Interviewing of the guests of Druskininkai took place on January 13 – February 4, 2007. Depending on the results of the interview, we can state that one of the key conditions for the development of ecological farming in the country is ecological consciousness of the consumers, as the production and consumption of ecological products establishes preconditions to improve the quality of life. Ecological product demand is increasing, but not enough to forecast the market development. One of the reasons to low increase of the ecological product market is still unformed trading structures of these products. 57 % of the respondents buy ecological products in the supermarkets, 30 % - in the markets, only 4 % - directly from the ecological farms, and 8 % - during the expositions. Realization of ecological products in the supermarkets should speed up the growth of the market of these products. Main problems in selling the ecological products in big supermarkets would be rather high markup as well as the lack of an express ecological product marking. 43 % of the respondents identify ecological products by a special ecological product category (section), i.e. they do not spare time in search of an ecological product. Ecological product demand is increasing; however, the trading infrastructure has not been formed yet. The most popular ecological product trading form is still not clear. Another, the primary, reason to low ecological product demand is low income. Residents and... [to full text]

Magistro darbe tiriama ekologinės ir įprastinės žemdirbystės plėtra Dovinės upės baseino Simno, Krosnos ir Igliaukos seniūnijų agrarinėse teritorijose. Darbo tikslas: Įvertinti įprastinės ir ekologinės gamybos ūkių skaičiaus kitimo tendencijas Simno, Krosnos ir Igliaukos seniūnijose. Darbo objektas: Simno, Krosnos ir Igliaukos seniūnijų ekologinės ir įprastinės gamybos ūkiai. Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizės metodas, duomenų grupavimas, statistiniai metodai, grafinis vaizdavimas. Darbo rezultatai: Tyrimų rezultatai parodė, kad įprastinės ir ekologinės gamybos ūkių skaičius Simno, Krosnos ir Igliaukos seniūnijose per 2008 metus mažėjo: įprastinės 9,6 procento, ekologinės 14,2 proc. Mažėjimo priežastis - ūkininkaujančių amžiaus didėjimas, nuosavybės į žemę perleidimas kitiems asmenims, pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Pagal ES Nitratų direktyva gyvulių skaičius 1 ha turi būti nedidesnis negu 1,7 SG. Išnagrinėjus laikomų gyvulių skaičių nagrinėtose seniūnijose 1 ha vidutiniškai tenka 0,35 - 0,49 sąlyginio gyvulio (SG). Lyginant 2008 metų ir 2007 metų duomenis, sąlyginių gyvulių skaičius tenkantis 1 ha Igliaukos ir Krosnos seniūnijose turi tendenciją mažėti. Igliaukos, Krosnos ir Simno seniūnijos ūkiuose pasėlių struktūroje daugėja javų, o daugiamečių žolių mažėja. Ši tendencija kelia rūpestį dėl galimos agrarinės apkrovos didėjimo Dovinės upės baseine. / Master thesis analyzed ecological and traditional farming development in the Dovines basin Simno, Krosnos and Igliaukos agrarian regions. Aim of the work: to evaluate tendencies of quantity changes in traditional and ecological production farms in Simnas, Krosna and Igliauka regions. Object of the work: ecological and usual farming in Simnas, Krosna and Igliauka districts. Methods: Scientific literature content analysis and synthesis, logical abstracts, sample survey, data grouping, method of statistical analysis, graphic presentation. Results: Research results revealed that number of traditional and ecological production farms in Simno, Krosnos and Igliaukos regions decreased during 2008. Traditional farms decreased 9,6 percent, ecological farms 14, 4 percent. Reduce reasons -farmers' aging, surrender of property to other persons and recession from merchant agriculture production. According to EU Nitrates Directive, the amount of livestock in 1 hectare can not be higher than 1,7 of conditional animal. After evaluation of livestock amount in Simno, Krosnos and Igliaukos regions, it was perceived that in 1 hectare are approximately 0, 35 - 0, 49 of conditional animal. While comparing 2007 and 2008 data, the amount of conditional animals in 1 ha had the tendency to decrease. The amount of corns is growing in crops structure in Simno, Krosnos and Igliaukos regions. Although the quantity of perennial herbs decreasing. This tendency is posing an issue about possible increase of... [to full text]

Research objective. To investigate the effects of organic and conventional farming types on antioxidant activity of potato tubers and on the amounts of accumulated amino acids (tyrosine and tryptophan) and phenolic compounds. Research tasks 1. To develop and validate the HPLC method for quantification of phenolic compounds, tyrosine and tryptophan, accumulated by potatoes. 2. To investigate the effects of organic and conventional farming types, properties of a variety, and tuber time of maturity on the amounts of tyrosine, tryptophan, and phenolic compounds accumulated in potato tubers. 3. To evaluate the impacts of organic and conventional farming types on total antioxidant activity of potato tubers. 4. To determine the prevailing compounds with antioxidant activity accumulated in potato tubers, and quantify of their antioxidant activity. 5. To evaluate the influence of storage time on the amount of the accumulated phenolic compounds in organically and conventionally grown potato tubers. Research subject. Potato (Solanum tuberosum L.) tubers of several varieties with different time of maturity: • Very early: ‘VB Venta’, ‘Fresco’, ‘Acapella’ • Early: ‘Santa’, ‘Goda’, ‘VB Liepa’ • Medium: ‘Lady Rosetta’, ‘Red Lady’, ‘Courage’ • Late: ‘VB Rasa’, ‘VB Aista’, ‘Saturna’ Originality of the research work. The effects of organic and conventional farming types, tuber time of maturity, and properties of a potato variety on the amount of antioxidant compounds accumulated in potato... [to full text] / Darbo tikslas. Ištirti ekologinės ir intensyviosios žemdirbystės sistemų įtaką bulvių gumbų antioksidaciniam aktyvumui ir jų kaupiamų amino rūgščių (tirozino ir triptofano) ir fenolinių junginių kiekiui. Uždaviniai 1. Sukurti ir validuoti ESC metodiką bulvių kaupiamų fenolinių junginių, tirozino ir triptofano kiekybiniam įvertinimui. 2. Ištirti ekologinės ir intensyviosios žemdirbystės sistemų, veislės savybių ir gumbų subrendimo laiko įtaką bulvių gumbų kaupiamų tirozino, triptofano ir fenolinių junginių kiekiui. 3. Įvertinti ekologinės ir intensyviosios žemdirbystės sistemų įtaką suminiam bulvių gumbų antioksidaciniam aktyvumui. 4. Nustatyti dominuojančius bulvių gumbų kaupiamus antioksidaciniu aktyvumu pasižyminčius junginius ir kiekybiškai įvertinti jų antioksidacinį aktyvumą. 5. Įvertinti sandėliavimo trukmės įtaką ekologiškai ir intensyviai augintų bulvių gumbų kaupiamų fenolinių junginių kiekiui. Tyrimo objektas. Skirtingo subrendimo laiko įvairių veislių valgomųjų bulvių (lot. Solanum tuberosum L.) gumbai: • Labai ankstyvos: ‘VB Venta’, ‘Fresco’, ‘Acapella’ • Ankstyvos: ‘Sante’, ‘Goda’, ‘VB Liepa’ • Vidutinio ankstyvumo: ‘Lady Rosetta’, ‘Red Lady’, ‘Courage’ • Vėlyvos: ‘VB Rasa’, ‘VB Aista’, ‘Saturna’ Mokslinio darbo naujumas. Ištirta ekologinės ir intensyviosios žemdirbystės sistemos, gumbų subrendimo laiko ir veislės įtaka bulvių gumbų kaupiamų antioksidacinių junginių kiekiui. Įvertintas bulvių gumbų antioksidacinis aktyvumas ekologiškai ir intensyviai augintuose... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami ekologiškai auginamų juodojo serbento veislių fenologinių fazių eigos, krūmo augumo, kekių ir derliaus kokybinių rodiklių bei pažeidimo grybinėmis ligomis ir serbentine erkute tyrimo duomenys. Darbo objektas – 10 ekologiškai auginamų juodojo serbento veislių: ‘Titania’, ‘Geo’, ‘Smaliai’, ‘Minaj Šmyriov’, ‘Blizgiai’, ‘Vakariai’, ‘Katiuša’, ‘Gagatai’, ‘Almiai’ ir perspektyvus selekcinis numeris ‘Aldoniai’ (Vakariai x 70-88-9-1). Darbo metodai: Grybinės ligos ir serbentinė erkutė įvertinti maksimalaus pasireiškimo metu. Atskirai apžiūrėjus kiekvieną krūmą, grybinių ligų ir serbentinės erkutės pažeidimai vertinti 6 balų skale (0 – ūgliai, lapai ir pumpurai sveiki; 5 – pažeista virš 75 proc. lapų, ūglių ir pumpurų). Krūmo augumas vertintas prasidedant ir baigiantis vegetacijai. Juodojo serbento kekės ir derliaus kokybė bei produktyvumas nustatytas įvertinus kiekvieno krūmo derlių, uogų nokimo darnumą ir kekių rodiklius. Darbo rezultatai. Veislės ‘Smaliai’ vaiskrūmiai ekologinei sodininkystei tinka dėl vėlyvo žydėjimo, pražysta tik gegužės 10 dieną, tai vertinga veislės savybė, nes vėlai žydinčių serbentų žiedai apsisaugo nuo pavasarinių šalnų pavojaus ir tuo pačiu, išsiskiria stabiliu kasmetiniu derliumi. Juodojo serbento veislės ‘Aldoniai’ (Vakariai x 70-88-9-1) augalai išaugino esmingai daugiau uogų kekėje, daugiau derančių šakų ir šios veislės augalai pasižymėjo geriausiu žiedų ir uogų kekėje santykiu (pakanka 1... [toliau žr. visą tekstą] / In the thesis of Master degree studies is presented the study data about the process of phenological phases of the species of ecologically cultivated blackcurrant, bush height, qualitative indicators of bunches and harvest, also the data about affection by diseases and blackcurrant gall mite. Object of the work – 10 species of ecologically cultivated blackcurrant: ‘Titania’, ‘Geo’, ‘Smaliai’, ‘Minaj Smyriov’, ‘Blizgiai’, ‘Vakariai’, ‘Katiusa’, ‘Gagatai’, ‘Almiai’ and perspective selection number ‘Aldoniai’ (Vakariai x 70-88-9-1). Methods of the work: Fungal diseases and blackcurrant gall mite were assessed during maximum manifestation. Affections by fungal diseases and blackcurrant gall mite after inspection of each bush separately were assessed in accordance with the scale of 6 points (0 - shoots, leaves and buds are healthy; 5 – over 75 percent of leaves, shoots and buds are affected). The bush height was assessed at the beginning and the end of vegetation. Assessment of the quality of blackcurrant bunch and harvest was performed through application of ordinary methods. The results of the work. The breed ‘Smaliai’ is suitable for ecological currant field due to its late blooming, plants bloom only on the 10th of May, this is valuable feature of the breed because the blossoms of the currants that bloom lately are protected against a danger of spring frosts and at the same time exudes a stable annual yield. The number of berries in the bunch of blackcurrant breed... [to full text]

Tyrimas vykdytas 2004 – 2007 metais, Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono Pasakų parke. Anotuotas augalų rūšių sąrašas sudarytas remiantis Tachtadžiano sistema (Tachtadjan A.1978), atlikta ekologinė floros analizė pagal Ellenbergą (Ellenberg H.1991), chorologinė − pagal Natkevičaitės-Ivanauskienės sistemą, biomorfinė − pagal atsinaujinimo pumpurų išsidėstymą (Raunkiar CH.), nustatyta parko augalų bendrijų sintaksonominė struktūra. Pasakų parke identifikuotos 210 augalų rūšys, priklausančios 155 gentims ir 55 šeimoms. Išanalizavus augalų spektrą nustatyta, kad didžiausią dalį sudaro astrinių (19,8%), pupinių (16,5%) bei erškėtinių šeimų augalai (14,1%). Pasakų parke aptiktos dvi į Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys – Epipactis atrorubens (tamsialapis skiautalūpis) ir Pulsatilla patens (vėjalandė šilagėlė). Nustatyta, kad 45,1 % augalų vidutiniškai reiklūs šviesai, 51,6 % vidutinio šiltumo augaviečių augalai, 29 % augalų priklauso centrinei Vidurio Europos daliai, 38,7 % vidutinio dirvožemio drėgnumo augalų. Pagal augalų gyvenimo formas didžiausią dalį sudaro hemikriptofitai (42,8 % ), kriptofitai – 18,1 %, fanerofitai – 14,3 %, chamefitai ir terofitai po 10 % nuo visų augalų rūšių.Parke išskirtos augalų bendrijų klasės: Borealiniai Šiaurės pusrutulio spygliuočių miškas ir Pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pieva. Parengtas parko pažintinio tako projektas: tako ilgis 2 km, jame numatyta 10 stotelių. Išsiaiškintos moksleivių nuostatos, poreikiai, pažintiniai... [toliau žr. visą tekstą] / The research was made in Pasakų Park, Karoliniškiai district, Vilnius city, in 2004 – 2007. Annotated plant species list was formed on the basis of Tachtadjan system, (Tachtadjan A.1978), ecological flora analysis was made according to Ellenberg (Ellenberg H.1991), chloric analysis, according to Natkevičaitė−Ivanauskienė‘s system, biomorphic – according to renewed buds‘ position (Raunkiar CH.); park plants communities‘ syntaxonomic structure was determined. 210 plant species, which belong to 155 plant genus and to 55 plant families were identified in Pasakų Park. Plant spectrum analysis revealed that the biggest part of plants belong to aster family (19,8%) bud family- (16,5%), eglantine family (14,1%). Two plant species that are included into The Red Book of Endangered Species were found in the Park¬ − Epipactis atrorubens (The Dark Red Helleborine) and Pulsatilla patens (wild crocus). It is determined that 45,1 % of the plants need the average light, 51,6 % - need the average heat to grow, 29 % belong to Middle Europe plants; 38,7 % of the plants grow in the soil with average wetness. According to plant life forms categories, the biggest part of the plants in the Park belong to (42,8 % ) Hemicryptophyte, cryptophyte-18,1 %, Phanerophyte – 14,3 %, chamaephyte and therophyte 10%. The following plant communities’ classes were determined in the Park: Boreal zone’s Northern hemisphere’s coniferous forest and the outer wood ground’s and slopes’ field. Park’s Cognitive... [to full text]

Magistro darbe tiriama Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusią augaliją. Darbo objektas – Punios šilas bei jame esantys gamtinis rezervatas ir botaninis – zoologinis draustinis. Dabar Punios šilas – viena svarbiausių Nemuno kilpų regioninio parko dalių. Darbo tikslas – ekologinis Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusios augalijos vertinimas. Darbo metodika – Išanalizavus literatūrinę medžiagą ir remiantis Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile atliktais sumedėjusios augalijos tyrimais, stebėjimais nustatytas medžių rūšių išsidėstymas, jų pasiskirstymas kvartaluose. Buvo nustatyta medynų ekologinė būklė. Tyrimai buvo vykdomi visuose 48 Punios šilo kvartaluose. Kiekvienam kvartalui sudaryta atskira lentelė, iš kurios atsispindi bendras užimamas kvartalo plotas hektarais, sklypų skaičius, medynų sudėtis, būdinga augavietė, medynų amžiaus vidurkis, skalsumas, medynų tūris. Darbo rezultatai – nustatyta esama sumedėjusios augalijos rūšinė sudėtis, medynų įvairovė, ekologinė būklė. Punios šilo gamtinių objektų būklė yra gera. Pagal medynų charakteristiką Punios šile pušynai užima didžiausią plotą, eglynai per puse mažesnį, o ąžuolynai ir beržynai beveik vienodą plotą. / Post–graduate work examined the Nemunas loops regional park the forest of Punia woody vegetation. Object of the work - forest of Punia with nature reserve and botanical - zoological preserve that are in it. Now forest of Punia - one of the most important part of the Nemunas Loops Regional Park. Aim of the work - the ecological assessment of Nemunas loops regional park forest of Punia woody vegetation. Method of the work - analysis of literary material and on the basis of the Nemunas Loops Regional Park located in forest of Punia for the woody vegetation studies, the observations set out in the distribution of tree species, their distribution areas. It was found the ecological status of the woods. Studies were conducted in all 48 blocks of forest of Punia. For different block was made separate table, which is reflected in the total area in hectares occupied by block, parcel number, stand composition, characterized place of growth, average age of stands, the volume of stands. Results of the work - the existing woody vegetation species composition, stand diversity, the ecological status was set. Forest of Punia natural objects are in good condition. Under the stands testimonial pine forests occupy the largest area of the forest of Punia, fir - a half lower, and the oak woods, and birch forest takes near the same area.

Magistro baigiamojo darbas, nagrinėjanti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje socialinį veiksmingumą, yra aktuali, nes ekologinės teisės nuostatos, nors ir pakankamai išsamiai bei kryptingai reglamentuojančios aplinkos apsaugos teisę, dažnai esti mažai veiksmingos. Ekologinės teisės veiksmingumą analizuojant per Nord Stream dujotiekio projekto įgyvendinimo ekologinius aspektus, atskleidžiama daugiausia aplinkos apsaugos reglamentavimo krypčių ir principų. Taip pat pabrėžtina, kad Nord Stream dujotiekio tiesimo problema šiandien yra viena svarbiausių Baltijos jūros regiono valstybių ne tik ekologinių, bet ir politinių, socialinių, ekonominių problemų. Darbo objektas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės normų socialinį veiksmingumą. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje, kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės subjekto, socialinį veiksmingumą. Siekiant išsikelto tikslo, pagrindiniai uždaviniai: įvertinti tarptautinės aplinkos apsaugos politikos veiksmingumą sprendžiant pasaulines aplinkosaugos problemas, išanalizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės aktų kryptis ir veiksmingumą, įvertinti Nord Stream projekto suderinamumą su tarptautinėmis, Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės normomis, išanalizuoti Lietuvos veiksmus Nord Stream dujotiekio projekto planavimo procese bei užtikrinant aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimą. Darbas susideda iš šešių dalių ir iš esmės atitinka... [toliau žr. visą tekstą] / Master Work, analysing social efficiency of implementing environmental law in Lithuania, is relevant in understanding why environmental laws, though comprehensive and strict, often seem to fail proving their social efficiency. Analysing Nord stream pipeline project, one can reveal any amount of basic environmental principles and guidelines. Also to be emphasized, that Nord Stream project nowadays is one of the most controversial environmental, as well as political, social, economical issue in the Baltic Sea region. The object of the research is to analyse and assess the efficiency of environmental laws. The aim of the research is to analyse and assess the social efficiency of implementing ecological law in Lithuania, as subject of international and EU law. Main tasks in achieving the mentioned aim: to assess the efficiency of international environmental policy solving environmental problems worldwide; to analyse main streams and efficiency of EU and Lithuanian environmental laws; to assess the project of Nord Stream in the context of international and EU, including Lithuanian laws; also to analyse the actions of Lithuania in the process of Nord Stream project planning and ensuring the embodyment of environmental laws. The hypothesis is posed, that international, EU and Lithuanian environmental laws seem not to be effective according to the fact, that states usually follow the criterias of economical and political benefits rather than provisions of environmental law. In this... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe autorė analizuoja informacijos apie aplinką viešumo bei prieinamumo teisinius, praktinius bei etinius aspektus. Šio darbo tikslas yra atskleisti visuomenės narių nuomonę apie gerai reglamentuotą informacijos apie aplinką skleidimą bei gavimą. Tyrimas pradedamas teisiniu aspektu. Pabrėžiamos įstatymais reglamentuojamos teisės į informaciją apie aplinką. Atskleidžiami visuomenės narių ypatumai dėl teisės kreiptis į valstybės institucijas gauti informaciją bei valstybės institucijų pareigas skleisti ir viešinti informaciją, ne tik kurios reikalauja visuomenė, bet ir iniciatyviai. Antrajame skyriuje nagrinėjamas informacijos apie aplinką viešumo bei prieinamumo aspektas. Atskleidžiama viešumo bei prieinamumo turinių (esmių) problematika, analizuojamos prieinamiausios visuomenei informacijos priemonės. Trečias šio magistro baigiamojo darbo skyrius yra skirtas ekologinei etikai. Supažindinama su pagrindinėmis dabartinės ekologinės etikos vertybėmis, atskleidžiamos šių vertybių esminis indėlis žmogaus pasąmonei. Ketvirtasis skyrius skirtas visuomenės narių nuomonės apie informacijos apie aplinką viešumą bei prieinamumą analizei: atskleidžiamos pagrindinės problemos dėl informacijos apie aplinką, pateikiamos prieinamiausios žmonėms informavimo priemonės, įvertinamas informacijos viešumas, remiantis respondentų pasisakymais, analizuojamos aplinkosauginės vertybės bei pabrėžiamos pagrindinės problemos, lemiančios tų vertybių užmiršimą... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the author analysis the environmental information publicity and accessibility by legal, practical and ethical aspects. The aim is to reveal the members of the public opinions about the well – regulated environmental information dissemination and acquisition. Initiations legal aspect. Emphasis is placed on the law governed the right to information about the environment. Members of the public disclosure of the characteristics of access to public authorities access to information and obligations of public authorities to disseminate and publicize information that is not only required by the public, but also proactively. The second chapter examines the information about the environment publicity and accessibility. Disclosed in publicity and availability of content (substantially) the problem, analyze the most affordable media to the public. The third master's final work of this section is intended for environmental ethics. Introducing the major current environmental ethical values. These values are revealed substantial contribution to the human subconscious. The fourth section is dedicated to members of the public opinion on environmental information transparency and accessibility analysis: there are the key problems of environmental information, the most affordable media for people, and public access to information based on the views expressed by respondents, analysis of environmental values and focused on the main issues determining the values of... [to full text]

Darbo objektas: Virvyčios upės vandens kokybė. Darbo tikslas: įvertinti pasklidosios taršos, iš ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos poveikį Virvyčios upės vandens kokybei. Darbo uždaviniai: atlikti Virvyčios upės vandens kokybės analizę ties ekologinės gamybos ūkiu ir greta esančiu įprastinės gamybos ūkiu pagal svarbiausius taršos rodiklius; nustatyti sezoninę upės vandens kokybės rodiklių kaitą; palyginti ekologinės ir įprastinės žemės ūkių gamybos poveikį Virvyčios upės vandens kokybei. . Tyrimo metodai: loginis – analitinis, matematinis – statistinis. Vandens ištekliai nuolat atsinaujina, tačiau dėl taršos blogėjanti vandens kokybė riboja vandens naudojimą, kelia grėsmę mūsų sveikatai ir vandens ekosistemų funkcionavimui. Paviršinio vandens kokybė labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų savybių ir jų kiekių. Pagrindiniai upių cheminiai vandens teršalai yra organinės medžiagos, azoto ir fosforo junginiai, patenkantys iš pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių. Darbe analizuojama Virvyčios upės vandens kokybė. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Virvyčios upė priklauso vandens telkinių rizikos grupei dėl vagos ištiesinimo ir vandens kokybės, nes yra veikiama pasklidosios žemės ūkio taršos. Žemės ūkio taršą, patenkančią į paviršinius vandenis, yra sunku išmatuoti ir kontroliuoti, nes ji patenka iš šaltinių, plačiai pasklidusių tam tikroje teritorijoje. Darbe siekta nustatyti pasklidosios taršos poveikį... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: Virvyčia river water quality Research aim: assessment of diffuse pollution from organic and conventional agricultural production, the impact on the water quality of the river Virvyčia. Objectives: Perform Virvyčia river water quality analysis on organic farm and an adjacent conventional farms by main pollution indicators; Identify seasonal river water quality parameters change; Compare organic and conventional production on the farm Virvyčia river water quality. Water resources are constantly renewing, but due to the pollution, water quality is declining and limiting the water usage, threatening our health and lives in the aquatic ecosystems. Surface water quality is the most dependent on the pollutants discharged into water bodies, their characteristics and quantities. The main chemical pollutants in river water are organic matter, nitrogen and phosphorus compounds, finding their way from diffuse or point sources of pollution. This article analyzes the water quality of Virvyčia River, which belongs to the Venta River basin. According to the Lithuanian Environmental Protection Agency, Virvyčia river water may be at risk due to channel straightening and water quality, as it is exposed to diffuse agricultural pollution. Agricultural pollution discharged into the surface water is difficult to measure and control, because it comes from sources widely scattered in a certain area. The research was aimed to determine the effects of diffuse pollution influence to... [to full text]

1. Ištirti skirtingo humusingumo glėjiškame rudžemyje alternatyviose intensyviajai žemdirbystės sistemose su daugiamečių žolių atolu ir tarpinių pasėlių biomase į dirvožemį įterptų biogeninių elementų kiekį ir jų poveikį sėjomainos augalų produktyvumui. 2. Įvertinti su trąšomis įterptų ir su derliumi prarastų biogeninių elementų NPK balansą ekologinės bei tausojamosios žemdirbystės sistemose ir nustatyti judriųjų fosforo ir kalio pokyčius dirvožemyje. 3. Nustatyti tausojamosios ir ekologinės žemdirbystės sistemose tarpiniuose pasėliuose augintų augalų biomasėje sukaupto azoto poveikį Nmin. dinamikai dirvožemyje. 4. Ištirti naudotų trąšų ir tarpinių pasėlių poveikį humuso ir jo sudėties pokyčiams ekologinės bei tausojamosios žemdirbystės sistemose. 5. Įvertinti ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose naudotų agropriemonių poveikį pagrindinių dirvožemio fizikinių rodiklių stabilumui, agrofitocenozių dominantėms ir augaluose sukauptai bendrajai energijai. / 1. In the cropping systems alternative to the intensive cropping system, set up on a gleyic Cambisol with a different humus status, perennial grasses and biomass of catch crops are a significant reserve of biogenic elements for the productivity of crop rotation plants. 2. In the organic and sustainable cropping systems, farmyard manure and biogenic elements incorporated with it have a greater positive effect on the NPK balance and changes in available phosphorus and potassium in the soil compared with green manure. 3. Catch crops are important from the environmental viewpoint, since by accumulating nitrogen in their biomass they reduce Nmin. concentration in the soil and become a reserve of nutrients for succeeding plants. 4. In the soil with a different humus status, alternative cropping systems have a diverse effect on humus stability and changes in its quality. 5. In the sustainable and organic cropping systems, catch crops and their biomass play an important role for soil physical parameters, agrophytocenoses dominants and total energy.