In Lithuanian architecturology, the work is new by its broader and deeper approach to contemporary wooden architecture. The dissertation has analyzed the objects of contemporary wooden architecture, which so far have been discussed only in articles of descriptive character or have not been analyzed or published at all. By revealing the significance of wood in Lithuanian culture, historical development of wooden architecture, the importance of heritage of wooden buildings and ethnic features present in such heritage, the work emphasizes the distinctive place of woodwork in contemporary Lithuanian architecture and culture now influenced by the globalization phenomena. The work deals in more detail with the relationship between traditional and innovative morphologies, and their interlinks in modern architecture. It emphasizes structural and artistic possibilities for the use of wood in contemporary Lithuanian architecture. The work discusses the international experience while revealing important peculiarities of wooden architecture as a phenomenon, which have been lost in Lithuania together with discontinuation of the tradition of wooden architecture during the last occupation of the country. The research contributes to better understanding of the value of wood as a material, which have been forgotten and sometimes still is looked upon rather skeptically, as well as its innovative possibilities in architecture. The work could serve as a theoretical background in improving... [to full text] / Lietuvos architektūrologijoje darbas yra naujas platesniu ir gilesniu požiūriu į šiuolaikinę medinę architektūrą. Disertacijoje išanalizuoti šiuolaikinės medinės architektūros objektai, kurie iki šiol buvo aptarti tik pavieniuose aprašomuosiuose straipsniuose arba išvis niekur nenagrinėti ir nepublikuoti. Tyrime atskleidžiant medžio reikšmę Lietuvos kultūroje, medinės architektūros istorinę raidą, medinių statinių paveldo svarbą, jo etninius bruožus, pabrėžiama išskirtinė kūrybos iš medžio vieta dabartinėje Lietuvos architektūroje ir kultūroje, veikiamoje pasaulio globalizacijos reiškinių. Išsamiau nagrinėjamas tradicinės ir novatyvios morfologijos santykis bei tarpusavio sąsajos šiuolaikinėje architektūroje. Išryškintos medžio panaudos konstruktyvinės ir meninės galimybės nūdienos Lietuvos architektūroje. Darbe remtasi pasaulio patirtimi atskleidžiant svarbius medinės architektūros reiškinio ypatumus, kurie prarasti Lietuvoje nutrūkus medinės architektūros tradicijai per paskutinę okupaciją. Šis tyrimas leidžia geriau suvokti visuomenės primirštos ir neretai skeptiškai vertinamos medžio kaip medžiagos vertę, dabartines galimybes architektūroje. Darbas gali būti teoriniu pagrindu tobulinant architektūros, dizaino mokymo programas bei kai kuriuos formalius reikalavimus medinės architektūros projektavimui ir statybai.

Magistro praktinėje dalyje kuriu architektūros ir vitražo tarpusavio ryšį. Kauno miesto Ąžuolyno parke įsikūręs „Ąžuolyno sporto centras“ papildo čia pat esantį sporto „miestelį“. Architektai Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė ir Darius Čiuta suprojektavo modernų 117 m. ilgio ir 12 m. pločio pastatą, kurio architektūrinėje plastikoje dominuoja stiklas. Pastate įrengtos administracinės, kavinės, spa procedūrų, grožio salono, rūbinės, trenerių kambarių, vandens procedūrų ir sporto salės patalpos. Architektūrinėje situacijoje modeliuoju modernaus vitražo meninės raikšos priemones, remdamasi stiklo medžiagiškumu, spalvos ir mastelių pokyčiais, jų tarpusavio santykiu. Supančių medžių krintančius šešėlius ir jų atspindžius stikle perfrazuoju ažūrinio tinklo stilistika, kuri organiškai kinta, persipynusi su skaidriais ir spalviniais vitražo plotais, tuo būdu pabrėžiu pastato ir supančios aplinkos ryšių išsaugojimą. Sukurdama dviejų stiklo sluoksnių „tinklą“, kuris pasižymi spalvinės gamos įvairove, atkreipiu dėmesį į spalvų veikimą viena kitos atžvilgiu, tarpusavio persipynimą ir emocinę įtaigą. Magistro praktiniame darbe pateikiamas darbo planšetas bei vitažo projekto architektūroje detalė (130 x 95 cm., stiklas, glazūra, smėliasrovė). / In the practical part of my work I create relation between architecture and stained glass. I chose „Ąžuolynas Sport Centre“ that complements „sports town“ situated in Ąžuolynas park in Kaunas. The modern building was created by architects Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė and Darius Čiuta. The building is 117 meters long and 12 meters wide. Inside there are administration premise, cafes, a beauty salon, cloakrooms, rooms for trainers, gym, spa and water treatment rooms. Glass dominates compositional expression of the whole building. I design modern stained-glass forms emphasising characteristic glass qualities such as materiality and colour. I base my work on relation between architecture and glass, search for optimal forms that complement architectural lanscape. I incorporate shadows of the trees in the environment and recreate their reflection on glass using openwork grid. This stylistic element is united with transparent and coloured glass areas. I also try to sustain the relation between the building and its environment. Creating a double glass net, which shows a wide spectrum of vibrant colours, I pay attention to colour effectiveness, their relationship between each other and also emotional potency. For the presentation of practical work a plane-table and a detail of stained glass project are represented (130 x 95 cm., glass, glazure, sandblasting).

Magistrantūros studijų baigiamasis praktinis-kūrybinis projektas, kuriamas naujoje aplinkoje ar pritaikomas jau susiklosčiusioje paveldo situacijoje, susijęs su integravimo aplinkoje ir kontekstualumo problemomis. Architektūrinis ansamblis, derantis su instaliuotu meno kūriniu ne tik vizualiai, bet ir konceptualiai, papildomas lygiagrečiai veikiančia patirtimi, yra suvokiamas kompleksiškai. Svencelės jėgos aitvarų ir burlenčių centro architektūrinis ansamblis pasižymi savitu požiūriu į gamtinę situaciją. Svencelės jėgos aitvarų ir burlenčių centras – rytinėje Kuršių marių pakrantėje įsikūrusi poilsiavietė, įrengta jūriniuose konteineriuose. Teritorijoje įrengta 33 konteinerių, iš kurių 23 yra gyvenami, sutvarkyta aplinka, praplatintas tvenkinys, kuriame sukurta vandenlenčių sporto infrastruktūra. Savita derme su gamta pasižymi darnus architektūros instaliavimas. Šiuolaikiniu požiūriu paremta patirtis leidžia suvokti šį kompleksą kaip lygiagrečiai su gamta egzistuojantį ir deramą pagarbą išlaikantį statinį. Objekto realizacijai panaudoti pažangūs, gamtinės aplinkos nepažeidžiantys sprendimai. Adekvatus požiūris į supančią aplinką ir objekto funkciją, ko gero, yra stipriausias šio projekto aspektas. Svarbiausia – suformuota aplinka, nevaržanti patyrimo pojūčių. Visa komplekso kompozicija dėliojama atsižvelgiant į infrastruktūros patogumą. Atsižvelgiant į architektūrinio komplekso paskirtį svarbiausia šiame komplekse išlieka pagarba gamtai, taigi svarbi idėja, jog pastatai gali... [toliau žr. visą tekstą] / Master's degree final practical-creative project, created a new architectural situation is related to the integration of the environment and the contextual issues. Architectural ensemble, negotiating with an installed piece of art, not only visually, but also conceptually, is perceived holistically. Svencelė kite and windsurfing center architectural ensemble has its own approach to the natural situation. Realization of the object is used the advanced solutions without damaging the natural environment. The complex is equipped with 33 containers, 23 of them are residential. There is an environment for active sports, is widened pond, where is a wakeboarding sports facilities. Adequate treatment of the surrounding environment and the object function is the strongest part of this project. In glass object designing process in the natural - architectural context, the most important factor in the way of expression is ethnic - cultural history of curonian region, the complex function and geographic location behavior - constantly blowing wind. Glass object - a weathercock concept dictated by the wind religious importance in the region. According to local tradition weathervane connects the two experiences: the old etnical and the new architectural expressions. The object looks like a sail or new age weathervane. Composed of several layers of glass overlaps and creates optical illusions of changing, wind-blown form creates additional movement. Glass object is composed of three... [to full text]

Magistrinio darbo teorinėje dalyje nagrinėjama Lietuvos moderniosios architektūros ir vitražo tarpusavio ryšys, bei priklausomybė vienas nuo kito. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvoje užsimezgęs glaudus architektūros ir vitražo ryšys, kai vitražas tapo neatsiejama architektūros dalis, šiandieninėje visuomenėje yra visiškai pakitęs. Remiantis modeliuojamomis meninės raiškos priemonių atžvilgiu, darbe trumpai apžvelgiama architektūros ir vitražo raida nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Pateikta glausta apžvalga indentifikuoja vitražo priklausomybę nuo architektūrinių formų bei tendencingą jo kitimą priklausomai nuo vyrayjančių meno srovių šioje meno srityje. Tai pat pateikiami besikeičiančių meno srovių architektūros ir vitražų darbų pavyzdžiai Lietuvoje. Pagrindinę magistro teorinę dalį sudaro dvi architektūros ir vitražo simbiozės analizės, kurios nagrinėjamos formaliaja metodika. Pagrindiniu aspektu traktuojami kompoziciniai sprendimai ir jų poveikis bendrai meninei sąveikai. Analizuojami du visuomeninės paskirties architektūros objektai, kuriuose integruoti Lietuvos vitražistų stiklo darbai: Vilniaus Santuokų rūmų ir Eugenijaus Konstantino Šatūno stiklo darbai bei Nidos Švc. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios ir Algirdo Dovydėno vitražai. Analizuojant dviejų meno šakų darnią simbiozę, dėmesys akcentuojamas į kompozicinę plastiką, jos tarpusavio panašumus ir skritumus, kurie turi įtakos lygiaverčiui architektūros ir vitražo užmegztam „pokalbiui“... [toliau žr. visą tekstą] / In the theoretical part of the work the main attention is put on the relation between modern Lithuanian architecture and stained glass. The work analyses how these two art forms influence and complement each other. From the 1950s stained glass became the integral part of architecture but nowadays this connection is completely changed. The main focus of the work is to show the evolution of architecture and stained glass from 1950s until today by analyzing formal elements, aesthetic principles and symbolic signs. The analysis represents stained glass dependence on architectural forms and dominant art tendencies. Various works of architecture and stained glass in Lithuania are also discussed as examples of these tendencies. The main theoretical part of the work is dedicated to analysis of symbiosis between architecture and stained glass from formal perspective. Firstly, the analysis deals with compositional solutions and their effect on general artistic interaction. The base of analysis are two buildings created for public use: Vilnius Santuokų rūmai and glass work by Konstantinas Šatūnas, Saint Mary Church in Nida and stained glass works by Algirdas Dovydėnas. Analysing the relation between two art forms, the emphasis is put on compositional expression, its differences and similiarities that influence the conversation between architecture and stained glass. The analysis is based not only on information found in specific literature and other sources but also on personal remarks... [to full text]

Formuojant architektūros ir dailės ansamblį, lemiamu faktoriumi tampa vienos meno srities su kita tarpusavio santykis, priklausomai nuo to, ar jis labiau juslinis ar racionalus, hierarchinis ar ne, akcentuojantis skirtumus ar juos niveliuojantis. Šiuolaikinėje XX a. pabaigos – XXI a. pradžios architektūroje stipriai jaučiama moderniausiųjų menų ir ideologijų įtaka. Pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu. Sujungiamos menininko ir architekto idėjos, darbo eigoje leidžiančios suvokti architektūrą, kaip skirtingų menininkų derybų objektą, įprasminantį skirtingus kūrybinius pajėgumus. Architektūra įgauna konceptualią formą ir išraišką, kur ypač svarbus architektūrinės raiškos elemento vaidmuo tenka pastato eksterjerams (fasadams). Autonomiška pastato fasado (paviršiaus) traktuotė leidžia daug platesnę raiškos priemonių galimybę. Pastato apvalkalas savo funkcija supanašėja su oda ar rūbu, gyvuoja autonomiškai nuo vidaus struktūros, todėl gali būti dinamiškas, kintantis, daugiasluoksnis, bet tuo pat metu ir monumentalus. Teorinį darbą sudaro trys dalys. Pagrindžiama šiuolaikinės architektūros pastato kaip integralaus kūrinio samprata, aptariama pagrindinė postmodernių fasadų vizualaus suaktyvinimo priemonė - stiklo sąveika su šviesa. Aptariami konkretūs plokščių architektūrinių paviršių suaktyvinimo būdai bei situacija Lietuvoje. Pateikiami objektų pavyzdžiai, apžvelgiant architektūrinių paviršių raiškos galimybes, nagrinėjami panaudojimo tikslai ir rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] / In the late XXth – XXIst century architecture strongly felt influence of conteporary arts and ideologies. where essential architectural element of role definition of the building's exterior (facade). Architecture becomes a conceptual meaning in form and expression, where an important part of the architectural expression takes architectural surfaces (facades). Building envelope (surface) in his function converge with the skin or clothing, exists independently of the internal structure, so it can be dynamic, evolving, multi-layered, but at the same time monumental. The theoretical work consists of three particural parts. Describes modern building as an integral part of architectural ensemble, discusses the main postmodern facades visual activation tool - glass interaction with light. Specifies the architectural surface activation techniques and the situation in Lithuania. Describes the architectural objects, overview of the expression capabilitys of the architectural surface. Analyzed the application of architectural glass objects in the environment trends, discusses the future prospects. The third part is devoted to analysis of the particular architectural ensemble and the glass object proposal.

Duomenų apsaugos sistemas organizuojant konkrečioje funkcionavimo srityje, išryškėja šios problemos ir spręstini uždaviniai: iš didelio kiekio egzistuojančių duomenų apsaugos priemonių tipų bei jų realizacijų atrinkti tinkamas, objektyviai įvertinti pasirinkto duomenų apsaugos priemonių rinkinio užtikrinančių saugą funkcijų kokybę, sukurti duomenų apsaugos priemonių rinkinio kompiuterizuoto įvertinimo metodiką. Mokslinio tiriamojo darbo tikslas pasiūlyti duomenų apsaugos priemonių kompiuterizuoto parinkimo ir įvertinimo metodiką. Problemų sprendimui siūloma naudoti struktūrinio projektavimo principus, kurių dėka, gali būti išsprendžiama duomenų apsaugos priemonių pritaikomumo ir suderinamumo problema. Nustatysime organizacijos duomenų apsaugai užtikrinti reikalingų galimų sprendimų rinkinį. Pateiksime kiekybinius šio rinkinio elementų įvertinimo kriterijus. Darbe panaudoti metodai: dedukcijos metodas (naudotas temą suskaidant į smulkesnes dalis), palyginimo metodas (naudotas lyginant duomenų apsaugos priemones, duomenų saugumo įvertinimo metodus), apibendrinimo metodas (naudotas apdorojant pirminę informaciją), pilnosios indukcijos metodas (naudotas rašant darbo išvadas). Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, bei 4 priedai. Darbo apimtis 78 psl. Darbe panaudota: 11 formulių, 8 paveikslėliai, 34 lentelės. / Data protection systems in the functioning of the organization in a particular area, highlights the problems and challenges: of the large number of existing data protection types and their implementations to select appropriate; objectively evaluate the selected set of data protection measures to ensure the safety functions of quality; develop a set of data protection measures the relative evaluation method that is user friendly. The main goal of the paper is to propose a methodology to ensure data security measures and evaluation of computerized prescribing. The main tasks to reach this goal are: to know the ways how security of the computer system can be impinging and how to protect from it, to do analysis trying to know what methods of data security are usable at the moment, propose measures to safeguard the data selection and computer-based assessment methodology for the security measures compared to alternative. While writing the paper, various methods, such as induction and deduction, data comparison method, generalization method were used. During the period of implementation practical part of the work completed all main tasks. Proposed data protection computer selection and evaluation methodology to compare alternative security measures. The method of data protection measures to facilitate the selection and evaluation, in accordance with user-friendly criteria. The length of this paper is 78 pages; there are 8 pictures and 34 tables in this paper.

Viena iš technologinių sričių, kur galima pritaikyti modeliavimu grindžiamą architektūrą (MGA) yra Java Enterprise Edition (J2EE) informacinių sistemų kūrimas. Nors generuoti pilną programinį kodą taikant MGA metodus nėra įprasta, tačiau egzistuoja abstraktūs metodai, bei daliniai sprendimai leidžiantys daryti prielaidą, kad tai yra įmanoma. Remiantis egzistuojančiais abstrakčiais metodais ir daliniais sprendimais buvo sukurtas MGA metodas ir kodo generatorius, leidžiantis sugeneruoti visą programinį kodą pagal modelio duomenis. Sukurtas metodas buvo išbandytas su realia informacine MagicTest žinių testavimo sistema. Bandymas su realia sistema parodė, kad pasiūlytas MGA metodas gali būti sėkmingai taikomas JEE platformos informacinių sistemų kūrimui. / One of the technological areas where can be used model driven architecture (MDA) is Java Enterprise Edition (J2EE) development of information systems. Although to generate a complete program using MDA is not common, but there are some abstract methods, and partial solutions suggesting that this is possible. Based on existing methods of abstract and partial solutions new MDA method and code generator was created. Generator allows to generate software code based on the model data. The method and generator was tested with the real information MagicTest knowledge testing system. The test of the real system showed that the proposed MDA method can be successfully applied to J2EE platform for developing information systems.

Šiuolaikinėje paveldo apsaugoje populiarus tvarios raidos principas, kuris reiškia, jog esantį paveldą reikia naudoti taip, kad jį nenuskurdintą paliktume ateities kartoms. Daugumoje Europos miestų istorinių teritorijų išsaugojimas tampa vienu pagrindinių tikslų, kadangi svarbu ne tik čia esančių vertingų objektų ar savybių apsauga, tačiau kartu ir teritorijos atnaujinimas. Tiesiog saugant istorines miestų dalis, jos gali virsti atvirais muziejais, traukti turistus, tačiau nebeatitikti vietinių gyventojų poreikių. Kita vertus, intensyviai atnaujinant vietovę, naikinamas jos istorinis, kultūrinis fondas. Kyla įvairių problemiškų klausimų – kaip senųjų miesto dalių vertė gali būti lyginama, pavyzdžiui, su naujos architektūros objektų verte, ar svarbiau išsaugoti esamą teritorijos struktūrą, ar joje atlikti atnaujinimus, jei taip, tai ką ir kaip galima keisti? Atsižvelgiant į tarptautines paveldo apsaugos tendencijas, tvarios raidos principais paremta istorinių miesto dalių apsauga tampa vis aktualesnė ir Lietuvoje. Darbe analizuojami pasirinkti istorinių Kauno teritorijų – Senamiesčio, Naujamiesčio bei Žaliakalnio architektūros bei urbanistikos atvejai. Pagal nustatytas vertingąsias teritorijų savybes matyti, jog siekiant išsaugoti istoriškai susiformavusią aplinką, vietos charakterį, svarbu išlaikyti esamas urbanistines struktūras bei architektūros objektus. Nesvarbu, ar atliekamos komercinės intervencijos, ar gyvenamųjų namų remontai, vertingosios savybės turėtų būti... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of sustainable development becomes more and more popular in contemporary heritage preservation. It means that heritage should be used so as to leave it to future generations. The preservation of historic territories is one of the major challenges in most European cities. As it is important not only to protect the objects or valuable features of the area, but also renew the area. Simply protecting the historic part of town, they can turn into an open museum, a tourist attraction, but fail to satisfy the needs of local residents. On the other hand, the extensive renewal of the area becomes a threat for its historical and cultural foundation. Various questions of problem arise - how the values of old city’s parts can be compared with new architectural values? What is more important: to maintain the existing site structure, or make renovations, if so, what and how can we change? International trends in heritage protection, historical parts revitalization according to sustainable development principles is important for the heritage protection in Lithuania. Three historical areas of Kaunas - Old Town, New Town and Žaliakalnis are analyzed in this master thesis. The changes of architectural and urban environment are evaluated. According to the valuable features of these territories, it is important to maintain the existing urban structures and architectural objects, to preserve the historically formed environment, local character of territory. It does not matter if... [to full text]

Architektūros vietoženklių statyba – vienas ryškiausių visuotinių miestokūros reiškinių, kuris Vakaruose stebimas ir nagrinėjamas jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau į urbanistinėje aplinkoje išsiskiriančius architektūros objektus dar dažnai žvelgiama pro pusės amžiaus teorijų prizmę. Pirmojoje tokio pobūdžio disertacijoje pasiūlytas miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių tyrimo modelis, kuris leidžia išsiaiškinti miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmę. Teoriniai aspektai čia yra suderinti su praktiniais. Metodologiniu pagrindu čia tapo R.Barthes išplėtoti teksto analizės principai, akcentuojantys prasminį – giluminį – kūrinio lygmenį. 1990–2010 m. pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įvaizdį formuojantys šiuolaikinės architektūros vietoženkliai čia traktuojami kaip vizualus tekstas. Remiantis sukurtuoju tyrimo modeliu buvo išsiaiškintos urbanistinėje aplinkoje vietoženklius išskiriančios fizinės, estetinės ir kitos funkcijos bei išskirtinės dislokacijos ypatybės. Architektų bei eilinių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestiečių sociologinė apklausa (buvo apklausti 363 skirtingo amžiaus ir išsilavinimo asmenys) leido sukurti miestų įvaizdžiui svarbių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmės atvaizdus, kuriuos sudaro 9 būdingos vertės. Matematinės statistikos priemonėmis atlikta šių verčių dažnio koreliacija su vietoženklius urbanistinėje aplinkoje išskiriančiomis ypatybėmis padėjo surasti patikimus... [toliau žr. visą tekstą] / In the global urban development, the construction of new architectural landmarks is one of the most prominent phenomena, which has been widely observed and analyzed in Western Europe for more than a decade. However, in urban areas, distinctive architectural objects are still often viewed through the prism of the half-century theories. The key innovation proposed in the thesis is a construction of the research model that helps to explore the meaning of the contemporary architectural landmarks important for the city image. The theoretical aspects in the dissertation are in line with the practical ones. Methodological basis there were the text analysis principles developed by R. Barthes, emphasizing meaningful level of an object. From 1990 to 2010, built in Vilnius, Kaunas and Klaipėda image forming modern architecture landmarks here treated as a visual text. The research model reveals aesthetic, physical and some other features of contemporary architectural landmarks (exceptional location, distinctive function), distinguishing them in the urban context. In total, 363 respondents of citizens and architects groups were interviewed in the sociological survey and it led to the creation of The images of meaning, which consist of nine key values. In order to process the data of the survey and to find the correlation between the contemporary architectural landmarks’ values frequency and aesthetic, physical, and the distinctive function, the exceptional location characteristics... [to full text]

Šiuolaikiniai IS inžinerijos metodai yra nuolat vystomi ir tobulinami, tačiau iš esmės jie yra grindžiami empiriniais procesais. Empiriškai išgautų žinių kokybė gali būti nepakankama sėkmingam projekto įgyvendinimui, nes netikslus vartotojo reikalavimų specifikavimas neigiamai įtakoja visus programinės įrangos kūrimo etapus, o tai didina projekto įgyvendinimo riziką. Disertacinis darbas skirtas sukurti IS inžinerijos metodą, kuris įgalintų empiriniais būdais surinktas dalykinės srities žinias patikrinti formalių kriterijų atžvilgiu. Metodui sukurti buvo apjungti žiniomis grindžiamos ir modeliais grindžiamos IS inžinerijos principai. Šiuo tikslu klasikinis MDA procesas buvo papildytas pagrindiniu žiniomis grindžiamos IS inžinerijos komponentu – veiklos modeliu. Darbo metu buvo sukurtas žiniomis grindžiamo MDA metodo dalykinės programos prototipas, kuris iš dalies automatizuoja siūlomo metodo procesą. Žiniomis grindžiamo MDA metodo efektyvumas buvo patikrintas jį taikant eksperimentinio tyrimo atlikimui, kurio metu buvo sukurta pašto siuntų stebėjimo programėlė. Tyrimo metu nustatyta, kad tikslinga taikyti žiniomis grindžiamą MDA metodą PĮ kūrime nes: 1) detaliau dokumentuojami vartotojo reikalavimai (tikrinami formalių kriterijų atžvilgiu); 2) sumažinama loginių trūkių atsiradimo galimybė (tarp programinės įrangos kūrimo dalyvių); 3) daugiaplatforminiuose sprendimuose sumažinamos projekto įgyvendinimo laiko sąnaudos (dėka automatinio kodo generavimo iš patikrintų modelių). / Although new methods of information systems engineering are being researched and developed, they are empirical in nature. The problem domain knowledge acquisition process relies heavily on the system analyst and user; therefore it is not clear whether the knowledge of the problem domain is comprehensive. This may lead to occurrence of logical gaps, misinterpretation of system requirements, thus causing issues for project. The research work is meant to develop new IS engineering method that will allow validation of the problem domain knowledge against formal criteria. In order to create such method basic principles of Knowledge Based ISE and Model Driven ISE were combined. By combining the two approaches Knowledge Based MDA method was created that extends traditional MDA with Enterprise Model. During the research Knowledge Based MDA tool’s prototype, that is capable of partly automating Knowledge Based MDA process, was created. The efficiency of Knowledge Based MDA method was validated by creating real life application for mobile devices. During the empirical research it was established that by using developed method software requirements quality is improved and comprehensive documentation is created (due to Enterprise Model based validation), occurrence of logical gaps between software development stakeholders is reduced, time consumption needed for creation of application for multiplatform systems is reduced (due to automated code generation and shorter testing stage).