Viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių biologinei įvairovei yra svetimžemių rūšių skverbimasis. Svetimžemės rūšys visame pasaulyje sukelia didelių biologinių, ekonominių ir socialinių problemų. Svetimžemiai augalai patekę į naują aplinką, greitai dauginasi, auga ir taip stelbia vietines augalų rūšis.Smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) tyrimai buvo atliekami 2007-2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesį, Vilniaus vietovėse (Aukštuosiuose Paneriuose, Verkių regioniniame parke, Salininkuose, Žvėryne, Liepkalnyje, Markučiuose, Vingio parke, Viršuliškių miške bei Lazdynų miške). Vertinant antžeminių dalių morfologinius parametrus, buvo matuojamas stiebų aukštis (nuo augalo šaknies kaklelio iki augalo viršūnės), aukštis iki žiedyno, aukštis iki pirmos šakos bei suskaičiuotos šakos. Analizuojant daigų dinamiką buvo skaičiuojami bei registruojami kas savaitę naujai išdygę daigai, taipogi buvo skaičiuojamas sėklų bei subrandinamu dėžučių kiekis, ir įvertinamas invazyvumo mastas.Išanalizavus smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) cenopopuliacjas nustatyta, kad didžiausią neigiamą poveikį vietiniams augalams sukuria antropogeniškai paveiktose teritorijose, nes čia sprigės individai sudaro ištisus sąžalynus. Daigų gausa bei išgyvenamumas aiškiai priklauso nuo mikroaplinkos, greta tarpstančių augalų poveikio, bei nuo pačių daigų tarpusavio konkurencijos. / One of the greatest threats to biological diversity is non-native species spread these days. Invasive species cause a lot off biological, economic and social problems in all around the world. When they get in to the new area, they breed and grow extremely fast and that is how they put into the shade the native species. Small balsam (Impatiens parviflora) studies were carried out in 2007-2010 (on June and August) in these Vilnius city parts: Aukštieji Paneriai, regional park of Verkiai, Salininkai, Žvėrynas, Liepkalnis, Markučiai, Vingis park, forest of Viršuliškės and Lazdynai. During the research it was measured stem height (from plant root neck to the plant apex), height to the plant inflorescence and height till the first and counted branch, in order to evaluate plant superstructure parts morfological parameters. The new sprouts that came out every week were counted and registered in order to analyze sprouts dynamic, seeds and maturation boxes quantity was counted to measure invasive level. After the research of small balsam (Impatiens parviflora) populations was found, that the greatest negative impact on native plants creates in anthropogenic affected areas because small balsam make entire beds. Sprouts abundance and survival clearly depends from microenvironment, nearby growing plants and from sprouts between competing.

Genetiškai modifikuoti augalai kuriami siekiant sukurti naujas veisles, t.y pagerinti augalų technologines ir maistines savybes. Genų inžinerijos metodais sukurta tūkstančiai naujų veislių. Tai augalai atsparūs herbicidams ir insekticidams. Nors pirmieji komerciniai GM pasėliai užauginti 1994 metais (pomidorai), 1996 metai laikomi metais, kuomet GM pasėliai pradėti auginti plačiu mastu (1,66 milijono hektarų). Nuo tada GM pasėlių auginimas augo labai staigiai ir 2005 metais tokie pasėliai užėmė 87,2 milijonus hektarų ploto. Didžiausią GM pasėlių plotą užima: soja, javai, medvilnė ir rapsai. Genetiškai modifikuoti augalai – produktas naujų technologijų. Tokie ugalai įgauna savybių kurios jiems iki tol nebuvo būdingos. GM maisto saugumas dar nėra įroditas. Tyrimai nebuvo ilgalaikiai ir pakankami. Šie augalai gali būti pavojingi tiek žmogaus sveikatai, tiek ir aplinkai. Siekiant užtikrinti, kad GM augalai ir GM produktai atitiktų nustatytas žmonių ir gyvūnų saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, būtina atlikti rizikos aplinkai, žemės ūkiui, gyvūnų ir žmonių sveikatai įvertinimą ir vykdyti monitoringą. / Genetically modified plants (GM plants) are being engineered in order to develop different new species, i.e. enhancing technological and nutrient traits. There have been engineered thousands of new plants species, employed genetic engineering methods. The dominant plants are GM herbicide tolerant plants and GM insecticide tolerant plants. Although the first commercial GM crops were planted in 1994 (tomatoes), 1996 was the first year in which a significant area 1.66 mln.ha of crops were planted containing GM traits. Since then there has been a dramatic increase in plantings and by 2005, the glogal planted area reached almost 87,2 million hectares. Almost all of the global GM crop area derives from soybeans, corn, cotton and canola. Genetically modified plants are products of new technologies. Plants develop new characteristics which were not typical of them before. Safety of GM food has not been proved. The research wasn’t long-term and sufficient enough. This plants can be dangerous for human health and for environment. In order to ensure the requirement established for safe handling, use and control of the GM plants and GM products for human and animal health end environmental protection, it is necessary to perform risk assessment posed by GM plants and GM products to the environment, agriculture and human health and to organize constant monitoring.

Darbo tikslas – surinkti ir aptarti duomenis apie vaistinius dekoratyvinius augalus, nustatyti ir pateikti jų auginimo dėsningumus Kirnaičių kaime. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kokius vaistinius augalus žmonės naudoja gydydamiesi. 2. Išsiaiškinti kaip žmonės vertina vaistinių augalų dekoratyvumą. 3. Įvertinti kokie vaistiniai augalai auginami, kaip ir kur jie išsodinti. 4. Pateikti rekomenduojamų auginti augalų sąrašą. Darbo objektu pasirinkta 50 Kirnaičių kaimo sodybų ir juose esantys gėlynai. Tyrimas buvo atliktas naudojant apklausos anketas ir dvi gėlynų tyrimo lenteles. Buvo išdalinta 100 apklausos anketų, siekiant išsiaiškinti žmonių nuomonę apie vaistinių augalų dekoratyvias savybes. Kol sodybų gyventojai pildydavo anketas, taip pat buvo pildomos dvi lentelės apžiūrint gėlynus. Viena lentele buvo siekiama išsiaiškinti kaip dažnai vieni ar kiti vaistiniai augalai yra auginami, o kita kokiu išsodinimo būdu jie dažniausiai yra auginami. Analizuojant apklausos anketos gautus rezultatus, nustatyta, kad didžioji dalis Kirnaičių kaimo gyventojų domisi vaistiniais augalais. Vaistiniai augalai jų gėlynuose sudaro trečdalį visų auginamų gėlių, iš to galima spręsti, kad yra vertinamas jų dekoratyvumas. Iš anketos gautų duomenų taip pat nustatyta, kad kuo daugiau naudojami vaistiniai augalai, tuo didesnę dalį jie sudaro gėlyne auginamų augalų. Išanalizavus pildytas lenteles nustatyti dažniausiai auginami vaistiniai augalai: Hepatica nobelis Mill., Viola tricolor L., Ruta... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the paper is to collect and discuss data about medicinal decorative plants, to establish and present the regularities of growing thereof in Kirnaičiai Village. The tasks of the study: 1. To ascertain, which medicinal plants are used by people for treatment. 2. To ascertain, how people evaluate the decorativeness of medicinal plants. 3. To assess, which medicinal plants are grown, how and where are they planted. 4. To present the list of plants recommended to grow. 50 homesteads of Kirnaičiai Village and the parterres thereof were selected as the object of the research. The research was performed using questionnaire surveys and two tables of research of the parterres. 100 questionnaire surveys were distributed in order to ascertain the peoples’ opinion about decorative qualities of medicinal plants. While the residents of the homesteads were filling the surveys, the two tables were filled too reviewing the parterres. One table was designated to ascertain how often these or that medicinal plants were grown, ant the other one – to ascertain the most usual method of growing thereof. Analysing the received results of the questionnaire survey, it was established that the most part of the residents of Kirnaičiai Village were interested in medicinal plants. The medicinal plants make one third of grown flowers in their parterres, it allows to conclude that the decorativeness thereof is appreciated. It was also established from the data received in the survey... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo „Augalų pavadinimų etimologinė motyvacija“. Darbo tikslas –augalų pavadinimus iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ suskirstyti pagal etimologinę motyvaciją. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“– lobynas, kuriame gausu plačios vartosenos lietuvių kalbos leksikos, tarp jų ir fitonimų terminų reikšmės. Norint pasiekti darbo tikslą, įgyvendinti šie uždaviniai: išrinkti ,,Dabartinės Lietuvių kalbos žodyne“ esantys augalų pavadinimai ir jų reikšmės; parengtas augalų pavadinimų etimologijos sąvadas; procentais apskaičiuoti augalų kilmės šaltiniai; remiantis literatūra, aptartos augalų pavadinimų kilmės hipotezės. Išvadose pateikti statistiniai duomenys rodo, kad iš ,,Dabartinės Lietuvių kalbos žodyno“ esančių 800 augalų pavadinimų yra: a) ~12 % senosios indoeuropiečių prokalbės žodžių; b) ~ (9%) tik baltų kalboms būdinga leksika; c) ~6% tik lietuvių kalbos leksikai būdingų žodžių; d) ~5 % baltų ir slavų kalbų bendrybių; e) ~ 49% dūrinių; f) ~ 68% Skolintinė leksika, kurios didžiąją dalį sudaro tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai ir slavizmai. Išnagrinėjus augalų pavadinimų etimologinę motyvaciją pastebėta, kad kalbininkams, įdomi ne tik augalų reikšmė, paskirtis, bet ir kilmė, leidžianti iš arčiau pažinti įvairovės pilną augalų pasaulį. Darbas gali būti naudingas leksikologijos, kalbos istorijos, terminologijos ir botanikos specialistams. / The aim of the master‘s work the main purpose of this work is to fractionate plants' names from the current Lithuanian dictionary by etymological motivation. The current Lithuanian Dictionary is a treasury rich in wide usage of Lithuanian language lexicon, including the meaning of terms as plants. In order to achieve this purpose the following tasks were implemented: some names of plants and their meanings were selected from the "current Lithuanian language dictionary"; the collection of plants' names was prepared; the percentage of origin sources of plants was calculated; the hypothesis of the plants names origin were discussed according to the literature. In conclusion, statistics says, that from 800 names of plants: a) ~12 % words are from old Indo-European parent language; b) ~ 9 % words are from Balts; c) ~ 6 % words are from Lithuanian lexic; d) ~ 5 % are from generalities of Balts and Slavs; e) ~ 49 % complex words; f) ~ 68% the lent lexicon which is consisting mainly of international words or internationalisms and slavisms. After the examination of plant names etymological motivation, it was noticed that linguists were intrested not only in the meaning of plant names, but also in the origin, allowing to acknowledge the full diversity of the plant world. This work might be useful for lexicology, the history of the language, terminology and botanical experts.

Ojectives of the work. Biodiversity of plant resources, scarce information on bioactive compounds and their properties in many species, including those growing in Lithuania, as well as increasing demand for naturalness of food were the main motivation aspects of the present study.

Pasaulyje plečiasi įvairių augalų, jų sudedamųjų dalių, fermentuotų augalų panaudojimas įvairių maisto produktų gamyboje. Augalai – natūralus, atsinaujinantis aromatinėmis, antioksidacinėmis bei antimikrobinėmis savybėmis pasižymintis maisto produktų praturtinimo šaltinis. Jie turi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Daugiausia tyrinėjamas augalų panaudojimas arbatų kompozicijose, gaiviųjų gėrimų gamyboje, konditerijoje. Pieno produktų gamyboje augalų panaudojimas mažai tyrinėjamas, tačiau perspektyvus. Darbo tikslas: Ištirti fermentinio traukinimo procesą, panaudojant fermentuotus ir nefermentuotus augalus. Ištirti nebrandintų fermentinių sūrių maistinę sudėtį, kokybę ir juslinius rodiklius. Pagaminome, tyrėme ir nustatėme nebrandintų fermentinių sūrių su fermentuotais (Glycine Max, Linum usitatissimum) ir nefermentuotais (Hibiscus rosa – sinensis, Cyclopia intermedia) augalais pH, BTR (bendrą titruojamąjį rūgštingumą), drėgmę, mikrobiologinę analizę, juslines savybes (vertinamos 5 žmonių). Apibendrinti tyrimų duomenys parodė, kad nefermentuotos H. rosa-sisnensis ir Cyclopia intermedia ekstraktai pagerino sūrių juslines savybes. Remiantis literatūros duomenimis – praturtino įvairiomis biologiškai veikliomis (aktyviomis) medžiagomis. Tuo būdu pagerino pridedamąją vertę, sūriai tapo patrauklesni vartotojams. Sūriai su fermentuotais augalais pasižymėjo savitu originaliu skoniu. Juose liko augalų (Glycine Max, Linum usitatissimum) veikliųjų dalių, padidėjo pieno rūgšties... [toliau žr. visą tekstą] / In a world there are growing variety of plants and their components, use of fermented plants in various food products. Plants – a renewable natural food source saturated with flavorings, antioxidant and anti-microbial characteristics. They have a lot of biologically active substances. Most studied plants are in the compositions of tea, soft drinks and confectionery. The use of a plants in the milk production is little studied, but still promising. The aim of work: to investigate the enzymatic clotting process using fermented and non-fermented plants. To investigate unripened cheese nutritional composition, quality and sensory characteristics. We manufactured, investigated and found unripened cheese with fermented (Glycine Max, Linum usitatissimum) and unfermented (Hibiscus rosa – sinensis, Cyclopia intermedia) plants pH, TTA, moisture, microbial analysis, organoleptic (sensory) properties (measured by 5 people). Summarized studies have shown that H. rosa-sisnensis and Cyclopia intermedia extracts of unfermented cheese improved organoleptic properties. Based on the literature – this enriched with biologically active substances. Thereby the added value improved, cheese has become more attractive to consumers. Cheese and fermented plants characterized by distinctively original taste. There remained the active parts of the plant (Glycine Max, Linum usitatissimum), increased the amount of lactic acid bacteria. In this way, cheese with fermented plants (Glycine Max, Linum... [to full text]

Master thesis describes the differences between original Polish language and regional Polish language in Mickunai. Language of Mickunai region has many fonetic, gramatic differences.

Informacijos šaltinių analizėje apžvelgti energetiniai augalai, jų fizinės – mechaninės savybės, nuėmimo bei ruošimo kurui technologijos. Apžvelgtos energetiniams augalams tinkamos ir skirtos saugyklos . Eksperimentiniais tyrimais nustatytos pagrindinės gluosnių stiebų pjaustinio biometrinės ir fizinės – mechaninės savybės: trinties savybės ir birumo kampai. Nustatyti pjaustinio laikymo ir džiovinimo technologiniai parametrai. Ištyrus trinties savybes nustatyta, kad gluosnių pjaustiniui slystant plastmasiniu paviršiumi trinties koeficientas yra mažesnis nei slystant metaliniu paviršiumi. Įvertinti pjaustinio laikymo ir džiovinimo parametrai. Nustatyta, kad pjaustinį neventiliuojamoje saugykloje kaista ir supelija. Nustatyta, kad 650±15 m3/(th) oro srautas yra per mažas, nes taip pat prasidėjo pjaustinio gedimas, tai rodo, kad šis srautas yra per silpnas, jis neužkerta kelio pelėsių atsiradimui. Todėl tikslinga naudoti 1300±20 m3/(th) ir didesnį oro srautą. Pasiūlyta saugykla saugoti 3 mėnesių kuro atsargas, kuriomis šildomas 800 m2 ploto gyvenamasis namas (saugykla bus pildoma 3 kartus per šildymo sezoną). / This work consists of 58 pages including 25th picture and 13 tables. There are 23 sources in the information sources‘ list. The work was begun 01 09 2007 and finished 19 05 2009. In the analysis of information sources the energetic plants were overlooked – their physical-mechanical characteristics, gathering and preparing for using as a fuel technologies. Also stores suitable and designed for energetic plants were overlooked. The basic biometric and physical-mechanical characteristics of willow stem chaff like frictional attributes and angle of powderiness were observed by experimental investigation. Technological parameters of chaffs‘ storage and desiccation were appointed. It was appointed while investigating that friction coefficient is lower when willow chaff is sliding through plastic surface than through metal surface. Parameters of chaffs‘ storage and desiccation were evaluated. It was appointed that chaff heats up and gets musty in the unventilated stores. 650±15 m3/(th) windblast is too weak as it also caused spoilage of chaff. It does not prevent uprise of must. It is purposeful to use 1300±20 m3/(th) and higher windblast for ventilation. The store for holding fuel resources for 800 m2 dwelling-house during three months was offered. (The store will be supported three times during the heating season).

Augalų žiedadulkių sukelta alergija tampa vis daugiau žmonių paveikiančia liga visame pasaulyje. Šiame darbe pateikiama informacija apie šienligę sukeliančius augalus ir jų populiacijų kontrolei rekomenduojamas taikyti priemones yra naudinga gyventojams ar valdininkams, siekiantiems sukurti ar sutvarkyti aplinką taip, kad ji keltų minimalią riziką pasireikšti polinozėms. Darbo tikslas – įvertinti Žarėnų ir Šakynos kaimų floros alergeninį potencialą ir pievų augalų bendrijų tvarkymo priemonių tinkamumą. Darbo uždaviniai: ištirti alergeninių žolinių augalų įvairovę Žarėnų ir Šakynos kaimuose; išanalizuoti kaimuose augančių alergeninių medžių rūšinę įvairovę ir paplitimo dėsningumus; ištirti polinozę sukeliančių piktžolių sąžalynus: jų dydžius, sudarančias rūšis ir paplitimą; nustatyti kokios alergeninių augalų valdymo priemonės (būdai) taikomos tiriamuosiuose kaimuose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šienligę sukeliantys žoliniai augalai, aptikti Žarėnuose ir Šakynoje priklauso miglinių (Poaceae (R. Br.) Bernhart), astrinių (Asteraceae Dumort.), rūgtinių (Polygonaceae Juss.), dilgėlinių (Urticaceae Juss.), gyslotinių (Plantaginaceae Juss.) šeimoms. Žarėnuose šienligę sukeliančios žolinių augalų rūšys dengia vidutiniškai 53,7% gyvenvietės pievų, o Šakynoje – 28,5%. Žarėnuose žolinių augalų alergeninis potencialas yra didesnis nei Šakynoje: vidutiniškai Žarėnuose vienam hektarui tenka 3,18 šienligę sukeliančio medžio, o Šakynoje – 1,22. Žarėnų teritorijos vienam ha tenka 30 m²... [toliau žr. visą tekstą] / Pollen allergy is an increasingly sore problem in the whole world, as an increasing number of people suffers. It is expected that the information about hay fever-causing plants and recommended measures to take for their population control will be useful for population or officials, who are trying to develop or clean up the environment to minimise risk for human health due to pollinosis. The aim of this work is to assess the allergenic potential of flora and suitability of the management measures applied for meadows in Žarėnai and Šakyna villages. The following objectives have been chosen in this work: to examine diversity of allergenic herbs plants in the villages Žarėnai and Šakyna; to analyze tree species diversity and distribution patterns in the villages; to investigate overgrowths of weeds which can causes the pollinosis: sizes, forming species and distribution; to find out what management measures for allergenic plant used in curent research areas. Results shows that hay fever-causing plants identified in Žarėnai and Šakyna belongs to families Poaceae (R. Br.) Bernhart, Asteraceae Dumort., Polygonaceae Juss., Urticaceae Juss. and Plantaginaceae Juss. Hay fever-causing plants cover approximately 53.7% of the Žarėnai village meadows and Šakyna - 28.5%. Allergenic potential of herbal plants in Žarėnai is greater than in Šakyna: there are 3.18 hay fever-causing tree per hectare, while 1.22 - in Šakyna. On average, there are 30 m2 of overgrowth per hectare in Žarėnai area... [to full text]

Atliktas tyrimas „Natūraliųjų priemonių, naudotų Pakruojo rajone 2012 ‒ 2013 m., etnofarmacinis tyrimas“, kurio tikslas buvo surinkti ir susisteminti etnofarmacinę informaciją apie Pakruojo rajone gydymo tikslais naudojamas natūralios kilmės priemones. Tyrimo uždaviniai buvo surinkti informaciją apie Pakruojo rajone dažniausiai vartojamas natūralios kilmės priemones; susisteminti surinktą etnofarmacinę informaciją; nustatyti kokios ligos dažniausiai gydomos vaistiniais augalais; nustatyti dažniausiai vartojamus vaistinius augalus; palyginti duomenis apie dažniausiai cituotas šeimas, vaistinius augalus ir ligas su 2006 m. gautais duomenimis Telšių raj. Varnių apylinkėje. Buvo sudaryta anketa ir atliekamas interviu. Respondentai buvo atrenkami pagal amžių ir taikant „Sniego gniūžtės“ atrankos metodą. Apklausta 20 respondentų (2 vyrai ir 18 moterų), kurių amžiaus vidurkis 78,15. Nustatyta, kad dažniausiai gydomos yra kvėpavimo takų ligos (24 % visų citavimų skaičiaus), virškinamojo trakto sutrikimai ( 20 % visų gydomų ligų skaičiaus), nervų ir širdies ‒ kraujagyslių ligos ( po 9 % visų citavimų skaičiaus), žaizdos, nudegimai, įkandimai, kitos traumos ir uždegimai ( 8% visų ligų citavimų skaičiaus), odos ir reumatinės ligos (sudaro po 5% visų gydomų ligų). Tyrimo metu užfiksuoti 102 vaistiniai augalai, 4 grybai, 8 gyvūninės kilmės priemonės, bei kitos priemonės, tokios kaip druska, degtinė. Taip pat palygintos, kai kurių vaistinių augalų vartojimo indikacijos su nustatytu... [toliau žr. visą tekstą] / In Pakruojis district was introduced study „Use of natural remedies in Pakruojis district ethnopharmacy study on 2012 ‒ 2013“. The aim was collect and organize ethno pharmaceutical information about natural remedies used for therapeutic purposes in Pakruojis area. Objectives of the study was collect information about natural remedies in Pakruojis area; systematized collected data; identify what kind of disease ussually treated with medicinal plants; find out the most popular medicinal plants; compare the most commonly cited family, medicinal plants and diseases with research in Telšiai region Varniai disrict on 2006. Firstly, was made a questionnaire and then conducted interviews. People were selected according age and using the „snowball“ sampling method. Interviewed 20 people ( 2 men and 18 women) with an average age of 78,15. It was found that the most commonly use are to treat the respiratory tract infection ( 24% of the total number of citations), gastrointestinal disorders ( 20% of all treated illnesses), nervous and cardiovascular disease ( both 9% of the total number of citations), wounds, burns, bites, other trauma and inflammation ( 8% of the total number of citations), skin and rheumatic diseases ( representing 5% of the treated disease). The study recorded 102 medicinal plants, 4 mushrooms, 8 animal products and other materials, such as salt, yeast, vodka. Also compared some medicinal plants use with the pharmacological effects. Most popular plants was camomile... [to full text]