XX a. pabaiga – XXI a. pradžia pažymima kaip pasaulio globalizacijos periodas. Globalizacijos procesą stipriai įtakoja ir labai spartina naujų technologijų atsiradimas, naujų komunikacijos formų kūrimas ir naudojimas, taip pat pasaulio piliečių žingeidumas, smalsumas, troškimas save realizuoti kitoje aplinkoje bei eksploatuoti išteklius, kuriais disponuoja kitos šalys. Globalizacijos proceso pasekoje randasi tokie reiškiniai kaip migracija, pasaulinių tinklų kūrimas, gamybos bei produktų standartizacija, galimybės plėsti akiratį, siekti pelno kitose šalyse ir dar daugelis kitų, skatinančių skirtingas tautas bendrauti ir suprasti vienoms kitas. Kadangi šiame amžiuje tarpkultūrinė patirtis yra labai vertinama, skatinama ir tampa vis populiaresnė, ypatingai svarbu mokytis tarpkultūrinio bendravimo, ugdyti gebėjimą gerai jaustis neįprastoje, naujoje aplinkoje, taip pat suvokti svarbius kultūrinius niuansus, kurie padės siekti geresnio savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo. Dėl vis mažėjančių gamtos išteklių, didėjančios taršos, sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, atominio ginklo grėsmės bei augančio terorizmo apraiškų, pasauliui tenka ieškoti bendrų sprendimų, siekti gerovės bei skatinti tautas bendrauti. Kultūrinis patyrimas yra neatsiejamas nuo kultūrinio šoko sąvokos. Kultūrinį šoką – tam tikrą reakciją į pasikeitusią aplinką, netikėtus ar nenuspėjamus reiškinius, nesugebėjimą gerai jaustis svetimoje kultūroje – patiria kone kiekvienas ilgesniam laikui į kitą šalį... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural shock is not a new term but only recently started to gain more attention. One of the reasons is globalization process in the world, which makes individuals think more seriously about cultural experience in other countries. Global companies, student exchange programs, new business opportunities, traveling and trying to find solutions to global problems such as terrorism, climate warming, nuclear weapons and many other, bring nations together. Communicating not only with neighbours, but also with the most distant countries becomes vital in today‘s life. Experiencing something new usually is followed by feelings of uncertainty, confusion and unpredictability. Settling up in a new culture has the same aspects as experiencing new things but, moreover, in a different cultural environment, which makes things even more complicated. Most people go through different adaptation stages that are called cultural shock stages, until they become fully adjusted in a new environment. This Thesis Paper first of all explains the main concepts of cultural shock: the stages of cultural adaptation, the reasons, the symptoms, the consequences and possible solutions how to minimize negative effects of it. The second part of the paper is more related to people‘s daily life and describes how do small things affect them when they move to another culture. Daily routines are analyzed using the method of psychologist Abraham Maslow‘s Basic Needs Pyramid Theory and applying it in cross-cultural... [to full text]

Oxidative stress, described as an imbalance between the concentration of reactive oxygen species (ROS) and antioxidants, is one of the most important mechanisms of stressors’ action on plants. On the other hand, similar plants’ response to different stress factors and oxidative stress induced increase in the activity of antioxidative enzymes triggers plants’ adaptation to the particular stressor, as well as cross-adaptation to different stress factors. The aim of the dissertation research is to investigate the impact of different stress factors (ozone, UV-B radiation, drought and heavy metals) on growth and intensity of oxidative stress of spring barley, and to estimate the role of oxidative stress and antioxidative system on plants resistance and cross-adaptation to different stress factors. It was detected, that oxidative stress is the major cause of plant’s growth reduction induced by similar stress factors (heavy metals), whereas the specific impact of stressors is low. When plants are exposed to different stressors (drought, ozone, UV-B radiation, heavy metals Cd and Cu), the impact of their specific action increases, however, oxidative stress remains the major reason of plants’ growth reduction. The increase in antioxidative protection and the reduction in the intensity of oxidative stress is the reason of plant adaptation to the stressors with strong oxidative features (Cu and ozone); whereas cross-adaptation to the stressors with lower oxidative potential (Cd and UV-B... [to full text] / Vienas iš pagrindinių daugumos stresorių neigiamo poveikio augalams mechanizmų yra oksidacinis stresas – disbalansas tarp aktyvių deguonies junginių (ADJ) ir antioksidantų koncentracijos bei aktyvumo pokyčių ląstelėje. Kita vertus, panaši augalų reakcija į skirtingų veiksnių poveikį bei oksidacinio streso sužadintas antioksidacinių fermentų aktyvumo padidėjimas gali lemti augalų prisitaikymą ir padidėjusį jų atsparumą ne tik tam pačiam, bet ir kitiems nepalankiems veiksniams, t. y. kryžminę adaptaciją. Disertacijos tyrimų tikslas – ištirti skirtingų savo prigimtimi streso veiksnių (ozono, UV-B spinduliuotės, sausros ir sunkiųjų metalų) poveikį vasarinių miežių augimui ir oksidacinio streso stiprumui ir įvertinti oksidacinio streso bei antioksidacinės sistemos įtaką augalų atsparumui skirtingų stresorių poveikiui ir kryžminės adaptacijos formavimuisi. Nustatyta, kad skirtingų tos pačios grupės veiksnių (sunkiųjų metalų) sukeltas oksidacinis stresas labiausiai lemia miežių augimo depresiją, o savitasis atskirų veiksnių poveikis yra nežymus. Veikiant skirtingos prigimties aplinkos veiksniams (sausrai, ozonui, UV-B spinduliuotei, sunkiesiems metalams) savitojo jų poveikio įtaka miežių augimui sustiprėja, tačiau oksidacinio streso poveikis vis tiek lieka stipriausias. Antioksidacinės sistemos aktyvumo padidėjimas ir oksidacinio streso susilpnėjimas lemia miežių kryžminę adaptaciją stipriomis oksidacinėmis savybėmis pasižyminčių aplinkos veiksnių poveikiui (variui ir ozonui), o... [toliau žr. visą tekstą]

Vienas iš pagrindinių daugumos stresorių neigiamo poveikio augalams mechanizmų yra oksidacinis stresas – disbalansas tarp aktyvių deguonies junginių (ADJ) ir antioksidantų koncentracijos bei aktyvumo pokyčių ląstelėje. Kita vertus, panaši augalų reakcija į skirtingų veiksnių poveikį bei oksidacinio streso sužadintas antioksidacinių fermentų aktyvumo padidėjimas gali lemti augalų prisitaikymą ir padidėjusį jų atsparumą ne tik tam pačiam, bet ir kitiems nepalankiems veiksniams, t. y. kryžminę adaptaciją. Disertacijos tyrimų tikslas – ištirti skirtingų savo prigimtimi streso veiksnių (ozono, UV-B spinduliuotės, sausros ir sunkiųjų metalų) poveikį vasarinių miežių augimui ir oksidacinio streso stiprumui ir įvertinti oksidacinio streso bei antioksidacinės sistemos įtaką augalų atsparumui skirtingų stresorių poveikiui ir kryžminės adaptacijos formavimuisi. Nustatyta, kad skirtingų tos pačios grupės veiksnių (sunkiųjų metalų) sukeltas oksidacinis stresas labiausiai lemia miežių augimo depresiją, o savitasis atskirų veiksnių poveikis yra nežymus. Veikiant skirtingos prigimties aplinkos veiksniams (sausrai, ozonui, UV-B spinduliuotei, sunkiesiems metalams) savitojo jų poveikio įtaka miežių augimui sustiprėja, tačiau oksidacinio streso poveikis vis tiek lieka stipriausias. Antioksidacinės sistemos aktyvumo padidėjimas ir oksidacinio streso susilpnėjimas lemia miežių kryžminę adaptaciją stipriomis oksidacinėmis savybėmis pasižyminčių aplinkos veiksnių poveikiui (variui ir ozonui), o... [toliau žr. visą tekstą] / Oxidative stress, described as an imbalance between the concentration of reactive oxygen species (ROS) and antioxidants, is one of the most important mechanisms of stressors’ action on plants. On the other hand, similar plants’ response to different stress factors and oxidative stress induced increase in the activity of antioxidative enzymes triggers plants’ adaptation to the particular stressor, as well as cross-adaptation to different stress factors. The aim of the dissertation research is to investigate the impact of different stress factors (ozone, UV-B radiation, drought and heavy metals) on growth and intensity of oxidative stress of spring barley, and to estimate the role of oxidative stress and antioxidative system on plants resistance and cross-adaptation to different stress factors. It was detected, that oxidative stress is the major cause of plant’s growth reduction induced by similar stress factors (heavy metals), whereas the specific impact of stressors is low. When plants are exposed to different stressors (drought, ozone, UV-B radiation, heavy metals Cd and Cu), the impact of their specific action increases, however, oxidative stress remains the major reason of plants’ growth reduction. The increase in antioxidative protection and the reduction in the intensity of oxidative stress is the reason of plant adaptation to the stressors with strong oxidative features (Cu and ozone); whereas cross-adaptation to the stressors with lower oxidative potential (Cd and UV-B... [to full text]

Tyrimo objektas – vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. 2. palyginti vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų psichosocialinę adaptaciją. 3. palyginti berniukų ir mergaičių psichosocialinę adaptaciją atskirai vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų grupėse. Tyrimo metodai: kiekybinis empirinis tyrimas: apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną (K. Rogers ir R. Dymond psichosocialinės adaptacijos klausimynas). Išvados: 1. Tyrimu atskleista, kad 8 – 9 klasių paauglių iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinė adaptacija yra šiek tiek aukštesnė už vidutinį psichosocialinės adaptacijos lygį nurodomą šiai amžiaus grupei. Nustatyta, kad tiriamų vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos komponento „savęs vertinimas“ subskalė turi aukščiausią vidutinį balą (75,36±13,43 balai), o „polinkio dominuoti“ subskalė – žemiausią (37,81±17,92 balai). 2. Lyginant tiriamuosius nustatėme, kad tirto amžiaus vaikai iš socialinės atskirties šeimų yra linkę mažiau dominuoti (37,81±17,92 balai) nei jų bendraamžiai ne iš socialinės atskirties šeimų (46,91±17,05 balai) (p=0,03). Kitų abiejų grupių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – peculiarities of psychosocial adjustment of children from the families of social exclusion. The aim of research – reveal peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. The goals of research: 1. Define peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. 2. Compare psychosocial adjustment of children, growing in the families of social exclusion and children not from families of social exclusion. 3. Compare psychosocial adjustment of boys and girls, separately and in groups, growing in the families of social exclusion and not from families of social exclusion. The methods of research: quantitative empiric method: written questioning, using closed questionnaire (K. Rogers and R. Dymond questionnaire of psychosocial adjustment). Conclusions: 1. The research reveals that psychosocial adjustment of 8 – 9 form teenagers from the families of social exclusion is a bit higher than average level of psychosocial adjustment specified for this age group. It is defined that the subscale of the component „self-esteem“ of psychosocial adjustment of investigated children from the families of social exclusion has the highest average point (75.36±13.43 points), the subscale of „the tendency to dominate“ – the lowest (37.81±17.92 points). 2. Comparing the research, it was found that children of investigated age from the families of social exclusion are tend to... [to full text]

Daugeliui moterų nėštumo laikotarpis gali būti konfliktiškas, jos gali jausti nerimą ar būti prislėgtos nuotaikos viso nėštumo metu. Žemas moterų savęs vertinimas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu, nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo laikotarpiu kas nepalankiai veikia nėštumo eigą, nėščios moters psichologinę savijautą nėštumo metu ar turi neigiamą įtaką gimdymui, moters psichologinei būsenai po gimdymo bei kūdikio vystymuisi. Tyrimo tikslas - nustatyti demografinių, socialinių bei sveikatos veiksnių ir psichologinės adaptacijos sąsajas nėštumo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 nėščių moterų. Tyrimas atliktas Kauno mieste. Respondentės buvo tiriamos Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynu, Prisirišimo prie būsimo kūdikio skale, Edinburgo pogimdyminės depresijos skale ir Spilbergerio C. D. Nerimo skale. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus, iškėjusių ir turinčių aukštąjį išsilavinimą moterų psichologinė adaptacija nėštumo laikotarpiu yra geresnė nei jaunesnio amžiaus, netekėjusių ir žemesnio išsilavinimo moterų. Moterys turinčios darbą, didesnes pajamas ir kitų vaikų šeimoje geriau adaptuojasi nėštumo laikotarpiu. Šių moterų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, jos pripažįsta savo nėštumą, jos jaučiasi geriau pasiruošusios gimdymui, jos nebijo skausmo, bejėgiškumo ir prarasti savitvardą gimdymo metu, jos yra stipriau prisirišusios prie... [toliau žr. visą tekstą] / The pregnancy period for the majority of women can be a disputed matter; they can feel anxiety or be in depressed mood during all the pregnancy. The low self-esteem of the women, absence of the sense of motherhood, inability to adapt to the changing life situation during the pregnancy, and the pregnancy complications may make the woman’s psychological adaptation during the pregnancy more difficult, which affects negatively the course of pregnancy, psychological condition of the pregnant woman, labor, woman’s psychological condition after the labor and the baby’s development. The aim of the study was to determine the links between psychological adaptation and demographical, social and health factors during the pregnancy. 200 pregnant women took part in the study. The study was done in Kaunas city. The respondents filled the Prenatal Self-Evaluation Questionnaire, Maternal Antenatal Attachment Scale, Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS, Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. It was determined that the psychological adaptation of elder, married women and women with high education during the pregnancy is better than that of the younger, single women or women with lower education. The women, who have job, receive bigger income and have more children in the family adapt themselves better during the pregnancy. Their mood in the pregnancy period is better, they do not feel anxiety, accept their pregnancy, feel more ready for labor, are not afraid of pain, helplessness... [to full text]

Darbo objektas – Populus genties medžiai: Populus alba × Populus tremula (Nr. 20), Populus tremula x Populus alba ( Nr.21), P. tremuloides x P. tremula (Nr.8), P. tremuloides x P. tremula (Nr.3), P. tremuloides x P. tremula (Nr.9), Populus alba (Š16), P. berolinensis. Darbo tikslas – nustatyti tuopų genties medžių hibridų mikrodauginimo in vitro sąlygas, bei augalų- regenerantų išauginimą. Išskirti genominę DNR iš drebulių, naudojant genominės DNR išskyrimo rinkinį NucleoSpin Plant. Darbo metodai - Eksplantų paruošimas sterilinimui ir sterilinimas. Augalų regenerantų kultivavimo sąlygos. Maitinamosios terpės ruošimas, sterilinimas ir sudėtis. Mikroūglių perkėlimas į nesterilias sąlygas. DNR išskyrimas. Darbo rezultatai. Tuopų medžių eksplantų sterilinimui tikslinga naudoti aseptinių tirpalų kombinaciją be „ACE“, kad užtikrinti gyvybingų ir be užkrato eksplantų išlikimą. Grybine infekcija labiausiai užkrėsti berlyninės tuopos eksplantai: užkratas sudarė nuo 72 proc. iki 80 proc. priklausomai nuo eksplantų prigimties. Tuopų genties medžių genotipas turi įtakos morfogenezei audinių kultūroje. Geriausia maitinamoji terpė mikroūglų susidarymui yra Murashige Scoog (MS) su citokininu BA- 0,5 mg/l. Kaliaus susidarymas ir spalva priklauso nuo genotipo. Iš visų tuopų hibridų sparčiausiai augo hibridas Nr. 8 P.( tremuloides x P. tremula). Vidutinis jo augimo greitis- 8,3 mm per 10 dienų. Atlikti DNR tyrimai APPD metodu parodo, kad motinmedžiai ir išauginti augalai in vitro yra... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the work: Genus Populus trees: Populus alba × Populus tremula (Nr. 20), Populus tremula x Populus alba (Nr.21), P. tremuloides x P. tremula (Nr.8), P. tremuloides x P. tremula (Nr.3), P. tremuloides x P. tremula (Nr.9), Populus alba (Š16), P. berolinensis. Object of the work: Investigate poplar genus hybrids in vitro micro reproduction conditions and regenerate plants growth. Investigate poplar genomic DNA using NucleoSpin Plant Kit. Methods: Preparation of explants culture for sterile manner. Plants regenerate rear conditions. Growth media preparation and sterilization. Micro sprout input into unsterile conditions. DNA isolation. Results: For poplar trees explants sterilization is purposeful using aseptic solution combination without “ACE”, to vouch vital and half explants survival. Fungous infection found in berolinensis poplar explants: infections reach from 72 to 80 % depending from explants nature. Poplar genus genotype has impact on morphogenesis in tissue culture. The best growth media is Murashige Scoog (MS) with citotoksine BA- 0,5 mg/l. Callus formation and colaration depends on genotipe. Fastest growth had hybrid No. 8 ( tremuloides x P. tremula) from all poplar hybrids. His mean growth was 8.3 mm per 10 days. RAPD analysis shown that the parent trees and trees race in vitro are the similar (the same).

Tyrimo objektas – fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raiška rudens ir pavasario laikotarpiais. Problema – trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos problemos, susijusios su moksleivių adaptacija, emocijų ir elgesio sunkumais, neadaptyvaus elgesio paplitimu. Reikia pripažinti, kad daugelis atliktų tyrimų yra epizodiniai, pasižymintys fragmentiškumu. Pasigendama tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškintos visos psichologinių sunkumų priežastys (vidinės – susijusios su emocijomis, ir išorinės – susijusios su aplinka, šeima, mokykla). Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas sezoniškumo poveikis susirgimų pasireiškimui ir psichoemocinės būklės pokyčiams, dažniausiai apima vyresnio amžiaus žmonių kontingentą, tačiau trūksta tokio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų tiriami jauni žmonės. Tyrimo prielaida – moksleiviai daugiau psichologinio funkcionavimo sunkumų patiria rudenį nei pavasarį. Tyrimo tikslas – nustatyti 16 – 18 metų, fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką rudens ir pavasario laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką lyties ir amžiaus aspektu rudens ir pavasario laikotarpiais. 2. Įvertinti sezoniškumo poveikį 16 – 18 metų amžiaus paauglių fiziniam aktyvumui ir patiriamų psichologinio funkcionavimo sunkumų raiškai. 3. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką... [toliau žr. visą tekstą] / Research object was the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old adolescents in the periods of autumn and spring. Research problem involved the lack of research analysing problems associated with schoolchildren’s adjustment, emotional and behavioural difficulties, and occurrence of maladaptive behaviour. It must be admitted that many of the studies are episodic and of fragmentary character. There is a lack of research examining the causes of psychological difficulties (internal - related to emotions and external - connected with the environment, family and school). Studies analysing the effects of seasonality on the manifestations of diseases and changes in psycho-emotional conditions often include the contingent of elderly people, but there is a lack of such studies that are subject to young people. Research hypothesis: schoolchildren encounter more psychological functioning difficulties in autumn than in spring. Research aim was to establish the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old schoolchildren in the periods of autumn and spring. Research objectives: 1. Assess the effect of seasonality on the physical activity of 16–18 –year–old adolescents and the expression of the encountered psychological functioning difficulties. 2. Establish the physical activity and the expression of psychological functioning difficulties for 16–18... [to full text]

<p>Циљ рада: Циљ истраживања је да се утврди разлика у акутним ефектима статичког (СИ) и динамичког истезања (ДИ), у комбинацији са специфичним кошаркашким загревањем (СКЗ), на флексибилност, експлозивну снагу ногу, брзину, агилност и неуромишићну адаптацију кошаркаша јуниорског узраста.</p><p>Методе: Истраживање у оквиру ове докторске тезе су чинила два одвојена експеримента, један спроведен у теренским условима, и други спроведен у лабораторијским. Оба су била &bdquo;cross-over&ldquo; дизајна. У теренском експерименту је учествовало 46 кошаркаша (узраста 17&plusmn;0,83 година), док је у лабораторијском учествовало 12 (узраста 17,7&plusmn;0,49 година). У теренском експерименту су тестиране четири моторичке способности. За процену флексибилности коришћен је тест досезања у седећем претклону, експлозивна снага ногу је процењивана уз помоћ вертикалног скока са контактне плоче, брзина трчањем на 20 метара, док је Т тест коришћен за процену агилности. У лабораторијском експерименту је као мера неурофизиолошке адаптације коришћена промена ексцитабилности &alpha;-мотонеурона, која је представљена као однос Хофмановог (Х) рефлекса и М таласа (Х/М). За њихово одређивање се користио Medelec ST-10 стимулатор (Medelec, Old Woking, UK). Површинске електромиографске електроде су биле постављене на унутрашњој глави m.gastrocnemius-a одскочне ноге, применом тзв. &bdquo;belly-tendon&ldquo; монтаже. Као третмани, у оба експеримента су коришћени протокол статичког и протокол динамичког истезања, уз комбинацију са специфичним кошаркашким загревањем. Мерења су се у оба експеримента изводила у 3 временске тачке и то пре протокола истезања, одмах након протокола истезања (а пре специфичног кошаркашког загревања) и одмах након специфичног кошаркашког загревања.</p><p>Резултати: Резултати истраживања показују да постоје одређене разлике акутних ефеката комбинација протокола СИ+СКЗ и ДИ+СКЗ. Комбинација протокола СИ+СКЗ је повољније утицала на експлозивну снагу ногу и на агилност кошаркаша јуниорског узраста. Ефекти обе комбинације протокола су били готово идентични на флексибилност, а разлика је изостала и у ефектима на брзину, иако је пре СКЗ био&nbsp;уочљив негативан ефекат СИ. Однос Х/М се значајно разликовао одмах након истезања, када је СИ значајно оборило однос, али су се те разлике изгубиле након примене СКЗ.</p><p>Закључак: Посматрајући ефекте комбинације протокола СИ+СКЗ и ДИ+СКЗ на моторичке способности и неуромишићну адаптацију кошаркаша јуниорског узраста, може се закључити да је примена СИ+СКЗ препоручљивија у свакодневном тренингу и такмичењу.</p> / <p>Cilj rada: Cilj istraživanja je da se utvrdi razlika u akutnim efektima statičkog (SI) i dinamičkog istezanja (DI), u kombinaciji sa specifičnim košarkaškim zagrevanjem (SKZ), na fleksibilnost, eksplozivnu snagu nogu, brzinu, agilnost i neuromišićnu adaptaciju košarkaša juniorskog uzrasta.</p><p>Metode: Istraživanje u okviru ove doktorske teze su činila dva odvojena eksperimenta, jedan sproveden u terenskim uslovima, i drugi sproveden u laboratorijskim. Oba su bila &bdquo;cross-over&ldquo; dizajna. U terenskom eksperimentu je učestvovalo 46 košarkaša (uzrasta 17&plusmn;0,83 godina), dok je u laboratorijskom učestvovalo 12 (uzrasta 17,7&plusmn;0,49 godina). U terenskom eksperimentu su testirane četiri motoričke sposobnosti. Za procenu fleksibilnosti korišćen je test dosezanja u sedećem pretklonu, eksplozivna snaga nogu je procenjivana uz pomoć vertikalnog skoka sa kontaktne ploče, brzina trčanjem na 20 metara, dok je T test korišćen za procenu agilnosti. U laboratorijskom eksperimentu je kao mera neurofiziološke adaptacije korišćena promena ekscitabilnosti &alpha;-motoneurona, koja je predstavljena kao odnos Hofmanovog (H) refleksa i M talasa (H/M). Za njihovo određivanje se koristio Medelec ST-10 stimulator (Medelec, Old Woking, UK). Površinske elektromiografske elektrode su bile postavljene na unutrašnjoj glavi m.gastrocnemius-a odskočne noge, primenom tzv. &bdquo;belly-tendon&ldquo; montaže. Kao tretmani, u oba eksperimenta su korišćeni protokol statičkog i protokol dinamičkog istezanja, uz kombinaciju sa specifičnim košarkaškim zagrevanjem. Merenja su se u oba eksperimenta izvodila u 3 vremenske tačke i to pre protokola istezanja, odmah nakon protokola istezanja (a pre specifičnog košarkaškog zagrevanja) i odmah nakon specifičnog košarkaškog zagrevanja.</p><p>Rezultati: Rezultati istraživanja pokazuju da postoje određene razlike akutnih efekata kombinacija protokola SI+SKZ i DI+SKZ. Kombinacija protokola SI+SKZ je povoljnije uticala na eksplozivnu snagu nogu i na agilnost košarkaša juniorskog uzrasta. Efekti obe kombinacije protokola su bili gotovo identični na fleksibilnost, a razlika je izostala i u efektima na brzinu, iako je pre SKZ bio&nbsp;uočljiv negativan efekat SI. Odnos H/M se značajno razlikovao odmah nakon istezanja, kada je SI značajno oborilo odnos, ali su se te razlike izgubile nakon primene SKZ.</p><p>Zaključak: Posmatrajući efekte kombinacije protokola SI+SKZ i DI+SKZ na motoričke sposobnosti i neuromišićnu adaptaciju košarkaša juniorskog uzrasta, može se zaključiti da je primena SI+SKZ preporučljivija u svakodnevnom treningu i takmičenju.</p> / <p>Objective: The aim of this study was to determine the difference of acute effects of static stretching (SS) and dynamic stretching (DS), in combination with specific basketball warm-up (SBWU), on flexibility, explosive leg strength, speed, agility and neuromuscular adaptation of basketball players U18.</p><p>Methods: This study consisted of two separated experiments, first in field conditions, and second conducted in laboratory. Both had &bdquo;cross-over&ldquo; design. Forty-six basketball players (age: 17&plusmn;0,83 years) participated in field experiment, while twelve participated in laboratory experiment (age 17,7&plusmn;0,49 years). In field experiment, four motor abilities were tested. Seat and rech test was used for the evaluation of flexibility, explosive leg strength was evaluated by vertical jump from contact plate, speed by 20m run, and T test was used for agility testing. In laboratory experiment, the excitability of &alpha;-motoneuron was taken for the evaluation of neuromuscular adaptation. It is presented as a ratio of the maximal amplitudes of Hoffman (H) reflex and M wave (H/M). For their determining we used Medelec ST-10 stimulator (Medelec, Old Woking, UK). Surface electromyographic (EMG) electrodes were placed over the m.gastrocnemius medialis, and Achilles tendon, in a &bdquo;belly-tendon&ldquo; montage. In both experiments, SS protocol and DS protocol, in the combination with SBWU, were used as a treatment. Measures were taken in 3 time points: before the stretching, immediately after stretching (and before SBWU) and immediately after the SBWU.</p><p>Results: Results of this study showed that there are certain differences in acute effects of combination of protocols SS+SBWU and DS+SBWU. Combination of protocols SS+SBWU had more positive influence on explosive leg strength and agility of U18 basketball players. The effects of both protocols were almost the same on flexibility, and there was no noticeable difference in effects on speed, although before SBWU there was significant negative of SS. Immediately after the stretching there was significant difference in H/M ratio, it was significantly lower after the SS, but after the application of SBWU, differences disappeared.<br />&nbsp;<br />Conlcusion: Regarding the effects of SS+SBWU and DS+SBWU protocols on motor abilities and neuromuscular adaptation of U18 basketball players, it could be concluded that the use of SS+SBWU is more preferrable in everyday practice and competition.</p>

<p>Već izvesno vreme u stručnoj literaturi vodi se rasprava o biokompatibilnosti materijala koji se koriste u periapikalnoj hirurgiji. Pored biokompatibilnosti, od materijala za retrogradnu opturaciju kanala korena zuba se očekuje da spreči prodor bakterija iz kanalnog sistema u okolna tkiva. Kvalitetno rubno zaptivanje, odnosno adekvatna marginalna adaptacija su među najznačajnijim faktorima za dugoročan uspeh tretmana. Cilj ovog istraživanja je bio ispitati biokompatibilnost i utvrditi da li postoji razlika u biokompatibilnosti između mineral-trioksid agregata, trikalcijum-silikatnog cementa i amalgama na osnovu tri standadna testa citotoksičnosti, kao i utvrditi marginalnu adaptaciju ispitivanih materijala za retrogradno zatvaranje kanala korena zuba. Materijali i metode: Eksperimentalni deo istraživanja je podeljen na dva dela. U prvom delu istraživanja je vr&scaron;eno ispitivanje biokompatibilnosti materijala, dok je u drugom delu vr&scaron;eno ispitivanje marginalne adaptacije na osnovu mikrofotografija dobijenih skening elektronskim mikroskopom. Ispitivanje biokompatibilnosti je izvr&scaron;eno na dve ćelijske linije, liniji mi&scaron;jih fibroblasta (L929) i liniji humanih fibroblasta (MRC-5). U eksperimentima su kori&scaron;ćene samo žive (vijabilne) ćelije. Broj ćelija i njihova vijabilnost je određena testom odbacivanja boje sa 0,1% tripan plavim. Vijabilnost ćelija kori&scaron;ćenih u eksperimentu je bila veća od 90%. Biokompatibilnost sve tri vrste materijala je ispitana na osnovu standardnih testova biokompatibilnosti: DET test, MTT test, Agar difuzioni test. Ispitivanje marginalne adaptacije je sprovedeno na 90 ekstrahovanih jednokorenih zuba interkaninog sektora gornje vilice sa intaktnom pulpom, zavr&scaron;enim rastom korena, bez frakture i resorpcije korena zuba. Izvr&scaron;ena je endodontska obrada svih zuba i nakon toga su zubi ostavljeni u vlažnoj sredini na 48h, da bi se sprečile frakture prilikom sečenja. Nakon mehaničko medikamentozne obrade i opturacije kanala korena zuba je vr&scaron;ena resekcija vrha korena zuba 3mm, a nakon toga su svi zubi preparisani do dubine od 3 mm unutar kanala, ultrazvučnim nastavcima (EMS, miniMaster Piezon scaler). Zubi su naizmenično podeljeni u 3 grupe (30 zuba po grupi). Prvu grupu čine zubi kojima je apikalni kavitet biti ispunjen amalgamom, u drugoj grupi, apikalni kavitet je ispunjen MTA, a u trećoj trikalcijum-silikatnim cementom. Nakon retrogradne opturacije, zubi su ostavljeni u vlažnoj sredini 48h, do potpunog vezivanja ispitivanih materijala. Nakon vezivanja ispitivanih materijala, zubi su sečeni longitudinalno, finom dijamantskom &scaron;ajbnom. Marginalna adaptacija ispitivanih materijala je procenjena skening elektronskim mikroskopom (SEM). Pripremljeni uzorci su posmatrani pod uvećanjima 30x, 40x, 80x i 100x. Uvećanje 30x je rađeno radi prikaza celokoupnog retrogradnog punjenja na jednom snimku, tj. spoja materijal-zub. Nakon toga je napravljeno vi&scaron;e uzastopnih snimaka sauvećanjem 80x do pune dužine materijala. Na taj način je utvrđeno postojanje i izvr&scaron;eno merenje marginalne pukotine u mikrometrima. Merenja ukupne dužine marginalne pukotine u mikrometrima u 5 tačaka sa obe strane preparata su vr&scaron;ena u softverskoj aplikaciji Image J software (National Institutes of Health, Bethesda, USA). Tačke su izabrane tako da tačka 1a i tačka 5a predstavljaju gornju i donju ivicu preparata. Tačka 3a predstavlja sredinu rastojanja između tačke 1a i tačke 5a. Tačka 2a i tačka 4a predstavljaju sredinu razmaka između tačke 1a i 3a, odnosno 3a i a5. Tačke 1b-5b su naspramne tačke. Rezultati biokompatibilnosti ukazuju na visok stepen ćelijske kompatibilnosti svih ispitivanih materijala. Međutim, DET testomnije utvrđena statistički značajna razlika u citotoksičnosti između istovetnih ispitivanih materijala u obe ćelijske linije, niti između sva tri ispitivana materijala u obe ćelijske kulture.Poređenjem rezultata MTT testa nakon 24h i 48h, kao i nakon 48h i 72h uočava se da su dobijene srednje vrednosti indeksa citotoksičnosti kod sva tri ispitivana materijala i na obe ćelijske linije manje nakon 48h, odnosno nakon 72h, &scaron;to ukazuje na oporavak ćelijskog metabolizma. Poređenjem rezultata nakon 24h i nakon 72h, uočava se znatno veći pad vrednosti indeksa citotoksičnosti nakon 72h kod sva tri ispitivana materijala i na obe ćelijske linije. U kulturi ćelija MRC5, kod sva tri ispitivana materijala postoji statistički značajna razlika između indeksa citotoksičnosti izmerenog nakon 24h i nakon 72h, kao i u kulturi ćelija L929. Agar difuzionim testom nije uočena dekolorizacija, niti liza ćelija ispod ispitivanih materijala. Ćelijski odgovor je 0/0 &scaron;to ukazuje da ovim testom nije utvrđeno postojanje citotoksičnog efekta ispitivanih materijala na ćelijske linije L929 i MRC-5. Ispitivanje marginalne adaptacije materijala je vr&scaron;eno na osnovu mikrofotografija dobijenih skening elektronskim mikroskopom.. Najpre su testirane razlike na prvoj tački merenja. Rezultati ovog testa pokazuju da postoje značajne razlike između materijala i da amalgam ima značajno vi&scaron;e vrednosti izmerenih pukotina u odnosu na preostala dva materijala, dok se vrednosti za MTA i biodentin međusobno značajno ne razlikuju. Kao jo&scaron; jedna referentna tačka uzeta je tačka merenja 5. I u odnosu na vrednosti u ovoj tački merenja zabeležene su značajne razlike između materijala. Post hoc Mann-Whitney test pokazuje da se amalgam značajno razlikuje od preostala dva materijala, dok nema značajnih razlika između MTA i biodentina. Na osnovu medijane može se videti da amalgam ima niže vrednosi u ovoj tački merenja u odnosu na preostala dva materijala. U tačkama 2-4, kao i u tačkama 1-5 (ukupno), ne postoji statistički značajna razlika u marginalnoj adaptaciji ispitivanih materijala. Rezultati biokompatibilnosti ukazuju na visok stepen ćelijske kompatibilnosti svih ispitivanih materijala. Rezultati sva tri testa pokazuju da ne postoji statistički značajna razlika u citotoksičnosti između ispitivanih materijala. MTT test pokazuje da u obe ćelijske kulture, kod istovetnih ispitivanih materijala postoji statistički značajna razlika između indeksa citotoksičnosti izmerenog nakon 24h i nakon 72h. Rezultati ispitivanja marginalne adaptacije pokazuju da u tački 1 najgore zaptiva amalgam, dok izmedju MTA i biodentina nema razlike. U tački 5 najbolje zaptiva amalgam.</p> / <p>Biocompatibility of materials, deployed in periapical surgery, has been a subject of debate in referential literature for some time now. Apart from biocompabillity, root end filling materials are expected to prevent bacteria from entering the surrounding tissue from canal system. The most important factors for successful long term treatment include marginal seal, i.e. adequate marginal adaptation. The aim of this research was to examine biocompatibility and establish the potential difference in biocompatibility between mineral trioxide aggregate, tricalcium silicate cement and dental amalgam according to three cytotoxicity tests, but also to corroborate marginal adaptation of the materials in question for retrograde seal of a root canal. Materials and methods: The experimental part of the research is divided in two parts. In the first part of the research biocompatibility of the materials was examined, while the examination of the marginal adaptation based on the micro images from scanning electron microscope was conducted in the second part. The examination of biocompatibility was executed on two cell lines, mouse fibroblast cell line (L929) and human cell line (MRC-5).Biocompatibility of all three types of material was examined based on three standard biocompatibility tests: DET test, MTT test, Agar diffusion test.The examination of marginal adaptation was carried out on 90 single-rooted tooth extractied human teeth of the intercanine sector of maxilla with intact pulp, mature apices, without root fractures or resorption. All teeth were endodontically treated. After the extirpation, irrigation and opturation, the resection of 3mm of root apex and retrograde preparation with ultrasonic instruments up to 3 mm depth inside the canal was done. Teeth were divided in three groups alternately. The First group include teeth which apical cavitation was filled with amalgam, in the Second group apical cavitation was filled with MTA, and in the Third group with tricalcium silicate cement. After the complete setting of the materials, teeth were cut in longitudinal manner, with fine, diamond tool. Marginal adaptation of the materials was assessed through scanning electron microscope (SEM). Software application Image J software was deployed to measure the total length of marginal fissure in micrometers in 5 pointson both sides of the preparation . The results of biocompatibility indicate high degree of cell compatibility of all tested materials. DET test did not assert any statistically significant difference in cytotoxicity between the same tested materials in both cell lines, nor between all three tested materials in both cell cultures. Comparing the results of MTT test after 24h and 48h, and 48h and 72h, it is noted that middle value of cytotoxicity index with all three tested materials and on both cell lines is lower after 48h, and after 72h, indicating the recovery of cell metabolism. In both cell cultures, with all three tested materials there is statistically significant difference between measured cytotoxicity indices after 24h and after 72h. Agar diffusion test did not show decolorization, nor cell lysis underneath the tested materials, which means that cytotoxic effect was not asserted on cell lines L929 i MRC-5. The examination of marginal adaptation was conducted according to micro images gained by scanning electron microscope. The results in the measure point 1 indicate there are significant differences between materials, and amalgam has significantly higher values of the measured fissures in relation to remaining two materials, whereas values for MTA and biodentine do not differ significantly. In measure point 5 significant differences were noted. Post hoc Mann-Whitney test shows that amalgam has lower values of the tested fissures in this measure point in relation to two other materials, while there were no significant differences between MTA i biodentine. In points 2-4, as well as points 1-5 (in total), there were no statistically significant differences in marginal adaptation of the examined materials. The results of all three tests show that there is no statistically significant difference in cytotoxicity between examined materials. MTT test shows that there is, in both cell cultures, with the same examined materials , statistically significant difference between cytotoxicity indices measured after 24h and after 72h. The results of the examination of marginal adaptation show that in point 1 amalgam has the worst seal, whereas between MTA and biodentine there is no difference. In point 5 amalgam has the best seal.</p>