Šiame darbe nagrinėjamas Apšvietos ir Romantizmo susidūrimas Johno Stuarto Millio filosofijoje. Dauguma autorių ir Millio filosofijos komentatorių (ypatingai Johnas Gray‘us) linkę į ją žiūrėti kaip į Apšvietos doktrinos principus perėmusią teoriją. Mažesnė dalis komentatorių (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlinas) Millio koncepcijoje įžvelgia ir Romantizmo principus taip modifikuodami tradicinę anglų filosofo interpretaciją. Tačiau nedominuojantis požiūris faktiškai beveik neanalizuojamas – apsiribojama tik glaustais pastebėjimais. Todėl šis magistro darbas ir yra skiriamas parodyti, kad Millio filosofija kyla tiek iš Apšvietos, tiek iš Romantizmo pamatinių principų, o to pasekoje ji įgauna nenuoseklų ir net konfliktišką pobūdį. Millio mąstymo nenuoseklumą galima susieti su Apšvietos ir Romantizmo konfliktu, kurį remiantis Alvydu Jokubaičiu, galima įvardyti kaip natūralizmo ir ekspresivizmo susidūrimą. Remiantis tokia perskyra aiškiai matyti, kad Millis pasižymi ir natūralistine orientacija (daugiausia mokslo srityje) ir ekspresivistine orientacija (nagrinėjant žmogų ir iš dalies – visuomenę). Darbe išskiriami esminiai Apšvietos principai, pastebimi Millio filosofijoje: 1) meliorizmas (įsitikinimas, kad asmenys, asmenų grupės, institucijos, mokslas, etc. tobulėja ir progresuoja) reiškiąs, kad utilitarinė ir politinė anglų filosofo teorija vaizduojama kaip skatinanti socialinį progresą glaudžiai susijusį su intelektualiniu progresu; 2) egalitarizmas (įsitikinimas, kad nesama... [toliau žr. visą tekstą] / This paper discusses the encounter of Enlightenment and Romanticism in John Stuart Mill’s philosophy. The majority of authors and Mill’s commentators (especially John Gray) tend to look at it as the theory with principles of Enlightenment. The smaller part of commentators (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlin) sees in Mill’s conception also the principles of Romanticism modifying the traditional interpretation of English philosopher. But in fact this not-dominant approach practically is not analysed – it is limited only with brief notices. Therefore this master work is dedicated to attitude that Mill’s philosophy develops both from basic principles of Enlightenment and those of Romanticism. The inconsistency of Mill’s thought could be related with conflict of Enlightenment and Romanticism which, according to Alvydas Jokubaitis, could be named as the encounter of naturalism and expressivism. In conformity with this separation we could clearly see that Mill is characterized by naturalistic orientation (mostly in area of science) and expressivist orientation (in examination of person and partly – of society). There are indicated the essential principles of Enlightenment in Mill’s philosophy: 1) meliorism (the belief that persons, groups of persons, institutions, science, etc. improve and progresses) which denotes that utilitarian and political theory of this philosopher is pictured as stimulating social, as well as closely related intellectual progress; 2) egalitarianism (the belief... [to full text]

Šio darbo objektas yra veiklos valdymas Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose. Veiklos valdymas – tai institucijos valdymo būdas, kai visa veikla yra orientuojama į rezultatus. Šis orientavimas vyksta per planavimo, stebėsenos ir vertinimo ciklą. Kaip sėkmingai įgyvendinti veiklos valdymą Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose padeda atsakyti vyraujančių viešojo administravimo praktikų bei vertybių – arba kultūros – analizė. Darbe keliama hipotezė, kad veiklos valdymas Lietuvoje nėra efektyvus, nes jo elementams būdingi skirtingų kultūrų požymiai. Taigi siekima nustatyti, kokiais aspektais veiklos valdymas Lietuvoje yra nenuoseklus ir kaip būtų galima jį tobulinti. / The object of this paper is performance management in Lithuanian public administration institutions. Performance management is a way of managing the institution when all the activities are result-oriented. Results are assessed through the cycle of planning, observation and evaluation. The successfulness of implementation of performance management in Lithuanian public administration institutions depends on finding the dominating practices and values of performance management, or in other words – its culture. This paper is based on the hypothesis that performance management in Lithuania is not effective because various elements of it have features of different cultures. It is attempted to determine the inconsistent aspects of performance management in Lithuania, as well as ways to improve the current situation.

Šiame darbe analizuojamos pamatinės liberalizmo prielaidos: žmogaus teisų, moralinio individualizmo, valstybės neutralumo doktrinos, nustatomi jų tarpusavio ryšiai. Pasitelkiant Locke‘o ir Dworkino koncepcijas atskleidžiama liberaliosios minties giluminė struktūra, kritikuojamas jos nenuoseklumas bei ribotumas. Identifikuojami liberalizmo idėjų fundamentalūs šaltiniai – protestantiškoji pasaulėžiūra, renesansiškoji humanistika. Atskleidžiama centrinė liberalios politikos sąvoka - individas ir jo autonomija. Parodomi ankstyvosios ir šiuolaikinės liberaliosios minties esminiai skirtumai. / The main point of this work concerns basic premises and its interrelation of liberalism: doctrines of human rights, moral individualism and state neutrality. Locke‘s and Dworkin‘s liberal conceptions help to reveal the deep structure of liberal mind, its inconsistence and limitation. There are identified Protestant world-view and Renaissance humanism as a fundamental sources of liberal ideas. Individual and its autonomy is revealed as a central idea of liberal politics. There are shown substancial differences between early and contemporary liberal mind.

Svarbią vietą asmenybės ugdymo procese užima orumas. Reformacijos sensualistinėje J.A. Komenskio pedagogikoje orumas siejamas su dievotumu ir veikimu tam tikroje socialinėje-kultūrinėje erdvėje. Šiuolaikinės visuomenės socialinių ir kultūrinių vertybių transformacija keičia orumo dimensijas. Darbo tikslas atskleisti J.A. Komenskio orumo ugdymo procesą ir orumo transformacijas šiuolaikinėje visuomenėje. Siekiant minėto tikslo keliami uždaviniai: atskleisti orumo sampratą teologiniame, filosofiniame ir edukologiniame kontekste; aptarti J.A. Komenskio orumo ugdymo koncepciją ; išryškinti orumo transformacijos ypatumus šiuolaikinėje visuomenėje; apibūdinti šiuolaikinio jaunimo požiūrį į orumą. Tyrimo metodologijai pasitelkta krikščioniška personalistinė filosofija, atskleidžianti žmogaus buvimo būdus bei tarpusavio ryšius; vertybių filosofijos teiginiai, išryškinantys metafizinį gėrio pradmenį, kuris įtvirtina žmogaus vientisumo bei nuolatinio tapsmo idėją ir integralaus ugdymo būtinumą. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 60 Romos katalikų ir evangelikų reformatų bei nekonfesiniai 16-18 metų jaunuoliai. Tyrimo hipotezė, kad šiuolaikinės visuomenės socialinių ir kultūrinių vertybių transformacija keičia orumo dimensijas pasitvirtino. Teorinis tyrimas parodė, kad modernioje epochoje orumo dimensiją transformuoja utilitarus individualizmas, sekuliarizacija ir moderni religija (New Age). Empirinis tyrimas atskleidė, kad krikščioniškų konfesijų respondentai transcendentinę orumo... [toliau žr. visą tekstą] / Dignity plays a major role in the process of personality’s upbringing and edification. The sensualistic pedagogy of the Reformation outlined by J. A. Comenius relates dignity to godliness and action (operation) in a certain social-cultural area. The transformation of modern society’s social and cultural values impacts and changes the dimensions of personal dignity. The aim of this paper is to show the process of the upbringing of person’s dignity according to J. A. Comenius as well as disclose the transformations of dignity in today’s society. The aim is achieved in several ways: by revealing the concept of dignity in different contexts – such as theological, philosophical and educological; by reviewing the concept of the upbringing of dignity introduced by J. A. Comenius; by emphasizing the peculiarities of dignity transformations in today’s society; by defining the attitude of today’s youth concerning the issue of dignity. The methodology of the research has been based on Christian personalistic philosophy that outlines the ways of persons being and interpersonal relationships; the statements of the philosophy of values that emphasize the metaphysic principle of the good that lays firm foundation for personality’s wholeness, the idea of constant becoming (transformation), and the necessity of integral upbringing. The quantitative research was conducted by polling 60 Roman Catholics, Evangelical Reformers and non-confessional young people, aged 16-18. The hypothesis of the... [to full text]