The problem of copyrights recently is one of the most relevant, talking about legal aspects of information society. The objective risk of expropriation of sofware or various documents arises, while using communicative network, which is very popular among members of the society nowadays, without compliance with authors. This concerns the lack of legislation, which should regulate the rights of using the software, variuos files or production situated in the network. The problem of copyrights is the most relevant for data put in the net, as communicative web has become more and more popular source of information lately. Practice evidences, that protection of intellectual property only by means of civil defence of copyrights, is not possible, therefore administrative and criminal responsibility carries out an important role. Consequently, the administrative and criminal responsibility for violation of intellectual property will be analysed in the final work. The peculiarities of violation of administrative and criminal responsibily were not studied widely by any of the lithuanian authors. While improvement of information technologies is increasing, thereby it is essential to sift legal laws regulating administrative and criminal responsibility for violation of these rights, taking into consideration both theoretical and practical aspects. So, in this work the administrative and criminal responsibilty for violation of intellectual property and its pecularities applied in the... [to full text]

Tiriamoji problema Šiame darbe yra tiriama nusikalstamų veikų daugeto instituto problematika. Nusikalstamų veikų daugetas kaip baudžiamosios teisės institutas pasižymi tuo, kad savyje apjungia tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemas. Su nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemomis yra susiduriama tada, kai yra sprendžiami pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto klausimai. Konstatavus nusikalstamų veikų daugeto egzistavimą, yra būtina pereiti prie kitos problemos sprendimo – baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto formos. Taigi vieningai teismų praktikai formuoti yra būtini vienodi ir aiškūs nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai. Apibrėžus nusikalstamų veikų daugeto formas, yra būtina nustatyti ir jų įtaką asmens, padariusio nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei. Žinoma, pagrindinė įtaka baudžiamajai atsakomybei pasireiškia per bausmių bendrinimo taisykles, tačiau reikia nepamiršti ir kitų aktualių klausimų (tokių kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir t.t.), kurių sprendimas vienaip ar kitaip priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto buvimo. Ne gana to, kartais tenka... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of another problem—the individualisation of criminal liability. The individualisation of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the... [to full text]

Santrauka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytas reikalavimas gerbti privatų gyvenimą reiškia nuostatą be reikalo neapriboti asmens teisių. Egzistuojant galimybei įstatymų leidėjui pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas už juos nustatyti, asmuo privatumą gali ginti pasitelkęs civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas. Galimais privataus gyvenimo pažeidimais baudžiamosios teisės kontekste laikomi nepagrįstas įsibrovimas, neteisėtas asmens susižinojimo teisės apribojimas, neleistinas faktų apie privatų asmens gyvenimą rinkimas ir paviešinimas. Tikslinga ir adekvati gynyba saugant asmens privatumą turi būti siejama su baudžiamosios atsakomybės pagrįstumu abejojant dėl jos proporcingumo už tokius pažeidimus. Kaip alternatyva galėtų būti administracinė atsakomybė, numatant Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokią atsakomybės rūšį ne tik už tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tada, kai padaryta veika tiksliai atitinka Baudžiomojo kodekso nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Asmuo, padaręs nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui pagal Baudžiamąjį kodeksą, dažniausiai dar yra įtariamas padaręs ir kitą nusikalstamą veiką. Įstatymų bazė, iš esmės atitinkanti asmens privatumo apsaugos standartus, kartais netinkamai aiškinama ir interpretuojama, taip sukuriant tam tikras problemines situacijas. Asmens privatumo teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Right to have private life defense at all criminal law points In Republic of Lithuania Constitution is a demand to respect private life. That means attitude without necessity limit person’s rights. If there is a possibility to a law publisher to make a choice, which law aspect norms define some sort of law breaches and which sanctions for them ascertain, person private defends invoke of civil, administrational or criminal law norms. Presumable private life breaches criminal law clues reputed baseless intrusion, illegal person’s communication right restraint, unallowable facts about private person’s life picking and publicity. Expedient and fidelity defense protecting person’s private must be related with criminal responsibility legitimacy when doubting about it’s proportion for such a breaches. As alternative it may be administrational responsibility , anticipating Administrational law breaches codex such a responsibility sort not for only particular person’s facts handlement breaches. Criminal responsibility must be applied only then, when done action exactly answers Criminal codex regulations criminal act composition attributes. Man, who have done crime person’s private life immunity according to Criminal codex, mostly is suspected for another criminal act. Acts base, mainly adequate person’s private safeguard standards, sometimes is not correctly explained and interpreted. It can cause some sort of problematic situations.

Unabhängig von der Rechtstradition stößt man in jedem Rechtssystem auf das strafprozessuale Problem des Verwertungsverbots rechtswidrig erhobener Beweise. Es ist bereits in der Idee des Rechtsstaates selbst verschlüsselt. Einerseits muss der Staat die Gesellschaft und ihre Mitglieder vor straftätlichen Versuchen beschützen, Straftaten aufklären und Personen, die Straftaten begangen haben, bestrafen. Andererseits, der Staat hat gesetzmäßige Maßnahmen anzuwenden und allgemein anerkannte Normen der Menschenrechte und des Schutzes der Freiheiten einzuhalten. In der Praxis gelingt es nicht immer, bei der Aufklärung der Straftaten die Verletzung des Rechtsmäßigkeitsgrundsatzes während der Hauptverfahrenstätigkeit, d. h. der Beweisansammlung zu vermeiden. In derartigen Fällen entsteht meistens die Frage, ob die Ergebnisse, d. h. die Beweise, einer Handlung, die rechtswidrig durchgeführt wurde, bei Begründung der Beteiligung eines Schuldigen an der Straftatbegehung und seines Verschuldens verwertet werden dürfen. Der Gegenstand dieser Dissertationsforschung umfasst gesellschaftliche Verhältnisse, die sich danach gestalten, wenn die Beweise, die für eine gerechte Entscheidung eines Strafverfahrens wichtig sind, rechtswidrig erhoben wurden, und, wenn das Dilemma der Verwertungszulässigkeit bzw. des Verwertungsverbots solcher Beweise entschieden wird. / Disertacijoje tiriama teisės pažeidimo, padaryto gaunant įrodymą, įtaka sprendžiant tokio įrodymo naudojimo leistinumo (neleistinumo) Lietuvos baudžiamajame procese klausimą. Analizuojama įrodymų leistinumo samprata Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje, atskleidžiama šio teisinio reiškinio esmė ir procesinė teisinė reikšmė dabartinio baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami tradicinio mokymo apie įrodymų leistinumą teigiami aspektai ir trūkumai; analizuojami įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo konstituciniai aspektai, įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo prasmė ir pateisinimas teisinės valstybės baudžiamajame procese. Atliktos norminės ir specialiosios literatūros analizės, empirinės medžiagos studijos bei lyginamosios informacijos tyrimo pagrindu pasiūloma alternatyvi įrodymų leistinumo samprata, apibrėžiama jos turinį sudarančių teisinių kategorijų įrodymų rinkimo leistinumas ir įrodymų naudojimo neleistinumas esmė ir procesinė teisinė reikšmė, nustatomi konkretūs įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo Lietuvos baudžiamajame procese pagrindai. / The dissertation investigates an impact of the law infringement made by obtaining evidence, meeting the question of the admissibility (inadmissibility) of evidence in the Lithuanian criminal process. The analysis touches upon the conception of the admissibility of evidence in the Lithuanian criminal process law, uncovering the nature of this juridical topic along with the procedural juridical meaning in the context of the present – day criminal process legal regulation, identifying the positive aspects and weaknesses of traditional teaching on admissibility of evidence; inadmissibility of illegally obtained evidence constitutional aspects, meaning and justification in the criminal process of the state governed by the rule of law are analyzed. On the basis of the accomplished standard and special literature analysis, empirical matter studies and the comparative information research, the alternative admissibility of evidence conception is proposed, defining the nature and procedural legal meaning of the content composing legal categories – evidence collection admissibility and the evidence evaluation inadmissibility. Finally, apparent fundamentals of the illegally obtained evidence inadmissibility in the Lithuanian criminal process are identified.

In the paper Legal Liability from the Point of View of Normativist and Democratic Law Concepts concept of liability is briefly described. Social liability and its kinds are analysed. Legal liability is distinguished like a separate kind from the social liability, featuring a unique obligatory legal definition sign. Its application is assured by the state. Kinds of legal liability analysed: positive and tortious (negative) legal liability. Basis for occurrence of legal liability are described. Dependence of the legal liability upon the legal system of a state is described in the paper. In the non-democratic states, where the laws become a tool for the rulers to give law to the masses, other kinds of social liability, e.g. moral liability, contradict with the legal liability. All kinds of the social liability, except the legal liability, feature no forced measures applicable upon the violator. It is stressed that the non-democratic legal systems fail to accept the positive legal liability. Unsuccessful efforts of the Soviet law theoreticians to introduce the concept of positive legal liability into the law science are mentioned. Tortious legal liability is a sequel and guarantee of the positive liability. Therefore it is the secondary and the positive liability is the primary (main) form of the legal liability. It becomes especially vivid in the democratic society, when its right ceases being repressive and implementation of the positive law is first of all assured by the... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinis statusas. Siekiant apibrėžti, apie kokio teisės subjekto vadovą bus kalbama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skirtingų juridinių asmenų vadovų teisinis statusas skiriasi, darbe pateikiama juridinio asmens samprata, kilmė bei klasifikacija. Nagrinėjama privačių ir viešųjų juridinių asmenų vadovų teisinio statuso raida, lyginant, kaip keitėsi ir koks šiuo metu yra įstatymų leidėjo bei teismų praktikos požiūris į juridinių asmenų vadovus. Detaliau analizuota dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių privačių juridinių asmenų – akcinių bendrovių – bei viešųjų juridinių asmenų – viešųjų įstaigų vadovų teisnio statuso raida. Vienas iš vadovo teisinio statuso elementų, jo teisės ir pareigos, lyginamos su paprasto darbuotojo teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis Darbo kodekse. Aprašoma juridinio asmens vadovo teisės, pareigos, garantijos darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo metu. Analizuojant teisės aktus bei teismų praktiką, nagrinėjama akcinės bendrovės vadovui taikytina atsakomybė, siekiant nustatyti, kuriais atvejais jam taikoma civilinė t. y. visiška, o kada ribota materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, taip pat kokios yra vadovo atsakomybės ribos. Juridinio asmens vadovo atsakomybė lyginama su darbuotojui taikoma atsakomybe. Trumpai aptariama drausminė, administracinė bei baudžiamoji vadovo atsakomybė bei viešųjų juridinių asmenų vadovų etinės atsakomybės problema. / Juridical Status of the Manager of Enterprise, Institution or Organization is analyzed in the Thesis. Aiming to define the Manager of which Legal Person will be discussed also based on the situation that juridical status of a Managers of different Juridical Persons differ, the conception, origin and classification of Juridical Persons is given in the Thesis. Development of juridical status of private and public Juridical Persons is analyzed while comparing the development and current status of the Mangers of Juridical Persons from the point of view of legislative establishments and juridical opinion. The development of juridical status of Managers of most common Private Juridical Persons – Joint Stock Companies and Public Juridical Persons – Public Entities was analyzed more precisely. One of the elements of juridical status of a Manager – his rights and obligations are compared to the rights and obligations of common employee as foreseen in the Labor Code. The rights, obligations, functions, guarantees of a Manager of Juridical Person at the moment the Labor Contract is signed, executed, and terminated are described. Based on the analysis of legislation of juridical practice the responsibility employed to the Manager of Joined Stock Company aiming to determine in which cases civil liability i.e. total responsibilities and in which cases limited material liability based on the Labor Legislation is to be employed is analyzed as well as the limits of liability of a Manager. The... [to full text]