas palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Darbas grindžiamas metodologine nuostata, pagal kurią šiuolaikinės... [toliau žr. visą tekstą] / Following the enlargement in 2004 and 2007, the European Union (EU) has been made of Western states of old democracy, as well as of post-communist countries of the Central and East Europe (CCEE), the latter counting less than two decades of democratic development. These two parts of Europe differ significantly with regard to the historical and political experience, cultural traditions, the level of economic and social development. The EU, however, functions as an integrated political and economic community. The key sign of the EU integration is the decision-making at the EU level. Decisions are taken after consultation with the member states, as well as with civil society. The topic of the research has been inspired by the EU governance reform which designates a greater role to consultations with civil society in the decision-making at the EU level. The Turin European Council in 1996 provided the Intergovernmental Conference negotiating the Treaty of Amsterdam with the mandate “to bring the EU closer to its citizens”. The guidelines of the European governance reform were presented in the European Commission’s White Paper “European Governance” in 2001 . The White Paper provided for a significant role of civil society. The research has been conducted during PhD studies at Mykolas Romeris University (Vilnius, Lithuania) and while participating in two PhD networks of the Network of Excellence CONNEX (“Connecting Excellence on European Governance”), a project funded by the EU... [to full text]

Prevencinė savigyna laikoma teisėta pagal tarptautinę teisę tik tada, kai jos panaudojimą sankcionuoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Darbe bandoma įrodyti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, dėl bendro sutarimo tarp jos nuolatinių narių nebuvimo ir veto teisės dažno naudojimo, prevencinės savigynos panaudojimą sankcionuoja itin retai. Kyla problema – dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neefektyvumo sankcionuojant prevencinės savigynos naudojimą, valstybės prevencinę savigyną įgyvendina pačios, tuo pažeisdamos vieną pagrindinių tarptautinės teisės principų – jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą. Šita „patinė situacija“ paskatino kai kurias didžiąsias valstybes (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatines nares), ignoruojant tarptautinę teisę, savo karinėse doktrinose numatyti vienašališką prevencinės savigynos naudojimo galimybę. Susidariusi situacija reikalauja spręsti šią problemą arba legalizuojant prevencinės savigynos naudojimą, arba ieškant būdų kaip priversti Saugumo Tarybą vykdyti savo pirminį uždavinį – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Darbo tikslas – atskleisti valstybių prevencinės savigynos naudojimo problematiką, akcentuojant Vidurio Rytų regioną. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1. Aptarti jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo sampratą, šio principo įtvirtinimą šiuolaikinėje teisėje bei jo išimtis. 2. Išanalizuoti valstybių savigynos rūšis bei rasti lietuviškus atitikmenis valstybių savigynos rūšių - preemptive ir preventive... [toliau žr. visą tekstą] / The paper attempts to prove that the United Nations Security Council (UNSC) due to the absence of mutual agreement between its permanent members and frequent usage of veto right, sanctions the usage of preventive self-defence notably rarely. The problem then occurs: because of the ineffectiveness of the UNSC in sanctioning the usage of preventive self-defence, the states implement the preventive self-defence by themselves, in this way violating one of the main international law principles – refraining from threatening or using force principle. This situation encouraged some big states (permanent members of the UNSC) to foresee the possibility to use unilateral preventive self-defence in their military doctrines in this way ignoring international law. The current situation requires dealing with this issue either legalizing the usage of preventive self-defence or searching for the ways how to force the UNSC to implement its primary task – to maintain international peace and security. The goal of the paper – to reveal the issues of the states’ usage of preventive self-defence emphasizing the Middle East region. The following objectives have been formulated for achieving the goal: 1. To discuss the concept of refraining from threatening or using force principle, the consolidation of this principle in contemporary law as well as analysis of exceptions. 2. To analyze the types of states’ self-defence and find Lithuanian equivalents to English terms of states’ self-defence types:... [to full text]