Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty neabejotinai priskiriami fenomenologinei tradicijai. Šiame darbe tiriama, kaip Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty sprendžia žmogaus kūno problemą intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas yra neatsiejamas nuo intersubjektyvių santykių, kadangi pirmiausia aš su Kitu susiduriu kaip su kitu priešais mane stovinčiu kūnu. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra atskleisti Jeano-Paulio Sartre'o ir Maurice Merleau-Ponty fenomenologinio kūno sampratas. Darbe ypatingas dėmesys skiriamas žvilgsnio fenomeno analizei. Analizuodamas žvilgsnio fenomeną, Jeanas Paulis Sartre'as akcentuoja ne tai, kaip aš suprantu Kitą žvilgsnio metu, o tai, kaip kitas, žvelgdamas į mane, konstatuoja mano būtį bei atskleidžia mane kaip objektą, į kurį jis žvelgia. Žvilgsnis Jeanui-Pauliu Sartre'ui suprantamas kaip agresyvus ir nukreiptas į kitą, t.y. kaip objektyvuojantis mane. Maurice Merleau-Ponty žvilgsnio fenomeną suvokia kaip dviejų subjektų suokalbį; Kitas nėra akcentuojamas kaip radikaliai priešingas man. Kalbant apie intersubjektyvius santykius, kūnas yra suvokiamas kaip pamatinė sąvoka, kadangi intersubjektyvūs santykiai visų pirma ir yra dviejų kūnų susidūrimas. Būtent todėl žmogaus kūno fenomenas yra atskleidžiamas intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas suprantamas kaip pamatinis žmogaus būties būdas; jis yra išraiškingas ir išgyvenamas. Be to, kūnas suprantamas kaip bet kokio patyrimo pradžia. Darbas konstruojamas lyginamosios... [toliau žr. visą tekstą] / Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty certainly belong to the tradition of phenomenology. This thesis analyses the problem of body in the context of intersubjective relations as presented by Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty. The aim of the thesis is to clarify Jeane-Paulio Sartre’s and Maurice Merleau-Ponty’s notions of phenomenological body. Body cannot be separated from intersubjective relations because, first of all, I encounter the Other as the body standing in front of me. Special attention is paid to the analysis of the phenomenon of gaze. During the analysis of gaze, Jeane-Paulio Sartre does not emphasise the notion of how I perceive Other in the process of gaze. He rather pays attention to the notion how Other, while looking at me, states my being and perceives me as an object of his gaze. Gaze is understood by Jeane-Paulio Sartre as aggressive and directed towards the Other. Maurice Merleau-Ponty perceives the phenomenon of gaze as a collaboration of two subjects; the Other is not perceived as a completely opposed to me being. While talking about intersubjective relations, it should be noted that body is perceived as an underlying concept. Intersubjective relations are, first of all, a confrontation of two bodies. That is why the phenomenon of human body is revealed in the context of intersubjective relations. Body is perceived as an underlying mode of being. Body is expressive, powerful and lived. Besides, body is perceived as the initial... [to full text]

Darbe analizuojamas atleidimo fenomenas bei atleidimo mokymo efektyvumas, atleidimo mokymo įtaka mokinių moralinių vertybių, socialinių įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai. Darbo objektas – paauglių mokymas atleisti. Tikrinamos trys hipotezės: 1. Tikėtina, kad po mokymo atleisti pagerėja moksleivių psichologinė savijauta: padidėja džiaugsmo, laimės, meilės, sumažėja baimės, liūdesio, pykčio, keršto parametrai. 2. Po pedagoginio eksperimento didėja moksleivių savivertė. 3. Po pedagoginio eksperimento kinta moksleivių vertybės. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje chronologine tvarka aprašomas atleidimo reiškinio plitimas nuo užuomazgų religijoje iki įsitvirtinimo edukologijos moksle, supažindinama su užsienio ir lietuvių mokslininkų tyrimais atleidimo tema bei pagrindžiama atleidimo mokymo galimybė ir reikšmė mokinių moraliniam ugdymui, socialiniams gebėjimams, psichologinei savijautai. Antroje dalyje pateikiama Jaunimo mokyklos mokinių anketų ir refleksijų analizė po atleidimo mokymo, prisatoma pedagoginio eksperimento programa ir rezultatai, kurie patvirtino darbe keltas hipotezes. Apklausti 110 respondentų, eksperimentinėje grupėje dalyvavo 51 mokinys, kontrolinėje – 59 mokiniai. Išvadose pažymima, kad atleidimo mokymas yra vienas būdų ugdyti mokinių moralines vertybes, padėti suprasti save ir kitus ir taip pasiruošti tolimesniam doram gyvenimui. / Forgiveness phenomenon, forgiveness education, it‘s influence of students‘ moral values, development of their social skills, psychological condicion have been analyzed in this work. The object of this study is to teach children forgiveness. Three hypotheses have been tested: 1. It is possible that after forgiveness teaching students‘ well-being becomes better: parameters of joy, happiness, love increase and parameters of fear, sadness, anger, revenge decrease. 2. After pedagogical experiment rises students’ self-esteem. 3. After pedagogical experiment students’ values also increases. The work consists of two parts. In the first part forgiveness phenomenon has been described in chronological order from the early beginning in religion and later in educology; research of lithuanian and foreign scientist on this topic have also been introducted and possibility of teaching forgiveness, influence on students’ moral development, social skills, psychological well-being have been proved. In the second part the analysis of students questionnaire and reflection after teaching forgiveness, the program and results of pedagogical experiment have been presented. In conclusion it has been remarked that teaching forgiveness is one the main ways to develop students’ moral values, assist for understanding oneself and others, prepare for the further honest life.

Šiame darbe yra siekiama atskleisti gyvą patirties pasaulį, nesutampantį net tik su klasikinės metafizikos siekiais jį apriboti, tačiau ir su šių dienų mokslų pasakomis. Yra norima parodyti, kad žmogus gyvena reikšmingame pasaulyje, dalyvaudamas jame tiesiogine patirtimi bei jusliniu suvokimu sugeriantis išorės fenomenų fenomenalumą, kurie niekada nepasireiškia kaip išbaigti ir aiškūs, tačiau sudaro tą prasmės klodą, iš kurio gimsta visas reikšmingumas, gyvastingumas, pačios intensyviausios gyvenimo akimirkos. Žmogus yra gyvas, o jo gyvybę padiktuoja jo kūniškumas, kuris visada intencionaliais siekiais kreipiasi į pasaulį, jį priima į save ir išskleidžia reikšmę atgal pasauliui. Kūnas fenomenalus audinys, vikriai įsiliejantis į pasaulio audinį, suformuodamas tokį santykį, kuriame pirmais smuikais griežia estetiškumas, pirmine graikiško žodžio aisthētikos – jutiminis reikšme. Kūnas visada yra išraiškingas ir reikšmingas. Geriausiai tai atskleidžia menininko patirtis, kuomet ateidamas į savo kūrybines dirbtuves, jis vadovaujasi tik tiesiogine patirtimi bei juslumu, sugaudamas tas fenomenų bangas, kurios kitokiu būdu yra ne tik nepagaunamos, bet ir užmskuojamos. / This paper aims to reveal the living experience of the world, that does not coincide with the classical metaphysical aspirations to restrict it, but also with the things wich has been said by researchers of nowadays. It is seeking to show, that man lives in the meaningful world, taking part in it by direct experience and sensory perception of external phenomenal of the phenomenon, wich are never completed and clear, but the basis of the meaningful and leads to all the significance of vitality and most intensive moments of live. The man is alive and his life is dictaded by his corporeality, wich is always turned into the world by its intentions, takes the value of the world into himself and expands the value back to the world. Phenomenal body tissue deftly merges with the fabric of the world, forming a relationship in wich the aesthetic plays by the first violin, in the original sense of the Greek word aisthētikos – sensory value. This is best revealed by the artist experience when he comes to his workshop. When he follows only the capture of direct experience sensitivity, he looks at the waving of phenomena, wich in the other way are not only elusive, but more than concealed.

Šiame darbe pateikiama išsami kūno fenomeno, kūno buvimo pasaulyje ir intersubjektyvumo analizė, paremta Merleau-Ponty fenomenologine teorija. Siekiant adekvačiai įvertinti Merleau-Ponty fenomenologinės teorijos savitumą bei išryškinti svarbiausius jos aspektus, darbas pradedamas nuo bendros fenomenologijos apžvalgos bei jos santykio su psichologija, intelektualizmu bei pozityvizmu. Pats Merleau-Ponty savo darbuose daug polemizuoja būtent su psichologistinėmis, intelektualistinėmis bei pozityvistinėmis sąmonės ir suvokimo teorijomis, todėl manoma, jog pirmoje darbo dalyje pateikta analizė yra tikslinga. Pagrindinis šio darbo tikslas – analizuojant Merleau-Ponty veikalus ir kritinę literatūrą, atskleisti fenomenologinės kūno sampratos eksplikaciją Merleau-Ponty fenomenologijoje, išryškinant šio prancūzų mąstytojo kūniškumo fenomeno apibrėžties specifiškumą bei originalumą. Aiškindamas savąją filosofijos trajektoriją, Merleau-Ponty pripažįsta, jog išgyventa patirtis yra pirminė, teigdamas, jog suvokiantis protas yra „inkarnuotas“ protas. Be to, suvokimas nėra vien išorinio pasaulio poveikio kūnui rezultatas, nes net jeigu kūnas ir skiriasi nuo pasaulio, kuriame gyvena, vis tiek nėra nuo jo atskirtas. Iš tiesų suvokiančio organizmo tiesioginis sąlytis su aplinka ir sudaro paties suvokimo esmę. Tai reiškia, jog nėra bendrojo suvokimo – sąvokos, kuri paverstų jį abstrakčiu visuotinumu; suvokimas egzistuoja tik tiek, kiek jis išgyventas pasaulyje. Būtent „gyvoji“ suvokimo ir kūno... [toliau žr. visą tekstą] / This Master degree attainment Thesis provides a detailed analysis of phenomenon of Body, physical presence in the world and intersubjectivity, based on phenomenological theory of Maurice Merleau-Ponty. In order to adequately assess the Merleau-Ponty‘s phenomenological theory of identity and to highlight the most important aspects of it, the work begins on the overall review of phenomenology and its relation to psychology, intellectualism and positivism. Merleau-Ponty himself in his writings did debate a lot with psychological, intellectualistic and positivistic theories of perception, so accordingly the author of this thesis thinks that the presented analysis ir purposeful. The main purpose of this work – to analyze the works of Merleau-Ponty and the critical literature on the concept of the body to reveal the phenomenological explication of the phenomenology of Merleau-Ponty, highlighting the phenomenon of corporeality is the definition of the specificity and originality. When explaining the path of his philosophy, Merleau-Ponty admits that lived experience is primary, saying that the conscious mind is "embodied" mind. In addition, the perception of the outside world is not the result of world‘s impact on body, because even if the body is different from the world in which the body lives, it‘s still not separated from it. In reality the direct contact of the organism and it‘s environment is the only source of the essential perception. This means that there is no common... [to full text]

Kalba parodo tautos savitumą, papročius, tradicijas, požiūrį į aplink esantį pasaulį. Kalbinio proceso metu kuriasi metaforiniai modeliai, kurie atspindi kiekvienai tautai būdingą pasaulio suvokimą. Metaforinių modelių analizė padeda atskleisti tautos mąstyseną, nuostatą, vertybes, kurios yra svarbios ir puoselėjamos. Šio darbo tikslas aptarti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje aktualizuojamas metaforinis skonio modelis. Analizei atlikti buvo surinkti 942 pavyzdžiai paremti visų žodžių saldus, -i, kartus, -i, rūgštus, -i, sūrus, -i formų junginių su abstrakčius reiškinius pavadinančiais žodžiais vartojimo pavyzdžiais, surinktais iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“. Pavyzdžiai suskirstyti į penkias sferas pagal žodžių junginyje užfiksuotą skonį apibūdinančio žodžio ir abstraktaus fenomeno ryšį. Išanalizavus metaforinį skonio modelį lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje paaiškėjo, kad didžiąją dalį, viso darbo medžiagos sudaro ŽMOGAUS BŪVIO sferai priklausantys pavyzdžiai. Žodžiu kartus apibūdinamų abstrakčių fenomenų yra daugiausiai visose penkiose sferose. Kaip kartūs apibūdinti abstraktūs fenomenai yra vertinami neigiamai. Darbe dar aptariamos JAUSMŲ IR EMOCIJŲ, KALBOS, MĄSTYMO IR MORALINIŲ VERTYBIŲ sferos. / A languege shows a nation‘s distinction, customs, traditions, attitude towards the surrounding world. For every nation during the lingual process, there forms metaphorical models which reflect a specifik world perception. The analysis of the metaphorical models helps to reveal the nation‘s thinking, attitudes, values which are important and are being cherished. The aim of the work is to discuss how there is actualized the metaphorical taste model in the Lithuanian language Outlook. For the analysis, there were picked 942 examples of the words sweet, bitter, sour, salty and their compounds and abstract phenomenon. The examples were divided into five spheres according to the words compound stated taste exaplaining word and the abstract phenomenon bond. After analyzing the metaphorical taste model in the Lithuanian language Outlook, there emerged, that most of the part consist of the HUMAN BEING EXISTENCE‘S fied dependant examples. The word bitter explaining abstract phenomenons are being found in the all five spheres. The abstact phenomenons, explained as bitter, ar explained as negatyve ones. There in the work, are discussed FEELINGS AND EMOTIONS, LINGUISTIC, THINKING AND MORAL VALUES spheres.

Tyrimo objektas - vadybiniai psichologiniai savanorystės fenomeno aspektai sporto sektoriuje. Probleminis (tiriamasis) klausimas: kaip organizuoti tinkamą savanorių atranką ir jų išlaikymą pagal vadybinius psichologinius ypatumus, kuriais remiasi savanorišką veiklą sporto sektoriuje pasirinkę asmenys? Tyrimo tikslas ― atskleisti savanorystės fenomeno sporto sektoriuje vadybinius psichologinius aspektus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti savanorių veiklos vadybinius ypatumus amžiaus, lyties, darbo patirties (užimtumo), savanoriavimo patirties aspektais. 2. Nustatyti ir išanalizuoti savanorių veiklos psichologinius ypatumus amžiaus, lyties, darbo patirties (užimtumo), savanoriavimo patirties aspektais. Išvados: 1. Savanorių veiklos vadybiniai ypatumai: 1.1. Daugiausiai Sporto savanorių sąjungos narių savanorišką veiklą atlieka krepšinio rungtynėse. Šis pasirinkimas statistiškai reikšmingai skiriasi savanoriavimo patirties aspektu (p < 0,05). Savanoriaujant kitose sporto šakose, amžiaus, lyties, užimtumo aspektai reikšmingos įtakos neturi. 1.2.Reikšmingai daugiau vyresnių savanorių teisėjauja arba vadovauja sporto rungtynėse/varžybose. Reikšmingai daugiau jaunesnių savanorių teikia praktinę pagalbą negu atlieka kitus darbus (p < 0,05). Lyties, užimtumo, savanoriavimo patirties aspektais atitinkamos savanoriškos veiklos pobūdžio atlikimo rezultatų skirtumas statistiškai nereikšmingas. 1.3. Savanoriškai veiklai sporto sektoriuje savanoriai, nepriklausomai nuo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object - management psychological aspects of the volunteering phenomenon in the sport sector. Problem (exploratory) issue: how to organize a proper selection and retention of the volunteers according to the management psychological peculiarities. Aim of the research - to reveal management psychological aspects of the volunteering phenomenon in the sport sector. Research tasks: 1. To set and evaluate volunteers’ activity management peculiarities according to the age, gender, work and volunteering experience aspects. 2. To set and analyze volunteers’ activity psychological peculiarities according to the age, gender, work and volunteering experience aspects. Conclusions: 1. Volunteers’ activity management peculiarities showed that: 1.1 Most of all volunteers provide their support in the basketball competitions. Selection of the basketball competitions statistically significantly differs from the other sport branches in respect to the experience of volunteering (till 6 months and over 6 months) (p<0.05). Volunteering activity performance due to the age, gender, occupation doesn’t have any significant impact in the particular fields. 1.2 Organizing volunteering activities and its performance the biggest attention was given to the practical assistance provision. Performance of the corresponding volunteers’ activity statistically differs according to the age aspect: much more senior volunteers are coaching in the sport competitions and much more young volunteers provide... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas anti-amerikanizmo fenomenas apskritai Vakarų Europoje ir konkrečiai Italijoje. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV iš daugumos pasaulio valstybių sulaukė užuojautos ir palaikymo. Tačiau po šių tragiškų įvykių nepraėjus nei dvejiems metams, pasaulio arenoje ėmė vyrauti priešingos nuotaikos: JAV inicijuotas karas su terorizmu ir galiausiai 2003 m. be JT rezoliucijos prasidėjusi karinė kampanija Irake sukėlė didžiulę priešišką pasaulio reakciją. Viešosios nuomonės tyrimai rodė bendrą tendenciją – stiprėjantį neigiamą likusio pasaulio požiūrį į JAV. Tuo metu ypač dažnai imtas vartoti anti-amerikanizmo terminas ir vis labiau stiprėjo nuomonė, jog galiausiai XX amžius (dažnai vadinamas Amerikos amžiumi) užleidžia vietą naujajam XXI – neapykantos Amerikai – amžiui. Suprantama, jog dėl terorizmo grėsmės svarbiausia anti-amerikanizmo tyrimų po rugsėjo 11-osios ašimi tapo priešiškų JAV tendencijų islamiškose, ypač Artimųjų Rytų, valstybėse analizė. Vis dėlto anti-amerikanizmas egzistuoja ir Vakarų Europoje, nepaisant ilgos glaudžių JAV-Vakarų Europos santykių istorijos. Be to, karinės intervencijos Irake atvejis atskleidė, jog šio fenomeno pasekmės taip pat gali būti labai įvairios. Tad pagrindinis šio darbo tikslas yra nuodugniai išnagrinėjus anti-amerikanizmo fenomeną ir naudojant Italijos atvejo analizę, išskirti pagrindines šio reiškinio atsiradimo/egzistavimo Vakarų Europoje priežastis ir pasekmes. Atitinkamai tai leis patvirtinti/paneigti šias hipotezes:... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the phenomenon of anti-Americanism in Western Europe in general and in Italy in particular. After the events of September 11th the US had received sympathy and support from many states of the world. However, just in two years all this disappeared: the war on terrorism incited by the US and finally the military offensive of 2003 against Iraq without a resolution of the UN brought an immense negative reaction in the world. The results of the opinion polls showed a general trend: the rise of negative attitudes towards America. Though the manifestations of anti-Americanism existed long before, it seems as many scholars have discovered the phenomenon of anti-Americanism anew and the main idea is that the 20th century (often called the American century) is giving the way to the new one – the century of hatred for America. Of course, after September 11th the main research area of anti-Americanism became analysis of this phenomenon in the Middle East. However, anti-Americanism exists also in Western Europe notwithstanding a long history of close US-Western Europe relations. Besides, the case of military intervention in Iraq had shown that also the consequences of this phenomenon can vary a lot. Hence, the main aim of this thesis is to analyze anti-Americanism in Western Europe and by analyzing the case of Italy distinguish the most important causes and consequences of this phenomenon. This analysis eventually allows to confirm/to deny such hypothesis: H1:... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]