Darbo objektas – delinkventinio elgesio paauglių resocializacija specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose. Darbo tikslas – atlikti nepilnamečių socializacijos veiksnių, resocializacijos sampratos ir jos sistemos, resocializacijos priemonių, taikomų specialiuose vaikų auklėjimo namuose, ypatumų analizę, taip pat ištirti specialiuose vaikų auklėjimo namuose gyvenančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Darbo uždaviniai – pateikti mokslo literatūros analizę nepilnamečio delinkventinio elgesio sampratos turinio, socialinių veiksnių reikšmės nepilnamečių socializacijos procesui, delinkventinio elgesio nepilnamečių resocializacijos sampratos ir jos sistemos Lietuvoje, taip pat resocializacijos priemonių, taikomų specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose, ypatumų klausimais; ištirti Veliučionių ir Vilniaus specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose esančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones, taip pat palyginti berniukų ir mergaičių požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Empirinio tyrimo metodika. Tyrimo duomenys buvo renkami pateikiant tiriamiesiems darbo autorės sudarytą pusiau uždaro tipo anketą. Anketos pagrindiniai klausimai buvo orientuoti į paauglių, esančių specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, mokymąsi, laisvalaikį, santykius su šeimos nariais, konfliktų sprendimo būdus, elgesio vertinimą. Tyrime vadovautasi konfidencialumo ir laisvanoriškumo principais. Duomenys apdoroti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the resocialization of teenagers with delinquent behavior in home of special care and education. The purpose of the work is to analyse the socialization factors of teenagers, socialization conception, and system measures and peculiarities of the resocialization process in the home of special care and education. In addition, to analyse the teenagers‘ opinion of the resocialization measures aplicable in the home of special care and education. The tasks of the work are to present the analysis of scientific literature which is related to particular dissection of the teenagers with delinquent behaviour and describes the basic conception of deliquent juvenile behaviour, the impact of social factors on the process of juvenile socialization, the conception of teenagers‘ with deliquent behaviour resocialization and its system functioning in Lithuania, also, to present the measures of resocialization that are taken in the home of special care and education; secondly, to inquire the opinion of the teenagers who live in the home of social care and education of the resocialization measures and compare the differences of the opinion between girls and boys living in the home of social care and education. The research data was gathered by providing respondents with a questionnaire that was prepared by the author and was of a semi-closed type. The questions given to the teenagers of the home of social and education were oriented towards studying, leisure time... [to full text]

Adolescence is the period when individuals move from being dependent children to becoming independent adults. Parents need to adapt to their adolescents' need for greater influence within the family. Resisting this change usually makes matters worse.

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus, optimizmo ir prisitaikymo mokykloje sunkumų ryšius. Tyrime dalyvavo 157, dviejų Kauno vidurinių mokyklų, dešimtos-dvyliktos klasės mokiniai. 60 vaikinų ir 97 merginos, 15-19 metų amžiaus. Tyrime naudotos metodikos – Auklėjimo stiliaus klausimynas; Scheier, Carver ir Bridges "Pataisytas gyvenimo orientacijos testas" skirtas įvertinti optimizmo lygiui; ir prisitaikymo mokykloje sunkumų subskalė iš "Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimyno". Tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, pasižymi didesniu optimizmu nei mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritarišką ar neįsitraukiantį. Tačiau nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių optimizmo lygio ir mamos auklėjimo stilių. Mokiniai, kurie savo tėvų auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų nei mokiniai, kurių tėvai taiko kitus auklėjimo stilius. Labiau optimistiški mokiniai turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų, jie geriau susidoroja su mokymosi krūviu, turi geresnius akademinius pasiekimus, tėvai ir mokytojai yra labiau patenkinti jų mokymusi, ir tokių mokinių elgesys labiau atitinka mokyklos reikalavimus. Nustatytas tėvų auklėjimo stiliaus ir mokinio prisitaikymo mokykloje sunkumų netiesioginis ryšys, kuris rodo, jog tėvų auklėjimo stilius turi įtakos mokinio optimizmui, o mokinio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse the high school students’ perceived parenting style and optimism links with school adjustment difficulties. 157 participants of two Kaunas’s High schools participated in this research. Participants were students of 10th – 12th classes. The whole part was composed of 60 boys and 97 girls from 15-19 age scale. Perceived parenting style was assessed with “Parenting style inventory”; “Life orientation Test Revised” by Scheier, Carver and Bridged was practised to evaluate optimism level; and “adjustment at school difficulties” subscale from “Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire” was examined as well. The analysis showed that high school students who perceive their father’s parenting style as authoritative are more optimistic in their lives than the students who perceive their father’s parenting style as authoritarian or neglectful. There are no statistically significant differences found between high school students’ optimism level and mother‘s parenting style. Students who perceive their parents’ parenting style as authoritative have less adjustment difficulties at school than students whose parents apply other parenting styles. Students who are more optimistic have less school adjustment difficulties, they manage to cope with the tasks more effectively, reach better academic goals, while parents and teachers are more satisfied with their studying results. More optimistic students’ behaviour is also more applied to... [to full text]

Socialinė – kognityvinė teorija akcentuoja nuolatinę individo ir jo aplinkos tarpusavio sąveiką: žmonės yra veikiami aplinkos, bet kartu ir patys renkasi veikimo būdus. Jie tuo pat metu reaguoja į situaciją ir kuria ją iš naujo, jie veikia savo aplinkoje esančių individų elgesį ir tuo pačiu formuojasi patys. Darbo objektas: ryšys tarp tėvų auklėjimo stiliaus šeimoje ir paauglių vertybių sistemos bei socialinės kompetencijos. Tyrimo problema: diktatoriška tėvų auklėjimo pozicija šeimoje ir įvairūs draudimai glaudžiai siejasi su paauglystės amžiaus tarpsnio vaikų nekontroliuojamu elgesiu bei netinkama socialine adaptacija visuomenėje. Pataikavimas ir manipuliavimas sukuria tokį šeimos klimatą, kuris trukdo paaugliui sėkmingai socialiai bręsti – paauglio iniciatyva ir savarankiškumas arba iš viso nesivysto, arba vystosi socialiai netinkama kryptimi. Tyrimo tikslas: ištirti tėvų auklėjimo stiliaus ryšį su sportuojančių ir nesportuojančių paauglių vertybių sistemos ir socialinės kompetencijos raiška. Probleminio klausimo ir iš jo išplaukiančios hipotezės formulavimas leido apibrėžti Tyrimo uždavinius: 1. Paauglių tėvų dominuojančių auklėjimo stilių (autokratinis, autoritetinis, liberalus) įvairovės atskleidimas. 2. Sportuojančių ir nesportuojančių 12 – 18 metų paauglių vertybių sistemos reikšmingumo atskleidimas ir palyginimas. 3. Sportuojančių ir nesportuojančių 12 – 18 metų paauglių socialinę kompetenciją formuojančių gebėjimų įvertinimas. 4. Įvertinti paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / Social – cognitive theory emphasizes a constant interaction of individual and his or her surroundings: people are influenced of surroundings, but also they can choose means of action themselves. They react into a situation and create it from the beginning. They influence behaviour of other individuals in their own surroundings and at the same time they develop their own behaviour. Object of research Styles of parents upbringing, value system, social competency. Problem Dictatorial or heavy – handed position of upbringing in the family and various prohibitions are connected with adolescentic age of children, who have misbehaviour and incorrect social adaptation. Indulgence and manipulation creates a climate which results to mature not successfully. Teenagers’ initiative and their independency of two ways: it develops in a wrong social way or it doesn’t develop at all. Purpose of research To investigate a relationship of parents upbringing and its style with going in for sports and not going in for sports teenagers, investigating their value system and expression of a social competence. Goals of investigation 1. Teenagers’ parents style of upbringing and its discovery of variety. 2. Going in for sports and not going in for sports 12 – 18 age teenagers a hierarchy of a valuable system, revealing and comparison. 3. Evaluate teenagers of the age 12 – 18 going in for sports and not going in for sports, their level of social competency. 4. To... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių (10-11 klasių) menkavertiškumo jausmo ir agresyvaus elgesio sąsajas su tėvų taikomais auklėjimo stiliais. Tyrime dalyvavo 240 aukštesniųjų klasių mokinių (134 merginos ir 106 vaikinai). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 17,27. Tyrimas buvo atliekamas Kauno rajono Babtų gimnazijoje ir Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje. Tyrimas atliktas taikant EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994), Lyginamojo menkavertiškumo jausmo indeksą (ang. Comparative Feeling of inferiority index. aut. Strano, Dixon, 1990), bei A. Buss ir A. Durkey metodiką (1957). Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad menkavertiškumo jausmas ir agresyvus elgesys nėra susijęs su lytimi. Taip pat nenustatyta, kad paaugliai, kurie turi išreikštą menkavertiškumo jausmą pasižymi agresyviu elgesiu. Nustatyta, kad paaugliai vaikinai, kurie mamos auklėjimo stilių suvokia kaip atstūmimo ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu menkavertiškumo jausmu. Merginos, kurios suvokia tėvų auklėjimo stilių kaip emocinės šilumos, turi labiau išreikštą menkavertiškumo jausmą. Vaikinai, pasižymintys mažesniu agresyviu elgesiu, yra linkę tėvo auklėjimo stilių suvokti kaip perdėtos globos. Paauglės merginos, kurios suvokia motinos auklėjantį stilių kaip atstumiantį ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu agresyviu elgesiu. Paauglių merginų suvokiamas tėvo emocinės šilumos auklėjimo stilius, susijęs su didesniu agresyviu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to find a connection between the inferiority and aggressiveness of adolescents (forms 10-11) and the applied parenting styles. 240 students of senior forms (134 girls and 106 boys) took part in the research. The average age of the students under research is 17.27. The research was conducted at Kaunas Region Babtai Gymnasium and Kaišiadoriai Algirdas Brazauskas Middle School. The research was carried out by means of EMBU Questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al, 1994), Comparative Feeling of Inferiority Index, authors Strano, Dixon, 1990) and A. Buss - A. Durkee method (1957). It was established after the data analysis that the inferiority and aggressiveness are not connected with the sex. It was also found out that the adolescents with a pronounced inferiority are not marked by aggressiveness. It was established that with the youngsters boys who perceive their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection have the less pronounced inferiority. The inferiority is more clearly pronounced with the girls, who take the parenting styles as emotional warmth. The boys marked by lesser aggressiveness are inclined to perceive their fathers’ style of rearing as overprotection. The girls perceiving their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection are marked by lesser aggressiveness. The girls who take the style of rearing of their fathers as emotional warmth are marked by... [to full text]

Pastaraisiais metais vis daugiau susirūpinimą kelia prastėjanti merginų sveikta (Forbes ir kt., 2004), o nepasitenkinimas kūnu siejamas su neigiama fizine ir psichine sveikata bei rizikingu elgesiu (dietos naudojimas, badavimas ir kt.), kuris susijęs su valgymo sutrikimų vystimusi, žema saviverte, depresija, savęs žalojimu ir net savižudybėmis. Darbo tikslas - ištirti merginų ir jų motinų tarpusavio santykių sąsajas su nepasitenkinimu kūnu bei motinų naudojamu auklėjimo stiliumi. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 259 II – IV klasių Zarasų bei Utenos miestų gimnazijų moksleivės bei 259 mergaičių motinos. Atliekant tyrimą, naudotos šios metodikos: kūno formos klausimynas (BSQ), pasitenkinimo kūno dalimis klausimynas (BSS), figūros vertinimo skalė (FRS), požiūrio į santykius su motina skalė (CAM), vaikų auklėjimo stiliaus klausimynas (PSDQ). Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų nepasitenkinimas savo kūno dalimis yra susijęs su dukrų nepasitenkinimu savo kūnu, o mergaitės, kurios santykius su motina vertina blogiau yra labiau nepatenkintos savo kūnu, nei mergaitės, kurios santykius vertina geriau. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp motinų nepatenkinimo savo kūnu ir dukros, santykių su motina problemiškumo vertinimo nerasta. Motinos, labiau naudojančios autoritarinį auklėjimo stilių yra labiau nepasitenkinusios savo kūno išvaizda nei motinos, naudojančios mažiau autoritarinį auklėjimo stilių. Motinų naudojamas autoritarinis auklėjimo stilius nėra... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, more and more concerned about the worsening girls health (Forbes ir kt., 2004), and body dissatisfaction is associated with negative physical and mental health and risky behavior (the use of diet, fasting, etc.) which is connected with the development eating disorders, low self-esteem, depression, self-mutilation and even suicide. The aim - to explore girls and their mothers relationship connection to interfaces with body dissatisfaction and mother usable educational style. Subjects and methods. The study included 259 girls of II – IV gymnasium classes in Zarasai anr Utena and 259 girls' mother. The study used this technique: the body shape questionnaire (BSQ), satisfaction body questionnaire (BSS), the figure rating scale (FRS), Child's attitude toward mother scale (CAM), The Parenting Styles and Dimensions Questionnaire (PSDQ). The results showed that mothers' body parts dissatisfaction is associated with daughter’s body parts dissatisfaction, and girls whose relationship with her mother is worse are more dissatisfied with their bodies, than girls who have beter relationship. Statistically significant differences between mothers bodys dissatisfaction and daughters, relationships with her mother problematic assessment was not found. Mothers who more use an authoritarian parentng style are more disatisfied with appearance than mothers who use less an authoritarian parentng style. Maternal used authoritarian parentng style isn‘t statistically significant... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas Individualiosios psichologijos teoriniu požiūriu pagrįstos tėvų mokymo programos STEP (angl. Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997) efektyvumas. Mokymo efektyvumo rodikliais pasirinkti auklėjimo stiliaus ir suvokimo apie vaiko elgesį bei tėvų žinių apie auklėjimą pokyčiai. Darbe siekiama išsiaiškinti, ar grupių dalyvių ir vadovų sociodemografinės charakteristikos ir/ ar dalyvavimo STEP programoje veiksniai yra susiję su tėvų mokymo efektyvumu. Taip pat keliama prielaida, kad STEP programos efektyvumui įtakos turi ir grupių dalyvių ir vadovų gyvenimo stilius pagal A. Adler. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2011-2012 m. atlikto trijų etapų tyrimo rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad STEP programa yra efektyvi siekiant suteikti tėvams žinių apie vaiko auklėjimą, skatinant retesnį motinų autoritarinio ir viską leidžiančio auklėjimo stilių naudojimą ir vaiko elgesio kaip mažiau nepriimtino suvokimą. Poveikis išlieka stabilus 3-4 mėn. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų amžius, išsilavinimas, gimimo eiliškumas, tikslinio vaiko gimimo eiliškumas ir motinų dalyvavimas su partneriu bei programos namų darbų atlikimo dažnumas yra susiję su STEP programos efektyvumu. Nustatytas ir mokymo efektyvumo motinoms ryšys su grupių vadovų gimimo eiliškumu, vadovų mokymų lygiu ir patirtimi taikant Individualiosios psichologijos principus ir įgyvendinant STEP programą. Rezultatų analizė atskleidė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral dissertation aimed to evaluate the efficacy of the Adlerian parent education program STEP (Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997). Changes in parenting style and parental perception of child‘s behavior as well as knowledge on parenting were measured as indicators of education efficacy. The effect of various program participant- and leader-related characteristics and participation in the program factors for these changes were explored. The significance of Adlerian lifestyle dynamics as reflected in lifestyle themes for predicting the education efficacy were also assessed. In the empirical section of the dissertation, the results of the research study with pre-, post-test assessment and follow-up carried out in 2011-2012 are presented. The findings showed that the STEP program is efficacious for increasing knowledge on parenting, decreasing maternal authoritarian and permissive parenting style and maternal perception of the target child’s emotionally charging behavior. The follow-up assessment three to four months later indicated that the changes were stable. The results also indicated that maternal age, education, birth order position, target child’s birth order position and participation with a partner, homework assignments completed are significant for the efficacy of the STEP program with mothers. The significant relationships of efficacy of the STEP program with mothers were revealed with program leader’s birth order... [to full text]