Doctoral thesis Evolution of wooden architecture of manor houses in Lithuania (from the middle of 16th century till the middle of 19th century) explore and present an evolution of the wooden architecture of manor houses since the middle of the 16th century till the middle of the 19th century. The thesis investigates the existing and not existing (known from the sources) wooden residential buildings of Lithuanian nobility, identifies their dominant types and reasons, which influenced the change of architecture, and reveals the singularities of the architecture and the relation of a manor’s house with ethnic and professional architecture. The research has shown that the architectural evolution of the manor house owned by nobility of different rank was developing differently. The development of great and middle-class nobility’s manor house was intense, especially influenced by the changes in style architecture. The small noblemen‘s houses were changing a little, their construction followed the ethnic traditions. According to the layout and shape of structures and forms of the buildings set on the manors of great and middle-class nobility, three stages of their architectural evolution were singled out: the period of early formation (till the middle of the 17th century), “baroque” period (from the middle of the 17th century till the seventh decade of the 18th century) and the “classicism” period (from the end of 18th century till the end of the 19th century). The doctoral thesis... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos bajorijos mediniai gyvenamieji pastatai, darbe vadinami ponų namais. Darbo tikslas – išaiškinti ir pateikti Lietuvos bajorų namų medinės architektūros raidą nuo Valakų reformos iki 1861 Valstiečių reformos. Darbe tirti esami bei neišlikę (žinomi dėka šaltinių) mediniai bajorijos namai, nustatyti vyravę pastatų tipai, priežastys, lėmusios tipų kaitą, atskleidžiami architektūros ypatumai, ponų namo santykis su etnine ir profesionaliąja architektūra. Tyrimai parodė, kad skirtingų bajorijos sluoksnių ponų namų architektūros raida vyko skirtingai. Stambių ir vidutinių bajorų namų raida buvo intensyvi, ją ypač veikė stilinės architektūros pokyčiai. Smulkių bajorų namai kito mažai, statyboje laikytasi etninių tradicijų. Pagal stambių ir vidutinių bajorų XVI a. vidurio– XIX a. vidurio pastatų planines ir tūrines –erdvines struktūras ir formas, išskirti trys architektūrinės raidos etapai: ankstyvasis- formavimosi (iki XVII a. vidurio), „barokinis“ (XVII a. vidurio – XVIII a. septinto dešimtmečio); „klasicistinis“ (XVIII a. pabaigos – XIX a. vidurio). Pirmajame etape iš esmės pakito gyvenamosios erdvės sankloda ir namo įvaizdis: vietoje kelių skirtingų funkcijų namų, skirtų bajoro šeimai ir jo svečiams (gyvenamojo, pokylių namo, ir kt.) susiformavo vienas daugiafunkcinis, parterinis, simetriškos kompozicijos ponų namas. Antrajame ir trečiajame etapuose daugiafunkcinis ponų namas buvo tobulinamas pagal etiketo (gyvenimo būdo) ir vyravusių stilių... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe, remiantis archyvine ir ikonografine medžiaga atskleidžiama Lietuvos tiltų statybos raida ir jų architektūros bruožai. Darbe analizuojamas tiltų ir aplinkos santykis, tiltų tipologija, išryškinami reikšmingiausi tiltai - kultūros paveldo objektai. Lietuvos tiltų ikonografija nagrinėjama dokumentiškumo aspektu, remiantis senaisiais atvaizdais ir rašytiniais šaltiniais. Iki šiol Lietuvos tiltų istorija tyrinėta labai fragmentiškai. Tiltai - sudėtingi specifiniai inžineriniai statiniai. Visa tiltų statybos istorija byloja apie kiekvieno laikotarpio kultūrą, statybos meną, mokslo ir technikos pažangą. Šie statiniai turi istorinę, techninę, architektūrinę vertes ir yra neatsiejamas kelių plėtros atributas. Mūsų dienomis, kai kelių ir tiltų tinklas yra labai platus, tiltai tapo tarsi nepastebimi ir jų svarba šiandien iki galo nebesuvokiama. Inžinieriai visais laikais siekė statyti tvirtus, ilgaamžius ir grakščius tiltus. Dabartiniame pasaulyje vyrauja tradicija, kur tiltų architektūrai suteikiamas ypač svarbus vaidmuo. Darbe pristatomi senieji Lietuvos tiltai (XIII-XVIII a.); apžvelgiami ankstyvieji geležinkelių tiltai; aptariama tiltų statyba bei jų architektūriniai bruožai XX a. (nepriklausomoje Lietuvoje, Sovietmečiu bei dabartiniais laikais). / The final paper presents a review of the development of bridge construction technology and architectural design. The review is based on the materials obtained from historical archives and iconographic resources. The paper analyzes the impact of bridges on the environment and their typology, and highlights the most important bridges which are the objects of cultural heritage. The iconography of Lithuanian bridges is analyzed in terms of documentation. The study is based on the historical images and literature sources. Until the present day, the history of Lithuanian bridges has not been devoted consistent attention. Bridges are complex and exceptional engineering structures. The history of bridge construction narrates an exciting story about the culture, the art of construction, and the scientific and technological progress of the particular historical period. These structures have indisputable historical, technological and architectural value. Moreover, they are a major integral part of road construction. Nowadays, the infrastructure of roads and bridges has expanded to the extent where people no longer realize the utmost importance of bridges. The engineers of all times attempted to design strong, durable and elegant bridges. The contemporary architects tend to devote an especially great deal of attention to the design of bridges. The paper presents the old Lithuanian bridges (from the 13th -18th centuries) and reviews the early railroad bridges. The development of the... [to full text]

This dissertation should supplement the knowledge of the genetic coronary heart disease (CHD) architecture by analysing known common variation as well as finding novel associated loci and genes. Genotype and allele frequencies, also haplotype blocks were determined in the Lithuanian population according to the list of 60 SNPs associated with CHD. The number of risk alleles per person was determined. The intrapopulation comparison of allele frequencies and haplotype blocks was performed. Allele frequencies were compared with different populations of European ancestry. The association analyses for new loci and candidate gene identification were performed. It was revealed that the common and unique genetic disease architecture variants for different populations exist. Regarding the genetic structure and diversity of the risk SNPs of CHD, Lithuanian population as compared with the European populations falls into the Northern-Southern gradient showing that the Lithuanian gene pool could have experienced the geographical climate and ecological influence during the evolution process. Considering the risk allele number per person of the investigated SNPs, the majority of Lithuanian population individuals have a relatively average risk of developing CHD. Association analyses showed eight new loci associated with CHD, four of which were confirmed and ITPR2 and FBXL17 were found to be the putative candidate genes that could participate in the pathogenesis of CHD and atherosclerosis. / Siekiant papildyti žinias apie genetinę koronarinės širdies ligos (KŠL) architektūrą, užsibrėžta atlikti žinomų genetinių sričių siejamų su KŠL analizę ir naujų genetinių sričių siejamų su šia liga paiešką Lietuvos populiacijoje. Pagal atrinktas žinomas 60 genetinių sričių, siejamų su rizika susirgti KŠL, tiriamiems asmenims nustatyti genotipų ir alelių dažniai, sukonstruoti haplotipų blokai, atliktas vidupopuliacinis alelių dažnių ir haplotipų blokų palyginimas, tarppopuliacinis alelių dažnių palyginimas, nustatytas rizikos alelių tenkančių asmeniui pasiskirstymas populiacijoje. Nustatyta, kad skirtingoms populiacijoms yra būdingi tiek bendri, tiek ir unikalūs genetinės architektūros vienetai, o bendros Lietuvos lietuvių populiacijos genetinę struktūrą ir įvairovę pagal tirtus žymenis galima orientuoti gradientiškai Europos Šiaurės-Pietų kryptimi, tai aiškinant geografinių platumų lemiama klimato ir ekologijos įtaka genofondui evoliucijos eigoje. Pagal tirtų rizikos alelių skaičių tenkantį asmeniui, daugiausia asmenų tirtoje Lietuvos lietuvių populiacijoje turi vidutinę riziką susirgti KŠL. Genetinės asociacijos analize nustatytos aštuonios potencialios naujos kandidatinės su KŠL asocijuotos genetinės sritys, iš jų patvirtintos – keturios, o ITPR2 ir FBXL17 genai yra galimi genai kandidatai dalyvaujantys KŠL ir aterosklerozės patogenezėje.

Siekiant papildyti žinias apie genetinę koronarinės širdies ligos (KŠL) architektūrą, užsibrėžta atlikti žinomų genetinių sričių siejamų su KŠL analizę ir naujų genetinių sričių siejamų su šia liga paiešką Lietuvos populiacijoje. Pagal atrinktas žinomas 60 genetinių sričių, siejamų su rizika susirgti KŠL, tiriamiems asmenims nustatyti genotipų ir alelių dažniai, sukonstruoti haplotipų blokai, atliktas vidupopuliacinis alelių dažnių ir haplotipų blokų palyginimas, tarppopuliacinis alelių dažnių palyginimas, nustatytas rizikos alelių tenkančių asmeniui pasiskirstymas populiacijoje. Nustatyta, kad skirtingoms populiacijoms yra būdingi tiek bendri, tiek ir unikalūs genetinės architektūros vienetai, o bendros Lietuvos lietuvių populiacijos genetinę struktūrą ir įvairovę pagal tirtus žymenis galima orientuoti gradientiškai Europos Šiaurės-Pietų kryptimi, tai aiškinant geografinių platumų lemiama klimato ir ekologijos įtaka genofondui evoliucijos eigoje. Pagal tirtų rizikos alelių skaičių tenkantį asmeniui, daugiausia asmenų tirtoje Lietuvos lietuvių populiacijoje turi vidutinę riziką susirgti KŠL. Genetinės asociacijos analize nustatytos aštuonios potencialios naujos kandidatinės su KŠL asocijuotos genetinės sritys, iš jų patvirtintos – keturios, o ITPR2 ir FBXL17 genai yra galimi genai kandidatai dalyvaujantys KŠL ir aterosklerozės patogenezėje. / This dissertation should supplement the knowledge of the genetic coronary heart disease (CHD) architecture by analysing known common variation as well as finding novel associated loci and genes. Genotype and allele frequencies, also haplotype blocks were determined in the Lithuanian population according to the list of 60 SNPs associated with CHD. The number of risk alleles per person was determined. The intrapopulation comparison of allele frequencies and haplotype blocks was performed. Allele frequencies were compared with different populations of European ancestry. The association analyses for new loci and candidate gene identification were performed. It was revealed that the common and unique genetic disease architecture variants for different populations exist. Regarding the genetic structure and diversity of the risk SNPs of CHD, Lithuanian population as compared with the European populations falls into the Northern-Southern gradient showing that the Lithuanian gene pool could have experienced the geographical climate and ecological influence during the evolution process. Considering the risk allele number per person of the investigated SNPs, the majority of Lithuanian population individuals have a relatively average risk of developing CHD. Association analyses showed eight new loci associated with CHD, four of which were confirmed and ITPR2 and FBXL17 were found to be the putative candidate genes that could participate in the pathogenesis of CHD and atherosclerosis.

Disertaciją Sistemos architektūra, grindžiamos žinių valdymo procesais sudaro šie skyriai: 1. Įvadas. 2. Žinių valdymas bei žinių valdymo technologijos. 3. Žinių valdymo sistemų ir jų architektūrų analizė. 4. Sistemos architektūra, grindžiamos žinių valdymo procesais. 5. Žinių valdymo sistemos taikymas organizacijose. 6. Bendrosios išvados. Įvadas apima tyrimo aktualumą, mokslinį naujumą, darbo tikslus ir uždavinius, praktinę tyrimo vertę bei aprobavimą tarptautinėse konferencijose ir seminaruose. Pirmame skyriuje „Žinių valdymas ir žinių valdymo technologijos“ pateikiamas žinių valdymo sąvokos apibrėžimas, apie kurį diskutuoja daugelis autorių, dirbančių mokslo ir pramonės srityse. Žinių valdymas pradedamas nagrinėti nuo žinių apibrėžimo ir jo interpretavimo, plačiai aptariamo literatūroje. Tuomet pereinama prie priemonių, padedančių įdiegti žinių valdymą praktikoje. Antrame skyriuje „Žinių valdymo sistemų ir jų architektūrų analizė“ analizuojamos kitų tyrėjų veikaluose siūlomos žinių valdymo sistemų architektūros. Klasifikuojami ir tiriami tokių sistemų arba sprendimų pavyzdžiai, suskirstant juos į komercinius ir atvirojo kodo šaltinius. Išanalizavus egzistuojančias žinių valdymo sistemų architektūras, trečiame skyriuje „Sistemos architektūra, grindžiamos žinių valdymo procesais“ siūloma žinių valdymo sistemos architektūra, sutelkta į žinių valdymo procesus. Tuomet apibūdinamos informacinės ir komunikacinės technologijos, kurias galima taikyti kiekvienam žinių valdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis “A system architecture centred on knowledge management processes” consists of these chapters: 1. Introduction. 2. Knowledge management and knowledge management tools. 3. Analysis of knowledge management systems, their architectures and solutions. 4. A system architecture centred on knowledge management processes. 5. Knowledge management implementations in organizations. 6. General conclusions. The introduction chapter covers relevance, tasks, object, scientific novelty and practical value of the research, and work approbation in international conferences. The first chapter presents knowledge management definitions discussed by many authors in academia and industry. To enter into this subject, knowledge determinations and interpretations widely discussed in literature are analysed. Later, tasks which knowledge management solves in organizations and tools which help to put it into practice are discussed. In the second chapter architectures of knowledge management systems suggested by other researchers in literature are investigated. Thereafter, a classification of them and an investigation of examples of such systems or solutions are made. After the analysis of knowledge management discipline and existing knowledge management system architectures, an architecture for knowledge management systems which is knowledge management processes centred is suggested in the third chapter. Then, specifications of information and communication technologies which could be used... [to full text]

Šiuolaikinio verslo sektorius yra labai sudėtingas, kadangi daugybė programinės ir kompiuterinės įrangos yra naudojama skirtingose platformose: internetinių sistemų bendravimui, verslo sistemų integravimui ir t. t. Dauguma šiuolaikinės programinės įrangos priklauso paskirstytų sistemų tipui. Ją sudaro kliento-serverio architektūra. Nagrinėjant konkrečią paskirstytą sistemą, joje klientų ir serverių kiekis gali būti gausus. Tokio tipo sistemos turi labai daug privalumų, tačiau turi ir trūkumų. Paprastai paskirstytas sistemas sudaro ne viena duomenų bazė, veikia daug servisų, kurie ne visada gali būti pasiekiami, visa tai yra galimų klaidų šaltinis. Kliento programinė įranga bendrauja tarp įvairių programinės įrangos komponentų (pavyzdžiui servisų), kaip ir jie tarpusavyje, naudodama nuotolinių procedūrų kvietimo technologijas ir žinutes. Naudojant žinučių technologiją, bendravimas tarp servisų gali būti daug patikimesnis, kadangi ši technologija užtikrina žinutės pristatymą, net ir tada, kai gavėjas yra už ryšio ribų. Šiuolaikinėse servisais paremtose sistemose, bendravimas tarp komponentų yra paremtas žinučių, naudojančių eiles, metodu. Šiame darbe bus nagrinėjama bendravimo tarp komponentų technologija, kuri paremta žinutėmis. Taip pat bus apžvelgiamos ir nagrinėjamos trečių šalių sukurtos, nemokamos technologijos, kurios skirtos bendravimui tarp paskirstytų sistemų komponentų žinučių metodu. Kadangi magistrinio darbo sistema buvo sukurta naudojant Microsoft technologijas... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays a lot of systems are residing in distributed environments. These systems are composed of the client side software and server side software. That is called distributed systems architecture. Those types of systems can contain many services and many clients and may be substituted of many databases and many services. Distributed software components do not always run at the same time, networks, especially wide-area networks, are not always available and reliable. These parts communicate using remote procedure calls, or request/response messages and message queues. In this work we research third party components which are used to communicate between parts of distributed systems using messages and Microsoft message queues. The research is performed on two chosen components, which best fits in the developed system’s context. The choice of components and research based on usability problems using developed system called Business layer framework. The obtained results evaluated using user recommendation form.

Bendrojo lavinimo mokykla yra vaikų ir jaunimo ugdymo bei suaugusiųjų švietimo įstaiga, teikianti bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Mokyklos prasmė yra ypatinga. Aplinka, kurioje vaikas būna didžiausią dienos dalį, tai ne tik estetiškas vaizdas, bet ir emocinė terpė, nuo kurios priklsauso moksleivių fizinė, psichinė, dvasinė, intelektinė, emocinė gerovė. Todėl labai svarbu kokioje aplinkoje vyksta ugdytinių bei ugdytojų darbo procesas. Sudarius jiems visas reikalingas sąlygas šis procesas vyks sklandžiau. Standartų kaip kūrti ir valdyti mokyklos aplinką nėra. Kiekviena ugdymo įstaiga savo aplinką tvarko taip, kaip tai suvokia, pagal turimas galimybes ir sąlygas. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti dabartinę Lietuvos kaimo mokyklų išorinės aplinkos (eksterjero) būklę ir jos formavimo galimybės. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo keliami sekantys uždaviniai: 1) išanalizuoti kaimo mokyklų esamą išorinės aplinkos (eksterjero) būklę; 2) pateikti kaimo mokyklų teritorijų formavimo pasiūlymus. Atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaimo mokyklų išorės aplinka nėra pakankamai tvarkoma, o dažnai net neatitinka higienos ir saugos reikalavimų. Dėl lėšų stokos mokyklos teritorijos nepasižymi gražiu landšaftu ir neturi reikalingiausios ir būtiniausios įrangos. Kaimo švietimo įstaigos pakankamai dažnai nėra pajėgios ugdyti vaiką estetiškai sutvarkytoje aplinkoje, o tokių mokyklų bendruomenėje neatsiranda žmonių su pakankamom žiniom kaip kurti ir formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / General education school is institution for children, junior and adult, which gives primary, basic and secondary education. The point of school is very special. Environment where child spent his most part of the day is not only aesthetic view but emotional environment – from which belongs schoolchildren’s state of mind, morale, intellectual, emotional welfare. So atmosphere is very important for working process. We don’t have standard how we must create and hold school’s atmosphere. Each institution make it how it is possible and how its better for students. The goal of this work to ascertain environment of Lithuanian schools in village and their formative opportunity. For the attainment of purpose was thought about such tasks as: 1) to analyze external ( exterior) village school’s condition, 2) to represent formative suggestion . After research i understand that external environment of Lithuanian schools is not so good, often even below standard of hygiene and safety. Schools don’t have enough money to make nice landscape, don’t have primary commodities. Education offices in village cant to give such opportunity to educate student in aesthetically ordered environment, and school’s community can’t to do this because they don’t have enough knowledge about how to make or create modern landscape in school territory.

Modeliais grįstas programų kūrimas yra vienas naujausių abstrakcijos pakėlimo būdų programų kūrimo procese. Jis kai kuriais atvejais leidžia pagreitinti programų kūrimo procesą net iki 10 kartų. Šiame darbe analizuojamas dviejų modeliais grįstų metodų taikymas dokumentų valdymo sistemų kūrime – tai apibendrinta modeliais grįsta architektūra (MDA) ir dalykinei sričiai specifinis modeliavimas (DSM). Darbe rasite tiek teorinius šios temos aspektus, tiek ir praktinius bandymus. Teorinėje dalyje apibrėžta dokumentų valdymo sistema – jos pagrindinės funkcijos bei savybės. Taip pat išskirti pagrindiniai modeliais grįstų metodų privalumai ir trūkumai. Praktinių bandymų metu atsiskleidžia tikroji metodams skirtų palaikyti įrankių vertė. MDA įrankių atveju realiai pamatysite, kokios pagalbos galima laukti iš jų spartinant programų kūrimą. Tuo tarpu analizuojant DSM galimybes buvo sukurtas pilnai funkcionuojantis įrankis skirtas dokumentų valdymo sistemoms kurti, kuris leidžia sumodeliuoti dokumentų valdymo sistemų duomenų sluoksnį, sugeneruoti jo kodą bei duomenų bazių schemą. DSL kalbos kūrimo žingsnių aprašymas gali būti naudojamas kaip pagrindas kitų dalykinių sričių kalbų kūrimui, o sukurta kalba gali būti praplėsta iki tokio lygio, kokio reikia, ir naudojama dokumentų valdymo sistemų kūrime. / Model Driven Development is one of the newest ways to increase level of abstraction in software development process. In some cases it allows to increase productivity up to 10 times. This work analyzes usage of two model driven methods in the creation of document management systems. They are, unified Model Driven Architecture (MDA) and Domain Specific Modeling (DSM). You will find both, theoretical and practical aspects of this topic. Theoretical part consists of a definition of document management system, its functions and characteristics. It also contains main advantages and drawbacks of model driven methods. During practical experiments the real value of method supporting tools is revealed. In case of MDA tools, you will see what help can you expect while increasing productivity. Whereas while analyzing DSM possibilities the fully functional tool for modeling document systems was created. It allows creating a model of a data layer, generating its source code and database scheme. The description of DSL creation steps can be used as a base for other domains, and created language can be extended as much as needed and used to create document management systems.

Modeliais grįsta sistemų architektūra (MDA) yra „Object Management Group“ (OMG) konsorciumo iniciatyva apibrėžti naują požiūrį į programų sistemų kūrimą remiantis modeliais ir automatizuota jų transformacija į programinį kodą. Siekdama standartizuoti šį požiūrį, OMG patvirtino visą eilę standartų, bet esminiai MDA principai ir praktikos glūdi modeliais grįstame sistemų kūrimo stiliuje, kuris yra fundamentalus programų sistemų inžinerijoje. MDA idėjos, pradžioje sukėlusios didelį entuziazmą IT bendruomenėje, ilgainiui peraugo į skepticizmą ir kai kurie autoriai atvirai pradėjo abejoti modeliais grįsto sistemų kūrimo perspektyva. Šiame darbe analizuojamos praktinio MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese aspektai ir galimybės, analizuojami galimi sprendimai ir kliūtys, dėl kurių MDA požiūris gali būti sunkiai pritaikomas. Įvairių autorių įvardijami praktiniai MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese sunkumai, didelės tam reikalingos investicijos, pastangos ir resursai, tinkamų instrumentų trūkumas, didelė standartų įvairovė ir sudėtingos technologijos iš dalies lėmė išaugusį skepticizmą MDA paradigmai. MDA apibrėžia naujus sistemų kūrimo principus ir standartais apibrėžia technologijas, kurios pagrindžia šiuos principus. Tai neišvengiamai įtakoja patį programų sistemų kūrimo procesą, kuris turi pasipildyti naujomis veiklomis, praktikomis ir technologijomis, kaip kurti sistemas taikant MDA požiūrį. Šiame kontekste būtinas tam tikras pragmatinis požiūris į MDA ir su juo... [toliau žr. visą tekstą] / Model Driven Architecture (MDA) is an approach to using models in software development, which states that models and model-based transformations are a key part of effective automated software development. The Object Management Group (OMG) has defined standards for representing MDA models, but the principles and practice of MDA are rooted in model-based styles of development that have been fundamental to software engineering from its earliest days. Unfortunately, early enthusiasm for Model Driven Architecture (MDA) has dissipated to the point that many people are openly skeptical of the value of any model-driven approach. This paper examines the practical realities of MDA, difficulties and challenges in adopting an MDA approach to software engineering process. While MDA requires additional efforts and high investment to be adopted in software engineering process, it doesn’t provide any means or guidelines for this. This paper argues that to be successful, a pragmatic MDA approach must be executed in context of a sound Enterprise Architecture providing an integrated business architecture and governance structure that enables an organization to respond to business requirements quickly and appropriately.

Tradicinės x86 architektūros spartinimui artėjant prie galimybių ribos, kompanija Intel pradėjo kurti naują IA-64 architektūrą, paremtą EPIC – išreikštinai lygiagrečiai vykdomomis instrukcijomis vieno takto metu. Ši pagrindinė savybė leidžia vykdyti iki šešių instrukcijų per vieną taktą. Taipogi architektūra pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leido efektyviai spręsti su kodo optimizavimu susijusias problemas tradicinėse architektūrose. Tačiau kompiliatorių optimizavimo algoritmai ilgą laiką buvo tobulinami tradicinėse architektūrose, todėl norint išnaudoti naująją architektūrą, reikia ieškoti būdų tobulinti esamus kompiliatorius. Vienas iš būdų – kompiliatoriaus vidinių parametrų atsakingų už optimizacijas reikšmių pritaikymas IA-64. Būtent toks yra šio darbo tikslas, kuriam pasiekti reikia išnagrinėti IA-64 savybes, jas vėliau eksperimentiškai taikyti realaus kodo pavyzdžiuose bei įvertinti jų įtaką kodo vykdymo spartai. Pagal gautus rezultatus nagrinėjami kompiliatoriaus vidiniai parametrai ir su specialia kompiliatorių testavimo programa randamas geriausias reikšmių rinkinys šiai architektūrai. Vėliau šis rinkinys išbandomas su taikomosiomis programomis. Gauto parametrų rinkinio reikšmės turėtų leisti generuoti efektyvesnį kodą IA-64 architektūrai. / After performance optimization of traditional architectures began to reach their limits, Intel corporation started to develop new architecture based on EPIC – Explicitly Parallel Instruction Counting. This main feature allowed up to six instructions to be executed in single CPU cycle. Also this architecture includes more features, which allowed efficient solution of traditional architectures code optimization problems. However for long time code optimization algorithms have been improved for traditional architectures only, as a result those algorithms should be adopted to new architecture. One of the ways to do that – exploration of internal compilers parameters, which are responsible for code optimizations. That is the primary target of this work and in order to reach it the features of the IA-64 architecture and impact to execution performance must be explored using real-life code examples. Tests results may be used later for internal parameters selection and further exploration of these parameters values by using special compiler performance testing benchmarks. The set of those new values could be tested with real life applications in order to prove efficiency of IA-64 architecture features.