Intensyviai plėtojantis socialinio darbo specialybei, sparčiai kintančioje Lietuvos visuomenėje, neįgaliųjų socialinis dalyvavimas tampa vienu įdomesniu socialinio darbo tyrinėjimo klausimu, nes paliečia kertinius šios profesinės veiklos principus. Darbe yra aptariama konkreti socialinė problema, būtent potencialiai socialiai atskirtų sutrikusio intelekto asmenų socialinis dalyvavimas. Darbo tikslas – atskleisti sutrikusio intelekto asmenų socialinio dalyvavimo raišką ir plėtotės galimybes. / Under conditions of intensive development of the social work speciality and in the rapidly changing Lithuanian society, social involvement of the disabled is becoming an interesting problem of research into social work since it refers to the key principles of this activity. The thesis analyses a specific social problem: social involvement of potentially socially excluded mentally disabled people. The aim of the study is to reveal the forms and development possibilities for social involvement of mentally retarded people.

The thesis deals with the construction of the model for training Self-efficacy of young people with moderate intellectual disabilities based on A.Bandura’s Social Learning Theory. The hypothesis of three conditions is developed: Self-efficacy of young people with moderate intellectual disabilities will be trained if: 1) educational situations are based on the educator and the learners’ harmony of aims and equipotential interaction; 2) the learner is able to express his feelings and images in the creative work spontaneously by means of art expression and the educator is able to express his expectations; 3) the educator is active creating conditions for art expression searching for the ways of social promotion and analysing the changes in the topics and graphic patterns of creative works of young people with moderate intellectual disabilities. To implement and study these three conditions the art expression studio initiated its activity and educational situations adequate to the hypothesis were created. The pedagogical interaction was investigated employing standardised observational method, the elements of Grounded theory and H-T-P methods were employed to analyse the learners’ drawings, and the manifestations of the learners’ Self-efficacy were searched employing phenomenological investigation performing case analyses. It is proved that consciously and purposefully constructed equipotential pedagogical interaction is the precondition of Self-efficacy of young people with MID.

The thesis deals with the construction of the model for training Self-efficacy of young people with moderate intellectual disabilities based on A.Bandura’s Social Learning Theory. The hypothesis of three conditions is developed: Self-efficacy of young people with moderate intellectual disabilities will be trained if: 1) educational situations are based on the educator and the learners’ harmony of aims and equipotential interaction; 2) the learner is able to express his feelings and images in the creative work spontaneously by means of art expression and the educator is able to express his expectations; 3) the educator is active creating conditions for art expression searching for the ways of social promotion and analysing the changes in the topics and graphic patterns of creative works of young people with moderate intellectual disabilities. To implement and study these three conditions the art expression studio initiated its activity and educational situations adequate to the hypothesis were created. The pedagogical interaction was investigated employing standardised observational method, the elements of Grounded theory and H-T-P methods were employed to analyse the learners’ drawings, and the manifestations of the learners’ Self-efficacy were searched employing phenomenological investigation performing case analyses. It is proved that consciously and purposefully constructed equipotential pedagogical interaction is the precondition of Self-efficacy of young people with MID.

Darbe atlikta teorinė nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo mokymo taikant aktyvaus mokymosi metodus analizė. Iškelta hipotezė, kad aktyvaus mokymosi metodų taikymas ugdant nežymiai sutrikusio intelekto mokinius gali padėti jiems pasiekti aukštesnių matematikos mokymosi pasiekimų. Anketavimo ir testavimo metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti aktyvaus mokymosi metodų poveikį III klasės nežymiai sutrikusio intelekto mokinių skaičių ir skaičiavimo gebėjimams. Atlikta aprašomosios statistikos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 10 nežymiai sutrikusio intelekto III klasės mokinių. Empirinėje dalyje nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių supratimas apie matematikos reikalingumą kasdieniame jų gyvenime; įtvirtinami numeracijos ir aritmetinių veiksmų atlikimo įgūdžiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Remiantis atliktų diagnostinių pjūvių (testavimo ir anketavimo metodais) prieš pradedant eksperimentinį darbą su eksperimentinės grupės mokiniais ir jį pabaigus rezultatais nustatyta, kad: visų eksperimentinės grupės mokinių matematikos testų rezultatai ženkliai pagerėjo. Sėkmingiausiai eksperimentinės grupės mokiniams sekėsi atlikti skaičių numeracijos tematiką atitinkančias užduotis. Tuo tarpu kontrolinės grupės mokinių testavimo rezultatai taip ženkliai nesikeitė ir aukštesnių rezultatų pasiekė ne visi grupės mokiniai. Vienas kontrolinės grupės mokinys baigiamojo testo metu surinko mažiau balų, nei pradinio testavimo metu... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master’s thesis there was performed a theoretical analysis of teaching numbers and counting to the slightly mentally retarded students by applying the techniques of active learning. There was raised a hypothesis, that an application of the techniques of active learning in the education of the slightly mentally retarded students can help them achieve higher outcomes in learning mathematics. There was performed a research aimed at ascertaining the influence of the techniques of active learning on the ability of numbers and counting of the III(rd) grade’s slightly mentally retarded students by using the methods of questionnaire and testing. There was performed an analysis of the descriptive statistical data. 10 slightly mentally retarded students of the III(rd) grade participated in the research. In the empirical part there was analysed the students’ with special needs understanding about the necessity of mathematics in their daily life, there was consolidated the skills in performing numbering and arithmetical operations. The main findings of the research: 1. Following the results of the performed diagnostic sections (the methods of questionnaire and testing) before the beginning of experimental work with the experimental group’s students and at the end of it there was ascertained that: mathematics tests’ results had significantly improved of all students in the experimental group; the students had performed the tasks corresponding numbering’s theme the most successfully... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, lyčių vaidmenų šeimoje suvokimas. Suformuluota hipotezė, jog šeimos perteikia savo vaikams stereotipinius požiūrius į lyčių vaidmenis šeimoje. Tyrime dalyvavo riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto mokiniai, kurių amžius 12 – 17 metų. Iš viso apklausti 194 moksleiviai (89 mergaitės, 105 – berniukai). Anketinės apklausos metodu tirta, kaip mokiniai suvokia lyčių vaidmenis šeimoje. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo lyginami mergaičių ir berniukų atsakymai. Atlikta statistinė (deskriptyvinė statistika – procentinių dažnių, alfa faktorinė) duomenų analizė. Empirinėje dalyje nagrinėjama mokinių nuomonė apie vyrų ir moterų vaidmenis šeimoje, bruožus, svarbius moteriai, vyrui; vaikų pareigos šeimoje, berniukų ir mergaičių auklėjimo ypatumai (skirtumus, panašumus). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Nustatyta, kad tyrime dalyvavę mokiniai auga šeimose, kurioms būdingas stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis šeimoje: tiek tėvų, tiek vaikų pareigos diferencijuojamos pagal lytį; merginos orientuojamos į šeimą, vaikų auginimą ir namų ruošą, vaikinai – į fizinį darbą. 2. Tėvai skatina elgesį, atitinkantį vaiko lytį: merginas skatina ir giria už elgesį, savybes, darbus, kurie tradiciškai priskiriami moterims, vaikinus – už savybes ir poelgius, kurie priskiriami vyrams. 3. Tiek merginos, tiek vaikinai tipiškai moteriškoms savybėms priskiria jausmingumą, švelnumą, drovumą, kuklumą, grožį... [toliau žr. visą tekstą] / The perception of gender roles in the family of children with special needs is analyzed in the Master thesis. The hypothesis that families pass their stereotype attitudes towards the gender roles in the family is formed. Pupils with limited or mildly mental disabilities participated in the research the age of which is 12-17 years. In total 194 pupils were surveyed (89 girls and 105 boys). The questionnaire survey method analyzed how pupils perceive the gender roles in the family. While analyzing the data of the research the answers of boys and girls were compared. The statistical (descriptive statistics - percentage, t-Test, alpha factor) data analysis was performed. The empirical part deals with the students’ opinion on the roles of women and men in the family, features important for the woman and man; children’s duties in the family, peculiarities of girls and boys’ nurture (similarities and differences). The most important conclusions of the empirical research: 1. It was determined that the students who participated in the research are brought in the families which have a characteristic stereotype attitude towards the gender roles in the family: both the duties of parents and children are differentiated according to their gender; the girls are oriented towards the family, children upbringing and household and the boys are oriented to the physical work. 2. Parents encourage the behavior relevant to the gender of the child: they encourage and compliment girls for... [to full text]

Ugdymo ir socialinės integracijos garantijos sudaro sąlygas atskleisti ir plėtoti negalių turinčių vaikų ir suaugusių asmenų potencialą, turi svarbų vaidmenį asmens intelektinių, socialinių ir kt. gebėjimų raidai. Tačiau net ir įstatymiškai įteisintomis integracijos sąlygomis kai kurios negalių turinčių asmenų grupės patiria tam tikrų socializacijos problemų, susijusių tiek su nepalankiomis visuomenės nuostatomis, negalės stereotipais, tiek ir su neįgaliųjų elgsenos ypatingumais. / Scientific problem in the dissertation research is specified according to the following problem questions: How do the strategies for social skills’ education, which are oriented towards the strengths of a pupil and the system of interactions among education participants, function in the educational practice? What particularities of the application of social skills’ strategies (pupil’s strengths and education participants’ system) do the experience of education participants reveal? What positive and problem aspects of the interaction among education participants do the education in the system child-family-school highlights.

Inkliuziniam ugdymui didelę įtaką turi tai kokias nuostatas į mokinį turi mokytojai ir mokykloje dirbantys specialistai, kaip jie pasirengę ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, ir kaip aktyviai mokinių tėvai įsijungia į savo vaikų ugdymo procesą bei kaip dalyvauja vertinant jų specialiuosius ugdymosiporeikius. / The influence upon the education of inclusion depends on the following facts: what attitudes teachers or specialists at school have towards a student, whether and how they are ready to train students with special education needs as well as how actively parents join in their children’s education process and take part in assessing their special education needs.