Beveik per visą istorijos laikotarpį Rytų ir Vidurio Europa buvo neaiškios tarpinės žemės, atsilikusios tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai bei skiriančios „tikrą“ Europą nuo rytinių valstybių. Šiuo metu Rytų ir Vidurio Europos regionas, jo politinė svarba politiniams procesams yra itin aktuali tema tiek Lietuvoje, tiek visose naujosiose ir senosiose Europos Sąjungos narėse, tiek dar neįstojusiose į Vakarų Europos struktūras valstybėse. Magistro darbo objektas – yra Rytų ir Vidurio Europos tapatybė, jos istorinė raida ir transformacijos Europos integracijos kontekste, t.y. koks regionas yra Rytų ir Vidurio Europa, kaip šio regiono gyventojai suvokia patys save ir kaip juos suvokia Vakarų Europos piliečiai įvairiais istorijos laikotarpiais. Darbo tikslas – išnagrinėti Rytų ir Vidurio Europos regiono tapatybės transformacijas nuo seniausių laikų, kuomet Rytų ir Vidurio Europa nebuvo priimta į Europos geopolitinę erdvę, iki pat šių dienų, kada Rytų ir Vidurio Europa yra pripažįstama kaip reikšmingas Europos regionas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apsibrėžti, kas ir kur yra Rytų ir Vidurio Europa, išnagrinėti Rytų ir Vidurio Europos, kaip atskiro regiono, susiformavimo aplinkybes ir priežastis bei parodyti, kokią reikšmę šis regionas turėjo visos Europos (dažnai Vakarų) kontekste, išanalizuoti pagrindines priežastis, leidusias susikurti bendrai regiono tapatybei, apžvelgti tos susiformavusios tapatybės specifiką bei transformacijas regione bei Lietuvoje. Naudojantis istoriniu... [toliau žr. visą tekstą] / In the context of European integration all the time Eastern and Central Europe was recognised like something between East and West, something unknown, mystical and not European. Nowadays, when ten new countries entered the EU Eastern and Central Europe was accepted as a real Europe for the first time and it is important and relevant to analyse the identity of the new EU countries. The objective of the theses is the identity of Eastern and Central Europe, the perception of how society conceptualizes itself and how it is recognised in the eyes of Western Europeans. The aim of the theses is to explore transformations of Eastern and Central Europe identity from the times when the region was not even treated as a part of Europe till nowadays when it became an important participant of EU policy. The main goals are: •To ascertain what the exact region the Eastern and Central Europe is, •To explore how this region was transforming in the development of European integration, •To discover the specifics of the identity; •To explore the transformation from the post-communistic to the European identity; •To analyse the Lithuanian identity’ transformation case. Using the historical-descriptive, analytical-descriptive, comparative and case research methods such conclusions were attained: •Eastern and Central Europe has a specific location and therefore a transitional position between East and West. •The Cold war was the most important event influenced the common identity in the region... [to full text]

SANTRAUKA Sandra Sušinskytė Rytų kovos menai, kaip kūno lavinimo ir sąmonės disciplinavimo mokykla ir jos ypatumai Lietuvoje. Magistro darbas. Magistro darbe yra suformuluotos Lietuvos Rytų kovos menų mokyklų veiklos, jų efektyvumo ir atitikmens užsibrėžtiems edukaciniams tikslams problemos. Išanalizuota ir susisteminta įvairi lietuvių ir užsienio autorių literatūra Rytų kovos menų filosofijos aspektais. Atlikta anketinė Rytų kovos menų mokytojų ir mokinių (12 – 13 metų amžiaus) apklausa Lietuvoje. Siekta ištirti Rytų kovos menų mokytojų požiūrį į Rytų kovos menų mokyklas Lietuvoje ir jų metodologiją, ištirti jų teorinį darbą treniruočių metu: pokalbius su moksleiviais apie Dzen filosofiją ir jos reikšmę kovos menams, pastangas atkreipti moksleivių dėmesį į šią filosofiją bei nustatyti, kaip tai keičia moksleivių asmenybę. Išsiaiškinta, kad Rytų kovos menų mokyklos yra reikalingos ir svarbios šiuolaikinėje visuomenėje, nes sąmonės disciplinavimas dermėje su kūno lavinimu užtikrina aktyvios veiklos efektyvumą. Pirmą kartą Lietuvoje ištirti Rytų kovų menai edukologiniu aspektu. Darbo įžvalgos yra reikšmingos rekonstruojant Rytų kovų menų šiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvoje vaizdą, o, taip pat, Rytų kovos menų tematikoje stiprinant tarpdisciplinius ryšius (sportas, religija, filosofija, pedagogika). Patvirtinta autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Rytų kovos menai – tai tinkamas būdas siekiant užtikrinti moksleivių asmens darną, skatinti jų moralinį sąmoningumą... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Sandra Sušinskytė Exercising Body and Disciplining Consciousness in Oriental School of Martial Arts and Its Peculiarities in Lithuania Master’s degree work The problems of Oriental martial arts schools operation, efficiency and fulfilment of their educational objectives in Lithuania are framed in this thesis. Firstly, various Lithuanian and foreign literature on Oriental martial arts’ philosophy analysed and systematized. Secondly, a martial arts’ teacher and student survey has been carried out to see teachers’ attitude to martial arts schools in Lithuania and their methodology, examine their theoretical work during lessons: discussions with students about Zen philosophy and its meaning for martial arts, effort to get students’ attention on this topic, and to determine the effect of this effort on young personalities. The work discovered that there is a need for martial arts schools in modern Lithuania, for the reason that disciplining consciousness together with bodily workout ensures efficiency of activities. It is the first time that Oriental martial arts have been researched from an educational perspective. This thesis puts significant influence to reconstructing the model of Oriental martial arts in modern society, as well as reinforcing interdisciplinary connections (between sports, religion, philosophy, and pedagogy). The author’s hypothesis has been confirmed: body exercising and consciousness disciplining Oriental martial arts are appropriate means to ensure... [to full text]

Baltijos jūros pakrantėje gyvenantys baltai jau nuo I a. palaikė mainų ir prekybos ryšius su kitais kraštais. Krašto geografinė padėtis skatino laivybos plėtotę, todėl jau XII-XIII a. Baltijos jūroje suklestėjo jūrininkystė. Jūrų transportas apima keleivių ir krovinių vežimą. Lietuvoje jūrų transportu pervežama daugiau kaip 30% krovinių. Šis transportas reikalauja didžiausių krovos ir mažiausių gabenimo išlaidų. Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos jūros uostų yra 3 vietoje (pagal 2008 m. krovą). Lietuvos mokyklose per mažai nagrinėjami uostai bei problemos, su kuriomis jie susiduria. Uostų svarba šalies ekonomikai yra labai didelė, tačiau atlikus tyrimą mokykloje buvo padarytos išvados, jog mokiniai neturi bendro suvokimo apie šiuos ekonomiškai svarbius punktus. Lietuvos visuomenė per daug atitrūkus nuo jūros, o galbūt niekada ir nebuvo tokia artima jūrai kaip mūsų kaimyninės šalys. Todėl šis darbas buvo skirtas atlikti Rytų Baltijos jūros uostų analizei (pagal krovą ir keleivių srautus) bei pabandyti ją pritaikyti edukologijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog mokiniai labai mažai žino apie kaimyninių šalių uostus, taip pat negali pasakyti kuo Klaipėda išsiskiria iš kitų Baltijos jūros uostų. Teoriškai šį darbą galima suskirstyti į dvi stambias dalis. Darbo tema pirmoje dalyje analizuojama iš gamtinės - ekonominės pusės, o antra dalis – iš edukologinės. Smulkiau skirstant darbą sudaro 11 dalių. 8 – 10 dalyse išanalizuoti atskirų Rytų Baltijos jūros šalių uostai, tokie... [toliau žr. visą tekstą] / The Baltic tribes inhabiting the shores of the Baltic Sea had trade and business relations with other countries since the first century. The countries geographical position encouraged the navigation development that is why the prosperity of the Baltic seamanship was inevitable in XII-XIII centuries. The sea transportation involves both people and cargo transportation. In Lithuania more than 30% of cargo is transported by sea. This means of transportation requires the biggest amount of loading capability but the cheapest expenses. Klaipeda seaport is in the third place according 2008 loading among Baltic Seaports. In Lithuania’s schools there is too little attention to studies of the seaports’ problems. The importance of the seaports to country’s economy is high, though after the research at schools the conclusion was drawn that pupils are not aware of these important economical issues. The Lithuanian society has little knowledge about the sea, or they have never been so close to the sea as people in other neighboring countries. The purpose of this work is to analyze the Eastern Baltic seaports according loading capability and the number of travelers, and also try to apply the work in education. The research cleared out that pupils know little about the neighboring country sea ports, also they can not say what is the difference among Klaipeda seaport and other Baltic seaports. Theoretically this work could be divided into two big parts. The issue is analyzed according... [to full text]

Analizuojama posocialistinių valstybių partinių sistemų nestabilumo problematika. Svarbiausi Vidurio Rytų Europos partinių sistemų aspektai - pliuralizmo pradžia pereinamuoju laikotarpiu, partinių sistemų fragmentacija, ideologinis pasiskirstymas, partijų ir rinkėjų ryšys - atskleidžiami Lietuvos ir Slovėnijos partinių sistemų lyginamojoje analizėje. / The subject of this paper is the party systems in Central Eastern Europe. The main characteristics of the party systems in the region, such as the emergence of pluralism in tranzition period, party system fragmentation, ideologigal alignments,and party-citizen connection - are used in comparative analysis of Lithuanian and Slovenian party systems.

Magistro darbo objektas – kinų literatūros vertimų leidyba Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Kinijos leidybos raidos tendencijas, ištirti kinų literatūros vertimų leidybos raidą ir perspektyvas Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti Rytų ir Vakarų dialogo plėtojimąsi per literatūrinius vertimus; išanalizuoti Kinijos leidybos raidą; įvertinti svarbiausiųjų jos epizodų svarbą pasaulinėje leidyboje; nustatyti kinų literatūros vertimų vaidmenį Lietuvos leidyboje; ištirti Lietuvos skaitytojų ir leidėjų susidomėjimą Rytų ir Pietryčių Azijos literatūra; nustatyti kinų literatūros vertimų perspektyvas Lietuvoje. Naudojantis pirminių ir antrinių šaltinių analizės, empiriniu ir lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad literatūros vertimai yra unikalus būdas kokybiškai tarptautinei komunikacijai. Vakarų pasaulis Rytais domisi vis labiau, nes tai naujos rinkos galimybė. Ypač domimasi spartų ekonominį augimą išgyvenančia Kinija. Kinijos leidybos pramonės sudėtį, organizavimą ir raidą lemia politiniai veiksniai. Tik pasirašyta Berno konvencija, narystė Pasaulio prekybos organizacijoje ir Tarptautinės Pekino knygų mugės rengimas užsienio leidybininkams pamažu atveria kelius į Kinijos leidybos rinką, tiesia tiltus tarptautiniams bendradarbiavimui, deda pamatus abipusei autorių teisių prekybai. Nors pasaulyje kinų literatūros vertimų išleidžiama vis daugiau, Lietuvoje šis skaičius yra labai mažas ir nekinta. Apklausus leidėjus ir skaitytojus paaiškėjo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is the publishing of Chinese literature translations in Lithuania. The aim is to study the trends of development of publishing in China, also to analyze the development and perspectives of publishing of Chinese literature translations in Lithuania. Primary goals of a study set are as following: to reveal the development of dialog among the East and the West through literature translations; to analyze the evolution of publishing in China; to estimate it’s impact on global publishing; to determine the role of Chinese literature translations in publishing of Lithuania; to examine the interest of Lithuanian publishers and readers in literature of Eastern and South-Eastern Asia; to determine the perspectives of Chinese literature translations in Lithuania. Referring on analysis of primary and secondary sources and applying different empirical and theoretical methods a following inference was made: literature translations are the unique way of international communication. The West is increasingly interested in the East of the possibilities of new market. The main interest is focused on China as its economics are rapidly developing. Although the number of Chinese literature translations in the world is increasing, there is no evidence of such trend in Lithuania. The opposite, this number in Lithuania is very small and doesn’t change. Interviews with publishers and readers in Lithuania showed that there is sufficient interest in literature of Eastern and... [to full text]

K. Michnevičiaus – Mikėno išversta knyga į lietuvių kalbą „Šventas Izidorius artojas“ pasirodė 1859 metais. Tai religinio pobūdžio kūrinys, kuris turi didaktinių ypatybių. K. Michnevičiaus – Mikėno „Šventas Izidorius artojas“, kaip ir daugelis to meto literatūrinių darbų, yra svarbus XIX amžiaus rytų aukštaičių tarmės pažinimo šaltinis. Rytų aukštaičių tarmės ypatybių randama rašyboje, sintaksėje, leksikoje, bet šio darbo objektas – dviejų linksniuojamų kalbos dalių – būdvardžio ir skaitvardžio – morfologija. Remiantis knygos „Šventas Izidorius artojas“ surinktais būdvardžiais ir skaitvardžiais, lyginama senųjų raštų kalba su dabartine rytų aukštaičių tarme bei bendrine kalba. Darbo pobūdis. Tai aprašomojo pobūdžio darbas, tačiau remiamasi ir lyginamuoju metodu. Darbe lyginami kūrinyje esantys būdvardžiai ir skaitvardžiai su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiais, skaitvardžiais. Darbo tikslas – palyginti K. Michnevičiaus-Mikėno knygos dvi linksniuojamąsias kalbos dalis – būdvardį ir skaitvardį – su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiu, skaitvardžiu. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) papildyti medžiagą apie K. Michnevičiaus-Mikėno biografiją; 2) knygos būdvardžius suskirstyti pagal kamienus, aptarti jų laipsnius ir įvardžiuotines formas. Skaitvardžius suskirstyti pagal reikšmę ir gramatines ypatybes; 3) morfologiškai ištirti knygos būdvardžius, skaitvardžius lyginant juos su rytų aukštaičių tarme ir bk. Išnagrinėjus knygoje esančius būdvardžius ir skaitvardžius... [toliau žr. visą tekstą] / The book „Šventas Izidorius artojas“ was translated to Lithuanian language by K. Michnevičius-Mikėnas and published in 1859. This book is about religion and education. K. Michnevičius-Mikėnas’s book same as other books of that time are an important source of Lithuania’s east dialect knowledge in 19 century. Special features of east Lithuania dialect can be found in book’s spelling, syntax, lexis, but purpose of this work is morphology, two parts of speech – adjective and numeral. With reference to book’s „Šventas Izidorius artojas“ collected adjectives and numerals, book is compared to common language and present east Lithuania dialect. This work is descriptive, but also is based on comparative method. In work K. Michnevičius-Mikėnas book’s adjectives and numerals are compared to common language and present east Lithuania dialect. Purpose of this work is compare two parts of speech – adjectives and numerals – from K. Michnevičius-Mikėnas’s book to adjectives and numerals from preset east Lithuania dialect and common language. To achieve purpose these tasks are used: 1. Collect, structure and add information about book’s author. 2. Structure and classify adjectives and numerals from book. 3. Explore east Lithuania dialect features, which are compared to common language. After book’s adjectives and numerals analysis these conclusions were made: 1. In the book „Šventas Izidorius artojas“ adjectives of four stem kinds are used: a (f. ā), Ia (f. Iā), iIa (f. ē), u (f. Iā), for... [to full text]

Šiame darbe yra tiriama, ar Čekijos politinio elito–Pilietinės demokratijos partijos europeizacija valstybės stojimo į ES ir narystės ES laikotarpiu įtakojo partijos euroskepticizmo kaitą. Pasirinkta viena pagrindinių Čekijos euroskeptiškųjų partijų, Pilietinės demokratijos partija, kuri tuo pačiu yra ir viena vyraujančių partijų Čekijos parlamente. Prieš gilinantis į Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo kontekstą, yra aptariamas ir klasifikuojamas Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinio elito euroskepticizmas, parodant Čekijos politinių partijų vietą nagrinėjamame kontekste. Pateikiama detali Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo apraiškų apžvalga. Žvelgiant į 1991-2004 metų laikotarpį, analizuojamas vidinis partijos ES diskursas, atskleidžiamas partijos požiūrio į ES ištakos ir euroskeptiškosios pozicijos reikšmė. Atliekama partijos prisitaikymo prie politinio ir organizacinio lygmens pasikeitimų analizė, turint omenyje tai, kad politinių partijų europeizacija arba priešingas jai procesas pasireiškia per partijų reakciją į vykstančius aplinkos pasikeitimus; tiriama euroskeptiškosios Pilietinės demokratijos partijos europeizacija programinių nuostatų, partinės organizacijos ir bendrai Čekijos politinės sistemos pokyčių atžvilgiu pasirengimo ES narystei ir narystės ES laikotarpiu iki 2009 metų. / This study entitled „Political Elite Euroscepticism in the Central Europe: the Czech Republic Case“ analyzes effects of Europeanization of the Eurosceptic Czech political elite, focusing on the Europeanization of centre-right Eurosceptic Civic Democratic Party during Czech Republic‘s accession to the European Union period and Eropean Union membership period till the year 2009. The first part of the study considered the theorethical approaches of political elite Euroscepticism and Europeanization of political parties and party systems. For the evaluation of Euroscepticism level of the Czech political elite in general and especially in the case of the Civic Democratic Party, the main concepts has been discussed and adapted using Aleks Szczerbiak, Paul Taggart and Petr Kopecky, Cas Mudde existing studies about the Central and Eastern Europe political elite Euroscepticism. According to Robert Ladrech, five most important and interrelated areas in which research should be done on the phenomenon of Europeanization of political parties and their activities in the context of the European Union candidate and member states were revealed and later, dealing with the basic R. Ladrech‘s classification, there were assumed that potential Europeanization effect on parties and party systems could be divided to three main categories: programmatic elements (including the party rhetoric and voter mobilization in general sense), organizational elements (including internal party organizational... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama geoenergetinių procesų Vidurio ir Rytų Europos šalyse įtaka Lietuvos geoenergetinei padėčiai ir energetiniam saugumui. Tyrime konstruojamas geoenergetinis valstybių tarpusavio sąveikos modelis, juo naudojantis bandoma paaiškinti Rusijos energetinę politiką Vidurio ir Rytų Europoje ir šios politikos pasekmes Lietuvai. Darbe tiriamos skirtingos Rusijos energetinės politikos strategijos atskirų VRE šalių atžvilgiu, taip pat bendradarbiavimo ir konkurencijos tendencijos tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Teigiama, jog dėl Rusijos siekio užkirsti kelią bendrai Vidurio ir Rytų Europos šalių energetinei politikai šios šalys gali netekti galimybės diversifikuoti savo energijos išteklių tiekimą. Tyrime konstatuojama, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys didžiausią strateginę reikšmę Lietuvai šiuo metu turi kaip energijos išteklių tiekimo iš alternatyvių tiekėjų (Azerbaidžano, Turkmėnistano, Kazachstano, Irano) tranzito šalys, be to, VRE šalys gali atlikti svarbų vaidmenį spaudžiant ES valstybes formuoti bendrą ir tvirtą energetinę politiką, kuri ne tik padėtų apibrėžti aiškesnius energetinius santykius su Rusija, bet ir skatintų konvergencijos tendencijas tarp pačių Vidurio ir Rytų Europos šalių. / The main purpose of this paper is to find out what is the impact of geoenergetic processes in Central and Eastern European countries on Lithuanian geoenergetics. In order to do this, several tasks were accomplished. First, theoretical model of geoenergetic interaction between states was constructed. This model is grounded on the causal relations between states-consumers of energy resources, transit states and states-producers in ceteris paribus conditions. The main outcome of this model is the conclusion that the comparative geoenergetic power of states depends on the quantity of actors in each part of geoenergetic chain of states-producers, states-consumers and transit states. The more actors exercise the same geoenergetic role, the less comparative power each of them has in relations with other actors, which perform different geoenergetic role. Second, the geoenergetic position of Central and Eastern European countries was identified. These countries are important actors in transporting energy resources from the East to the West, therefore, in geoenergetic relations with other countries they perform the role of transit states. However, despite being important transit states, they are dependent on one main energy supplier – Russia. Therefore, their comparative geoenergetic power is limited because of the lack of geoenergetic actors in the suppliers’ part of geoenergetic chain. Third, Russian energy policy in Central and Eastern European countries was analyzed. There are... [to full text]

Disertacijos tikslas – šiuo metu turimos medžiagos iš Rytų Lietuvos geležies amžiaus gyvenviečių įvertinimas gyvenviečių archeologijos kontekste. Dėl taip susiklosčiusių istorinių aplinkybių, Lietuvos archeologijos mokslas beveik nuo pat savo ištakų buvo orientuotas gana siaura kryptimi – būtent į etnokultūrinius tyrinėjimus. Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys nuolat buvo skiriamas laidojimo paminklams, o gyvenviečių medžiaga laikyta neinformatyvia. Pastaruoju metu, plečiantis archeologijos mokslo interesams, vis daugiau dėmesio skiriama socialiniams, ekonominiams, ideologiniams klausimams, kurių analizė be gyvenviečių medžiagos jau neįmanoma. Tačiau kadangi dauguma gyvenviečių kasinėjimų vykdyta keliant kitus tikslus, kuriems įgyvendinti taikyta kitokia metodika, šios medžiagos panaudojimas yra gana komplikuotas. Turimais duomenimis ne visada galima pasitikėti, jie reikalauja naujos interpretacijos. Disertacijoje daugiausiai dėmesio skiriama metodologiniams gyvenviečių tyrinėjimų ir medžiagos interpretavimo aspektams. Suformuluotas prie Lietuvos geležies amžiaus specifikos pritaikytas gyvenviečių archeologijos modelis, jis derinamas su turimais duomenimis iš Rytų Lietuvos gyvenviečių. Analizuojama, kokiems klausimams spręsti medžiagos turima daugiau, kuriems mažiau, kokie metodai gali padėti išspręsti aktualiausias problemas. Taip pat disertacijoje daug dėmesio skiriama gyvenviečių chronologijos problemoms, kurios iki šiol dar beveik neanalizuotos. Šiuo tikslu... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this dissertation is the evaluation of the current material from the Iron Age eastern Lithuanian settlements in the context of the settlement archaeology. Historically developed circumstances determined that Lithuanian archaeology nearly from its origins has been oriented mainly towards ethnocultural research. Consequently the material from the burial monuments has been under the greatest consideration, settlement excavations were considered less informative. As the goals of archaeological research are broadening in Lithuania recently, social, economic and ideological aspects of culture are becoming more relevant. Settlement material is essential for the analysis of these subjects. However, as the majority of the settlement excavations were implemented under the different goals with different methods, the employment of their data is complicated. The data is not fully reliable, it requires reconsideration. Methodological aspects of settlement excavation and interpretation of its data are widely analysed in this dissertation. The model of settlement archaeology fitted to the properties of Lithuanian Iron Age sites is introduced here. Data from the Eastern Lithuanian settlements are treated in the context of this model. Problems of the chronology of settlements are under consideration here as well. Pottery from the Eastern Lithuanian settlements was revised for this purpose. The chronological scale with the intervals of 1-3 centuries has been constructed.

The main goal of this dissertation is the evaluation of the current material from the Iron Age eastern Lithuanian settlements in the context of the settlement archaeology. Historically developed circumstances determined that Lithuanian archaeology nearly from its origins has been oriented mainly towards ethnocultural research. Consequently the material from the burial monuments has been under the greatest consideration, settlement excavations were considered less informative. As the goals of archaeological research are broadening in Lithuania recently, social, economic and ideological aspects of culture are becoming more relevant. Settlement material is essential for the analysis of these subjects. However, as the majority of the settlement excavations were implemented under the different goals with different methods, the employment of their data is complicated. The data is not fully reliable, it requires reconsideration. Methodological aspects of settlement excavation and interpretation of its data are widely analysed in this dissertation. The model of settlement archaeology fitted to the properties of Lithuanian Iron Age sites is introduced here. Data from the Eastern Lithuanian settlements are treated in the context of this model. Problems of the chronology of settlements are under consideration here as well. Pottery from the Eastern Lithuanian settlements was revised for this purpose. The chronological scale with the intervals of 1-3 centuries has been constructed. / Disertacijos tikslas – šiuo metu turimos medžiagos iš Rytų Lietuvos geležies amžiaus gyvenviečių įvertinimas gyvenviečių archeologijos kontekste. Dėl taip susiklosčiusių istorinių aplinkybių, Lietuvos archeologijos mokslas beveik nuo pat savo ištakų buvo orientuotas gana siaura kryptimi – būtent į etnokultūrinius tyrinėjimus. Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys nuolat buvo skiriamas laidojimo paminklams, o gyvenviečių medžiaga laikyta neinformatyvia. Pastaruoju metu, plečiantis archeologijos mokslo interesams, vis daugiau dėmesio skiriama socialiniams, ekonominiams, ideologiniams klausimams, kurių analizė be gyvenviečių medžiagos jau neįmanoma. Tačiau kadangi dauguma gyvenviečių kasinėjimų vykdyta keliant kitus tikslus, kuriems įgyvendinti taikyta kitokia metodika, šios medžiagos panaudojimas yra gana komplikuotas. Turimais duomenimis ne visada galima pasitikėti, jie reikalauja naujos interpretacijos. Disertacijoje daugiausiai dėmesio skiriama metodologiniams gyvenviečių tyrinėjimų ir medžiagos interpretavimo aspektams. Suformuluotas prie Lietuvos geležies amžiaus specifikos pritaikytas gyvenviečių archeologijos modelis, jis derinamas su turimais duomenimis iš Rytų Lietuvos gyvenviečių. Analizuojama, kokiems klausimams spręsti medžiagos turima daugiau, kuriems mažiau, kokie metodai gali padėti išspręsti aktualiausias problemas. Taip pat disertacijoje daug dėmesio skiriama gyvenviečių chronologijos problemoms, kurios iki šiol dar beveik neanalizuotos. Šiuo tikslu... [toliau žr. visą tekstą]