Asmenų lygiateisiškumas yra viena kertinių teisinių vertybių demokratinėje valstybėje. Tai yra principas, svarbus kiekvienai teisės šakai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe analizuojama asmenų lygiateisiškumo principo darbo teisėje samprata ir turinys Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės kontekste, Europos Sąjungos direktyvų, skirtų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, reikalavimų valstybėms narėms perkėlimas į nacionalinę teisę. Per išsamią nacionalinio ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos dėl asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo darbo teisėje analizę identifikuoti ir ištyrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai ir, svarbiausia, praktinio principo įgyvendinimo konkrečiai Lietuvos darbo teisėje probleminiai aspektai. Magistro darbe išsamiai analizuojamas individualių asmens, kuris buvo diskriminuojamas darbe, teisių gynimo procesas (darbuotojų teisių apsauga institucine prasme, įrodinėjimo taisyklių diskriminacijos bylose specifika, vertinama, kaip asmenys realiai gali pasinadoti teise į žalos atlyginimą), identifikuojamos kliūtys, trukdančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą. Asmenų lygiateisiškumo principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of equality is one of the most important principle in the democratic State. The principle of non-discrimination is mentioned in the many of international treaties, established in the European Union law as well as in national law systems. This work analysis conception and matter of the principle of equality in Labour Law. Furthmore, it is analysed the European Union Directives combating discrimination on the grounds of religion or belief, disability, age, sexual orientation, racial or ethic origin, sex, and putting these documents into effect in Lithuanian Labour Law. In this work analysis protection mechanism (what kind of institutions protect violated rights; how persons can use the right to compensation or reparation; also specific of the rules of burden of proof) of rights of persons who consider themselves wronged by failured to apply the principle of equal treatment to them in the workplace. Through deep analysis it is compared and researched Lithuanian and the European Union legal acts, practice of the Court of Justice of the European Union, and doctrine.

Darbo objektas – biodegalų gamybos perspektyvos Lietuvoje. Darbo tikslas – įvertinti biodegalų gamybos perspektyvas Lietuvoje, remiantis rapsų aliejaus ir biodegalų pasiūlos ir paklausos tendencijomis ES bei Lietuvos rinkoje atliktu tyrimu. Darbo uždaviniai: • Apžvelgti darnaus vystymosi koncpeciją bei Lietuvos darnaus vystymosi strategiją, siekiant išsiaiškinti jos įtaką biodegalų paklausai ir gamybos plėtrai Lietuvoje; • Pateikti biokuro teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir ES; • Išanalizuoti ES biodegalų rinką; • Atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie biokuro naudojimą; • Remiantis atliktu tyrimu įvertinti biodegalų paklausą Lietuvoje bei įvertinti biodegalų gamybos perspektyvas Lietuvoje. Darbo struktūra: Siekdamas atsakyti į iškeltus uždavinius savo darbą suskirsčiau į tris dalis: 1. Darnaus vystymosi strategijos ir biokuro teisinio reglamentavimo apžvalga; 2. ES biodegalų rinkos analizė; 3. Tyrimo apie biokuro naudojimą Lietuvoje aprašymas ir rezultatų vertinimas. Pagrindiniai rezultatai: Išlaikius pastarųjų metų biodegalų sunaudojimo augimo tempus, nesunkiai bus įvykdytos ES Biokuro direktyvoje numatytos rekomendacinės vertės. Nuo 2008 metų Lietuvoje biodegalus gaminančių įmonių pajėgumų pilnai užteks artimiausių metų poreikiams patenkinti. Siekiant išnaudoti pilną biodegalų rinkos potencialą reikia užtikrinti aktualios informacijos skleidimą apie šios alternatyvios kuro rūšies ekologinę naudą, technines savybes, ekonomiškumą, žemą kainą... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the paper – perspectives of biofuel production in Lithuania. Aim of the paper – evaluate the perspectives of biofuel production in Lithuania according to supply and demand tendencies of rapeseed oil and biofuel in the EU and also to a study carried out in Lithuania. Goals of the paper: • Overlook the concept of sustainable development and the sustainable development strategy of Lithuania in order to find out their influence to biofuel supply, demand and production expansion in Lithuania; • Overlook the jurisdictial reglamentaion of biofuels in Lithuania and the EU; • Analyze the EU biofuel market; • Make a study in order to find out the opinion of Lithuanian people regarding usage of biofuels; • According to the results of the study evaluate demand and production perspectives of biofuels in Lithuania. Structure of the paper: 1. Review of sustainable development strategy of Lithuania and jurisdictial reglamentation of biofuels; 2. Analysis of EU biofuels market; 3. Implementation of the study and evaluation of its results. Main results: if the biofuel consumption rate in Lithuania will remain the same as for the couple last years, we will easily reach the goals of EU Biofuel directive. Starting from the year 2008 companies making biofuels in Lithuania will have enough production capacity to fulfill the demand of biofuel. In order to use the biofuel market in Lithuania to its full potential the following actions must be implemented: spreading of information regarding... [to full text]

Europos Sąjunga neturi bendro unifikuoto mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena valstybė narė formuoja savo mokesčių politiką. Tačiau valstybės turi atsižvelgti į ES direktyvas ir kitus mokesčius reglamentuojančius dokumentus, kadangi skirtingos apmokestinimo sistemos sukuria fiskalines kliūtis bendros rinkos funkcionavimui. Dėl ypatingos ES sąrangos Bendrijos teisės poveikis nacionalinei teisei gali pasireikšti įvairiai: unifikacija, harmonizacija ir koordinacija. Tiesioginių mokesčių srityje tinkamiausias reguliavimo būdas – harmonizacija, vykdoma direktyvų pagrindu, bei ją skatinančios ir lydinčios koordinacinės priemonės. Artimiausias ir pagrindinis tikslas tiesioginių mokesčių harmonizavimo procese – dvigubo apmokestinimo išvengimas, nors teoriniame lygmenyje keliami glaudesnio valstybių narių mokestinių sistemų suderinimo siekiai. Realių rezultatų tiesioginio apmokestinimo harmonizavimo srityje buvo pasiekta tik po ilgų diskusijų ir daugybės Europos Komisijos bandymų. Kai kuriuos postulatus suformavo ETT savo sprendimuose, o šie buvo išplėtoti į bendro pobūdžio įpareigojimus valstybėms narėms. Pozityvaus reguliavimo taisyklės šioje srityje apsiriboja šiais įpareigojimais valstybėms narėms: neapmokestinti kitos valstybės motininėms bendrovėms išmokamų dividendų, netaikyti išskaičiuojamo mokesčio palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių asocijuotų įmonių, neapmokestinti įmonių reorganizavimo, turto perleidimo, keitimosi akcijomis... [toliau žr. visą tekstą] / Integration of the European Union (EU) does not cover unification of direct taxation through the Member States. Therefore, each Member State runs its own taxation model. Nevertheless, due to the fiscal obstacles being construed in the light of Common Market the Member States are to take account of directives and other legal acts. Concerning specific institutional organization of the European Community as international body one should perceive, that Community legislation may affect national systems in three ways: by unification, harmonization and coordination. The second one is chosen for attainment of the consistency of direct taxation in the EU (coordination shouldn‘t be excluded either). The proximate and basic aim for this way of implementation is to be regarded as avoidance of double taxation in the international scene, though, it is not always so in the working practice of Community institutions (where it seems to be greater objectives leading to unification). After long-drawn discussions some significant results in the field of the harmonization of direct taxation were finally achieved, namely these: the Member States were obliged to retain from withholding taxes on distributed profits and on payments of interests and royalties under certain conditions; also transactions of mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States were relieved from any taxes; Member States were required to make interests payers in... [to full text]

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Nuo šios dienos prasidėjo naujas svarbus Lietuvos teisės raidos, taikymo bei aiškinimo etapas. Europos Sąjungos teisės principai, šaltiniai bei pagrindinės nuostatos tapo mūsų nacionalinės teisės sistemos dalimi. Baigiamojo darbo tema – „Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos teismuose“. Darbo tikslas - išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo praktiką Europos Sąjungos teisės taikymo kontekste, įvertinti teismų veiklą iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos ir po įstojimo, akcentuoti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria teismai taikydami Europos Sąjungos teisę, taip pat palyginti šių teismų praktiką. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, dvi dalys, kurių kiekviena suskirstyta į skyrius ir poskyrius, tyrimo pagrindu suformuluotos išvados, darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei panaudotos literatūros sąrašas. Pirmojoje dalyje autorė nagrinėja Europos Sąjungos teisės taikymą nacionaliniuose teismuose lemiančias sąlygas. Šių sąlygų analizė leidžia teigti, jog tam, kad Europos Sąjungos teisė būtų taikoma tinkamai, nacionalinis teismas, visų pirma, turi pripažinti specifinį Europos Sąjungos teisės pobūdį. Antra, valstybės narės teismas, taikydamas nacionalinės teisės normas, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos viršenybės principą, t. y. esant prieštaravimui tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania became a full right member of European Union on May 1-st 2004. From that day a new relevant stage of Lithuanian law development, application and interpretation has begun. Principles, sources and main regulations of European Union became a part of our national legal system. The thesis of Master work is „The Application of European Union Law by Lithuanian National Courts“. Aim of the work is to explore practice of Lithuanian Supreme Court and Supreme Administrative Court of Lithuania in the light of European Union law application, to verify courts’ work before and after the accession, to emphasize main mistakes, which courts make while applying the European Union law, also to compare the practice of those Courts. Master work consists of preface, two body parts, each of these have its sections and subsections, conclusions are formulated on base of analysis, work summary is written in Lithuanian and English languages and list of literature, that was used. In the first part an author approaches the conditions determining the application of European Union law by Lithuanian national Courts. The analysis of these conditions enables us to tell, that in order to apply European Union law in correct manner, firstly, Lithuanian national Court has to acknowledge specific nature of European Union law. Secondly, while applying norms of national court, the court of member state has to take the supremacy principle of European Union law into consideration, which means that if there is... [to full text]

Šio darbo tikslas yra ištirti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimą Lietuvoje instituciniu ir teisiniu aspektais. Darbe yra tiriama ES prieglobsčio politikos teisinė bazė, išskiriant pagrindinius šią politiką reglamentuojančius teisės aktus ir įgyvendinančias institucijas. Taip pat yra atliekama dabartinės Lietuvos prieglobsčio politikos situacijos analizė bei nagrinėjama kaip Lietuvoje yra harmonizuojami be įgyvendinami ES prieglobsčio politikos teisės aktai. Empiriniu tyrimu buvo siekiama įvertinti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimo Lietuvoje institucinės ir teisinės bazės probleminius aspektus. Šiuo metu yra įgyvendinamas antrasis BEPS kūrimo etapas, kuriuo yra numatyta iki 2015 m. liepos mėn. galutinai suvienodinti ES valstybių narių prieglobsčio sistemas. Lietuvos narystė ES nebuvo reikšmingas kriterijus pabėgėlių srautų padidėjimui šalyje, Lietuva tapo patraukli kaip tranzito valstybė. Didžioji dalis ES prieglobsčio direktyvų nuostatų atsispindi UTPĮ, tačiau jų yra ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Dalies ES prieglobsčio direktyvų nuostatos yra perkeltos teisingai, tačiau kai kuriose srityse direktyvos turėjo neigiamą poveikį, ypač dėl papildomų pabėgėlio statuso netaikymo ir pasibaigimo nuostatų. Vertinant iš kitos pusės ES prieglobsčio direktyvų įgyvendinimas turėjo teigiamą poveikį, kaip, pavyzdžiui, nemokamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams įteisinimas, įvestos platesnės galimybės pasinaudoti švietimo ir sveikatos apsaugos sistema ir pan... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyse the implementation of EU asylum policy in Lithuania by institutional and legal aspects. This paper analyses the legal basis of EU asylum policy, marking the main laws which regulate EU asylum policy and its implementing institutions. It also examines the current situation of Lithuanian asylum policy and how the legal basis of EU asylum policy is harmonized and implemented in Lithuanian system. The empirical research was aimed at evaluating the problemical aspects of institutional and legal basis in the implementation of EU asylum policy in Lithuania. At the moment the second stage of common EU asylum policy system is being exercised. In conformity with it, the main asylum system procedures in EU member states should be equalized by July 2015. Lithuania‘s EU memebership was not a significant criterion for the increase of refugees‘ flows in the country but Lithuania has become attractive as a transit country. The main part of the provisions of EU asylum directives reflect in the law on the legal status of foreigners, though they also reflect in secondary legislation acts. The most of provisions are transfered correctly, however in some areas directives has had a negative impact, especially concerning the provisions about additional refugee status. On the other hand, the implementation of EU asylum directives has provided a positive effect in such areas as the validation of free legal assistance to asylum seekers, introducing wider... [to full text]

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo yra pirmasis teisės aktas Europos Bendrijoje, skirtas pašalinti esminius valstybių narių nacionalinių įstatymų reguliavimo skirtumus intelektinės nuosavybės teisės gynimo srityje. Šiame darbe analizuojamos Direktyvos 2004/48/EB nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisės gynimo būdais, priemonėmis ir procedūromis, bei vertinamas šių nuostatų įgyvendinimas ES valstybių narių nacionalinėje teisėje. Analizei pasirinkta Lietuva ir ES valstybės narės, turinčios didžiausias šios srities tradicijas ir esminius egzistavimo skirtumus: apsiribota Jungtine Karalyste, Vokietija bei Prancūzija. Darbe nesiekiama nagrinėti visų teisinių gynimo būdų ar išsamiai gvildenti teisių gynimo nuostatas ir jų taikymo praktiką analizuojamose valstybėse: pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų teisių gynimo būdų ir priemonių esmei atskleisti bei atskirų Direktyvos nuostatų įgyvendinimo vertinimui minėtų valstybių teisėje. Darbe remtasi tarptautiniais ir regioniniais teisės aktais, nagrinėjamų valstybių įstatymais, teismų praktika, teisės doktrina, Direktyvos ir įstatymų parengiamaisiais darbais; daug dėmesio skirta monografijoms, Lietuvos ir užsienio leidiniuose išspausdintiems moksliniams straipsniams. / The Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights is the very first EU legislation aiming to approximate the legislative systems and to assimilate disparities in the field of intellectual property rights enforcement. In this paper we analyze the provisions of Directive 2004/48/EC related to the measures, procedures and remedies of intellectual property rights enforcement. Also, we evaluate the implementations of these provisions into the national legislatures of the EU Member states. The analysis focuses on Lithuania and some of the EU member states that have old traditions and essential differences on the matter: the United Kingdom, Germany and France. We do not attempt to examine all the civil remedies nor to describe thoroughly the practices of application of the civil remedies in the Member States in question; instead, the main attention in this paper is focused on the revelation of the legal nature of corresponding measures, procedures and remedies, and evaluation of appropriate implementations of Directive’s provisions into the selected legislature systems. The paper references various international, regional and national legislations of the four states, judiciary practices, travaux préparatoires, jurisprudence; as well as various studies, papers and publications of Lithuanian and foreign authors.

In the work there is the data presented, that show the condition of automobile road network and road safety problems in Lithuania. The road network and its conditions are analyzed, as well as the means allocated for road building, repairement and supervision. The possibility to realize measures for improving road safety and analysis of compliance of the Lithuanian road safety legislation with that of the European Union.The work consists of four parts.The first part analysis the today’s road safety situation in Lithuania.The second part analyses the road safety factors, the measures for improving road safety.The third part describes the purposes and peculiarities of European Union, relation between Lithuania and EU. There is an analyses Lithuanian and Europe Union road safety legislation.The fourth part analyses the methods for calculating losses at accidents and economic evaluation of the road safety measures. In the research part of the work there is given analysis of the benefit – cost for the road safety improvement measures.

Magistriniame darbe analizuojami reorganizavimo procese susiklostantys mokestiniai teisiniai santykiai bei šių santykių reglamentavimas Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Darbas susideda iš dviejų stambių dalių. Pirmoji skirta reorganizavimo teisinio reglamentavimo mokestinių aspektų Lietuvoje analizei. Šioje dalyje aptariami bendrieji reorganizavimo principai, pelno mokesčio IX skyriuje reglamentuojami reorganizavimo bei perleidimo atvejų pagrindiniai bruožai atskleidžiami lyginant juos su Civiliniame kodekse reglamentuojamais reorganizavimo būdais bei žvelgiant į reorganizavimą per Akcinių bendrovių įstatymo prizmę, siekiant glaudžiau susieti civilinius bei mokestinius teisinius santykius. Analizuojamos reorganizavimo bei perleidimo atvejų metu atsiradusių turto vertės padidėjimo pajamų nepripažinimo reorganizuotos bendrovės, jos dalyvių ar bendrovės, reorganizuotos bendrovės turto, teisių bei pareigų perėmėjos, pajamomis sąlygos bei aptariamos įsigyjančiojo vieneto mokestinių nuostolių perkėlimo galimybės. Šioje darbo dalyje taip pat gvildenamos problemos, susijusios su reorganizavimo pradžios bei pabaigos momentų nustatymu, iškeliami klausimai, ar objektyviai pateisinama Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo pozicija pelno mokesčio įstatymo 42 str. 2 d. 8 punkte neįtvirtinti nuostatos, leidžiančios keičiant perleidžiančiojo vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas susidariusį akcijų kainų skirtumą apmokėti pinigais bei ar tikslingas 2005 m. Gruodžio 20 dienos pelno... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is tax aspects of legal regulation of company reorganization in Lithuania and European Union. This work compounds of two large parts. The first part is dedicated to analyse tax aspects of legal regulation of company reorganization in Lithuania. In this part are discussed general principles of reorganisation, the main features of reorganisation cases (which are regulated in ninth chapter of corporation tax law) are revealed by comparing them with reorganisation means, which are regulated in civil code and looking to reorganization through prism of corporation law in pursuance to relate civil and tax relations. Capital value rise assignment to company‘s, its shareholder‘s gains and taking over of losses of the acquiring company rules are discussed. Moreover, in this part of work are ventilated such problems like: determination of company’s reorganization beginning and ending moments, if is justifiable legislator’s position not to fix opportunity of cash payment not exceeding 10 % of the nominal value of acquiring company’s shares when shares are exchanged in process regulated in 42 article 2 part 8 particle of corporation tax law and if modification of 42 article of corporation tax law, made on 2005 December 20, is advisable. In addition some parts of this work are dedicated to right of recognition of the prestige as permissible deduction, taxation questions, when individual sells his shares, which were got in process of reorganisation. The second part... [to full text]

Water protection and quality management in the European Union and Lithuania Summary Key words: water protection, strategic planning, integrated protection, sustainable development, financial instruments, water directives, transference of legislation, legislation on water protection. The major objective of this master thesis is to examine how water protection policy is implemented in the EU and Lithuania, to analyze possibilities of water policy financing, and to discuss the process of harmonizing EU’s and Lithuania’s legislation on water protection issues. The hypothesis raised in this thesis states that successful implementation of water policy is being highly influenced by the integrated water management, which covers policy agenda setting, legislation scope, institutional capabilities and financing efficiency. The thesis consists of six parts. In the first part of this thesis author examines three different stages of water policy implementation in the EU in a chronological order. The development of policy formation is discussed and features of every stage are defined. In the second part of the thesis water directives of different stages of EU water policy are presented and examined. The third part of this thesis is targeted to examine the development of water policy in Lithuania and at the same time to determine the changes of water legislation in Lithuania prior to its membership in the European Union and after its entry. The fourth part of the thesis aims to... [to full text]

The present master paper investigates the challenges which are met while trying to implement the provisions of the directives on professional qualifications into national law. Despite the fact that the directives regulating the recognition of professional qualifications have already been implemented into the national law of the Republic of Lithuania after the new European Parliament and Council directive 2005/36/EC codifying all the existed directives on the recognition of professional qualifications, has been adopted, the competent authorities face new challenges trying to implement the provisions of new directives. Due to this fact, several stages of the implementation of the directives of European Union are distinguished.: the obligations Lithuania had to fulfil before the accession to EU and after the new Directive 2005/36/EC was adopted. The main objective of this paper is to analyse problematical issues regarding the transposition of directives on recognition of regulated professional qualifications into national law. The attempt was made to disclose the main features of the systems regarding recognition of regulated professional qualifications. A great deal of attention is alloted to the analysis of the process of recognition, the presumptions and the development of General system of recognition and Sectoral directives. The main legal documents on professional qualifications as well as provisions of the new law are widely discussed. Currently more and more emphasis... [to full text]