Šis darbas grindžiamas M. Juodžio ir A. Račkausko straipsniu apie autonormuotas sumas priklausomiems atsitiktiniams dydžiams ir nagrinėjama įrodyta teorema apie autonormuotų sumų konvergavimą naudojant blokus. Pradžioje ištiriamas konvergavimo greitis kaip funkcija nuo bendro narių skaičiaus ir bloko ilgio, vėliau ieškomas šios funkcijos minimumas ir gaunamas optimalaus bloko ilgio ir konvergavimo greičio įvertis. / This work is based on an article by M. Juodis and A. Račkauskas concerning self-normalized sums. The object of this thesis is to further analyse a proven theorem about the convergance of self-normalized sums for dependant random variables using blocks. Firstly, we measure the rate of convergance as a function dependant on the total number of elements and the lenght of the blocks. Later, we find the extreme values of this function and give an estimate of the optimal block length for best convergance results. Finaly, we measure the rate of convergance using the method described in the article.

Sportinėje treniruotėje taikomų fizinių apkrovų kiekis ir intensyvumas nuolat keičiasi. Treniruotės krūviai gali būti išdėstomi keliais būdais: ištęstai, koncentruotai, kryptingai, nekryptingai. Krūvių išdėstymo strategijos įtaka raumenų pažeidai nėra aiški. Hipotezė: staigiai didėjančio krūvio metu raumenų pažeida bus didesnė, nei nuosekliai didėjančio krūvio metu. Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingo krūvio didinimo strategijų poveikį raumenų pažeidai. Uždaviniai: 1. Nustatyti staigiai didėjančio krūvio poveikį raumenų pažeidai; 2. Nustatyti nuosekliai didėjančio krūvio poveikį raumenų pažeidai. Darbo originalumas: nėra žinoma, kokį poveikį raumenų pažeidai turi krūvių didinimo strategijos pasirinkimas. Praktinė reikšmė: fizinių krūvių didinimo komponentų poveikio raumenų pažeidai nustatymas gali būti naudingas teikiant tinkamesnes raumens stiprinimo ir reabilitacijos programas. Metodika: tyrime dalyvavo sveiki aktyviai nesportuojantys vyrai (n =11), pirma grupė 7 tiriamieji (19,6±1,8 m.), antra grupė 4 tiriamieji (19,5±1,7 m.). Pirma grupė atliko 9 treniruotes, kurių metu krūvis buvo didinamas staigiai: 1–3 treniruotės buvo atliekamos esant vienodam krūviui; 4–6 treniruotės metu atliekamos esant didesniam šuolių skaičių, 7–9 treniruotės atliekamos esant didesniam pritūpimo kampui per kelio sąnarius. Antra grupė atliko 9 treniruotes, kurių metu krūvis buvo didinamas nuosekliai, 1-3 treniruočių metu didėjo pakylos aukštis, 4–6 treniruočių metu didėjo šuolių skaičius, o 7–9... [toliau žr. visą tekstą] / The intensity and amount of physical workload in sport training can be divided into several ways: continuously, concentrated, directed, not directed. The workload placement strategy’s influence on muscle damage is still unclear. Hypothesis. Rapid increase of workload will result in bigger muscle injury then consistently enhanced workload. Aim. To determine different workload increase strategy’s influence on muscle damage. Objectives: To determine the rapid increased workloads’ effect on the muscle damage. To assess the effect of consistently raising workload on muscle damage. Works’ contribution to practice. The determination of physical workload’s components effect on muscle damage might be useful for the choice of muscle strengthening and rehabilitation programmes. Methods. Healthy and not actively sporting men (n=11), in the first group 7 participants (19,6±1,8 m.), second group 4 participants (19,5±1,7 m.). First group of participants performed 9 trainings, during which the workload was rapidly enhanced: 1-3 exercises were performed in stable workload, 4-6 exercises with bigger number of jumps, 7-9 exercises were performed having bigger squatting angle in knee joints. Second group performed 9 exercises, during which workload was risen stably, during 1-3 exercises, the level of platform was risen, during 4-6th exercises, the number of jumps was increased and during 7-9th exercise – the squatting angle in knee joints was increased. Before and after exercises the... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe atliekama plieninių neskėtrių arkinių tiltų pastovumo plokštumoje analizė. Pirmajame skyriuje apžvelgiami pavienių gniuždomųjų strypų, arkų ir arkinių tiltų pastovumo tikrinimo metodai, pateikiamos projektavimo normos ir jų taikymo sritys. Antrajame skyriuje pateikiamas analiziniais ir skaitiniais metodais apskaičiuotų pavienių strypų ir arkų pastovumo parametrų palyginimas. Konstrukcijų pastovumo analizei atlikti naudojamas programinis paketas „Sofistik“. Skaičiuojant pastovumo parametrus vertinama arkos geometrinė apybrėža, apkrovimo pobūdis, lenkiamasis standis, aukščio ir tarpatramio santykis. Nustatomi racionalūs arkos geometriniai parametrai. Trečiajame skyriuje nagrinėjami dvimačiai neskėtrių arkinių tiltų modeliai. Vertinama tinklelio pakabų skaičiaus ir išdėstymo įtaka pastovumui. Palyginami neskėtrių arkinių tiltų stabilumo analizės rezultatai. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro: įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis – 96 puslapiai, 66 paveikslai, 26 lentelės, 32 bibliografiniai šaltiniai. / The master thesis is carried out for in plane stability analysis of tied steel arch bridges. In first chapter overview of the individual compression bars, arches and arch bridges stability testing methods is presented. The first chapter also provides design standards and their application areas. The whole structural stability analysis was performed using “Sofistik” finite element software. Using software two dimensional models of arches and arch bridges were made. Second chapter concludes comparison of analytical and numerical stability analysis of single arches. Stability parameter and effective length factor was calculated according to arch geometric outlines, load type, bending stiffness, height and span ratio. The third chapter consists of stability analysis of two dimensional arch bridge models. Different suspension cable grids were used in order to compare and evaluate stability analysis results. Comparison of stability factors of various versions of arch bridges was made. Conclusions and recommendations are presented in the final chapter. The work contains: introduction, three chapters, conclusions and recommendations, references and appendices. The whole work consists of – 96 pages, 66 figures, 26 tables, 32 references.

Siekiant nustatyti genetinius, fiziologinius ir fizinius veiksnius, darančius įtaką dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) auginių rizogenezei, tirti trijų veislių žalieji auginiai, paimti iš ūglių lignifikacijos pradžioje. Nustatyta, kad ISR 40 ir 50 mg/l koncentracijos tirpalas, palyginus su kontroliniu variantu, nežymiai, bet patikimai spartina rizogenezės procesą. Net mažiausios NAR koncentracijos mažina auginių su šaknimis išeigą. IAR rizogenezės spartos nedidina, bet 40–50 mg/l koncentracijų tirpalai didina įsišaknijusių auginių procentą. ISR ir NAR poveikyje nežymiai didėja vidutinis pagrindinių šaknų skaičius ant šaknies regeneruojančio auginio. Intensyviausiai šaknis regeneruoja iš ūglio viršūnės paimti auginiai, kuriems būdingas mažiausias sumedėjimo lygis. Auginiai nuo juvenaliniame tarpsnyje esančių medžių pagal rizogenezės spartą atsilieka nuo auginių, paimtų nuo derančių medžių. Esminę įtaką dygliuotojo šaltalankio žaliųjų auginių rizogenezei daro auginio ilgis. Parodyta, kad egzistuoja minimalūs auginio, turinčio potencijų rizogenezei, parametrai. Tik pavieniai penkių centimetrų ilgio auginiai regeneruoja šaknis. Didėjant auginio ilgiui rizogenezės dažnumas didėja. / In order to evaluate genetic, physiologic and physical factors influencing rhizogenesis of green cuttings of sea buckthorn, cuttings from three cultivars were taken at the beginning of lignification. It was estimated, that 40 and 50 mg/L IBA solutions narrowly but reliably quicken rhizogenesis compared to control. Solution with even the lowest NAA concentration reduces output of cuttings with roots. IAA doesn’t accelerate process of rhizogenesis, but 40 and 50 mg/L IAA solutions increase percentage of rooted cuttings. Average main root quantity on the rooted cutting increases under the influence of IBA and NAA. Cuttings with the lowest lignification level, which were taken from terminal shoot part, regenerated roots more intensively. Cuttings taken from juvenile plants lag behind the cuttings from bearings plants according to rhizogenesis speed. The length of cutting is crucial for the rhizogenesis of sea buckthorn cuttings. Minimal cutting parameters for potential rhizogenesis are shown. Only several 5 cm length cuttings regenerate roots, rate of rhizogenesis increases in longer cuttings.

Aktinidijos (Actinidia kolomikta Maxim.) ūgliai 2013 m. buvo paimti iš Aleksandro Stulginskio Universiteto Pomologiniame sode augančių motininių augalų. Tirtos trys veislės ‘Paukštės Šakarva’, ‘Lankė’ ir ‘Landė’. Siekiant nustatyti genetinius, fiziologinius ir fizinius veiksnius, darančius įtaką margalapės aktinidijos auginių rizogenezei, tirti trijų veislių žalieji auginiai, paimti iš ūglių lignifikacijos pradžioje. Nustatyta, kad ISR augimo reguliatorius didina įsišaknijusių auginių kiekį. IAR augimo reguliatoriaus poveikis žaliesiems auginiams labai panašus kaip ir ISR. Intensyviausiai šaknis regeneravo iš ūglio viršūnės paimti auginiai, kuriems būdingas mažiausias sumedėjimo lygis. Esminę įtaką margalapės aktinidijos žaliųjų auginių rizogenezei darė auginio ilgis. Įrodyta, kad egzistuoja minimalūs auginio, turinčio potencijų rizogenezei, parametrai. Didėjant auginio ilgiui rizogenezės dažnumas didėja. / Actinidia (Actinidia kolomikta Maxim.) shoots in 2013 was cuting Aleksandras Stulginskis University Pomology garden. Were tested three varieties ‘Paukštės Šakarva’, ‘Lankė’ ir ‘Landė’. In order to evaluate genetic, physiologic and physical factors influencing rhizogenesis of soft cuttings of actinidia, cuttings from three cultivars were taken at the beginning of lignification. It was estimated, that the IBA solution, compared with the control slightly increases the yield of cuttings with roots. IAA efficiency is not significantly different from the IBA. Cuttings with the lowest lignification level, wich were taken from terminal shoot part, regenerated roots more intensively. The length of cutting is crucial from the rhizogenesis of actinidia cuttings. Minimal cutting parameters for potential rhizogenesis are shown. Rate of rhizogenesis increase in longer cuttings.

Lenght of sentence add structure of educational texts depend on relation between author and recipient, individual style, branches of knowledge. Average lenght of sentence specialize educational texts, it's one of linguist feature. Distributin of language sections also specialize educational texts. Scientific style texts contain usage of intertextual correlation devices oriented towards the textual paradigm of this style.

Pateikiami temperatūrinių gradientų tyrimai: kintant aplinkos temperatūrai lauke, temperatūros pakyčių šaltinių įtaka, mikroskopo ir pavarų įtaka, bazavimo vakuumu įtaka, lazerio spindulio įtaka formuojant brūkšnį. Aprašoma temperatūros matavimo metodika. Apibendrinami temperatūros matavimų rezultatai, padaromos išvados. / The research of temperature gradient: changeable ambient temperature in outside, temperature alteration beginning influence, microscope and speed influence, vacuum base influence, laser ray influence formation in the line. The technique of measurement of the temperature is described. Results of the temperature measurement are generalized, conclusions are made.

Lietuvių kalbos funkcinių stilių skyrimo kriterijai priklauso nuo atskirų tyrinėtojų iškeliamų požymių. Kalbotyros terminų žodyne funkcinis stilius apibūdinamas kaip kalbos atmaina, vartojama tam tikroje žmonių veiklos srityje. Galima skirti tokius funkcinius stilius: buitinį, kanceliarinį, meninį, publicistinį ir mokslinį. Kiekviename funkciniame stiliuje vartojamos skirtingos kalbos priemonės, jos savitai organizuojamos. Žanras – viena iš svarbesnių stilistinių kategorijų, kuria perduodama informacija. Tai labai parankus tekstų klasifikavimo įrankis, tačiau jam trūksta aiškiai apibrėžtų klasifikavimo kriterijų. Šio darbo objektas – sakinys ir jo funkcionavimas V.Juknaitės įvairių kalbos atmainų, įvairių žanrų tekstuose. Sakinio ilgis – vienas iš sakinio parametrų, padedantis atskleisti teksto savitumą. Šiame darbe pirmą kartą siekiama analizuoti šnekamosios kalbos sakinius ir jų parametrus. Šnekamosios kalbos sakinio ilgis dar nėra tyrinėtas. Ištyrinėjus sakytinės ir rašytinės kalbos sakinių ilgio struktūrą, patyrinėjus V.Juknaitės kalbinės laiškų raiškos savitumą galima kalbėti apie autorės idiostilių. Būtent autorystės valia ir formuojamas įvairių V.Juknaitės rašymų formų – meninės kūrybos, publicistinių, mokslinių tekstų, tiek šnekamosios kalbos – idiostilius. Rašytojos siekis meniniais vaizdais apipavidalinti kūrinio erdvės ir laiko pokyčius skatina įvairių raiškos priemonių vartojimą, jų atranką pagal individualius poreikius. Todėl kalba yra labai svarbus instrumentas... [toliau žr. visą tekstą] / Functional styles of Lithuanian language's criteria depends on the raised features by individual researchers. Functional style in Linguistics Glossary is characterized as a language variety used in a particular area of human activity. There are some functional styles: domestic, clerical, artistic, scientific, publicistic. Each functional style of language are used by the different measures and they are organized individually. Genre is one of the most important stylistic categories in which information is transmitted. This is a very handy tool for text classification, but it lacks to clearly defined criteria for classification. Work object - the sentence and its functioning in different language, different genres of texts of V Juknaitė. Length of the sentence is one of the parameters of the sentence that helps to reveal the text identity. This work pursues to analyze the spoken sentences and their settings. Sentence lenght of conversational speech hasn't been explored yet. Explored the spoken and written language, sentence length, structure and look at the linguistic expression of V.Juknaitė we can talk about auhtor's idiostyle. It were the various V.Juknaitė posting forms of idiostyle - artistic, publicistic, scientific texts and spoken language. The writer's ambition to format the work space and time changes by artistic images are motivate the application of different time expressions and screening them by individual needs. Therefore language is a very important tool that... [to full text]

Raumens adaptacija įgyta po pirmo krūvio, vadinama pakartoto krūvio efektu (PKE). PKE aiškiai reiškiasi po ekscentrinių pratimų ir yra siejamas su raumens pažeida. Raumens pažeidos dydis priklauso nuo pradinio intensyvumo, kartojimų kiekio bei raumens ištempimo amplitudės. Nėra aišku, kaip skiriasi pakartotas krūvio efektas, atliekant didėjantį ir vienodą fizinį krūvį. Tyrimo hipotezė: antro krūvio metu padidinus krūvio intensyvumą ir raumens ištempimo amplitudę sumažės pakartotas krūvio efektas. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti PKE po vienodo ir didėjančio fizinio krūvio. Uždaviniai: 1. Palyginti PKE po šuolių nuo skirtingo aukščio pakylos; 2. Palyginti PKE po šuolių su skirtinga raumens ištempimo amplitude. Praktinė darbo reikšmė: aiškesnis pakartoto krūvio efekto suvokimas gali padėti pasirinkti teisingą krūvio strategiją saugantis nuo raumenų pažeidos. Metodika: Pirmo tyrimo metu, pirma tiriamųjų grupė, šuolius atliko nuo didėjančio aukščio pakylos, pirmo krūvio metu buvo 30 cm, o antro - 60 cm aukščio pakylos. Kita tiriamųjų grupė šuolius atliko nuo vienodo 60 cm aukščio pakylos. Antro tyrimo metu, pirma tiriamųjų grupė šuolius atliko su didėjančia raumens ištempimo amplitude, pirmo krūvio metu 120º, antro - 90º kampu per kelio sąnarį. Kita grupė pirmo ir antro krūvių metu šuolius atliko su vienoda ištempimo amplitude - 90º per kelio sąnarį. Tyrimuose dalyvavo sveiki, aktyviai nesportuojantys vyrai (n=11) (amžius 19,5±1,7; ūgis 185,2±5,1 cm.; kūno masė 77,3±7... [toliau žr. visą tekstą] / Muscle’s adaptation gained after first workload is called repeated bout effect (RBF). RBF is clearly noticed after eccentric exercise and is associated with muscle damage. Muscle damage’s severity depends on the primary intensity and the extension of muscle’s amplitude. It is not clear how repeated bout effect changes performing enhanced and stable physical workload. Hypothesis. The repeated bout effect will reduce after enhancing the level of workload and the extension of muscle’s amplitude. Aim. To investigate and compare repeated bout effect after stable and enhanced physical workload. Objectives: 1. To compare RWE after jumps from different hight platforms. 2. To collate RWE with different muscles’ extension amplitude. Work significance to practice. The research results may help in choosing the right workload strategy in order to avoid muscles damage. Methods. During the first research, the first participants performed jumps from ascending height platform. During the first exercise platform was 30 cm, during the second – 60 cm height platform. Other participant group was performing jumps from stable, 60 cm height platform. During the second research, the first participant group performed jumps with enhanced muscle extension, first workload with 120°, second – 90° degrees in knee joint extension. Other group during first and second workload were performing jumps with equal – 90° degrees extension amplitude in knee joint. Healthy and not actively sporting men (n=11... [to full text]

Tyrimo objektas. Žingsnių greitis ir ilgis bei išlėkimo greitis ir kampas. Tyrimo tikslas. Ištirti Lietuvos ir Pasaulio šuolininkių į tolį moterų paskutiniųjų bėgimo žingsnių greičio ir ilgio bei išlėkimo greičio ir kampo įtaką sportiniam rezultatui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti Pasaulio ir Lietuvos šuolininkių į tolį paskutiniųjų įsibėgėjimo žingsnių greičio kitimą ir jo įtaką sportiniam rezultatui. 2. Nustatyti ir palyginti Pasaulio ir Lietuvos šuolininkių į tolį paskutiniųjų įsibėgėjimo žingsnių ilgio kitimą ir jo įtaką sportiniam rezultatui 3. Nustatyti ir palyginti Pasaulio ir Lietuvos šuolininkių į tolį išlėkimo greitį ir jo įtaką sportiniam rezultatui. 4. Nustatyti ir palyginti Pasaulio ir Lietuvos šuolininkių į tolį išlėkimo kampą ir jo įtaką sportiniam rezultatui. Tiriamieji. Buvo analizuojamos Pasaulio šuolininkės dalyvavusios 12 Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Berlyne (n=8). Lietuvos šuolininkių testavimas atliktas Lietuvos studentų čempionate (2012 m.) Kauno manieže (n=10). Hipotezė. Didelę įtaką šuolio į tolį rezultatui turi bėgimo greitis paskutiniuose metruose prieš atsispyrimą bei išlėkimo greitis ir kampas. Pagrindiniai rezultatai. Pasaulio šuolininkių į tolį greitis paskutiniajame žingsnyje yra 9.33±0,19 m/s, Lietuvos 7.76±0,41 m/s. Pasaulio šuolininkių priešpaskutinis žingsnis yra 2,31±0,17 m, Lietuvos 2,09±0,15 m, paskutinis žingsnis sutrumpėja palyginus su priešpaskutiniuoju 0,24 m, ir 0,06 m atitinkamai. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: Speed and length of the running steps, take off speed and angle. Research goal: To analyze Lithuanian and World female long jumpers –discuss influence of the speed of last running steps as well as takeoff to the performance in the competition. Research tasks: 1. To identify and compare speed ofLithuanian and World long jumpersin the last runningsteps and its influence to the performance in the competition. 2. To identify and compare length of Lithuanian and World long jumpersin the last runningsteps and its influence to the performance in the competition. 3. To identify and compare take off speed of Lithuanian and World long jumpers and its influence to the performance in the competition. 4. To identify and compare take off angle of Lithuanian and World long jumpers and its influence to the performance in thecompetition. Subjects of this research: World’s top female long jumpers who participated at the 12th Athletics Championship in Berlin (n=8). Lithuanian long jumpers who were tested at the Student Athletics Championship in Kaunas in 2012 (n=10). Hypothesis: Significant influence to the result in the long jumps comes from the running speed in the last meters before the take off, also take off speed and angle. Main results: Speed of top World top female long jumpers in the last running step is 9.33±0,19 m/s, meanwhile of Lithuanians 7.76±0,41 m/s. Length of the last step of the World female long jumpers is 2,31±0,17 m, Lithuanians 2,09±0,15 m. The last step... [to full text]