Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai investicinių fondų aspektai – sąvokos, investicinių fondų rūšys bei jų formavimosi ypatumai, klasifikacija pagal pelningumą ir riziką, fondų aktyvaus valdymo privalumai bei trūkumai, investuotojai, investiciniai fondai pasaulyje ir kiti esminiai investicinių fondų bruožai. Praktinėje darbo dalyje apžvelgiami licenzijuoti Lietuvos investiciniai fondai ir pagal atrankinius kriterijus pasirenkami analizuojami investiciniai fondai. Pateikiama investicinių fondų charakteristika: investavimo strategija, tipinio investuotojo apibūdinimas, fondo taikomi mokesčiai. Analizuojami fondų investicinių vienetų verčių pokyčiai. Pasitelkiant gautus rezultatus fondai vertinami pagal jų pelningumą (skaičiuojant investicinių fondų pelningumą ir jų standartinį nuokrypį) bei riziką (vertinant Šarpo rodiklį). Išanalizuoti investiciniai fondai rekomenduojami skirtingiems investuotojų tipams. Darbo pabaigoje sudarytas vidutinės ir aukščiausios rizikos grupėje esančių investicinių fondų portfeliai su maksimaliu pelnu ir minimalia rizika. Pateikiamos susistemintos darbo išvados bei rekomendacijos. / The master‘s paper contains systematization of various Lithuanian and foreign authors works on the oretical and practical mutual funds issues. The concept of mutual fund types and their formation, classification of profitability and risk, active management funds advantages and disadvantages, investors, investment funds in the world and other essential features of mutual funds. In the practical part of the study licensed Lithuanian investment funds and of sample criteria analyzed in selected investment funds. Available Investment Funds response: investment strategy, the typical investor, the fund subject to tax. Analyzing fund unit values change. With the help of the results obtained funds are valued according to their profitability (in terms of fund profitability and its standard deviation) and risk (Sharpe invoked indicators). To analyze the mutual funds recommended for different types of investors.At the end made up of medium and high-risk group of mutual fund portfolios with maximum profit and minimum risk. Are systematic conclusions and recommendations.

Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Būtent pasinaudojus šia finansine parama, galėtų būti išspręstos daugelis Lietuvos socialinių ir ekonominių problemų. Siekiant įsisavinti paskirtą ES finansinę paramą, turėjo būti priimtas BPD. Būtent šiame dokumente nurodomos pagrindinės priemonės, pagal kurias turi būti ruošiami projektai, kuriais norima gauti ES finansavimą. Darbe analizuojami ES struktūriniai fondai. Bendrijos iniciatyvos, jų bendrieji reikalavimai ES finansinei paramai gauti. Kadangi BPD yra labai svarbus dokumentas, magistro darbe analizuojami teisiniai aktai, reglamentuojantys BPD įgyvendinimą. Norint labiau įsigilinti į ES struktūrinių fondų įsisavinimo tendencijas, pasirinkau išnagrinėti kai kurių šalies savivaldybių administracijų vykdomus projektus, finansuojamus iš ES. Analizuojamas kiekvienos pasirinktos savivaldybės sugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Pateikiamos lentelės bei diagramos, apibendrinančios analizuotų projektų duomenis, savivaldybių administracijų pateiktas paraiškas, įgyvendintus bei šiuo metu įgyvendinamus projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų. Darbe analizuojamos problemos, kurios riboja ES finansinės paramos įsisavinimą. / As our country became one of European Union member, we can use the Structural Funds, The Cohesion fund and other funds financial support. If we want to get financial support from the Structural Funds, we should prepare projects according all rules and laws, especially The General Program document. This document is very important, because according priorities from the General program document are distributing European Union financial support. My work aim is to try to analyze European Union financial support and utilization of it in Lithuania’s municipalities. I set these tasks: to analyze The Structural Funds and their administration; to look round the institutions, which are administrating European Union financial supports; to analyze the laws which present the projects planning; to explain the requirements to get European Union financial support; to analyze projects, which are realizing in municipalities of Lithuania, to indicate main problems, which are associated with European Union financial support. My work consists of five chapters, which I could divide in two big parts: theoretical part and practical part. The first three chapters are just theoretical part. The first one is about the Structural Funds. In the second chapter I am analyzing the laws which present the projects planning. The third chapter is about requirements to get European Union financial support. The other two chapters are practical part. In the fourth chapter I am analyzing projects, which are... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas pensijų fondų pelningumas ir jo investicinė grąža. Darbo teorinėje dalyje analizuojama pensijų fondų samprata, jų atsiradimo Lietuvoje prielaidos, raida bei svarba. Taip pat identifikuojami pagrindiniai pensijų kaupimo fondų privalumai ir trūkumai. Atskirai aptariami II ir III pakopos pensijų fondai bei jų ypatumai. Taip pat nagrinėjamas pensijų fondų teisinis reglamentavimas, aptariama pensijų fondų investavimo strategija. Aprašomas pensijų fondų pelningumas, rizikos ir grąžos vertinimas. Tiriamojoje baigiamojo darbo dalyje trumpai aprašomi Lietuvoje veikiantys II ir III pakopos pensijų fondai. Apskaičiuotas ir palygintas 2004-2011 m. laikotarpio Lietuvos pensijų fondų pelningumas. Atlikta Lietuvos pensijų fondų 2004-2011 m. investicinės grąžos ir rizikos palyginamoji analizė bei įvertinta pensijų fondų dalyvių sukauptas turtas, lyginant skirtingų investavimo strategijų pensijų fondus. / The Bachelor’s final work is consideration of the pension funds’ profitability and its return on investment. The conception of pension funds, their appearance in Lithuania, development and importance are analysed in the theoretical part of the work. Also, the main benefits of funds advantages and disadvantages are identified. The II and III pillar pension funds and their features are separately discussed. The legal regulation of pension funds, investment strategy is considerate and discussed. It describes the profitability of pension funds, risk – reward assessment too. The final exploratory part briefly describes the second and third pillar pension funds operating in Lithuania. The profitability of Lithuania’s pension funds is calculated and compared from 2004 to 2011. The Lithuania’s investment return of pension funds, risk assessment and comparative analysis is done from 2004 to 2011 and also accumulated assets comparing different investment, strategies of pension funds.

Šiame darbe nagrinėjamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos programavimo efektyvumo problemos (2004-2006 m. ir 2007-2013 m. laikotarpiais), teigiant kad pastarosios nulėmė nepakankamą paramos panaudojimo efektyvumą ir jos poveikį ilgojo laikotarpio Lietuvos ekonomikos plėtrai. Programavimo efektyvumo problemos vertinamos politinio sprendimų priėmimo modelio prielaidų pagrindu, atsiribojant nuo struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo analizės. Darbe teigiama, kad pagrindinės programavimo efektyvumo problemos, nulėmusios nepakankamai efektyvų 2004-2006 m. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimą ir ribotą jos poveikį, buvo paviršutiniškas plėtros poreikių įvertinimas, nulemtas formalaus partnerystės principo taikymo, ydingas investicinių krypčių pasirinkimas bei resursų priskyrimas, vadovaujantis savanaudiškais interesais, ir iškreiptas programos rengėjų tikslas, siekiant ne efektyvaus paramos panaudojimo, tačiau maksimalios paramos absorbcijos ir trumpalaikių politinių tikslų. / This research paper „The limits of EU structural funds' investment benefits in Lithuania: the problems of effective support programming“ is aimed to tackle the main problems of EU structural funds‘ (SF) support programming effectiveness in Lithuania. This specific research objective was selected in the presence of multiple recently detected problems that are precluding the effective use of the EU SF support in the 2004-2006 programming period and cast serious doubt, whether this historic external financial support will have satisfactory effects on Lithuania’s long term economic development. The main tested hypothesis of this study states that the above mentioned underperformance of the use of EU SF in the period of 2004-2006 and related decrease in the positive effects on the Lithuania‘s long term economic development was influenced by the effectiveness problems in the support programming process. This question was never systematically explored in the existing EU SF performance effectiveness debate. So far issued studies researching this kind of problem concentrate mainly on the implementation process either leaving the programming process aside, either making some sporadic remarks on this topic. The main objective of this research paper was to make a comprehensive and consistent research of the EU SF programming process in Lithuania, seeking to identify and explain its main effectiveness problems. Seeking to achieve the main research objective the three secondary hypotheses... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Evaluation of private pension funds in Lithuania Final work of University Postgraduate Studies, 84 pages, 22 figures, 11 tables, 85 references, 14 appendix, Lithuanian language. KEY WORDS: pensions, social security, pension reform, private pension funds. Research object – Private pension funds in Lithuania Research aim – to evaluate private pension funs in Lithuania. Objectives: 1)specify the concept of private pension funds. 2)perform theoretic the analysis of social insurance models and estimate their potential use in the practice of private pension funds. 3)estimate potential ways of sponsorship and administration of pension funds. 4)frame the methodology of evaluation of private pension funds. 5)evaluate private pension funs in Lithuania according to the prepared methodology. Research methods: the analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, structural comparative analysis, the analysis and synthesis of statistical information, graphic methods of modeling, method of rating.

Lietuvai tapus ES nare didelis dėmesys bei lėšos nuolatos yra skiriamos aplinkosaugai. Susidarančių problemų analizė skirstant lėšas projektams, jų statybai ir eksplotacijai, turi padėti išvengti jų ateityje. Jau prieš įstojant 2004 m. Lietuvai į Europos Sąjungą, buvo galimybė naudotis jos finasine parama, kuria Lietuva ir naudojosi. ES fondų lėšų administravimui bei veiksmingam šiomis lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimui užtikrinti Lietuvoje 2002 metais buvo įsteigta ISPA programos įgyvendinimo agentūra prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu ES lėšų iš ISPA/Sanglaudos fondų panaudojimą, projektų rengimus, pirkimus, administruoja Aplikos projektų valdymo agentūra (APVA). Vandentvarkos projektus per „kaimo infrastruktūros tobulinimo“ kryptį prižiūri Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Darbo tikslas- apžvelgti ES fondų lėšų panaudojimą nuotekų valyklų projektams ir jų įgyvendinimui, išanalizuoti nuotekų valyklose taikomas technologijas ir iškylančias statybos ir eksplotacijos problemas. Uždaviniai: Išanalizuoti senųjų nuotekų valyklų pritaikymą šiuolaikinėms technologijoms, išnagrinėti ES fondų lėšų panaudojimą nuotekų valyklų statyboms, atlikti naujose projektuose taikomų technologijų analizę. / In May 2004 Lithuania became the member of the European Union; therefore now it has more opportunities for using the financial assistance provided by the European Union. New members are concerned with the utilisation of support funds of the European Union. The Ministry of Environment in 2002 established ISPA Implementing Agency that controls utilisation of EU assets from ISPA/Cohesion funds, organizes project preparation, procurements, consultations etc. In 2004 the Agency was renamed to Environmental Projects Management Agency. The National Paying Agency was established for administration of SAPARD support. Main investment targets in the field of water resource protection are: improvement of fresh water quality, reduction of surface water contamination with domestic waste, reduction of underground water pollution. Goal of work is to review the usage of EU funds for wastewater treatment projects and their implementation. This work describes the technological and regulatory changes that have occurred over the last ten years in this discipline, including: improved techniques for the characterization of wastewaters, fundamental understanding of many of the existing unit operations and processes used for wastewater treatment, especially those processes used for the biological removal of nutrients, greater implementation of several newer treatment technologies.

Šiame darbe analizuojama Širvintų rajono vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė. Analizei panaudota UAB “Širvintų vandenys“ informacija, bei Širvintų kaimo gyventojų apklausos duomenys. Aktualiausia problema - vandentiekio ir nuotekų tinklų būklė Širvintų rajone. Gyventojai, gyvenantys individualiuose namuose miestuose bei nedidelėse priemiestinėse gyvenvietėse dažnai neturi galimybių naudotis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis. Jie savo reikmėms vandenį ima iš individualiai įrengtų šachtinių šulinių bei gręžinių. Šie gyventojai nuotekas dažniausiai išleidžia į išsėmimo duobes. Išanalizavus esamą situaciją galima teigti, kad dauguma Širvintų rajono gyventojų vandenį gauna iš centralizuotų vandentiekio tinklų, o nuotekas išleidžia į išsėmimo duobes arba į individualius valymo įrenginius. / The aim of thesis is to analyse the condition of water-supply and sewerage systems of Sirvintai District. The survey data of Sirvintai district people was used to carry out the analysis. The most relevant problem is the condition of water-supply and drainage systems of Sirvintai District. People, who live in their own houses in towns and small suburban villages, often do not have access to water-supply and wastewater disposal services. They receive water from their individually built wells and bores for their own consumption. These people usually drain wastewater into the exhausting holes. Having analysed the current situation we can declare that most Sirvintai district people receive water from public water systems but drain wastewater into the exhausting holes or individual wastewater treatment facilities.

Pensija – tai senatvės pajamos, skirtos kasdieniam senų žmonių vartojimui finansuoti. Šiandien beveik visi Lietuvos pensininkai, kaip ir daugelyje Europos šalių, pensijas gauna iš valstybės, t. y. valstybė turi finansuoti beveik visą pensininko vartojimą. Dėl ilgėjančio senų žmonių amžiaus ir mažėjančio gimstamumo didėja valstybės išlaidos senatvės pensijoms. Vienas iš siūlomų valstybės išlaidų mažinimo būdų – padidinti asmeninių santaupų vaidmenį senatvės pajamose. Manoma, kad ateityje daugelis pensinio amžiaus žmonių beveik visą savo vartojimą turės finansuoti iš asmeninių santaupų. Vadinasi, pensijų sistemos reforma padidins asmeninių santaupų svarbą. Asmeninių santaupų struktūra – esminis pensijų reformos klausimas. Lietuvos gyventojai, galėdami laisvai pasirinkti investicijų formas (vyriausybės taupymo lakštai, banko indėliai ir pan.) ir investicijų horizontą, dažniausiai savo santaupas laiko trumpalaikių banko indėlių forma. LR Vyriausybė įvedė privalomąjį kaupimą pensijų fonduose, dalį socialinių draudimo įmokų perduoti į privačius pensijų fondus. Šie fondai pradėjo veikti 2004 metų pradžioje. Pensijų fondų finansavimo šaltinis – privalomos darbuotojų įmokos. Privalomojo kaupimo pensijų įmoka yra atimama iš valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. / According to the currently effective system in Lithuania funds collected from currently employed persons are immediately paid out to the existing pensioners (the solidarity principle of generations). Pensions currently paid are too low to maintain a “normal” living standard. The practices of well-developed Western countries suggest that an old age pension should make at least 70 per cent of the average wages previously earned by the person in order to maintain a similar living standard (now it represents about 40 per cent of average wages). In the future pensions are likely even to decrease in relative terms as life expectancy is getting longer and employed persons will have to maintain more and more pensioners. In order to ensure a higher living standard for future pensioners the pension reform has been launched recently. It may help to take care of one’s future and have a possibility to receive higher income when retired. Participation in private pension funds provides a possibility to accumulate pension funds in one’s personal account. Pension funds invest contributions paid by employed persons in shares, bonds and bank deposits. By investing part of income of individuals in the pension funds the Government is changing the structure of personal savings, and that influences the importance of certain segments of the financial sector (banks, capital market, insurance, etc.) in the Lithuanian economy.

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 69 puslapiai, 12 paveikslai, 8 lentelių, 88 literatūros šaltiniai, 11 priedų, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: pensijos, socialinė apsauga, pensijų sistemos reforma, privatūs pensijų fondai. Tyrimo objektas – Lietuvos privatūs pensijų fondai. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos privačius pensijų fondus. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti privačių pensijų fondų vietą pensijų sistemoje; 2) nustatyti privačių pensijų fondų svarbą kuriant gerovės valstybę; 3) atlikti privačių pensijų fondų veiklos ir vertinimo problemų analizę; 4) nustatyti pensijų fondų vertintojus ir jų vertinimo kriterijus; 5) parengti pensijų fondų įvertinimo metodiką; 6) pagal parengtą metodiką įvertinti Lietuvos privačių pensijų fondų veiklą. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros bei loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė, struktūrinė santykinė analizė, statistinių duomenų analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, reitingavimo metodas. / The final work of magistracy studies, 69 pages, 12 pictures, 8 tables, 88 literature sources, 11 annexes, in Lithuanian. KEY WORDS: pensions, social security, pension system reform, private pension funds. Research Target: private pension funds in Lithuania. Research aim: To evaluate private pension funds in Lithuania. Research Objectives: 1. To ascertain the location of private pension funds in pension system; 2. To ascertain the importance of private pension funds creating the welfare state; 3. To carry out the analyses of the problems determining the activity of private pension funds; 4. To establish the evaluators and their criteria for evaluating private pension funds; 5. To prepare methodics for evaluating pension funds; 6. to evaluate the activity of private pension funds in Lithuania according to the prepared methods. Research methods: logical analysis and synthesis of scientific literature, comparative analyses, structural relative analysis, analysis and synthesis of statistical data, graphical representation method, rate-making method.