Išsilavinusių žmonių skaičiumi Lietuva pirmauja tarp visų Europos Sąjungos valstybių, tačiau iš dalies nepateisina savos darbo rinkos lūkesčių. Nors ES švietimo pažangos ataskaita Lietuvą priskiria prie lyderių, tiek verslo, tiek studentų atstovai, tiek švietimo strategai tai vadina problema, o ne džiugia išvada. Tiktų piramidės principas: kas geriau – turėti minias diplomuotų specialistų ar garantuoti, kad aukštosios ir profesinės mokyklos rengtų daugiau specialistų, kurių reikia rinkai? Turime daugiausia jaunų išsilavinusių žmonių, o viena vieta Lietuvos aukštojoje mokykloje finansuojama mažiausiai Europos Sąjungoje. Besidriekiančios eilės šalies didmiesčių darbo biržose šiemet ilgesnės nei pernai tuo pačiu metu. Gausiausia jose – ką tik diplomus gavusių absolventų. Šioje srityje Lietuva turėtų siekti ne kuo aukštesnių, o kuo racionalesnių rezultatų. Lietuvoje universitetų, kurie rengtų mokslo elitą, užtektų ir keleto (Murauskaitė, 2009, 2010). Kvalifikuoti specialistai perviliojami į tarptautines darbo rinkas, o darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kiekybinė ir kokybinė disproporcija skatina ilgalaikę bedarbystę ir specialistų trūkumą konkrečiose pramonėse šakose (Daračienė; Čėsnienė, 2007). Lietuvoje trūksta tikslių darbo rinkos poreikių prognozių, ir dėl to rinkos poreikiai Lietuvoje neparemti studijų programų pasiūla ir turinio planavimo procesu. Nėra vieningos sistemos darbo rinkos analizei, poreikiui atlikti. Kad rinkoje būtų specialistų paklausos ir pasiūlos balansas... [toliau žr. visą tekstą] / The number of educated people in Lithuania is the leader among all European Union countries, but does not justify its own market expectations. While the EU's educational progress report attributed to the leaders of Lithuania, both in business and student representatives, the education policy-makers call this a problem, rather than the joyful conclusion. It is appropriate to the pyramid principle: what is better - to have crowds of graduates and to ensure that the vocational schools to prepare more experts to be the economy? Such a pyramid principle is installed in more than one EU country. Sweden is known as a problem in their country come to study in universities, people over the age of 28. However, in reality it is a quality mark, because such people may already know what they want. We have the most educated young people, and one Lithuanian higher education is financed at least in the European Union. Consequently, the rush to higher education is very strong, although for this and to be paid. Education - good. But in this area should seek to Lithuania at the highest possible, and as rationally as possible the results of Lithuania universities to produce scientific elites, and a number would be sufficient.

Darbe yra atliekama dviejų savarankiškų teisės šakų – darbo ir socialinės apsaugos teisių – analizė, lyginamasis tyrimas. Apžvelgiamos minėtų teisės šakų ištakos, istorinė raida bei samprata. Aptariami darbo ir socialinės apsaugos teisių objektai, t. y. visuomeninių santykių, kylančių iš darbo arba iš asmenų socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma, be to, pateikiami teisinio reguliavimo metodai (imperatyvus ir dispozityvus metodai). Plačiau analizuojami darbo teisės šakiniai principai: laisvė pasirinkti darbą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisingas apmokėjimas už darbą; teisė į poilsį; asociacijų laisvė; teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu ir kiti. Darbe atskleidžiamos socialinės apsaugos teisės funkcijos – paskirstymo, bedarbių rėmimo, apsauginė, informavimo, ekonominė, demografinė. Taip pat pateikiama darbo ir socialinės apsaugos teisių šaltinių apžvalga, jų hierarchija. Darbo teisė yra kodifikuota teisės šaka, kurios teisės normos sudėtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse, tuo tarpu socialinės apsaugos teisė – norminių aktų masyvas. Be to, baigiamajame darbe išsamiai aptariami darbo teisės subjektai – individualūs darbuotojai ir darbdaviai; kolektyviniai subjektai, kurie atstovauja darbuotojus ir kolektyviniai subjektai, atstovaujantys darbdavius; taip pat mišrūs darbo teisės subjektai – trišalė taryba, taikinimo komisija, darbo arbitražas, trečiųjų teismas. Aprašomi... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is done the analysis and comparing research of two independent branches of law – labor and social security. There are described the roots of these laws, historical development and meaning. Also there are discussed the objects of labour and social security, social relationships, legal regulation actions, the amount of measures and methods, as well as legal regulation methods the imperative and dispositive ones. More widely are analyzed the main points of the labor law: the free choice of work; the right to have suitable and healthy work conditions; the right payment for work; the right to have a rest; the freedom of associations; the right to get a true salary for work and social security when a person is out of work, on a sick-leaf. Moreover in this work are shown off the functions of the social security law – sharing, supporting the unemployed, protect ional, informative, economic, demographic. There you can find the survey of labor and social security law recourses, their hierarchy. The labor law is a codified branch of the law, which rules of law are placed in the Labour Code of the Republic of Lithuania while the social security law is standard acts array. Furthermore in the final work is particularly discussed the subjects of the labour law – individual employees and employers; collective subjects, which represents employees and collective subjects which represents employers; also mixed labour law subjects – three side council, peacemaking council, labour... [to full text]

Šiame darbe bandyta išsiaiškinti darbdavių požiūrį į narkotikų vartotojus, kaip socialinės atskirties išraiška, nes priklausomų asmenų dažniausiai yra bijoma, jiems klijuojamos nusikaltėlių etiketės. Darbo tikslas – ištirti darbdavių požiūrį į sergančius priklausomybės ligomis asmenis ir jų galimybes integruotis į darbo rinką. Narkomanijos problemos, kaip socialinio reiškinio, sprendimui, įtakos turi visuomenės požiūris ir tolerancija į narkotikų vartotojus, kaip į socialinės atskirties išraišką, todėl svarbu ištirti šį reiškinį per visuomenės dalies t.y. darbdavių požiūrio prizmę ir numatyti problemos sprendimo galimus kelius. Keliamas probleminis klausimas: koks darbdavių (kurie turi įdarbine savo kolektyve priklausomą asmenį, ir kurie tokios patirties neturi), požiūris į tuos narkotikų vartotojus, kurie bando resocializuotis į visuomenę, ieškotis darbo, keisti savo gyvenimo būdą? Atliekant tyrimą taikomas kokybinis metodas – pusiau struktūruotas giluminis interviu. Išvados, daromos remiantis kokybine informacija, negali būti statistiškai pateikiamos visai generalinei visumai. Pagrindinis tyrimo tikslas: ištirti darbdavių požiūrį, nuostatas į priklausomus nuo narkotikų. Iš viso atlikta 14 interviu su darbdaviais. Du darbdaviai turi įdarbinę savo įmonėje priklausomus asmenis, kiti tokios patirties neturi. Apklausti darbdaviai iš šių miestų:Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Visaginas, Druskininkai. Šie miestai buvo pasirinkti todėl, kad pagal Vilniaus priklausomybės... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper work, it is have been tried to ascertain the employers’ attitude to drug addicts as a special separate aspect, as usually people are afraid of these who live in dependence and who are labeled as criminals. The aim of this work is to explore employers’ attitude to people who are suffering from dependent illnesses and their possibilities to integrate into labour market. For the solution of drug addiction problems, as a social phenomenon, society attitude and tolerance towards drug addicts, as a special separate aspect, has got some influence, so it is important to explore this phenomenon through the public part, it means through the employers’ attitude prism and to envisage several ways for solution of this problem. A problem question is raised: what kind of attitude do the employers (who have employed a dependent person into their collective and people who have no such experience) have towards drug addicts who try to socialize back to society, find a job or change their way of life? During this research, a qualitative method is employed – a deep semi–structured interview. Finding, done appealing to qualitative information, can not be statistically given to all general entirety. There have been 14 interviews done with the employers. Two of the employers have employed dependent people to their company, while others do not have such experience. The interviewed employers are from these towns: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Visaginas, Druskininkai. These... [to full text]

Nors galimybė dirbti yra traktuojama kaip viena pagrindinių asmens teisių bei visaverčio gyvenimo prielaidų, tačiau neįgalieji vis dar patiria rimtus adaptacijos darbo rinkoje sunkumus. Tam, kad užtikrinti ne tik pačių neįgaliųjų bet ir visos visuomenės socialinį bei ekonominį gerbūvį, labai svarbu suprasti ir palyginti, kaip neįgaliųjų padėtį bei galimybes darbo rinkoje traktuoja darbdaviai, darbuotojai ir patys neįgalieji. Tokių tyrimų stoka Lietuvoje neleidžia tiksliai įvertinti realios situacijos, bei neįgaliųjų galimybių kintančioje darbo rinkoje. Visa tai leido suformuluoti tyrimo problemą: asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybių vertinimas darbdavių, darbuotojų ir pačių neįgaliųjų požiūriu. Problemos suformulavimas leido iškelti tokią hipotezę: darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų netinkamas asmenų su fizine negalia darbo rinkos galimybių traktavimas, stipriai apsunkina asmenų su fizine negalia integraciją darbo rinkoje. Tyrimo problema ir hipotezės iškėlimas leido apibrėžti tyrimo objektą: asmenų su fizine negalia galimybių darbo rinkoje vertinimą darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų požiūriu. Iškeltai tyrimo hipotezei patikrinti buvo siekiama tikslo: išanalizuoti asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybes darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų požiūriu. Siekiant užsibrėžto tikslo darbe buvo keliami tokie tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti, kaip asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybes vertina I, II ir III-čios... [toliau žr. visą tekstą] / Even if possibility to work is treated as one of the main person’s right and regular prerequisite of life, however persons with disabilities still have hard experience in labour market. For that reason, it is very important to understand and compare how employers, employees and disabled people treat the facilities of people with physical disabilities in labour market, then we could make social and economic goodness not only for disabled, but for all social. The lack of research like this in Lithuania, do not let strictly value the real situation and facilities of disabled in variable labour market. All this let me to formulate the problem of this research: the evaluation of integration facilities of people with physical disabilities in labour market from employers, employees and disabled people attitude. This problem let me to moot this hypothesis: wrong treat of people with physical disabilities labour market’s facilities from employers, employees and disabled peoples, makes harder integration for people with physical disabilities in labour market. The problem or research and mooted hypothesis let me to describe the object of research: the facilities evaluation of employers, employees and disabled people. Because of need to examine for mooted hypothesis, it was fallowing for this purpose: to exam the facilities of people with physical disabilities in labour market from employers, employees and disabled people attitude. At fallowing for this study, it was posed these... [to full text]

Darbe atlikta neįgaliųjų asmenų įsidarbinimo galimybių bei darbdavių požiūrio į neįgaliųjų asmenų įsidarbinimą darbo rinkoje, teorinė analizė. Keliami tokie teiginiai – problemos: ar neįglieji asmenys gali pasinaudoti teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais šių asmenų teisę į darbą; kokios pagrindinės priežastys įtakoja, kad darbdaviai nesilaiko tų teisinių aktų; ar patys neįgalieji suinteresuoti darbu. / There is theoretical analysis of the facilities of disabled persons finding a job and the viewpoint of employers to the placement of disabled people at the work market in this work. Such propositions – problems are raising: can the disabled persons use the law papers, which regulate the right to work for these persons; what main reasons determine that the employers don`t follow the law acts; do the disability persons themselves interest in the work.