Although new methods of information systems engineering are being researched and developed, they are empirical in nature. The problem domain knowledge acquisition process relies heavily on the system analyst and user; therefore it is not clear whether the knowledge of the problem domain is comprehensive. This may lead to occurrence of logical gaps, misinterpretation of system requirements, thus causing issues for project. The research work is meant to develop new IS engineering method that will allow validation of the problem domain knowledge against formal criteria. In order to create such method basic principles of Knowledge Based ISE and Model Driven ISE were combined. By combining the two approaches Knowledge Based MDA method was created that extends traditional MDA with Enterprise Model. During the research Knowledge Based MDA tool’s prototype, that is capable of partly automating Knowledge Based MDA process, was created. The efficiency of Knowledge Based MDA method was validated by creating real life application for mobile devices. During the empirical research it was established that by using developed method software requirements quality is improved and comprehensive documentation is created (due to Enterprise Model based validation), occurrence of logical gaps between software development stakeholders is reduced, time consumption needed for creation of application for multiplatform systems is reduced (due to automated code generation and shorter testing stage). / Šiuolaikiniai IS inžinerijos metodai yra nuolat vystomi ir tobulinami, tačiau iš esmės jie yra grindžiami empiriniais procesais. Empiriškai išgautų žinių kokybė gali būti nepakankama sėkmingam projekto įgyvendinimui, nes netikslus vartotojo reikalavimų specifikavimas neigiamai įtakoja visus programinės įrangos kūrimo etapus, o tai didina projekto įgyvendinimo riziką. Disertacinis darbas skirtas sukurti IS inžinerijos metodą, kuris įgalintų empiriniais būdais surinktas dalykinės srities žinias patikrinti formalių kriterijų atžvilgiu. Metodui sukurti buvo apjungti žiniomis grindžiamos ir modeliais grindžiamos IS inžinerijos principai. Šiuo tikslu klasikinis MDA procesas buvo papildytas pagrindiniu žiniomis grindžiamos IS inžinerijos komponentu – veiklos modeliu. Darbo metu buvo sukurtas žiniomis grindžiamo MDA metodo dalykinės programos prototipas, kuris iš dalies automatizuoja siūlomo metodo procesą. Žiniomis grindžiamo MDA metodo efektyvumas buvo patikrintas jį taikant eksperimentinio tyrimo atlikimui, kurio metu buvo sukurta pašto siuntų stebėjimo programėlė. Tyrimo metu nustatyta, kad tikslinga taikyti žiniomis grindžiamą MDA metodą PĮ kūrime nes: 1) detaliau dokumentuojami vartotojo reikalavimai (tikrinami formalių kriterijų atžvilgiu); 2) sumažinama loginių trūkių atsiradimo galimybė (tarp programinės įrangos kūrimo dalyvių); 3) daugiaplatforminiuose sprendimuose sumažinamos projekto įgyvendinimo laiko sąnaudos (dėka automatinio kodo generavimo iš patikrintų modelių).

Šis magistro darbas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų informacinės sistemos projekto dalies mokslinis tyrimas, analizė ir įgyvendinimo aprašymas. Projekto metu įgyvendinama daug funkcijų. Vienos turėjo prototipus liktinėje sistemoje ir buvo papildomos naujais reikalavimais, kitos įgyvendintos pagal naujai surinktus reikalavimus. Šiame magistro baigiamajame darbe ištirta LSMUSIS studijų programos dalyko aprašo informacijos patalpinimo, apdorojimo, atvaizdavimo architektūra. Išanalizuotas faktinis dalyko aprašo posistemės naudojimas ir ryšių vienas su daug poreikis, pridedant klasifikuotą informaciją. Identifikuoti įgyvendinto modulio privalumai ir trūkumai, numatytos tolimesnės plėtros gairės. Ištirtas aprašas galėtų pasitarnauti universitetų analizės, siekiant apjungti Kaune egzistuojančius universitetus, metu. Sistemos projektavimo darbai buvo atliekami naudojant MagicDraw įrankius, programavimas atliktas naudojant VisualStudio, programuojama C# kalba, reliacinė duomenų bazė kurta SQL serveryje, tyrimai atlikti naudojant SQL užklausas bei VisualStudio įrankius. Magistro studijų metu tobulinama proceso kokybė, gilinamasi į naujausias technologijas. / This Master thesis is part of the Lithuanian University of Health Sciences Information System project of the research, analysis and implementation. The project implemented a number of functions. One had prototypes in residual system and was added with new requirements, while others were implemented with newly collected requirements. In this Master thesis it is explored study program’s subject description for placement the information, processing, rendering architecture. Analyzed the actual subject description of the subsystem, and the need of connections one with many, for the addition of classified information. The strengths and weaknesses of the module, further developments are identified. This study could serve in university analysis, as it is planned to combine the existing universities in Kaunas. System design work was conducted using MagicDraw tools, programming was performed using Visual Studio, programmed in C # language, a relational database was created in SQL Server, studies were carried out using SQL queries and Visual Studio tools. During Master studies process quality is improved, attention is paid to the latest technologies.

2009 m. Vilnius taps Europos kultūros sostine. Tai svarbus įvertinimas, rodantis visos Europos pasitikėjimą mumis kaip išsivysčiusia valstybe, kurioje verda aktyvus kultūrinis gyvenimas. Šis įvertinimas tartum simbolizuoja, kad mes žinome ar bent jau esame susipažinę su savo valstybės kultūra istorijos tėkmėje, sugebame ne tik išsaugoti, bet ir sąmoningai bei tikslingai panaudoti paveldą. Šiandien būdas susipažinti su senąja vandens tiekimo ir apšvietimo technika, galima sakyti, yra vis dar paties susidomėjusio reikalas. Nepaisant padidėjusio susidomėjimo technikos paveldu, šios kol kas specifinės paveldo srities populiarinimas žengia pirmuosius lėtus žingsnelius. Šio darbo objektas – technikos paveldas, o tiksliau apšvietimo ir vandens tiekimo įranga Vilniaus mieste. Iš karto reikia pastebėti, kad tai gana specifinė sritis, nes susijusi su buitimi. Buitis kaip kasdienybės elementas nėra ir niekuomet nebuvo vertinama. Miesto ūkio elementai jų panaudojimo metu niekuomet neturi išliekamosios vertės ir išlieka „nepastebimi“. Tuo labiau į juos nežiūrima kaip į kultūrinį reiškinį. Kasdieninio buitinio gyvenimo istorija, jo reikšmė ir įtaka to meto kultūrai yra tiriama praėjus kelioms dešimtims, o dažniausiai ir šimtams metų. Tai yra būdinga ne tik praeities kartoms, bet ir mums. Buitis tampa istorija tik pasikeitus aplinkai, kuri, reikia pastebėti, šiandien kinta daug sparčiau nei vos prieš šimtmetį. Dėl šios priežasties didžioji dalis technikos paveldo mums šiandien pažįstama tik... [toliau žr. visą tekstą] / In 2009 Vilnius is publicized as European Cultural capital. It means that our country lives an active cultural life. It’s like a present to us symbolizing that Lithuanians understand their history, culture and heritage; that they know how to save and use it for esthetical, financial, cultural or other purposes. Object of this work – technical heritage, specifically street lighting and water supply equipment in Vilnius. This is a range of small technical heritage directly related with domestic daily life that means no attitude for saving it like a worth thing. It’s not only nowadays problem. Domestic life attributes like lanterns, street lamps, water pumps, water towers, water wells and etc. has never been saved as cultural heritage as it was used constantly. Only becoming history known by the archival documents and iconography, domestic equipment sometimes attains attention. Paradoxical, but only when we have almost nothing left, we try to save it. At the moment we have 12 Vilnius water supply and street lighting objects written into Cultural heritage register – Verkiai manor lantern poles, 1 water pump, 4 water towers, 5 water mills and Vingriai spring reservoir. It’s a little number of technical heritage left, but it shows that we do remember it and somehow try to keep it for future. At the moment all the water towers, water pump and Pučkoriai water mills are saved only by not letting them to demolish. Today these objects give no any information. Better situation is with... [to full text]

Iš žmonėms projektuojamų pastatų galima nesunkiai nuspręsti, koks tos socialinės grupės gyvenimo stilius, vertybės ir siekiai. Vertinti architektūrą – reiškia vertinti žmonių kultūros lygį, technologinius pasiekimus ir pažangos kryptį – ar ji koncentruota tik į dabartinių poreikių tenkinimą, ar atsižvelgiama ir į aplinkos tausojimą, jos puoselėjimą. Pastaruoju metu ryšį su aplinka ir žmonių socialumą galima apibrėžti vienu terminu – tvarumas. Šio termino esmė yra trijų sąvokų – socialumas, ekologiškumas ir ekonomiškumas (racionalumas) – ryšys ir tarpusavio proporcija. Tad tvari architektūra – žmonių socialumą skatinanti, draugiška aplinkai ir racionali architektūra. Iš šio žodžio junginio – tvari architektūra – kyla baigiamojo darbo tema ir problematika. Tad tyrimo objektas – tvari architektūra ir jos pritaikomumas Lietuvoje. Tyrimo tikslas – išaiškinti žodžio tvarumas praktines ir teorines suvokimo bei panaudojimo galimybes. Tuomet rasti neracionaliai išnaudotą vietą miesto centre. Joje sukurti mišrios paskirties architektūrinį objektą, kuris nagrinėjamas pagrindiniais aspektais – ekologija, socialumu ir ekonomija, o taip pat ir estetiniu, bei kontekstualumo atžvilgiu būtų ženkliai pranašesnis už buvusią struktūrą. Tyrimo rezultatas – suprojektuotas mišrios paskirties pastatas Vilniaus Naujamiestyje. Šiame pastate numatyta gyvenamoji ir visuomeninė funkcijos. Jos užtikrina nuolatinį žmonių srautą, kuris didina individų socialumą, saugumą bei patrauklumą komercinių veiklų... [toliau žr. visą tekstą] / By analyzing buildings it is easy to decide what the social group life style, values and aspirations are. To judge architecture means to assess the cultural level, technological achievement and civilization progress in the direction - whether it is focused only on the current needs, or takes into account environmental sustainability and its nurturing. Recently, the relationship with the environment and people's sociability can be defined in one term - sustainability. The essence of the term lies in three concepts - sociability, ecology, cost-effectiveness (rationality) and their interconnection. Sustainable architecture promotes sociability, consciousness to the environment and does not require a lot of resources. This compound word - sustainable architecture is my thesis theme and main topic. So the study object is sustainable architecture and its application in Lithuania. The aim of this work is to explain the word sustainability in practical and theoretical means. Next step is to find irrationally used site near the city center. Finally create there a mixed-use architectural object, which may be examined in ecological, social, economic, aesthetic and contextual aspects. In all those points new structure should be significantly better than the previous one. Research result is a mixed-use building designed in the Naujamiestis district of Vilnius. This building consists of residential and public functions. These functions ensure a continuous flow of people, which increases... [to full text]

Rokiškis – Lietuvos miestas, turintis gana nemažą skaičių architektūros paveldo objektų. Pradedant seniausią miesto istoriją (nuo XVI a.) liudijančiais didingais statiniais, žyminčiais žinomų Lietuvos didikų giminių gyvenimą ir veiklą šioje vietovėje, baigiant objektais, atsiradusiais jau XXI amžiuje. Deja, ne visų laikotarpių architektūrinis palikimas visuomenėje yra pripažintas kaip paveldas. Neįvardintos objektų vertės komplikuoja ir jų išsaugojimo klausimus – nesuvokiant, jog statinys yra vertingas, žymintis vietovės tapatumą, išskiriantis ją kitų šalies miestų kontekste, jis yra pasmerktas laikui bėgant sunykti. Darbe „Rokiškio architektūros paveldas ir jo animavimo galimybės“ mėginama įvertinti Rokiškio architektūros paveldą. Išskiriamos ir pristatomos mieste esančios architektūros paveldo rūšys, nustatomas jų autentiškumo laipsnis. Taikant teorinius verčių nustatymo principus, tam tikriems Rokiškio architektūros objektams bus priskiriamos vertės, žyminčios miesto paveldo įvairovę ir galinčios būti pagrindu konkretiems paveldo objektams išsaugoti. / Rokiškis is Lithuanian city which has quite large number of architectural heritage. Starting with magnificent buildings certifying the oldest history of the city (from the sixteenth century), which mark prominent Lithuanian nobility's relatives life and activity in this vicinity, ending with objects, arising in twenty-first century. Unfortunately, architectural legacy of not all periods in society is recognized as heritage. Unannounced value of objects complicates and their preservation issues - without realizing that the construction is valuable, represents locality identity and distinguishes it in the context of other cities in the country, it is condemned to further degradation. The thesis „Rokiškis architectural heritage and its animation opportunities” will do the attempt to evaluate Rokiškis architectural heritage. Types of architectural heritage in the city are distinguished and presented, their degree of authenticity was determined. Applying the determination principles of theoretical values, values will be assigned to certain Rokiskis architectural objects, identifying the diversity of heritage in city and also these values can be the basis of concrete heritage objects preservation. Also this final thesis will try to analyze the situation of Rokiškis architectural heritage recovery. According to the foreign and local examples, proposals and recommendations will be given to projects of objects’ animation and activities that can occur on the initiative of local... [to full text]

Lietuvos miestų priemiesčiai nėra susilaukę didelio mokslininkų dėmesio. Daugiausia tyrinėjami senamiesčiai, naujamiesčiai ir kiti vertingų architektūrinių savybių turintys rajonai. Tuo tarpu miestų pakraščiai užmirštami. Žemieji Šančiai yra nagrinėti istoriniu požiūriu, taip pat kaip Kauno tvirtovės dalis, tačiau apie urbanistinę raidą ir medinio užstatymo ypatybes, informacijos beveik nėra. Žemieji Šančiai pasižymi savitu urbanistiniu tinklu, kuris nuo XIX a. pab. klostėsi savaimingai. Nors Pirmosios Lietuvos Respublikos metu buvo bandymų priemiestį perplanuoti, tačiau dėl tankaus rajono užstatymo, to padaryti nepavyko. Žemuosiuose Šančiuose dominuoja medinis užstatymas. Pagrindiniai pastatų tipai: sodybiniai ir nuomojami namai. Vietomis yra išlikęs ir miestiečio namo tipas. Juozapavičiaus prospekte stovi išlikę carinės Rusijos laikotarpiu statyti puskarininkių ir geležinkeliečių namai. Daugelis namų praradę savo autentiškumą, renovuoti panaudojant šiuolaikines, ne itin tinkamas statybines medžiagas. Kai kurie namai turi keletą savininkų, kurie namų fasadus remontuoja padrikai, nederindami vienas su kitu. Todėl kartais namai atrodo neestetiškai, primena ,,kregždžių lizdus“. Žemųjų Šančių istorinės, urbanistinės ir architektūrinės savybės nulėmė tam tikrus gyvensenos ypatumus. Tankus užstatymas suformavo glaudžius santykius su kaimynais, skurdesnio ir žemesnio socialinio sluoksnio gyvenamos vietos įvaizdis nulėmė savitą vietinių gyventojų mentalitetą, prie namų esantys... [toliau žr. visą tekstą] / Suburbs of Lithuanian cities did not gain scientists’ considerable attention. Old towns, new towns and districts with other valuable architectural features are the most explored. Meanwhile, fringes of cities are forgotten. Žemieji Šanciai were researched in accordance with historical approach, as well as part of the Kaunas fortress, but there is almost no information about urban development and peculiarities of wooden building. Žemieji Šanciai has a distinctive urban network, which since the end of nineteenth century has developed self-contained. Although during First Republic of Lithuania it has been trying to redesign the suburbs, but due to dense built-up area, it was failed. Wooden buildings are dominated in Žemieji Šanciai. The main building types are homestead and rented houses. Townsman house type also remained in some places. In Juozapavičiaus avenue houses of non-commissioned officers and railway workers are standing remained and they were built during Tsarist Russia. Many houses have lost their authenticity and were renovated using modern, not very suitable for building materials. Some houses have several owners, which repair their house facades disconnectedly, do not combine one with another. So sometimes houses look non-aesthetic, remind „nests of swallows”. Historical, urban and architectural features of Žemieji Šanciai have determined certain lifestyle peculiarities. Dense building formed close relationship with the neighbors, residence image of poorer and... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama postmodernizmo stiliaus raiška privačiuose gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje, nuo XX a. 9 dešimtmečio vidurio iki 10 dešimtmečio pabaigos. Siekiant atskleisti šio stiliaus bruožus, specifiką ir kultūrinę reikšmę Lietuvoje darbe analizuojami Vakarų pasaulio (JAV, Vakarų Europos, Japonijos) privačių gyvenamųjų namų etalonai bei sąlygos, nulėmusios jų raidą. Darbe nustatoma, kad to meto socialiniai, politiniai, ekonominiai veiksniai Lietuvoje, iš esmės lėmė ir šios architektūros nepažinimą ir kritišką vertinimą. Daroma prielaida, kad dėl politinių-ekonominių veiksnių, užsienio profesinė periodika buvo viena iš pagrindinių priemonių postmodernizmo architektūrai pažinti. Todėl atliekama privačių gyvenamųjų namų publikuotų užsienio periodiniuose leidiniuose ir Lietuvoje lyginamoji analizė. Nustatomi charakteringiausi Lietuvos postmodernizmo architektūros privačių gyvenamųjų namų bruožai ir jų sąsajos su užsienio architektūra. Iš nagrinėjamų Lietuvos postmodernizmo stiliaus privačių gyvenamųjų namų išskiriami aukšto kokybinio lygio pastatai-etalonai, įvardinamos jų vertingosios savybės.Darbo apimtis – 92 p. teksto be priedo, 57 iliustr., 9 schemos, 99 bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai. / The goal of Master thesis is to investigate expression and features of postmodern style of private dwelling-houses of Lithuania, from the middle of the 9th decade to the 10th decade of the twentieth century. In order to reveal the characteristics, features and cultural significance of the style in Lithuania, the private dwelling-houses of postmodern style of the Western world (the U.S., Western Europe, Japan) are analyzed, as well as conditions which prompted their development. The paper discusses that the social, political and economic factors of Lithuania at that time, led to the suspicion and critical evaluation of postmodern architecture in general.It is assumed that due to the political-economical factors, the Western magazines were one of the main tools for Lithuanian architects to get to know postmodern architecture. Therefore, a comparative analysis between private dwelling-houses published in foreign periodicals, and of Lithuania, is conducted. Consequently the most common features of private dwelling-houses of postmodern style in Lithuania and their links with Western architecture are determined. Houses of Lithuania of high quality postmodern architecture are named, their valuable properties are defined. Thesis consists of: 92 p. text without extras, 57 pictures., 9 schemes, 99 bibliographical entries, 3 appendixes included.

Istorinė architektūrinė ir urbanistinė Laisvės alėjos visuma yra susiformavusi per tris istorinius laikotarpius: gubernijos (1847-1918), tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1990). Kiekvieną šių laikotarpių atspindi skirtingos urbanistinės ir architektūrinės transformacijos, formuojančios įvairialypę Laisvės alėjos vizualinę aplinką. Jos unikalumas – tai nuolat kintantis bendras vaizdas. Tad šioje kaitoje svarbu yra išsaugoti ne tik unikaliausius kiekvienos epochos urbanistinius ir architektūrinius bruožus, bet ir nematerialųjį paveldą - bendras gatvės kultūrines ir dvasines prasmes, kaip esminius reikšminius šios vietos identifikatorius. Laisvės alėjoje šiuo metu į Kultūros vertybių registrą yra įtraukta 19 pavienių ir kompleksinių objektų. Tai sudaro mažiau kaip 1⁄5 visų joje esančių pastatų, formuojančių vientisą perimetrinį abiejų gatvės pusių užstatymą. Tad juridiškai įteisintos vertybės atspindi tik dalį Laisvės alėjos, kaip kultūrinės vertybės, verčių. Todėl šio darbo pirmame skyriuje, remiantis šiuolaikinės paveldosaugos dokumentais ir lyginant juos su LR paveldo apsaugos dokumentais, suformuojama platesnio pobūdžio vertinimo sistema, pagal kurią pastatai įvertinami urbanistinėje, fasadinėje, tūrinėje-erdvinėje ir socialinėje dimensijose, siekiant atskleisti jų tapatumo, kontekstualumo, architektūros meninę ir retumo vertes. Pritaikius šią vertinimo sistemą kiekvienam Laisvės alėją formuojančiam architektūriniam elementui, atsiskleidė ir dominuojančios visos... [toliau žr. visą tekstą] / Historic architectural and urbanistic entirety of Laisvės avenue had been formed over three historic periods: government (1847-1918), interwar period (1918-1940) and Soviet times (1940-1990). Each of these periods is reflected by distinct urbanitics and architectural transformations shaping mixed visual environment of Laisvės avenue. Its uniqueness lies in the overall view of constant change. Therefore, such change should preserve not only unique urbanistic and architectural features of each era, but also the intangible heritage – the general meanings of street culture and spirit, as essential and relevant identifiers of this site. There are 19 separate and complex objects from Laisvės avenue included in the Register of Cultural Values. This makes less than 1⁄5 of all the buildings located in the avenue, which form an integral perimetrical development of both street parts. Thus, legally enforced values reflect only a part of values of Laisvės avenue, as a cultural treasure. Given that, the first part of this paper, with reference to the documents of modern heritage protection and comparing them with those of the heritage protection of the Republic of Lithuania, creates a broader assessment system, on the basis of which the buildings are evaluated in the urbanistic, façade, volume-spatial dimensions in pursuance of their identity, contextuality values, as well as artistic and rarity values of architecture. Upon the application of the given system on each architectural element... [to full text]

The nature of Web system development is significantly different from conventional software development. Good method for system development is needed. Analysis show, that main known system development methods are good at describing static web application aspects, but does not provide a good description for modeling web application behavioral characteristics. This work uses model driven approach as one, suitable for dealing with web application development problems. The key aspect of model driven approach is specifying system domain model independent of any particular technology (J2EE, Microsoft .NET, etc.) and then generating platform specific model or its implementation. The UML is user-friendly, easy to use and is useful for describing system effectively. Specification expressed in terms of UML can be rendered into an XML document using the OMG’s XMI DTD for UML, which makes UML suitable for model driven approach implementation. In this work, method for specifying application behavior design using UML was presented. This method gives rules for specifying web application behavior model, suitable for its implementation code generation. The main components used in today’s web application which implementation could be generated from the model were also described. It was shown, that it is possible to generate much of implementation, just using such a model representation in XMI. The main idea presented in this work is that web application development should be model driven as... [to full text]

The thesis “A system architecture centred on knowledge management processes” consists of these chapters: 1. Introduction. 2. Knowledge management and knowledge management tools. 3. Analysis of knowledge management systems, their architectures and solutions. 4. A system architecture centred on knowledge management processes. 5. Knowledge management implementations in organizations. 6. General conclusions. The introduction chapter covers relevance, tasks, object, scientific novelty and practical value of the research, and work approbation in international conferences. The first chapter presents knowledge management definitions discussed by many authors in academia and industry. To enter into this subject, knowledge determinations and interpretations widely discussed in literature are analysed. Later, tasks which knowledge management solves in organizations and tools which help to put it into practice are discussed. In the second chapter architectures of knowledge management systems suggested by other researchers in literature are investigated. Thereafter, a classification of them and an investigation of examples of such systems or solutions are made. After the analysis of knowledge management discipline and existing knowledge management system architectures, an architecture for knowledge management systems which is knowledge management processes centred is suggested in the third chapter. Then, specifications of information and communication technologies which could be used... [to full text] / Disertaciją Sistemos architektūra, grindžiamos žinių valdymo procesais sudaro šie skyriai: 1. Įvadas. 2. Žinių valdymas bei žinių valdymo technologijos. 3. Žinių valdymo sistemų ir jų architektūrų analizė. 4. Sistemos architektūra, grindžiamos žinių valdymo procesais. 5. Žinių valdymo sistemos taikymas organizacijose. 6. Bendrosios išvados. Įvadas apima tyrimo aktualumą, mokslinį naujumą, darbo tikslus ir uždavinius, praktinę tyrimo vertę bei aprobavimą tarptautinėse konferencijose ir seminaruose. Pirmame skyriuje „Žinių valdymas ir žinių valdymo technologijos“ pateikiamas žinių valdymo sąvokos apibrėžimas, apie kurį diskutuoja daugelis autorių, dirbančių mokslo ir pramonės srityse. Žinių valdymas pradedamas nagrinėti nuo žinių apibrėžimo ir jo interpretavimo, plačiai aptariamo literatūroje. Tuomet pereinama prie priemonių, padedančių įdiegti žinių valdymą praktikoje. Antrame skyriuje „Žinių valdymo sistemų ir jų architektūrų analizė“ analizuojamos kitų tyrėjų veikaluose siūlomos žinių valdymo sistemų architektūros. Klasifikuojami ir tiriami tokių sistemų arba sprendimų pavyzdžiai, suskirstant juos į komercinius ir atvirojo kodo šaltinius. Išanalizavus egzistuojančias žinių valdymo sistemų architektūras, trečiame skyriuje „Sistemos architektūra, grindžiamos žinių valdymo procesais“ siūloma žinių valdymo sistemos architektūra, sutelkta į žinių valdymo procesus. Tuomet apibūdinamos informacinės ir komunikacinės technologijos, kurias galima taikyti kiekvienam žinių valdymo... [toliau žr. visą tekstą]