• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 511
  • 269
  • 84
  • 57
  • 37
  • 35
  • 33
  • 29
  • 17
  • 8
  • 8
  • 4
  • 2
  • 2
  • 2
  • Tagged with
  • 1232
  • 336
  • 163
  • 143
  • 131
  • 104
  • 98
  • 98
  • 88
  • 79
  • 77
  • 73
  • 68
  • 62
  • 62
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
481

Quantifizierung und Klassifizierung der kaninen Ellbogeninkongruenz auf Grundlage einer standardisierten Röntgen- und Messmethode

Starke, Andreas 20 November 2014 (has links) (PDF)
Andreas Starke Quantifizierung und Klassifizierung der kaninen Ellbogeninkongruenz auf Grundlage einer standardisierten Röntgen- und Messmethode Klinik für Kleintiere der Veterinärmedizinischen Fakultät der Universität Leipzig (79 Seiten, 27 Abbildungen, 8 Tabellen, 132 Literaturangaben) Zielstellung: Ziel der vorliegenden Arbeit war die objektive Quantifizierung der knöchernen Konformation des Ellbogengelenkes gesunder und erkrankter Hunde unter standardisierten Bedingungen. Dazu sollte eine Methode entwickelt werden mit der Röntgenaufnahmen von Ellbogen unter Belastung angefertigt und anhand von Messungen an markanten Knochenstrukturen evaluiert werden können. Diese standardisierte Röntgen- und Messmethode sollte an einer Kontrollgruppe getestet werden, um die Eignung der Methodik zu untersuchen und Referenzwerte zu erstellen. Besonderer Schwerpunkt war die Überprüfung der Reliabilität der Messungen in Abhängigkeit von Lagerungsartefakten und Messwiederholungen. Danach sollten Ellbogengelenke klinisch erkrankter Hunde untersucht und mit den Ergebnissen der Kontrollgruppe verglichen werden, um herauszufinden, ob sich die Messergebnisse signifikant von gesunden Gelenken unterscheiden. Zudem wurde die Hypothese aufgestellt, dass sich die dysplastischen Ellbogengelenke anhand der röntgenologischen Messparameter in unterschiedliche Formen der humeroulnaren und humeroradialen Inkongruenz unterteilen lassen. Material und Methode: Bei 27 lahmheitsfreien Hunden wurden von 47 Ellbogengelenken Röntgenaufnahmen mit und ohne Belastung (mediolateral, kraniokaudal; Aufnahmen am liegenden, narkotisierten Tier) sowie Aufnahmen im Stehen (kraniokaudal) untersucht. Digital gemessen wurden subchondrale Gelenkspaltenabstände, subchondrale Knochenabstände und ein Winkel. Anschließend wurden 149 Hunde mit ED der Röntgen- und Messmethode unterzogen und mit den Ergebnissen der Kontrollgruppe verglichen. Anhand von gehäuft auftretenden Messwertabweichungen wurden die 149 Hunde in Untergruppen eingeteilt und erneut mit der Kontrollgruppe verglichen. Danach wurden 4 Gruppen mit jeweils unterschiedlicher Osteotomie an Radius bzw. Ulna zur zwei- und dreidimensionalen Gelenkumstellung erstellt (euthanasierte Hunde ohne Ellbogenerkrankung), der gleichen Röntgen- und Messprozedur unterzogen und mit der Kontrollgruppe und den Gruppen der kranken Hunde verglichen. Ergebnisse: Eine standardisierte und reliable Lagerung sowie Längen- und Winkelmessungen an definierten Knochenpunkten konnten mit und ohne Belastung bei gesunden und kranken Hunden etabliert werden. Mittels Normalisierung der Parameter der Längenmessungen gelang eine Vergleichbarkeit zwischen unterschiedlichen Gelenken und Projektionsebenen herzustellen. Messwerte von Aufnahmen im Stehen zeigten viele Lagerungsartefakte und eine geringe Reliabilität. Von den einzelnen Messparametern der Aufnahmen mit und ohne Belastung konnten aufgrund ihrer geringen Streuung Normwerte von der Kontrollgruppe abgeleitet werden. Eine deutliche Abgrenzung auf Grundlage signifikanter Unterschiede führte zur Bildung der Untergruppen Typ I (n=60), Typ II (n=40) und indiff (n=49) innerhalb der 149 Hunde mit ED. Unterscheidungskriterien für die Einteilung eines kranken Ellbogengelenkes in Typ I, Typ II und indiff waren 3 subchondrale Gelenkspaltenabstände (mp3, mp4, mp6), 3 aus Gelenkspaltenabständen errechnete Indizes (LI 3, LI 4, LI 6) und ein Winkel. Diese Parameter wiesen in der Kontrollgruppe eine hohe Reliabilität auf. Durch die Osteotomiemodelle konnten Parallelen zwischen Typ I und einer short ulna sowie zwischen Typ II und einem short radius ermittelt werden. Schlussfolgerungen: Röntgenaufnahmen am stehenden Hund sind nicht praktikabel, nur bedingt auswertbar und daher nicht geeignet. Anhand von Röntgenbildern mit und ohne Belastung lassen sich dagegen die Knochenverhältnisse im Gelenk beschreiben und Normwerte erstellen. Die untersuchte Methodik ist geeignet 67% erkrankter Tiere einem Inkongruenztyp (Typ I oder Typ II) zuzuordnen. Die Ergebnisse der dreidimensionalen Ulnaverkürzung und dreidimensionalen Radiusverkürzung weisen auf dreidimensionale Bewegungen der Knochenoberflächen bei Typ I bzw. Typ II im und am Gelenk hin. Ob Ellbogengelenke des Typ I (40%) von einer dreidimensionalen Osteotomie der proximalen Ulna und Ellbogengelenke des Typ II (27%) von einer Radiuselongation profitieren würden, müssen weitere Untersuchungen zeigen. Die Inkongruenz selbst konnte nicht näher quantifiziert werden. / Andreas Starke Quantification and classification of canine elbow incongruency using a standardized method for radiography and measurement Department of Small Animal Medicine, Faculty of Veterinary Medicine, Universitiy of Leipzig (79 pages, 27 Figures, Tables, 132 references) Objective: Goal of this paper was the objective quantification of elbowjoint conformation for healthy and diseased dogs under standardized conditions. Therefor we developed a method for taking x-rays of the elbow joint under load to facilitate measurements using bone-landmarks. For this we aimed to test a standardized X-ray- and measurement methodology on a control group for evaluation of the developed methodology and to compile reference values. Emphasis has been placed on the validation of the reliability of the taken measurements especially were positioning artefacts and repeat measurements were concerned. Subsequently we examined elbow joints of clinically affected dogs and compared the results to that of the control group to determine whether signifikant differences can be found in the measurements compared to those taken in joints of healthy dogs. Additionally we formulated the hypothesis that displastic Elbow joints can be grouped into humero-ulnar and humero-radial incongruencies using the developed method of measurement. Material and methods: Plain x-rays and standardized stressed x-rays (medio-lateral, cranio-caudal taken under sedation; cranio-caudal views taken while standing) of 47 elbow-joints of 27 lameness free dogs were examined. We digitally measured subchondral jointgaps, subchondral bone gaps and an angle. Afterwards 149 dogs with ED were examined using our standardized X-ray method and we compared the results to the control group. The 149 dogs were divided into subgroups using frequent measurement deviances and the subgroups again compared to the control group. Afterwards we created 4 groups based on the kind of radial or ulnar osteotomy for two- and three- dimensional joint adjustment, took measurements based on our standardized X-ray method and compared the results to the control group and ED group. Results: A reliable standardized X-ray methodology as well as length and angle measurement on defined bone landmarks with and without load could be established on healthy dogs and those with ED. Using normalization of length-measurements we were able to establish comparability between different joints and projections. Measurements from x-rays taken in a standing position showed a lot of positioning related artefacts and low reliability. We were able to compile standard values from x-rays of the control group taken with- and without load due to the low deviation of the norm values. Due to marked delination based on significant differences we were able to establish subgroups Typ I (n=60), Typ II (n=40) and Group indiff (n=49) in the ED Group. Distinction Criterions to classify an ED elbow joint in Types I, II or indiff were 3 subchondral jointgaps (mp3, mp4, mp6), three indices calculated out of joint gaps (LI 3, LI 4 and LI 6) and an angle. In the control group these parameters showed a high reliability. Using an osteotomy model we were able to draw parallels between Typ I and a short Ulna, as well as Typ II and a short radius. Conclusions: X-rays taken in a standing position are not feasible. Using x-rays taken with and without load we were able to adequately describe bone-marker relations and could compile norm values. Using our developed method we have been able to assign 67% of the examined diseased joints to a type of incongruency (Type I or II). The results of three dimensional ulna and radius shortening indicate three dimensional movement of the bone surface in Typ I or II in the joint. Whether elbow joints of Typ I (40%) benefit of a three dimensional proximal ulna-osteotomy or joints of Typ II (27%) would benefit of a radial elongation needs to be shown in further studies.
482

Stereotyper kring hundägare : En studie om stereotyper avseende svenska hundägare / Stereotypes regarding dog owners : A study of stereotypes regarding Swedish dog owners

Denise, Gustafsschöld January 2014 (has links)
Stereotyper är vanliga sätt för oss människor att förenkla och underlätta situationer vi stöter på i vår omgivning. Trots fördelarna en förenklad vardag innebär kan stereotyper även innebära negativa konsekvenser, så som diskriminering eller utanförskap.  I denna studie undersöktes svenskars föreställning av typiska ägare till fem olika hundraser (labrador, pudel, pitbull, tax och chihuahua) med syfte att undersöka om stereotyper förekommer rörande svenska hundägare och om dessa stereotyper skiljer sig åt mellan hundägare och icke-hundägare.  Studien genomfördes med hjälp av en enkät som publicerades på det sociala mediet Facebook. 120 personer deltog i studien, varav 27 var män och 93 var kvinnor. Deltagarna var mellan 18 och 60 år gamla, med en medelålder av 29,6 år (Sd=9,6). Deltagarna fick besvara frågor rörande hur de föreställde sig typiska hundägare till de fem raserna, samt gradera hur väl de instämde med tolv påståenden avseende acceptans för stereotyper i allmänhet. I slutet av enkäten fick deltagarna även besvara bakgrundsfrågor rörande dennes kön, ålder, utbildningsnivå, om denne hade hund eller inte, samt vilken inställning denne hade till hundar i allmänhet.  Resultatet pekar på att det i mycket stor utsträckning finns gemensamma uppfattningar om hur ägare till olika hundraser ter sig när det gäller allt från frisyr till ålder. Det visade sig inte finnas någon större skillnad  mellan de två grupperna när det gällde stereotypt tänkande.  Avseende enkätdelen rörande acceptans för stereotyper visade sig deltagarna ha en relativt låg grad av acceptans, vilket är intressant eftersom de samtidigt uppvisade stereotypa tankesätt när de svarade på frågorna om de olika hundraserna.  Studien har visat att stereotypt tänkande mest troligen förekommer kring olika hundrasers ägare, att medvetandegöra stereotypers förekomst kan vara en viktig aspekt för att minska risken för ytterligare stereotyper. / Stereotypes are common ways for human beings to simplify and facilitate situations they face in their surroundings. Despite the advantages of simplyfied living, stereotypes could lead to negative consequences, such as discrimination or exclusion.  This study investigated Swedes ideas regarding typical owners of five different dog breeds (labrador, poodle, pitbull, dachshund and chihuahua). The aim of the study was to examine whether stereotypes exist regarding swedish dog owners, and if these stereotypes differ between dog owners and non dog owners.  The study was performed using a questionnaire which was posted om Facebook. 120 persons participated, 27 men and 93 women. The participants were between 18 and 60 years old (mean=29,6 Sd=9,6). Each participant was asked to answer several questions regarding their idea of typical dog owners of the five breeds, and then grade how well they agreed to twelve statements regarding acceptance of stereotypes in general. At the end of the questionnaire, the participant answered background questions such as age, gender, level of education, if they themselves were dog owners and their attitude towards dogs in general.   The results show that stereotypes exist in great extent regarding the appearance of owners to different breeds. There was not much difference between the two groups when it came to stereotypical thinking.  Regarding acceptance for stereotypes in general this study showed that the participants show a low degree of acceptance, which is interesting because they at the same time showed stereotypical thinking when they answered the questions about the different breeds.  This study has shown that stereotypical thinking most likely occurs regarding owners of certain breeds. To sensitize stereotypes occurrence may be an important aspect to reduce the risk of further stereotypes.
483

Bakterinės šunų odos ligos ir jų gydymas / Bacterial skin diseases of dogs and their treatment

Majauskaitė, Neringa 26 February 2014 (has links)
Bakterinės odos ligos yra vienos dažniausių šunų odos ligų. Darbo tikslas buvo išanalizuoti šunų bakterinių odos ligų patogenezę, klinikinius požymius, diferencinę diagnostiką bei gydymo principus. 2012 – 2013 metais LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje buvo renkami duomenys apie šunų sergamumą bakterinėmis odos ligomis. 301 šuniui buvo diagnozuota odos ligos (201 iš sirgusiųjų sirgo bakterinėmis ligomis, 95 iš jų patelės, 106 – patinai). Klinikinė diagnozė patvirtinta remiantis atliktais mikroskopiniu, mikologiniu ir bakteriologiniu tyrimais. Patinai odos ligomis sirgo dažniau nei patelės (55,48 proc. palyginti su 44,52 proc.) ir dažniausiai sirgo šunys, kurių amžius buvo nuo vienerių iki penkerių metų (43,52 proc.), rečiausiai – vyresni nei penkerių metų šunys (26,24 proc., p<0,001). Dažniausiai odos ligomis šunys serga pavasarį (33,90 proc., p<0,001), rečiausiai rudenį (16,60 proc., p<0,001). Dažniausiai bakterinėmis odos ligomis sirgo čiau čiau (100 proc., p<0,01), amerikiečių Stafordšyro terjerų (90 proc., p<0,01) ir auksaspalvių retriverių (84,62 proc., p<0,01)veislių šunims. Nustatyta, kad dažniausiai bakterinių odos ligų sukėlėjai yra Staphylococcus spp. (37,76 proc.) bakterijos. Labai tikėtina, kad tai buvo Staphylococcus pseudointermedius, Staphylococcus delphini ir Staphylococcus epidermidis, tačiau jos fenotipiškai neidentifikuotos. Taip pat dažnas bakterinių ligų sukėlėjas yra Staphylococcus aureus (31,47 proc.). Nustatytas bakterijų jautrumas... [toliau žr. visą tekstą] / Bacterial skin diseases are one of the most common diseases of dogs. Work aim – to analyse the pathogenesis of the bacterial skin diseases of dogs, their clinical symptoms, differential diagnostics and treatment principles. In 2012–2013 data on the dog morbidity (bacterial skin diseases) has been collected at Dr. L. Kriaučeliūnas Small Animal Clinic of Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences. Skin diseases have been diagnosed to 301 dogs (201 of them were ill with the bacterial diseases, 95 of them were females, and 106 – males). Clinical diagnosis has been approved according to the microscopic, mycological and bacteriological tests. Male dogs were ill with the skin diseases more often compared to the females (55.48% vs. 44.52%), and the dogs from one to five years old have been ill the most often (43.52%), rariest – dogs older than five years (26.24, p<0.001). Dogs are ill with the skin diseases in spring (33.90%, p<0.001) the most often, rarest – in autumn (16.60%, p<0.001). Chow Chow (100%, p<0.01), American Staffordshire terriers (90%, p<0.01) and Golden Retrievers (84.62%, p<0.01) were ill with the baterial skin diseases the most often. It has been determined that the most common factor of the bacterial skin diseases is Staphylococcus spp. (37.76%) bacteria. It is presumptive that they were Staphylococcus pseudointermedius, Staphylococcus delphini and Staphylococcus epidermidis, however, they have not been identified phenotypically. In addition... [to full text]
484

Dehelmentizacijos kombinuotu antihelmintiku (prazikvantelis/pirantelis/febantelis) įtaka kaimo šunų užsikrėtimui virškinamojo trakto helmintais / The effect of deworming with combined anthelmintic (praziquantel/pyrantel/febantel) on gastrointestinal helminth infection in village dogs

Tamašauskaitė, Gintarė 05 March 2014 (has links)
Tyrimo tikslas - nustatyti dviejų profilaktinio dehelmintizavimo programų efektyvumą šunų užsikrėtimui zoonotiniais ir kitais virškinamojo trakto helmintais Lietuvos kaimuose, naudojant kombinuotą antihelmintiką (prazikvantelis, pirantelis, febantelis). Baigiamojo darbo rengimo laikotarpis truko nuo 2011 m. iki 2013 m., dehelmentizuotų ir kontrolinių šunų užsikrėtimas buvo tiriamas 5-ių mėnesių laikotarpyje, nuo 2013-05 iki 2013-09. Visi tiriamieji šunys atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į tris grupes. Pirma šunų grupė buvo dehelmintizuota vieną kartą, antra – du kartus su trijų mėnesių pertrauka (2 dehelmintizacijos), o kontrolinės grupės šunys buvo nedehelmentizuojami. Šunų užsikrėtimui virškinimo trakto helmintais nustatyti, kartą per mėnesį buvo tiriamos jų išmatos. Išmatos buvo renkamos nuo žemės prie šuns būdos arba iš aptvaro, kuriame šuo buvo laikomas. Šunų užsikrėtimui virškinimo trakto helmintais nustatyti, išmatų mėginiai buvo tiriami flotacijos metodu su cinko chloridu ir mikroskopuojami. Toxocara kiaušinėlių rūšiai nustatyti, jie buvo matuojami. Išmatų mėginiai, kuriuose buvo rasta Taeniidae kiaušinėlių, buvo nuosekliai praplaunami per neiloninį tinklelį (Mathis et al., 1996) ir surenkami vėliasniems molekuliniams tyrimams. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažniausiai šunys buvo užsikrėtę Taeniidae cestodais (2,8%), Toxocara nematodais (2,8%), Uncinaria nematodais (5%) ir C. aerophilus (3,9%). Taikant kombinuotą antihelmintiką (prazikvantelis, pirantelis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - of the study was to determine the efficiency of two preventive deworming programs on gastrointestinal helminth infection in Lithuanian village dogs, using a combination of anthelmintics (praziquantel, pyrantel and febantel). The performed during - five month period, from 2013-05 to 2013-09. All dogs were randomly divided into three groups. The first group of dogs was dewormed once, a second - twice every three months (2 dewormings), and dogs in control group were not treated. The feces were examined once a month to determine the presence of gastrointestinal helminth infection. Feces were collected from the ground to dog kennels or enclosure in which the dog was kept. The fecal samples were examined by flotation method using zinc chloride flotation fluid and examined microscopically. Toxocara eggs were measured to determine the species. Fecal samples with Taeniidae eggs were washed sequentially through nylon mesh (Mathis et al., 1996) and eggs were isolated for further molecular differentiation. It was found that 2,8% of dogs were infected with cestodes Taeniidae, 2,8% with Toxocara nematodes, 5% with Uncinaria nematodes and 3,9% with C. aerophilus. The treatment with combination of anthelmintics (praziquantel, pyrantel, febantel) was effective reducing infection with Taeniidae cestodes and Toxocara nematodes (since 2,8% to 0,9% and 0%), Uncinaria nematodes (since 5% to 1,8%), C. aerophilus nematodes (since 3,9% to 1%). Deworming program was similarly effective and... [to full text]
485

Klinoptilolito panaudojimas skirtingų veislių šunų šėrimui / Usig of clinoptilolite for feeding dogs of different breeds

Kaušinytė, Rasa 05 March 2014 (has links)
Darbo tikslai: įvertinti klinoptilolito įtaką didelių, vidutinių ir mažų veislių šunims: maisto medžiagų pasisavinamumui, sveikatingumui, virškinamojo trakto mikrofloros kitimui. Darbo uždaviniai: 1. atlikti mokslinius ūkinius bandymus su skirtingų veislių šunimis prieš pradedant vartoti klinoptilolito preparatą ir atskirais laikotarpiais; 2. nustatyti ėdalo ir jame esančių maisto medžiagų suvartojimo kiekius atskirais augimo tarpsniais; 3. įvertinti klinoptilolito preparato sudėtį ir poveikio tendencijas; 4. nustatyti išskiriamų išmatų kiekius ir jų cheminę sudėtį; 5. paskaičiuoti maisto medžiagų pasisavinamumą organizme; 6. įvertinti sveikatos būklę. Praktinio darbo reikšmė: atliktais bandymais buvo parodytas klinoptilolito teigiamas poveikis organizmui: sveikatingumui, maisto medžiagų pasisavinamumui ir taršos aplinkai. 2012-2013 metais, tyrimas buvo atliktas su šiomis šunų veislėmis: jorkšyro terjerų patinais ir kalėmis, anglų kokerspanielių kalėmis ir vokiečių aviganių patinais. Mokslinis ūkinis bandymas trūko 6 mėn. Tyrimai buvo atliekami skirtinguose veislynuose. Rezultatai yra apibendrinami nustatant: šunų svorio kitimus atskirais laikotarpiais, ėdalo praėjimo greitis per virškinimo traktą, išmatų kiekių nustatymas, svorio skaičiavimas bandymo pradžioje ir pabaigoje ir ėdalo suvartojimo kiekiai. Mažų veislių šunų tiriamoji grupė suvartojusi sauso ėdalo su klinoptilolitu per parą 60,1 g, o kontrolinė grupė 62,8 g, išskyrė išmatų 44,3 g tiriamoji grupė ir 46,8 g... [toliau žr. visą tekstą] / Aims of the study: to evaluate the efficacy of clinoptilolite to overal wellness, changes made to GI tract microflora and digestibility of food substances for large, middle and small sized dogs. Objectives: 1. to perform household experiments with dogs of different breed before giving clinoptilolite and during various periods; 2. to evaluate consumption of food and different food substances during different growing periods; 3. to assess clinoptilolite’s composition and tendencies of effect; 4. to determine the amount and chemical composition of excreted feces; 5. to evaluate the consumption of food substances; 6. to assess the overall health. Significance of the study: the positive effect of clinoptilolite for wellness, consumption of food and effect for environment was proven by our experiments. In 2012-2013 year the experiment was conducted with both genders of Yorkshire Terriers, females of English Cocker Spaniel and German shepherd males. Household study took six months and experiments were made in different breeding grounds. Results were concluded by evaluating differences in body weight of dogs during different time periods, measuring amount of feces excreted, speed of food transition through the entire gastrointestinal tract, measuring body weight in the start and in the end of the experiment and measuring amount of consumed food. Experiment groups: small breed dogs consumed different amount of foods. Experiment group consumed 60,1 g of food with additive, and... [to full text]
486

Malassezia pachydermatis paplitimas sveikų ir kliniškai dermatitu sergančių šunų tarpe / Prevalence Malassezia pachydermatis in healty dogs and in dogs with dermatitis

Petraitytė, Birutė 05 March 2014 (has links)
Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Malassezia pachydermatis paplitimą sveikų ir kliniškai dermatitu sergančių šunų tarpe. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas su 118 šunimis. 33 šunys buvo kliniškai sveiki, o 85 – turėjo dermatitus įvairiose kūno vietose. Šunims buvo atliekamas odos citologinis tyrimas. Mėginys tyrimui buvo imamas objektinį stiklelį priglaudus prie odos ir gautą mėginį nudažius Diff-Quik® (Dade AG, Dudingen, Switzerland) dažais. Tyrimo metu buvo ieškoma M. pachydermatis mielių. Mėginiai kliniškai sveikiems šunims buvo imami nuo kaklo, alkūnių, kirkšnių, tarpupirščių ir iš ausų. Sergantiems dermatitu mėginiai buvo paimti iš ausų, alkūnių, kaklo, kirkšnių, kojų, krūtinės, nugaros, pilvo, snukio. Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatėme, kad kliniškai dermatitu sergančiųjų tarpe M. pachydermatis paplitimas buvo didesnis 59% (p<0,05), negu kliniškai sveikų šunų tarpe. M. pachydermatis mielės sergančių šunų grupėje daugiausia buvo paplitusios ausyse (p<0,05). Tokie veiksniai kaip šunų lytis, veislė, amžiaus grupė, plauko ilgis, ausų kaušelio tipas M. pachydermatis paplitimo neįtakojo (p<0,05). Lauke laikomų šunų tarpe M. pachydermatis paplitimas buvo 21 % didesnis (p<0,05), negu tarp patalpose laikomų šunų. O tarp dažnai maudomų šunų M. pachydermatis pasireiškia 2,5 karto dažniau, nei tarp retai maudomų (p<0,05). Išsiaiškinome, kad konkurentinės ligos ir gydymas gliukokortikoidais įtakoja M. pachydermatis mielių sukeltą dermatitą. Šunys, sergantys konkurentinėmis... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study was to assess the prevalence of Malassezia pachydermatis in clinically healthy and ill dogs that were suffering from dermatitis Research methodology. The test was performed with 118 dogs. 33 dogs were clinically healthy but 85 had dermatitis in various body areas. The dogs were examined by performing skin cytological examination. The sample for examination was taken by touching glass slide on the skin and staining the resulting sample with Diff-Quik® (Dade AG, Dudingen, Switzerland) paint. During the investigation was sought to find M. pachydermatis yeast. The samples of clinically healthy dogs were taken from the neck, elbows, groin, toes and ears. Dogs that were suffering from dermatitis, samples were taken from the ears, elbows, neck, groin, legs, chest, back, abdomen and foot. The research results and conclusions. We determined that among patients that were clinically ill with dermatitis M. pachydermatis prevalence was higher by 59 % (p<0.05) than among clinically healthy dogs. The group of dogs with M. pachydermatis was mostly prevalent in the ears (p<0.05). Factors such as gender, breed, length of hair, earlobes and age group type of dogs did not affect the incidence of M. pachydermatis (p<0.05). Among dogs that were held outdoor the prevalence of M. pachydermatis was 21 % higher (p<0.05) than for dogs in the premises. For dogs that were often bathed M. pachydermatis occurs 2.5 times more often than rarely bathed (p<0.05). We found out that... [to full text]
487

Šunų gastroduodenalinės opos / Gastroduodenal ulcers in dogs

Šilkauskaitė, Aušra 05 March 2014 (has links)
Pagrindinis darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti šunų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų susirgimų dažnumą, priežastis, klinikinių simptomų pasireiškimą, efektyviausius diagnozavimo bei gydymo metodus. Pasiekti šį tikslą, pirmiausiai mes išanalizavom virškinamojo trakto ligų bei skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų dažnumą. Antra, mes statistiškai isanalizavome labiausiai išreikštus klinikinius simptomus, budingus kraujo morfologinių ir biocheminių rodiklių pakitimus. Galiausiai, nustatėme efektyviausia diagnozavimo metodą bei taikomą gydymą. Nustatėme, kad 2012 metais, 16,66 proc. visų šunų ligų sudarė virškinamojo trakto ligos. Iš šių virškinamojo trakto ligų 3,04 % buvo skrandžio opaligė, tuo tarpu dvylikapirštės žarnos opų nebuvo nustatyta 2012 metais. Labiausiai išreikšti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų klinikiniai simptomai buvo vėmimas (90,48 % pacientų) ir viduriavimas (57,14 % pacientų). Išanalizavus kraujo morgfologinius tyrimus buvo nustatyta neutrofilija (79,31 ± 0,9875 proc.), tuo tarpu kiti kraujo morfologiniai rodikliai buvo fiziologinėse normos ribose. Išanalizavus kraujo biocheminius tyrimus buvo nustatytas nežymus bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje (8,59 ± 0,9549 µmol/l) ir sumažėjęs ALT (67,03 ± 9,7915 U/l). Endoskopinis tyrimas buvo nustatytas kaip efektyviausias diagnozavimo metodas. Naudojant šį metodą buvo diagnozuota 90,47 proc. pacientų. Gydymui dažniausiai buvo naudojama: gastroprotektoriai (90,48 proc.), gastroprokinetikai (80... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this thesis was to determine and evaluate the frequency, ethiology, clinical symptoms, the most effective diagnostic and treatment methods for gastroduodenal ulcers in dogs. To achieve this goal at first we analized the frequency of gastrointestinal diseases and the frequency of gastroduodenal ulcers in dogs. Secondly, we statistically analized the most expressed clinical symptoms, the characteristic morphological and biochemical abnormalities of blood in dogs with gastroduodenal ulcers. Finally, we determined the most effective diagnostic and treatment methods. We determined that during 2012 years 16,66 % of all dogs diseases were gastrointestinal diseases (3,04% gastric ulcers, duodenal ulcers were not determined). The most expressed clinical symptoms for patients with gastroduodenal ulcers were vomiting (90,48%) and diarrhea (57,14%). Blood morphology showed high percentage of neutrophils (79,31 ± 0,9875 %), other morphological parameters were in physiologically normal range. Blood biochemistry showed little rise in bilirubin (8,59 ± 0,9549 µmol/l), and low ALT (67,03 ± 9,7915 U/l). We determined that the endoscopic method is the most effective method in diagnosing gastroduodenal ulcers. 90,47 % of gastroduodenal ulcers were diagnosed by using the endoscope. The most frequent treatment methods for gastroduodenal ulcers were gastro-protectors (90,48 % patients), gastroprokintetics (80,95 % patients), anti-acids (66,67 % patients), and diet (52,38 %... [to full text]
488

Šunų gerklų edemų etiologija, diagnostikos ir gydymo būdai / Oedema of larynx in dogs, etiology, diagnostic and treatment

Bėčiūtė, Diana 05 March 2014 (has links)
Darbo tikslas: įvertinti šunų gerklų edemų etiotropinius faktorius, taikomas diagnostikos priemones bei gydymo ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti literatūroje pateikiamus duomenis apie gerklų edemų šunims etiologiją. 2. Išanalizuoti patologinio proceso pagrindinius ir pagalbinius diagnozavimo metodus. 3. Išanalizuoti gerklų edemų gydymui taikomas priemones, pateikti patologinio proceso prevencijos būdus. Buvo renkami duomenys 2005–2012 m. pacientų, kurie sirgo ligomis, sukeliančiomis gerklų edemą. Nuo 2005–2008 m. analizuotos tik pacientų ligos istorijos, kuriems buvo diagnozuota gerklų edema (n=133), o nuo 2008–2012 m. – gyvūnai (n=163) tirti kartu su veterinarijos gydytojais, dalyvauta atliekant diagnostines procedūras bei paskiriant gydymą. Išnagrinėti gerklų edemos etiologiniai veiksniai, jų diagnozavimo ir gydymo būdai. Tyrimų rezultatai ir išvados: išanalizavus surinktus duomenis apie pacientus, sergančius ligomis, kurios iššaukia gerklų edemą, nustatyta, kad pagrindiniai etiologiniai veiksniai, sukėlę gerklų edemą šunims, buvo laringitas (54 proc. arba 159 atvejai, p>0,05), laringotracheitas (27 proc. arba 78 atvejai, p>0,05), trachėjos kolapsas (11 proc. arba 34 atvejai, p<0,05), brachicefalinis sindromas (6 proc. arba 19 atvejų, p<0,05), navikai gerklų srityje (1 proc. arba 4 atvejai, p>0,05), vabzdžių įgėlimai (0,3 proc. arba 1 atvejis, p>0,05) ir šunidžių kosulys (0,3 proc. arba 1 atvejis, p>0,05). Gerklų edema dažniau diagnozuota patinams (58 proc. arba 17... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the research–to understand factors about dogs laryngeal oedema, laryngeal oedema diagnostic and treatment. Task of the research: 1. To analyze information about dogs laryngeal edema in literature. 2. To identify pathological process main and supporting diagnostic procedures. 3. To analyze treatment and ways of prevention of the laryngeal edema in dogs. 2005–2012 years, the information was picked about pacients, who had diseases, which stimulate laryngeal edema, from 2005–2008 information was picked about patients who has diseases which stimulate laryngeal edema, and from 2008–2012, the pacients were researched with vet doctor near abay. Were identifyied 296 pacients and their causes and treatment of laryngeal edema. Results and conclusions: main etiology factors of laryngeal edema in dogs were: laringytis (54 percent or 159 cases, p>0,05), laringotracheitis (27 percent or 78 cases, p>0,05), collapse of trachea (11 percent. or 34 cases, p<0,05), brachicefalic syndrome (6 percent. or 19 cases, p<0,05), tumours (1 percent or 1 case, p>0,05), bite of insect (0,3 % or 1 case, p>0,05) and kennel cough (0,3 % or 1 case, p>0,05). laryngeal edema,was identified more in males (58 percent or 172 cases), than females (42 percent or 124 cases). The patient average age was from 5,2±1,17 years old. Laryngeal edema diagnosed more in pedigreed dogs (72 percent or 214 cases) than in hybrids (28 percent or 82 cases). Major pedigreed dogs had ilnesses, who were from 1 to 5... [to full text]
489

Blusų įtaka smulkių gyvūnų alerginio dermatito pasireišktimui / Flea influence to manifestation of small animals allergic dermatitis

Motiejūnaitė, Birutė 05 March 2014 (has links)
Darbe aprašoma blusų sandara, jų vystymas ir paplitimas, taip pat labiausiai paplitusių alerginių dermatitų patogenezė bei simptomai. Atlikto tyrimo rezultatai, kad būtų aiškiau, pateikiami diagramomis su trumpu jų aprašymu, jie apibendrinami ir padaromos išvados. / Thesis describes the structure of the fleas, their development and distribution, as well as the most common allergic dermatitis pathogenesis and symptoms. The research results are clearly presented charts with a short description of it, they are summarized and lead to conclusions.
490

PROBIOTIKŲ ĮTAKA SKIRTINGO DYDŽIO ŠUNIMS ĮVERTINANT MAISTO MEDŽIAGŲ PASISAVINAMUMĄ ORGANIZME BEI JŲ SVEIKATOS BŪKLĘ / INFLUENCE OF PROBIOTICS FOR DIFFERENT SIZE DOGS, EVALUATING NUTRIENT INTAKE IN ORGANISM, AND THEIR STATE OF HEALTH

Gaučas, Tadas 05 March 2014 (has links)
„Naudingosios“ ar probiotinės bakterijos ypač išpopuliarėjo per paskutinius dešimtmečius. Kaip manoma, pirmasis mokslininkas pradėjęs tyrimus šioje srityje buvo rusų mokslininkas mikrobiologas E. Mečnikovas. XX a. pradžioje jis teigė, kad rauginto pieno produktai yra naudingi sveikatai dėl savo antagonistinio poveikio patogeninėms bakterijoms storajame žarnyne. Taip pat teigė, kad žmonių ir gyvūnų žarnyno mikroflora padeda kovoti su infekciniais agentais patenkančiais į virškinamąjį traktą. Darbo tikslas – nustatyti natūralaus probiotiko panaudojimo įtaką maisto medžiagų pasisavinimumui didelių, vidutinių ir mažų veislių šunų organizme ir įvertinti jų sveikatingumo būklę. Uždaviniams įgyvendinti buvo atlikti trys moksliniai bandymai, o jų eigoje atitinkamais laikotarpiais  virškinamumo bandymai. Tiriamosios grupės mažų veislių šunys per parą suvartojo 60,3 g sauso visaverčio ėdalo, arba 3,5 proc. mažiau (p<0,001), vidutinių veislių  200,3 g, arba 2,6 proc. mažiau, didelių veislių  530,3 g, arba 2,8 proc. mažiau palyginti su ėdalo suvartojamu kiekiu šunų kontrolinės grupės. Jogurto priedas turėjo įtakos drėgnio kiekiui išmatose: mažų veislių šunų išmatų sudėtyje nustatyta 35,2 proc., arba 1,6 proc. daugiau (p<0,001), vidutinių veislių  26,2 proc., arba 1,4 proc. daugiau (p<0,001), didelių veislių  24,2 proc., arba 1,6 proc. daugiau (p<0,001) sausosios medžiagos palyginti su šunų išmatų konsistencija, kurie natūralaus probiotiko negavo. Mažų veislių šunų organizme maisto... [toliau žr. visą tekstą] / “Beneficial” and probiotic bacteria became popular during the last decades. As it thought, the first scientist started these researches in this area was Russian scientist E. Mečnikov. At the beginning of the twentieth century, he stated that sour milk goods are very useful for health for their antagonistic effect to pathogenic bacteria in the large intestine. Also he stated that intestine micro flora of people and animals help to fight with infectious agents which get into the digestive tract. The aim of this study – to set influence of used natural probiotic for nutrient intake in organism of large, medium and small breed dogs, evaluating their state of health. Trying to implement tasks it was made three scientific tests and during them during appropriate periods – digestibility tests. Exploratory group – small breed dogs consumed 60.3 g dry full-rate food or 3.5 percent less (p<0.001) during the day; medium breed – 200.3 g or 2.6 percent; large breed – 530.3 g or 2.8 percent less compared with consumed amount of food of control dog group. Addition of yogurt had influence for humidity amount in excrements of dogs: in the composition of excrements of small breed dogs set 35.2 percent or 1.6 percent more (p<0.001); medium breed – 26.2 percent or 1.4 percent more (p<0.001); large breed – 24.2 percent or 1.6 percent more (p<0.001) dry matters compared with excrements of dogs, which did not get natural probiotic. In the organism of small breed dogs extra probiotic did not... [to full text]

Page generated in 0.0535 seconds