Psichikos sveikata yra labai svarbi visapusiškam žmogaus vystimuisi, ji yra neatsiejama asmens gyvenimo dalis. Gera psichikos sveikata leidžia džiaugtis laimėjimais ir adekvačiai išgyventi liūdesį. Vaikų psichikos sveikata Lietuvoje pasižymi itin prastais rodikliais. Didėja vaikų savižudybių skaičius, patyčių mokykloje mastai, psichikos sveikatos sutrikimai nustatomi vis jaunesniame amžiuje. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje siekiama decentralizuoti okupacijos metais vyravusią centralizuotą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, atsakomybę už ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą perduodant savivaldybėms. Darbo tikslas – įvertinus Lietuvoje įgyvendinamą vaikų psichikos sveikatos priežiūros politiką decentralizacijos aspektu, išryškinti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Atlikti decentralizacijos koncepcijos sveikatos priežiūros srityje analizę. 2. Išanalizuoti kaip Lietuvos teisinėje bazėje atsispindi vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. 3. Išanalizuoti vaikų psichikos sveikatos priežiūros organizavimą Lietuvoje decentralizacijos aspektu. 4. Ištirti kaip Lietuvoje įgyvendinama vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. Darbe buvo atliekama mokslinių šaltinių ir teisinių dokumentų teorinė analizė bei kokybinis tyrimas. 2011 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo surinkti 9 pusiau struktūruoto tipo interviu. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvoje yra... [toliau žr. visą tekstą] / Mental health is very important for universal man’s growth. It is an integral part of human’s life. A good mental health helps to enjoy achievements and adequately outlive sadness. Children’s mental health in Lithuania differs in bad indexes. The number of children’s suicide is growing, sneering at school grows to some extent, mental health disorders are diagnosed at younger age. Since Lithuania’s independence it has been tried to decentralize in occupied Lithuania dominated mental health care system, responsibility for ambulatory’s mental health care facilities organization was given to local government. Aim of the work – after evaluating Lithuania’s policy of children’s mental health care in decentralization aspect, the main problems and solutions were highlighted. Tasks of the work: 1. To fulfill an analysis on decentralization’s concepsion of health care range. 2. To analyse how the decentralization of children’s mental health care reflects in Lithuania’s legal framework. 3. To analyse children’s mental health care organization in Lithuania on decentralization aspect. 4. To investigate how decentralization of children’s mental health care is realized in Lithuania. Academic analysis of scientific sources and legal documents, qualitative research were accomplished in this work. In 2011, during March and April nine semi structured interviews were collected. The aim of this research was to find out how decentralization of children’s mental health care has been realized... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi savivaldybių savarankiškumas daro įtaką tokiems procesams kaip: viešųjų gėrybių, paslaugų teikimas, socialinės apsaugos ir skurdo mažinimas, finansų sektoriaus vystymasis, makroekonominis stabilumas ir kt. Todėl kyla poreikis įvertinti ir išanalizuoti fiskalinės decentralizacijos lygį šalyje. Šio darbo problema – koks yra Lietuvos fiskalinės decentralizacijos lygis ir ar jis pakankamas Lietuvos valstybei. Darbo objektas – fiskalinė decentralizacija, o tikslas – įvertinti 2005–2009 m. fiskalinę decentralizaciją Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibrėžti fiskalinės decentralizacijos sampratą; apžvelgti savivaldybių raidą bei fiskalinės decentralizacijos teisinį reglamentavimą Lietuvoje; atskleisti Lietuvos savivaldybių finansinę sistemą remiantis fiskalinės decentralizacijos dedamosiomis; išanalizuoti 2005–2009 m. fiskalinės decentralizacijos lygį Lietuvoje ir jį palyginti su Latvijos ir Estijos valstybėmis; pateikti išvadas ir siūlymus dėl fiskalinės decentralizacijos Lietuvoje. Buvo įrodyta hipotezė – 2005–2009 m. fiskalinės decentralizacijos lygis Lietuvoje yra nepakankamas. Rengiant magistro darbą buvo naudojami tokie mokslinio tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisinių aktų analizė, statistinių duomenų analizė, sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji ir sociologinių tyrimu analizė bei grafinis modeliavimas. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This Public sector of economics master's work topic is relevant, because the autonomy of local government affects processes such as: offering of public goods, services, reduction of social protection and poverty, development of financial sector, stability of macroeconomic and others. For that reason the evaluation and analysis of the level of fiscal decentralization in the country is needed. The problem of this work – what is the level of fiscal decentralization in Lithuania and is it sufficient for Lithuania. The object of the work is fiscal decentralization and the purpose – to evaluate fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania. To achieve this purpose the following tasks are raised: to define the conception of fiscal decentralization; to review the development of local government and legal framework of fiscal decentralization in Lithuania; to discuss the local financial system based on components of fiscal decentralization; to analyze the level of fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania and compare with Latvia and Estonia; to present conclusions and suggestions for fiscal decentralization in Lithuania. The hypothesis has been proven – the level of fiscal decentralization of 2005–2009 years in Lithuania is insufficient. For preparation of this master‘s work such research methods was used: literature analysis, legislative analysis, statistical analysis, systematic and logical analysis, comparative and sociological analysis and also graphical... [to full text]

Vidinė savivaldybių decentralizacija – savivaldybės valdymo ir/ar viešųjų paslaugų teikimo pertvarkymo būdas, kai aukštesniam hierarchiniam lygiui priklausantiems subjektams nustatyti įgaliojimai perduodami žemesniam hierarchiniam lygiui priklausantiems tiesiogiai pavaldiems arba nepavaldiems subjektams arba kai įgaliojimai padalijami didesniam to paties hierarchinio lygio subjektų skaičiui. Vidinės savivaldybių decentralizacijos sritis pasirinkta dėl to, kad ji yra santykinai nauja Lietuvos viešojoje politikoje ir todėl Lietuvoje kol kas mažai analizuota. Vidinės savivaldybių decentralizacijos aktualumą sustiprina ir tai, kad atsižvelgiant į pirmojo Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijos įgyvendinimo etapo rezultatus, bus formuojami antrojo etapo tikslai ir kryptys. Remiantis Europos vietos savivaldos chartijoje, Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijoje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme deklaruojamais teiginiais, vidinė savivaldybių decentralizacija turėtų būti įgyvendinama priimant efektyvius sprendimus. Darbo objektas – vidinė savivaldybių decentralizacija Lietuvoje: gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos perdavimo atvejis. Darbo tikslas – įvertinti, ar pradėta vidinės savivaldybių decentralizacija įgyvendinama Lietuvoje efektyviai. Šiame darbe efektyvumo terminas apima ekonomį (taupesnį biudžeto lėšų naudojimą) ir socialinį (geresnį vietos bendruomenės poreikių atstovavimą) aspektus. Darbo tikslui pasiekti keliami šie... [toliau žr. visą tekstą] / The internal decentralization of local government is a type of reorganization of municipal management and (or) provision of public service when the power from higher hierarchical levels of entities is transmitted to lower hierarchical levels, or when the power is divided between few or the same numbers of hierarchical level of entities. This issue was chosen because it is a relatively new in Lithuanian public policy and therefore here is still a lack of case study of this matter. The relevance of the issue is strengthened by the fact that the results of implementation of the first phase of intra-municipal decentralization concept are a base for the goals and directions of the second phase. According to the European Charter of Local Self-Government, the Concept of Intra-municipal Decentralization, the law of Republic of Lithuania Public Administration, the internal municipal decentralization must be implemented by making effective decisions. The object of this paper work is the internal decentralization of local government in Lithuania: the case study of function transmission of residence declaration. The goal of this paper work is to assess whether the internal municipal decentralization started effectively in Lithuania. The term of effectiveness covers both economic (saving budget) and social (better representation of local community needs) aspects. This paper work examinates the case of function reporting of residence to the ward which is the highest intra-municipal... [to full text]

Konkurencingumas, kaip tyrimo objektas svarbus tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkams. Taip pat konkurencingumo sąvoka plačiai naudojama tarp valdžios, verslo ir mokslo atstovų, bei kitų visuomenės veikėjų. Konkurencingumas, mokslo ir technologijų plėtra – svarbi šalies plėtros strategijos dalis. Globalėjantis pasaulis, ekonominė rinka atneša daug naujų galimybių bei grėsmių. Tiek didesnė įtaka, tiek didesnis konkurencingumas padeda šaliai siekti užsibrėžtų tikslų, bei stiprinti savo pozicijas tarptautiniu mastu. Objektas – teritorijų konkurencingumo skatinimas. Tikslas - pagrįsti europinių paramos instrumentų svarbą siekiant paskatinti subnacionalinių teritorijų konkurencingumą. Rašant darbą atlikta dokumentų analizė ir kokybinis tyrimas, paremtas struktūruotais interviu su penkiais respondentais, atstovaujančiais verslo, mokslo ir valdžios interesus. Aptarta konkurencingumo samprata, išanalizuotos strategijos, įvairių lygmenų institucijų strategijų svarba konkurencingumo skatinimui, tinklaveika ir jos sąsajos su konkurencingumu. Parodyta, kad Europos lygmeniu kuriami strateginiai dokumentai, kurie numato ilgalaikes ir trumpalaikes priemones, tikslus ir dotacijas išsikeltiems uždaviniams pasiekti. Valstybė šių strategijų rėmuose priima nacionalinę strategiją, programavimo dokumentus ir eilę priemonių tikslams pasiekti. Europinių strategijų sėkmė ir panaudojimas priklauso nuo nacionalinių valstybių, jų įvairių lygių valdžios ir viešųjų institucijų, įmonių, švietimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Competitiveness as a research object is important for foreign and Lithuanian scientists. Competitiveness concept is widely used by government, business, and science representatives as well by other social characters. Competitiveness, science and technology development is very important part of country’s development strategy. More and more global world, economical market brings new opportunities and danger. Thus bigger influence and bigger competitiveness helps for country to reach its goals and to strengthen its positions in international sphere. Object – competitiveness stimulation of territories. The Aim – to justify the importance of European support which helps to stimulate competitiveness of sub national territories. This paper reveals the analysis of documents and quality research, which is based on structural interviews with five respondents, who represent business, science and government’s interests. It also discusses about the concept of competitiveness, analyzed strategies, and the importance of various levels of institutions’ strategies for stimulating competitiveness, also networking and its links with competitiveness. It is shown that in European level created documents foresees long-term and short-term tools, aims and subsidies to accomplish tasks. Country in the frames of these strategies adopts national strategy, schematic documents and a wide range of tools to achieve goals. The success of European strategies depends on national states, their various levels... [to full text]

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos fiskalinėje politikoje įvyko daug labai svarbių permainų: įvestas fiskalinis valdymas, tinkantis rinkos sąlygoms; mokesčių reforma iš esmės pakeitė valstybės pajamų sandarą, o valstybės finansų išlaidų sąrangą buvo pakeista perskirstant funkcijas tarp įvairių valdymo lygių ir skolos valdymas iškilo kaip visai nauja viešųjų finansų sritis. Šio darbo tema – “Lietuvos savivaldybių biudžetai (Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pavyzdžiu) ir biudžeto reforma Lietuvoje”. Pasirinka tema yra labai aktuali. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma biudžeto reforma, kuria siekiama pagerinti valstybės bei savivaldybių biudžetų planavimą bei biudžeto procedūras, patobulinti finansinių išteklių valdymą ir kontrolę, o taip pat spręsti klausimus susijusius su Europos Sąjungos finansine parama. Nagrinėjant savivaldybių biudžetų klausimus, vienas svarbiausių ir aktualiausių - kokio lygio turi būti savivaldybių fiskalinis savarankiškumas. / The subject of the thesis is “Budgets of Lithuanian Municipalities (on the example of Vilnius City Municipality Budget) and Budget Reform in Lithuania.” The subject is very urgent. At present the budget reform is being carried out in Lithuania, and the aim of the reform is to improve planning and procedures of national and municipal budgets, to perfect management and control of financial resources and also to solve the problems related to the European Union budget. Considering the budget problems of municipalities one of the most important and urgent problems is what the level of fiscal-dependence of municipalities should be. The purpose of the thesis is to consider financing of municipality budgets and to analyse and evaluate the main regulations of the budget system reform in Lithuania and to present the conclusions. To reach the purpose, the following tasks are raised in the thesis: to examine Lithuanian budget system; to consider fiscal decentralization level in Lithuania; analyse the structure of finance in Lithuanian municipalities and describe the municipality budget; to consider and evaluate the budget reform. The thesis raises the following hypothesis: municipalities do not have fiscal self-dependence enough, that is why not all principles of the budget reform are effectively put into practise.

Vyriausybė gali daryti įtaką tiek bendrai šalies ekonominei politikai, tiek konkrečiai nedarbui ir infliacijai, manipuliuodama savo pajamų ir išlaidų politikomis, siekdama paveikti visuminę paklausą, taigi ir gamybos apimtį. Vyriausybės pajamų ir išlaidų politikos yra jos fiskalinės politikos instrumentai. Fiskalinė disciplina derinama prie pasirinktų šalies ūkio vystymosi krypčių ir prioritetų. Šio darbo tikslas – reaguojant į kintančią ekonominę situaciją atlikti Lietuvos fiskalinės politikos analizę, iškelti pagrindinius privalumus ir trūkumus, numatyti trūkumų pašalinimo kryptis bei pateikti prognozes ateičiai. / Fiscal policy refers to the government`s spending and taxing behaviour and generaly is devided into few categories: decisions regarding government budget policypolicies related to government purchases of goods, servicies and labour; policies regarding taxes (for instance, tax rates are controlled by the government) and expenditures; policies regarding transfer payments (such as unemployment and social security benefits, wellfare payments ant state pensions); decisions involving state debt managing and administration. Fiscal discipline is strongly affected by general state economical goals and strategy. The main goal of the work is to analyse the mechanism of Lithuanian fiscal policy, find and emphasize main qualities and imperfections, the ways to avoid regress and create personal forecasts for future according to variable economical situation.

Magistro darbe nagrinėjama suformuluota problema – kaip statybines paslaugas teikiančių įmonių organizacinės valdymo struktūros atitinka teorinius modelius. Darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai organizacinių valdymo struktūrų modeliai. Praktinėje dalyje pateikiamos Panevėžio statybines paslaugas teikiančių įmonių organizacinės valdymo struktūros, jos išsamiai išanalizuotos, bei pateikti pasiūlymai esamai situacijai pagerinti. / Master's work formulated the problem - as building service companies comply with the organizational management structure of the theoretical models to analyze and codify the various Lithuanian and foreign authors' theoretical models of organizational structures. Practical part presents Panevėžio construction firms organizational management structure, its detailed analysis, and provide suggestions to improve the situation.

Lietuvoje profesionalioji kultūra yra susikoncentravusi ties didžiaisiais kultūros centrais didžiuosiuose miestuose. Kuo toliau į šalies pakraščius, tuo profesionaliosios kultūros sklaida mažėja, o kokybė prastėja. Kultūros sektorius yra vienas didžiausių veiksnių, kuriantis vietos patrauklumą ir parodantis jos išskirtinį veidą. Darbe analizuojama, kaip vyksta kultūros sektoriaus decentralizacija; kokie yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys kultūros sektoriaus atsinaujinimą regionuose bei kas ir kokios organizacijos turi įtakos kuriant vietos patrauklumą ir išskirtinumą. Taip pat ypatingas dėmesys yra kreipiamas pasirinkto atvejo - Kupiškio miesto kultūros sektoriaus išsamiai analizei:tiriami gyventojų kultūriniai poreikiai,prioritetai bei lūkesčiai; kultūros organizacijų tinklas ir bandoma apibrėžti jų atsinaujinimo perspektyvas. Analizuojama, kas įtakoja ir kas galėtų įtakoti kultūros lauko atsinaujinimo ir Kupiškio kaip vietos patrauklumo kūrimo procesus. / The professional culture is focused on the major cultural centers in major cities in Lithuania. The further into the nation’s borders the dissemination of professional culture decreases and its quality is getting worse. In addition to cultural sector is one of the major factors that creates the local attractiveness and shows its particularity. In this Thesis are analyzing which ways and how the cultural sector decentralization goes. Moreover there is trying to investigate what the main factors are stimulating the cultural sector renewal in regions and what types of cultural organizations have an influence in creating local attractiveness and distinctiveness. In addition to the most attention is paid to Kupiškis case study. There is investigating the cultural sector situation, and what has and what could have influence into renewal of culture field and creation of local attractiveness processes in Kupiškis.

Viešojoje diskusijoje vietos savivaldos modelio modernizavimui yra skiriama nemažai dėmesio, ypač akcentuojami savivaldybių kompetencijų, funkcijų, finansavimo klausimai, tačiau mažai analizuojamas decentralizacijos, sudarančios geresnes galimybes įvairiems naujiems veikėjams dalyvauti politikos formavime ir įgyvendinime, klausimas. Darbe teigiama, kad Lietuvoje būtina diegti naują atitinkamą politinę strategiją, kai tradiciniai „iš viršaus į apačią“ sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo mechanizmai pakeičiami „iš apačios į viršų“ mechanizmais. Tai gali padėti įgyvendinti Europos Sąjungos iniciatyva – Leader+ programa, tiksliau šią programą įgyvendinanti Vietos veiklos grupė. Šio darbo objektas – Vietos veiklos grupė – vietos partnerystė, kuri yra sudaryta iš viešojo, privataus sektorių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Darbo tikslas – atskleisti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą ir visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Šiam tikslui pasiekti išsikelti pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti decentralizacijos koncepciją, akcentuojant jos poreikį vietos savivaldos lygmenyje; supažindinti su Europos Sąjungos Leader+ programa; atlikti Vietos veiklos grupių formavimo, veiklos organizavimo ir strategijos rengimo procesų analizę, naudojant teorinės analizės ir empirinio tyrimo duomenis, nustatyti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą bei visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Darbe iškeltos trys hipotezės... [toliau žr. visą tekstą] / Having defined the problem, that in public discussion attention is mainly paid to the model of local self-government, concerning municipality’s competences, functions and financial aspects, but there are little analysis about decentralization, which makes better possibilities for new actors to participate in public decision-making and implementation, the author of the work notes than more attention should be paid to decentralization and public participation in the local level. It is maintained that in Lithuania traditional “top-down” decision-making and implementation mechanisms should be changed by a great alternative – partnership group, based on “bottom-up” approach. Problems could be resolved in the collaboration with local community, private organizations and state government institutions. So, the major subject of this work is a partnership group – the Local action group (LAG), uniting the public sector, private organizations and non-governmental organizations. The main aim of this work is to disclose local action groups possibilities to promote decentralization process and community participation in local self-government. To reach this aim, there are formulated four tasks: to disclose the conception of decentralization, concerning its importance in local self-government; to introduce European Union’s Initiative Leader+; to analyze the aspects of Local action group’s formation, administration and preparation of the development strategy; to define local action groups... [to full text]

Piliečių teisė per vietos valdžios institucijas dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – pamatinis demokratijos pagrindas. Europos vietos savivaldos chartijoje įtraukta fiskalinės decentralizacijos koncepcija, kuri pagrindžia, jog įvairių valdymo lygių finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijoje ir įstatymuose numatytiems įpareigojimams. Šio darbo tema – „Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos analizė kaip gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai“. Darbo tikslas – išnagrinėti Prancūzijos ūkinės veiklos organizavimo specifiką, išanalizuoti Prancūzijos administracinį - teritorinį suskirstymą, decentralizacijos procesą bei jos įtaką municipalitetų (regionų, departamentų, komunų) ūkinei veiklai, aprašyti municipalitetų bendradarbiavimo formas bei išnagrinėti konkrečios Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos specifiką, aglomeracijos gerosios praktikos pritaikymo galimybes Lietuvos mastu bei Dižono aglomeracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės fiskalinės decentralizacijos laipsnį išlaidų, pajamų, valstybės dotacijų pasiskirstymo bei skolinimosi galimybių aspektais. Darbe naudojama Prancūzijos teisinių, mokslinių, statistinių duomenų ir turinio analizė bei palyginimo metodas. Baigiamasis darbas suskirstytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjamas Prancūzijos administracinis teritorinis suskirstymas, decentralizacijos proceso plėtra, valstybės atliekamos vietinės valdžios institucijų veiklos kontrolės mechanizmas, Prancūzijos municipalitetų bendradarbiavimo formos bei... [to full text] / -. / Le droit des citoyens de participer dans les institutions municipales en gérant les affaires publiques est un principe fondamental de la démocratie. La Charte européenne de l‘autonomie locale souligne le concept de la décentralisation fiscale, qui dit que tout transfert de compétences entre l’État et les collectivités territoriales s’accompagne de l’attribution de ressources équivalentes à celles qui étaient consacrées à leur exercice. Le thème du travail de master est l‘analyse de l‘activité économique de l‘Agglomération du Grand Dijon comme un exemple d‘une bonne pratique pour la Lituanie. L‘objet principal du travail – d‘examiner la spécifité de l‘organisation administrative en France, d‘analyser le processus de la décentralisation et son influence aux collectivités territoriales et à l‘activité économique des municipalités, décrire les formes de la coopération des municipalités et d‘examiner la spécifité de l‘activité économique de l‘Agglomération concrète du Grand Dijon et les possibilités d‘application de la bonne pratique de cette agglomération en Lituanie, d‘analyser le niveau de la décentralisation fiscale dans l‘Agglomération du Grand Dijon et dans la municipalité de Vilnius en analysant les aspects des dépenses, des ressources, la répartition des dotations de l‘État et les possibilités des emprunts. Le travail du master est composé de trois parties. Dans la première partie il est analysé l’organisation administrative, le dévelopment du processus de la... [to full text]