Stresas darbe apibrėžiamas, kaip emocinė būsena ar nuotaika, kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos, arba asmens suvokimas, jog nesugebės atlikti darbo pagal keliamus jam reikalavimus. Vyraujanti pakeliamo lygmens įtampa darbe suteikia energijos ir motyvuoja kovoti su iššūkiais, tačiau per dideli reikalavimai ir per didelė įtampa sukelia stresą, kuris turi neigiamą poveikį darbuotojams ir jų organizacijoms. Nustatytos streso darbe, jį sukeliančių veiksnių ir simptomų sąsajos nuo slaugytojų amžiumi, šeimine padėtimi, pamaina. Tikslas – Ištirti slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti darbą pasireiškimą bei sąsajas Tyrimo metodas – 2012 m. gegužės mėn. 1-31 d. atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo keturių Kauno miesto poliklinikų bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojai (n=280, atsako dažnis - 87,5 proc.). Visos respondentės buvo moterys. Tyrimui naudota Išplėstinė slaugos streso skalė (56 teiginiai). Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centras 2012-04-16 išdavė leidimą Nr. BC- KS (M)-260. Rezultatai: Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia situacijos, kai jie susiduria su paciento mirtimi ar mirimo procesu bei situacijos, susijusios su pacientų slauga ir bendravimu su pacientų artimaisiais; rečiausiai stresą keliantis veiksnys yra diskriminacija kolektyve. Nustatyta, kad slaugytojos dirba... [toliau žr. visą tekstą] / Work related stress is described as emotional state or mood, emerging from contradiction between work requirements and personal ability to fullfil them; this is personal perception of inability to perform the work tasks that are expected from him. Moderate strain at work acts as motivator and supply with energy to accept the challenges, although very high expectations and strong pressure results stress that negatively affects personell and organisation. There is the data about relationship of stress, its factors and symptoms with nurses age, family status and shift. The purpose – to investigate nurses‘ work related stress, satisfaction with work and intent to leave, and the relationship between these variables. Methods. Anonymous questionnairing was performed on 1-31 of May, 2012. Nurses of general practice and community care from four primary care centers of Kaunas city participated in the survey (N=280, response rate was 87,5%). All the respondents were females. The Extended Nursing Stress Scale with 56 items was used. Commettee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences provided permission to perform this survey. Results: The most often stressful situation for nurses are related to patient‘s death and dying, also to situations of patient care and communication with his relatives. Discrimination was the rearest stresfull factor for nurses. Nurses are enthusiastic at work and the negative item that nurses dislike their work was scored with the lowest value... [to full text]

Tyrimo tikslas – Ištirti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimą ir valdymą. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų darbe patiriamo smurto rūšis ir dažnį, jo pasiskirstymą pagal darbą pamainomis; 2) ištirti, pagrindinius smurto šaltinius su kuriais susiduria slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose; 3) įvertinti smurto poveikį skubios pagalbos skyrių slaugytojų emocinei sveikatai; 4) nustatyti smurto valdymo būdus skubios pagalbos skyriuose slaugytojų požiūriu. Tyrimo metodas – 2013 metų sausio 14 – vasario 28 dienomis buvo vykdoma anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Šiaulių miestų didžiūjų ligoninių, skubios pagalbos skyriuose dirbantys slaugytojai ( n=213, atsako dažnis – 88 proc.). Respondentų tarpe buvo trys vyrai, likusios moterys. Tyrimui buvo naudojamas klausimynas smurto darbo vietoje tyrimams, įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikti. Gautas sutikimas atlikti tyrimą iš Bioetikos komiteto ( 2013-01-09 Nr. BEC-KS(M)-181 ). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog 20,2 proc. visų apklaustų respondentų, teigė patyrę fizinį smurtą. Apklaustieji slaugytojai (46,5 proc.) teigė, buvę fizinio smurto SPS liudininkais. Respondentai patyrė ir psichologinio smurto apraiškas, tokias kaip užgauliojimus (81,2 proc.), grasinimus (67,1 proc.), patyčias (45,1 proc.), seksualinį priekabiavimą (6,6 proc.), rasinį priekabiavimą (1,4 proc.). Tyrimo išvados... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to investigate prevalence and management of violence experienced by nurses in emergency department. Tasks: 1) to identify types and frequency of violence experienced by nurses in emergency department, and categorize it according to work shifts; 2) to define main sources of violence experienced by nurses in emergency department; 3) to evaluate impact of violence to emotional health emergency department nurses; 4) to identify methods management of violence according to emergency department nurses. Methods. Anonymous questionnairing was performed during Jan 14 – Feb 28, 2013. Nurses of emergency department from eight biggest hospitals of Vilnius, Kaunas, Panevėžys and Šiauliai, participated the survey (n=213, response rate was 88 %). Answers of three male and rest female respondents were included into study. The questionnaire “Workplace violence in the health sector. Country case studies research instruments” was used. The Committee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences approved the study. Results: Results of the study indicate that 20.2 percent of respondents affirmed their experience of physical violence. 46.5 percent of nurses questioned witnessed physical violence in ED. Respondents experienced appearances of psychological violence like abuse (81.2 percent), threats (67.1 percent), bullying (45.1 percent), sexual harassment (6.6 percent) and racial harassment (1.4 percent). Conclusions: Nurses of ED do experience physical and psychological... [to full text]

Darbe nagrinėjama nelaimingų atsitikimų, įvykusių darbe, tyrimo procedūra – teoriniai ir praktiniai aspektai. Analizuojami teisės aktai, reguliuojantys nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, aptariant nelaimingų atsitikimų darbe sampratą, išskiriant nelaimingo atsitikimo darbe pagrindinius tikslus, tyrimą atliekančius subjektus ir institucijas, analizuojant tyrimo metu surašomų dokumentų formas ir turinį, tyrimo terminus. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas pagal teisės aktuose nustatytas tyrimą atliekančių subjektų teises ir pareigas skirstomas į kelias stadijas, išskiriamos kiekvienos stadijos trūkumai, siūlomos reglamentavimo pataisos. Atliekant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų analizę remiamasi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, apžvelgiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti statistiniai duomenis apie šalyje įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe per pastaruosius trejus metus. Didelis dėmesys darbe skiriamas analizuojant sąlygas ir atvejus, kada nelaimingi atsitikimai darbe yra pripažįstami draudiminiais ir kada nedraudiminiais įvykiais, pateikiant administracinių teismų praktiką nagrinėjant ginčus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo nedraudiminiais įvykiais. / Theoretical and practical aspects of investigation of accidents at work are analyzed in this Master work. In the paper are analyzed legal acts, which regulate the procedure of investigation of accidents at work, also the conception of accidents and incidents at work is on the course of discussion. The main purposes of investigation of accidents at work are mentioned, subjects and institutes, which have the right to organize and perform the procedure of investigation, and their position in investigation are disputed. There are analyzed the different forms of documents, which are filled in during the investigation of accidents at work, and the period of investigation in this Master work. The procedure of investigation of accidents at work is divided in to several parts according to the subjects’ actions which take place in the procedure of investigation. Also the changes of legal acts are suggested. The analysis is based on the cases of the General Administrative Court of Lithuania the Supreme Court of Lithuania, the Constitutional Court of Lithuania, legislation, the information statistics about the accidents at work during the three years of the National Labour Inspection and the Social Security and Labour Ministry of Lithuania. The main attention in this Master work is given to analyze the conditions and the cases, when the accidents at work are accepted as the insurance events. This analysis is based on the cases of Administrative Courts.

Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.

Šiuo darbu buvo siekiama ištirti tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe sąsajas su jų pasitenkinimu darbu, saviveiksmingumu darbe, lūkesčiais, susijusiais su jų vaikų išsilavinimu ir profesija, jų vaikų bendrais sunkumais, socialiu elgesiu bei akademiniais pasiekimais. Šiame darbe keliami uždaviniai ištirti: a. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų pasitenkinimo darbu sąsajas, b. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų saviveiksmingumo darbe sąsajas, c. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas, d. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų vaikų bendrų sunkumų sąsajas, e. tėvų saviveiksmingumo darbe bei tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas su vaikų socialiu elgesiu, f. tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, tėvų pajamų ir tėvų išsilavinimo sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais, g. vaikų bendrų sunkumų ir vaikų socialaus elgesio sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais. Tyrimo instrumentai – Psichologinio nesaugumo darbe skalė, Tėvų pasitenkinimo darbu skalė, Tėvų saviveiksmingumo darbe skalė, Tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija skalė, Galių ir sunkumų klausimynas, Vaikų akademinių pasiekimų skalė. Apklausus 112 respondentų, tyrimo rezultatai parodė, kad: a... [toliau žr. visą tekstą] / This study is aimed to investigate the relationship between parents’ qualitative and quantitative job insecurity, job satisfaction, work-related self-efficacy, expectations for children’s education and occupation and their children’s total difficulties, prosocial behaviour and academic achievement. This thesis aims to explore links between: a. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and job satisfaction, b. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and work-related self-efficacy, c. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their expectations for children’s education and occupation, d. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their children’s total difficulties, e. parents’ work-related self-efficacy, parents’ expectations for children’s education and occupation, and children’s prosocial behaviour, f. parents’ expectations for children’s education and occupation, parents’ income, parents’ education and children’s academic achievement, g. children’s total difficulties, children’s prosocial behaviour and children’s academic achievement. The research instruments used in the study were: Job Insecurity Scale, Parents’ Job Satisfaction Scale, Parents’ Work-related Self-efficacy Scale, Parents’ Expectations for Children’s Education and Occupation Scale, Strengths and Difficulties Questionnaire and Children’s Academic Achievement Scale. 112 respondents (parents)... [to full text]

Tiriamojo darbo tikslas. Ištirti stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių slaugytojų sveikatą įtakojančius psichosocialinius rizikos veiksnius ir įvertinti jų valdymo galimybę. Uždaviniai: Nustatyti slaugytojų nuomonę apie psichosocialinių rizikos veiksnius ir jų realų valdymą; Tyrimo metodika. 2011 m. rugpjūčio mėn. atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Apklausti 284 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai bei interviu metu apklausti 9 informantai. Rezultatai. Nustatyta nepakankamas apsaugos pirštinių naudojimas (p = 0,000). Daug darbo užduočių, nepriklausančių slaugytojo veiklai (p = 0,002), laiko trūkumas užduotims atlikti (p = 0,008), nepakankamai sudaromos sąlygos profesinei kvalifikacijai kelti ( p = 0,050). Organizavimo veiksniai: naktinis darbas (p = 0,035), nepakankamas darbo užmokestis (p = 0,035). Turinio veiksniai: didelė atsakomybė už atliekamus slaugos veiksmus (p = 0,042), įtakos savo darbui trūkumas (p = 0,027). Darbo santykių veiksniai: bloga skyriaus atmosfera (p = 0,018), nėra bendravimo (p = 0,017), paramos iš skyriaus administracijos trūkumas (p = 0,029), paramos iš įstaigos vadovybės trūkumas (p = 0,000), blogas vadovavimas įstaigai (p = 0,001). Visi šie veiksniai yra statistiškai reikšmingai susiję su slaugytojų amžiumi, jų šeimynine padėtimi, slaugytojų darbo stažu dabartinėje darbo vietoje bei bendru medicininiu darbo stažu. Negatyvus elgesį kasdien ir kas savaitę patirdavo: 2,2 % slaugytojų gaudavo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to investigate the psychosocial risk factors for health among nurses working at in-patient health care setting and evaluate the potential for management of such factors. Objectives: to evaluate the attitudes of nurses towards psychosocial risk factors and actual management of such factors. Material and methods: the qualitative and quantitative study was conducted in August 2011. In total, 284 general practice nurses from Siauliai Hospital were enrolled to study, 9 of them underwent the interview. Results. There were following identified risk factors: insufficient use of hospital gloves (p<0.001), abundance of tasks not related with nursing (p=0.002), lack of time for accomplishing the tasks (p=0.008), and scarce conditions for improvement of professional qualification (p=0.050). Organizational factors: work at night (p=0.035) and low salary (p=0.035). Content-related factors: high responsibility for nursing actions (p=0.042) and lack of influence on own work (p=0.027). Relationships at work: poor internal climate at work (p=0.018), lack of communication (p=0.017), lack of support by department authorities (p=0.029), lack of support by hospital authorities (p<0.001), and poor hospital management (p=0.001). All abovementioned factors were statistically significantly associated with nurses ‘age, family status, work experience in current workplace, and general medical work experience. Daily or weekly negative behaviour towards nurses was reported by 2.2 % in form... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjami ne tik nutraukiant darbo sutartį taikomi apribojimai, bet ir nutraukiant darbo sutartį taikomos garantijos, nes tai yra vienos bendros sistemos sudedamieji elementai. Apribojimai ir garantijos yra analizuojamos tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Visų pirma, darbe stengiamasi išnagrinėti apribojimų bei garantijų, kaip darbo teisės poinstitučių, kurių dėka yra užtikrinamas darbuotojui įtvirtintų teisių realizavimas, prigimtį ir paskirtį. Didelis dėmesys yra skiriamas apribojimų bei garantijų sąvokų reikšmės suvokimui bei šių sąvokų vartojimu sukurto teisinio nenuoseklumo atskleidimui. Vienas iš darbo tikslų yra surasti tinkamus garantijų ir apribojimų kaip sąvokų apibrėžimus, atitinkančius Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir pateikti originalią Darbo kodekse įtvirtintų nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų bei apribojimų klasifikaciją, tokiu būdu padarant šių poinstitučių skirstymą teisiškai nuoseklesnį. Kiekvienas apribojimas bei garantija, išskirti remiantis gramatiniu teksto aiškinimo metodu, yra aptariami atskirai. Analizuojant nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų ir apribojimų laikymąsi praktikoje, didelis dėmesys yra skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai, atskleidžiančiai nemažą dalį praktikoje kylančių problemų. Siekiant atlikti išsamų nagrinėjamų klausimų tyrimą, analizuojamas apribojimus ir garantijas įtvirtinančių nuostatų santykis su kitomis Darbo kodekso nuostatomis bei kitais įstatymais... [toliau žr. visą tekstą] / In the present Master thesis there are examined not only the restrictions applicable to the employer upon terminating the employment contract, but the applicable guarantees as well, because they are the constituent elements of the same general system. The restrictions and the guarantees are analyzed by theoretical and practical aspect. First of all, the restrictions and the guarantees are considered as the post institute of the labour law, by courtesy of it, the realization of established rights of employee are ensured. Therefore, the nature and the purpose of them are approached in this work. Great attention is payed to the perception of the meaning of the restriction and guarantee terms and to the revelation of the juridical incoherence that establishes by the usage of the mentioned terms. One of the aims of the present paper is to find appropriate definitions for guarantees and restrictions as terms, adequate to the firmed juridical regulation in the Labour code. Moreover, one of the objectives is also to represent the original classification of the guarantees and the restrictions that are firmed in Labour code and applicable upon terminating the employment contract, thus making the distribution of these post institutes more juridical coherent. Every restriction and guarantee is distinguished by appealing to the method of grammatical text explanation and these terms are discussed separately. Analyzing the following of the guarantees and restrictions applicable upon... [to full text]

Darbe atlikta vaiko globos (rūpybos) sistemos probleminės situacijos analizė parodė, jog socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų sumažėjo, taip pat sumažėjo vaikų atskyrimo nuo šeimos atvejų, globos namuose augančių vaikų. Kaip teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šie teigiami pokyčiai gali būti įtakoti socialinių darbuotojų intensyvaus darbo su rizikos šeimomis. Tačiau taip pat išlieka ir kitų faktorių įtaką: iš apskaitos rizikos šeimos išbraukiamos, kai jos išvyksta iš savivaldybės į kitą, emigruoja, Darbe analizuojama vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimas. Empirinis tyrimas atliekamas W. N. Dunn‘o prielaidų analizės metodu, implikuojant surogatinė bei perspektyvinius politikos modelius, taip pat D. Stone požiūrį į skaičių įtaką problemos formulavimui. Atlikus Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimo analizę paaiškėjo, jog: 1. per anksti ar dėl kitų priežasčių, tiriant vaiko globos (rūpybos) sistemos būklę, buvo atskleistos ne visos probleminės situacijos prielaidos. Remiantis šiomis prielaidomis, buvo suformuluota problema ir parinktos jos sprendimo priemonės, kurios neįgalina spręsti esminės vaiko globos sistemos problemos, ir sprendžia tik formalią. Tokiam problemos formulavimui įtakos turėjo vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės analizės duomenys, tiksliau statistiniai rodikliai, kurie, remiantis D. Stone skaičių įtaka formuojant problemą, atliko esminės... [toliau žr. visą tekstą] / In 2006 an analysis on the condition of the children’s custody (care) system was performed and a conclusion was drawn that usually the children who have lost parental custody had originated from the families which belong to social risk. Also it was noticed that the number of persons wishing to adopt or foster is decreasing. After the analysis of the children’s custody network in Lithuania has been performed, it has also been noticed that this network does not correspond to the needs of a child and his / her biological family both in the geographical and services senses. Therefore in 2007 the strategy on the reorganization of children’s custody (care) system was approved as well as the plan on optimisation of children’s custody network. The main hypothesis of the research: Although children’s custody (care) system’s reorganization strategy is designed to solve the essential problems of the system, but due to the improper formulation of the problem it solves only formal problem, i.e. that of EIII type (improperly / badly formulated). For the reasoning/denying of the hypothesis, W. N. Dunn’s model on the analysis of assumption has been applied, implying surrogate and perspective models of politics. Also D. Stone’s approach on the creation of numbers in the pole is used and their influence to the formation of a misleading problem (problem of EIII type) is interpreted. The second hypothesis – if the problem in the children’s custody (care) system’s reorganisation strategy is... [to full text]