Nepaisant trumpos rotacijos energetinių miško želdinių ekonominės ir ekologinės naudos, Lietuvoje gluosnių plantacijos užima tik 470 ha plotą, 62% plantacijų auga mažo našumo žemės ūkio naudmenose. Potencialiai gluosnių plantacijų veisimui galėtų būti panaudotas 700000ha plotas, kurį šiuo metu sudaro nederlingiausios Lietuvoje žemės. Pagrindinės kliūtys veisiant gluosnių plantacijas yra: nepakankamas šių kultūrų, kaip ateities energetinės žaliavos ar alternatyvos žemės ūkio kultūroms nederlinguose dirvožemiuose įvertinimas; atsainus valstybinių institucijų požiūris į teisinės bei subsidijavimo sistemos kūrimą Lietuvoje. Nuotekų dumblas yra alternatyva sintetinėms trąšoms, dėl ko sumažėja ekonominiai kaštai, o kartu utilizuojama besiklaupianti ir ekologines problemas kelianti atlieka. Lietuvoje dumblas praktiškai beveik nenaudojamas energetinių plantacijų tręšimui dėl pasyvaus nuotekų valymo įmonių veikimo dumblo utilizavimo srityje bei tręšimo nuotekų dumblu sistemos koordinavimo nebuvimo. Dabartinė nuotekų dumblo kokybinė sudėtis lemia, jog maisto medžiagos nuotekų dumble yra limituojantis tręšimą veiksnys. Paskleidus 16 t/ha nuotekų dumblo (kai N mineralizacija 12%) į dirvožemį patektų 90 kg/ha N. Toks kiekis azoto per metus asimiliuojamas stiebų biomasėje ir pašalinamas iš sistemos kartu su produkcija. Dabar egzistuojančias plantacijas tręšiant vien nuotekų dumblu jo būtų sunaudota 12%, o visam, per metus susidarančiam dumblui utilizuoti reikėtų apie 4000 ha plantacijų... [toliau žr. visą tekstą] / Despite the economical and ecological benefit from short rotation energy forests, the development of these plantations is going very passively in Lithuania. There were two main goals of this work: to analyze current situation of development of willow plantations in Lithuania and to evaluate potential of using sewage sludge as substitute for mineral fertilizer for energy plantations. There are 470 ha of willow plantations in the Lithuania and 700000 ha could grow in Lithuania potentially in poor soils as alternative for agriculture crops. A problem of sewage sludge utilization is growing in Lithuania due to following reasons: sewage sludge treatments companies are not active in problem solving and looking for progressive technologies of sewage sludge utilization also the default of management of sewage sludge utilization for energy plantations fertilization. Current qualitative composition of sewage sludge in Lithuania conditions, that application amount of sewage sludge is limited not by heavy metals, but by nutrients (N and P). For this reason it is very important to determine rates, at which sewage sludge can be applied. The amount of 16 t/ha of dewatered swage sludge can be optimal (with assumption of 12% of N mineralization), because 90 kg/ha/yr N would be released to the soil and this amount of N is assimilated in willow stem per year on the average. If all current plantations were fertilized by sewage sludge (at the rate of 16 t/ha/yr), 12% of this organic manure would... [to full text]

Su veikliojo dumblo suspensijomis, gautomis iš Vilniaus miesto, Nemenčinės ir Utenos miesto nuotekų valyklų buvo vykdomi tyrimai, kuriais siekta ištirti nuotekose esančių teršalų poveikį veikliojo dumblo mikroorganizmams ir nustatyti indikatorines rūšis šio poveikio įvertinimui. Tyrimai atlikti su šiais teršalais: 3,5 – dichlorfenoliu (3,5 – DCP), etanoliu ir valgomąja druska (NaCl). Veikliojo dumblo suspensijos buvo analizuojamos mikrobiologiškai, skaičiuojami mikroorganizmų rūšys ir individų skaičius (ind./ml). Per tyrimą buvo atlikta 16 eksperimentų ir nustatytos mikrobiologinė nuotekų valyklų sudėtys, iš kurių buvo gautos veikliojo dumblo suspensijos. Buvo įvertinti teršalų poveikiai veikliojo dumblo mikroorganizmų bendrijoms. Prie mažų (2,5 ppm, 5 ppm ir 7,5 ppm) 3,5 – DCP koncentracijų veikliojo dumblo mikroorganizmai adaptavosi, o didelės (15 ppm ir 20 ppm) koncentracijos naikina veikliojo dumblo mikroorganizmus. Etanolis veikliojo dumblo mikroorganizmų bendrijas veikia skatinančiai, kadangi auga veikliojo dumblo koncentracija ir bakterijų monokolonijų skaičius. Mažos (3 g/l, 5 g/l ir 7 g/l) NaCl koncentracijos skatina veikliojo dumblo mikroorganizmų bendrijas, prie 10 g/l dumblo organizmai adaptuojasi, o prie didelės (15 g/l) NaCl koncentracijos mikroorganizmų skaičius mažėjo. Taip pat nustatytos jautriausios mikroorganizmų rūšys (Acineria uncinata, Aspidisca costata, A. lynceus, Vorticella spp., Ptelomonas sp., plikosios amebos ir bakterijos, sudarančios... [toliau žr. visą tekstą] / The investigations of active sludge taken from Vilnius, Utena and Nemenčinė wastewater treatment plants was carries out. The main goal was investigate the effects of wastewater pollutants on communities of microorganisms taken from activated sludge and to identify indicator species of this impact assessment. Investigations were carried out with these pollutants: 3,5 - dichlorophenol (3,5 - DCP), ethanol, and salt (NaCl). Active sludge was analyzed microbiologically, number of species and number of individuals (ind. / ml) were counted. In this study 16 experiments was carried out and microbiological composition of wastewater treatment plants was estimated. Results showed that activated sludge microorganisms adapted to low (2.5 ppm, 5 ppm and 7.5 ppm) concentrations of 3,5 – DCP, but high (15 ppm and 20 ppm) concentrations reduced abundance of microorganisms. Ethanol stimulated community of activated sludge, because concentration of activated sludge and number of bacterial colonies increased. Low concentrations (3 g/l, 5 g/l ir 7 g/l) of NaCl also stimulated abundance of active sludge community, microorganisms adapted to the concentration of 10 g/l, and number of microorganisms decreased when concentration of NaCl was high (15 g/ l). Acineria uncinata, Aspidisca costata, A. lynceus, Vorticella spp., Ptelomonas sp., gymnamoebae and bacteria (which makes clusters) – this was the most sensitive species of microorganism in activated sludge. A. costata resisted quite high (even 10... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti technologinių rodiklių įtaką Kauno nuotekų valyklos metantanko efektyvumui. Darbo uždaviniai: nustatyti išsiskyrusių biodujų debito priklausomybę nuo temperatūros, organinės medžiagos suirimo laipsnio, palyginti teorinį ir faktinį pagaminamų biodujų kiekį. Tyrimo objektai: Kauno miesto nuotekų valykloje dumblo pūdymui periodiškai naudojami du metantankai. Tyrimo metodika: buvo stebimi pagrindiniai rodikliai, įtakojantys biodujų išeigą metantanke: pirminio dumblo debitas, perteklinio dumblo debitas, temperatūra ir organinės medžiagos suskilimo laipsnis. Apskaičiuotas organinės medžiagos kiekis dumble, nustatytas teorinis biodujų kiekis. Apdoroti 75 dienų tyrimų duomenys. Tyrimo rezultatai: biodujų debitas tiesiogiai proporcingas organinės medžiagos kiekiui, esančiam pirminio ir perteklinio dumblo mišinyje. Dumblas pastoviai susidaro pirminiuose ir antriniuose sėsdintuvuose, todėl negalima reguliuoti tiekiamo dumblo debito į metantanką, nes tai gali sutrikdyti nuotekų valymo proceso eigą. Vidutiniškai per dieną į Kauno miesto nuotekų valyklos metantanką tiekiama 432,5 m3 dumblo. Organinės medžiagos kiekis dumble priklauso nuo nuotekų, atitekančių į valyklą, sudėties. Kauno miesto nuotekų valyklos metantankas dirba mezofiliniu režimu. Pagal tyrimų duomenis metantanko darbo temperatūra svyruoja tarp 32,7 – 35,4 °C. Dėl šio temperatūrinio intervalo išsiskiriančių biodujų debitas yra netolygus. Išsiskyrusių biodujų debitas kinta nuo 4600 m3/d iki 9400 m3/d... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research: the two anaerobic digesters that are used for the sludge digestion in Kaunas wastewater treatment plant. The aim of the research: to determine the influence of the technological indicators on the performance efficiency of the anaerobic digester in Kaunas wastewater treatment plant. The objectives of the research: to estimate the dependence of the amount of biogas on the temperature and the degree of biolysis; to compare theoretical and actual amount of the biogas produced. Research methods: the main indicators, influencing biogas emission from the anaerobic digester, such as: primary sludge discharge, surplus sludge discharge, temperature, and the degree of biolysis, were observed. The amount of the organic material in the sludge was evaluated, theoretical amount of biogas was determined from the chart. Research data acquired in 75 days was processed. The results of the research: biogas discharge is directly proportional to the amount of organic material in the compound of primary and surplus sludge. Sludge is constantly forming in the primary and secondary sludge separators, therefore the sludge discharge added to the anaerobic digester cannot be controlled, as this could disorganize the process of wastewater treatment. On the average, 432,5 m3 of sludge are added to the anaerobic digester in Kaunas wastewater treatment plant. The amount of the organic material in the sludge depends on the composition of the sewage that the treatment plant is... [to full text]

Baigiamajame magistriniame darbe tirta Utenos nuotekų valymo įrenginių pirminio ir perteklinio veikliojo dumblo mišinio skirtingų polimerų ir geležies druskų anaerobiniam puvimo procesui įtaka. Analizėje nagrinėjama proceso metu išsiskiriančių biodujų tūris ir metano dujų koncentracija. Tyrime naudojamas anaerobinio pūdymo modelis „W8 Armfield Ltd“, kuris dirba kaip vienalaipsniai anaerobiniai reaktoriai su mezofiliniu režimu. Išbuvimo trukmė – 20 dienų, apkrova bepelenėmis sausomis medžiagomis (BSM) nuo 0,61–0,96 gBSM/l/d, tiekiamo dumblo mišinio sausų medžiagų kiekis (SM) – 4 %. Baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti dumblo tirštinimui naudojamo sintetinio arba natūralaus polimero ir dozuojamos druskos (geležies sulfato (Fe2(SO4)3) bei geležies chlorido (FeCl3)) įtaką anaerobiniam pūdymo procesui. Panaudojus anaerobinio pūdymo modelį buvo sukurtos anaerobinės sąlygos ir pūdomas iš Utenos nuotekų valyklos tiekiamas pirminio ir perteklinio dumblo mišinys. Naudojantis įrenginiu INCA 4000 T100 buvo kaupiamos biodujos ir analizuojama jų sudėtis. Darbe taip pat nagrinėjamas SM sumažėjimas ir BSM suskaidymas. Įvertinus visus analizuojamus kriterijus nustatomas efektyviausias metodas išsiskiriančių dujų efektyvumui ir kokybei pagerinti. Išanalizavus tyrimo rezultatus pateiktos išvados. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 63 p. teksto be priedų, 32 paveikslai, 8 lentelės, 42 bibliografiniai šaltiniai. / Objective of this work was to investigate impact of different iron and polymer doses on anaerobic digestion process. Primary and waste activated sludge was obtained from Utena Wastewater treatment plant. Analysis shows the volume of biogas produced and percentage of methane. The work was carried out using high-rate anaerobic digestion model W8 (Armfied Ltd. UK) which operates in the mesophilic range. The solids retention time was 20 days. The volatile suspended solids loading rate ranged from 0.61 to 0.96 g VSS/l d.Sludge mixture feed concentration – 4%. The Purpose of this work is to analyse impact of synthetic and organic polymer also iron (III) sulphate (Fe2(SO4)3) and iron (III) chloride (FeCl3) on anaerobic digestion process. Primary and waste activated sludge was obtained from Utena Wastewater treatment plant. The biogas was collected and components were analysed using INCA 4000 T100 analyser. Analysis of TS reduction and VS destruction is also presented. The most effective method of improving off-gas efficiency and quality was determined considering all the criteria determined by analysis. Having analyzed the results of the research, conclusions have been made. This work consists of the following parts: pre-face, 3 sections, conculsions, recommendations, reference list. There are 63 pages of text without appendices, 32 figures, 8 tables and 42 bibliographical sources in this work.

Valant miestų nutekamuosius vandenis susidaro dideli kiekiai nuotekų dumblo, kurio panaudojimo galimybės yra gana ribotos. Vienas perspektyviausių buitinių nuotekų dumblo panaudojimo būdų yra dirvožemio tręšimas, ir energetinių želdinių auginimas. Dumblo panaudojimą riboja sunkiųjų metalų kiekiai dumble, taip pat mikrobiologiniai rodikliai. Dumblą naudojant tręšimui, taip pat būtina atsižvelgti į dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, pH, gruntinio vandens lygį bei jo kitimo dinamiką, dirvožemio foninį užterštumą sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai patekę į gruntinius vandenis yra pavojingi žmogui ir visai gyvajai gamtai. Šio magistrinio darbo tikslas – atlikti Kauno m. nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelės gruntinio vandens lygio kitimo, bei jo kokybės analizę. Gruntinio vandens mėginių laboratorinės analizės buvo atliktos UAB „Kauno vandenys“ vandens tyrimo laboratorijoje, taip pat buvo remtasi monitoringo, atliekamo nuo 1997 m. duomenimis. Atlikta analizė parodė, kad patręšus dirvą nuotekų dumblu, sunkiųjų metalų kiekiai gruntiniame vandenyje palaipsniui mažėja. Todėl parinkus ekologiškai saugias nuotekų dumblo utilizavimo normas, galima labai efektyviai šį dumblą panaudoti želdinių tręšimui, nepadarant didelės žalos aplinkai. / During municipal wastewater treatment large amounts of sewage sludge are generated. Possibilities of this sludge being utilized are quite limited. One of the most promising sewage sludge utilization way is using it as fertilizer. Sewage sludge utilization are mostly limited by the amount of heavy metals in it. When using sludge as fertilizer one must know some soil parameters, such as soil type, pH, groundwater level, heavy metals concentration in soil. Heavy metals in groundwater are serious threat to humans and all living nature. The aim of this work is to analyze groundwater level dynamics and its quality at sewage sludge disposal site. Groundwater sample analysis was performed in UAB “Kauno vandenys” certified laboratory. Performed analysis, and all gathered data shows that heavy metals concentration in groundwater has trend of being smaller every year since the first fertilization of the soil. So, choosing amounts of sewage sludge that are ecologically safe for fertilizing may have very positive effect on soil nutrients balance, without significant negative impact on groundwater.

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimi intensyvūs, biogeninių medžiagų sukeliami, eutrofikacijos procesai ežeruose, kartu skatinantys uždumblėjimo procesus t.y. sapropelio kiekio didėjimas, dumblo sluoksnio storėjimas, pelkėjimas, ko pasekoje matomas ženklus nendrių, švendrių, plūdžių pagausėjimas. Darbe aprašoma atlikti 4 Druskonio, Mergelių akių, Valdakio, Ilgučio ežerų, valytų 1974, 1978, 1979, 1980 metais, susikaupusių nuosėdų sluoksnio storio, kiekio bei spalvos, ir susisluoksniavo būklės tyrimai. Tyrimams atlikti buvo naudota dumblo paėmimo cilindras, GPS bei matavimo juosta. Nustatyta, kad ežeruose vyrauja pagrinde du skirtingi pagal savo atspalvį, tankumą, kiekį ir storį dumblo sluoksniai. Pastebima tendencija, kad per praėjusį ežerų valymo laikotarpį metinis vidutinis viršutinio dumblo sluoksnio kaupimosi intensyvumas buvo apie 3,8 mm, Druskonio ež., 4,4 mm Mergelių akių ež., 0,5 mm Valdakio ež., 3 mm Ilgučio ež. Pagilintose ežerų dalyse, kur pašalintos dugno nuosėdos augalijos nepastebėta. Mergelių akių ežere per 29 metus po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas didžiausias iš visų tirtų ežerų. Valdakio ež. per 30 metų po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas mažas, mažiausias iš visų tirtų ežerų. Įvertinus tokį dumblo kaupimąsi, galima teigti, kad dumblėjimas palyginus yra lėtas, nežiūrint į tai, kad ežerai teršiami. / The late decades notice intensive eutrofication processes in the lakes caused by biogenic materials. These processes also stimulates silt up, that mean growing amount of saprophel, thickening of silt layer, swamping, in consecution is visible by marked increase of reeds, cat’s-tails and duckweeds. In work described executed investigations in 4 lakes: Druskonis, Mergelių Akys, Valdakis and Ilgutis lakes, dredged in 1974, 1978, 1979 and 1980. The thickness, amount, color and stratification conditions of accumulated precipitates layer were investigated. Silt taking cylinder, GPS and tape-measure were used to execute the investigations. Ascertained that in lakes basically dominates two different by theirs color, density, amount and thickness silt layers. Noticed tendencies that by last time from the lakes were dredged, annual average upper silt layer accumulation intensity were about 3,8 mm, Druskonis Lake, 4,4 mm Mergelių Akys Lake, 0,5 mm Valdakis Lake, 3 mm Ilgutis Lake. In deepened parts of the lakes, where bottom sediments there eliminated, vegetation was not noticed. In the Mergelių Akys Lake by 29 years from it was dredged silt accumulation intensity is the highest of all investigated lakes. In the Valdakis Lake by 30 years from it was dredged silt accumulation intensity is low, the lowest of all investigated lakes. Evaluated such silt accumulation, it is true to say that the silting is comparatively slow, not to mentioned the fact that the lakes are polluted.

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]

Baigiamajame darbe tiriama sunkiųjų metalų įtaka biodujų išeigai ir biodujų valymo galimybės naudojant mikrodumblius. Darbo objektas – biodujos. Darbo metodai – ASU Aplinkos technologijos cheminių tyrimų laboratorijoje buvo gaminamos biodujos iš nuotekų dumblo, tirta sunkiųjų metalų (Zn, Cu, Ni) įtaka biodujų kokybei ir kiekybei. Biodujų sudėtis ir kokybė buvo analizuojama analizatoriumi GA 2000 Plius ir dujiniu chromatografu (Perkin Elmer Clarus 500 – Arnel 4017). Mikrodumbliai (Scenedesmus sp., Chlorella sp., Nannochloris sp.) buvo auginami netiekiant ir tiekiant biodujas, tiriama anglies dioksido įtaka mikrodumblių išeigai, matuojant jų tankį UV/VIS spektrofotometru Lambda 25 ir apskaičiuojant biomasę. Darbo rezultatai. Ištyrus, kokią įtaką sunkieji metalai (Zn, Cu, Ni) daro biodujų kokybei ir kiekiui, buvo nustatyta, kad didelės (8000 mg/kg) cinko koncentracijos sumažina biodujų, gaminamų iš nuotekų dumblo, išeigą iki 12 %, varis neturi įtakos fermentacijos procesui, nikelio įtaka nežymi (biodujų išeiga padidėjo tik 4 %). Didžiausias metano kiekis, net 70 %, buvo gautas naudojant mažiausią cinko koncentraciją (4000 mg/kg) ir didžiausią vario koncentraciją (5000 mg/kg). Mažiausias metano kiekis 64,5 % išsiskyrė naudojant 2400 mg/kg nikelio koncentraciją, lyginant su kontrole (CH4 – 68,5 %). Ištyrus biodujų valymo nuo anglies dioksido galimybes naudojant mikrodumblius (Scenedesmus sp., Chlorella sp. ir Nannochloris sp.), nustatyta, kad mikrodumbliai Scenedesmus sp... [toliau žr. visą tekstą] / The final study investigates the influence of heavy metals biogas yield and biogas purification using microalgae. Object of research - biogas Research methods: At the labaratory of chemical and biochemical researc for envirment technology for Aleksandras Stulginskis university was made biogas from sewage sludge and analyzing the heavy metals (Zn, Cu, Ni) influence on biogas yield and quality. Biogas qualitive composition was analyzed with the help of analyzer GA 2000 plius and biogas chramatography (Perkin Elmer Clarus 500 – Arnel 4017). Microalgae was growing labaratoric conditions and supplying biogas. Microalgae biomass ot was numerable UV/VIS spectrophotometer lambda 25. Results of research: to analyze of heavy metals (Zn, Cu, Ni) influence on the biogas quality and yield, was determined, that zinc 8000mg/kg the highest concentrationin biogas decreased by 12 %, copper fallow anaerobic process not affected, nickel insignificant impact (biogas yield increased by only 4%). The largest quantities of methane, as much as 70% was obtained with the lowest concentration of zinc (4000 mg / kg) and the highest copper concentration (5000 mg / kg). The minimum amount of methane 64.5% was using 2400 mg / kg of nickel concentration compared to the control (CH4 - 68.5%). To analyze biogas purification of carbon dioxide using microalgae (Scenedesmus sp., Chlorella sp., Nannochloris and sp.) Showed that microalgae Scenedesmus sp., Nannochloris sp. and Chlorella sp. From biogas removes up... [to full text]

Lietuvoje susidaro nemaži nuotekų dumblo kiekiai, kurių susidarymą sąlygoje gyventojų ir iš pramonės įmonių atitekančios nuotekos. Tinkamai paruoštas nuotekų dumblas, gali būti naudojamas kaip trąša žemės ūkyje ir kaip kuras energetikoje (tiesiogiai ar kaip žaliava biodujų gamybai). Dumblą apdoroti ir išgauti energiją galima įdiegiant bioreaktorius. Darbo tikslas: ištirti nuotekų dumblo ir maisto atliekų mišinio anaerobinio perdirbimo į biodujas galimybes ir įvertinti jų energinį potencialą. Remiantis empirinėmis formulėmis, parašyta maisto atliekų ir jų paruošimo energijos sąnaudų įvertinimo metodika. Atlikti skaičiavimai rodo, kad 6,95 MJ/t energijos sąnaudų patiriama perdirbant ir paruošiant maisto atliekas surinktas iš Kauno miesto ugdymo ir maitinimo įstaigų. Nustatyta, kad nuotekų dumblą perdirbanti biodujų jėgainė suvartoja 18,8 MJ tonai dumblo perdirbti į biodujas. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta maisto atliekų mišinio su nuotekų dumblu sudėtis, kurios sausosios medžiagos koncentracija siekia 6,3–6,4 %. / In Lithuania produced significant quantities of sewage sludge, which is affected by population and industry wastewater usage. Appropriate treatment of sewage sludge can be used as fertilizers in agriculture, energy as a fuel (either directly or as feedstock for biogas production). The sludge treatment and energy production is the introduction of bioreactors. The purpose of this work: To investigate the use of sewage sludge and food waste into a mixture of biogas from anaerobic processing capabilities and assess its energy potential. The paper is written based on empirical formulas for food preparation and waste of energy consumption assessment methods. Performed calculations indicate that 6,95 MJ/t of energy costs incurred in processing and cooking of food waste in Kaunas city and school catering. It was found that sewage sludge processing in the biogas power plant consumes 18,8 MJ/t of energy. Experimental trials of food waste mixed with sewage sludge shows that total solids amounts to 6,3–6,4 %.

Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamos nuotekų dumblo susidarymo ir tvarkymo problemos, analizuojamos nuotekų dumblo apdorojimo ir panaudojimo žemės ūkyje galimybės. Kaip praktiškas, finansiškai optimalus, techninių reikalavimų nekeliantis nuotekų dumblo apdorojimo būdas yra pateikiamas vermikompostavimas. Darbe analizuojama vermikompostavimo technologija, nagrinėjama jos panaudojimo galimybė Lietuvoje, apžvelgiama užsienio šalių patirtis. Darbe pateikiami atlikti sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Ni) pašalinimo ir jų bioakumuliacijos Kalifornijos sliekuose tyrimai. Yra pateikiama eksperimentinių tyrimų metodika. Taip pat pateikiami eksperimento, kuriuo siekiama nustatyti sunkiųjų metalų pašalinimą ir jų bioakumuliaciją Kalifornijos sliekuose, rezultatai ir analizė. Pateikiami atliktų bendrųjų kokybinių nuotekų dumblo vermikomposto parametrų tyrimų rezultatai. Sudarant empirines formules, nustatomas dėsnis, pagal kurį vyko vermikompostavimo procesas. Nustatomas optimali laiko trukmė, per kurią bioakumuliuojama daugiausiai sunkiųjų metalų. Išnagrinėjus tyrimų rezultatus yra pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Baigiamąjį magistro darbą sudaro 8 dalys: įvadas, nuotekų dumblo tvarkymo metodų ir ir vermikompostavimo procesų apžvalga, sunkiųjų metalų koncentracijos kaitos vermikompostuojant nuotekų dumblą tyrimo metodika, rezultatų dalis, sunkiųjų metalų koncentracijos kaitos ir bioakumuliacijos vermikompostuojant nuotekų dumblą matematinis modeliavimas, bendrosios išvados... [toliau žr. visą tekstą] / The problems of sewage sludge formation and management are investigated in the Master‘s thesis, sewage sludge treatment and use in agriculture is analyzed as well. As a practical, financial attractive sewage sludge treatment method is given vermicomposting, as having low-technical needs. There is a technology of vermicomposting analyzed in a work as well as its applicability in Lithuania. Also an experience of vermicomposting in other foreign countries is investigated. The research of removal of heavy metals (Cr, Cd, Ni) and their bioaccumulation in Californian earthworms is presented in the work. A methodology of the research is given. Results and their analysis of the research of removal of heavy metals and their bioaccumulation in Californian earthworms is presented. Results of a qualitative parameters of vermicomposted sewage sludge is given. When forming empirical formulas a vermicomposting process‘ law is generated using MathCad computer program. An optimal time is determined, during which the vermicomposting process proceeded. The conclusion and recommendation were made after the literature review and analysis of research results. The thesis consists 7 parts: introduction, a review of sewage sludge treatment methods and process of vermicomposting, the methodology of heavy metals (Cr, Cd, Ni) concentration and bioaccumulation in Californian earthworms research, results, the mathematical modelling of heavy metals (Cr, Cd, Ni) concentration and bioaccumulation in... [to full text]