Dažnai ieškoti bendraminčių ir burtis į muzikinį kolektyvą skatina nuogirdos apie ypatingus, visiškai kitokius muzikuojančių žmonių santykius. Todėl šiame tyrime siekta sužinoti, kokie yra sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikinio ugdymo ypatumai grupėje „Spalvų orkestro” atveju. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikavimo kolektyve ypatumus. Uždaviniai - teoriškai pagrįsti sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikinio ugdymo grupėje prielaidas, ištirti sutrikusio intelekto suaugusiųjų muzikinio ugdymo „Spalvų orkestre“ ypatumus ir išsiaiškinti sutrikusio intelekto suaugusiųjų tėvų/globėjų požiūrį į kolektyvinį muzikavimą. Tyrimas buvo atliktas Vilniaus „Spalvų orkestre“, kuriame groja sutrikusio intelekto suaugusieji. Tyrimo metu buvo apklausti „Spalvų orkestro“ vadovai, orkestro narių tėvai ir patys orkestro nariai. Taikyti stebėjimo, interviu ir anketinės apklausos raštu metodai. Tyrimo metu išaiškėjo, jog Lietuvoje skatinamas mokymasis visą gyvenimą, ypač svarbus negalią turintiems suaugusiems. „Spalvų orkestro“ lankymas padeda sutrikusio intelekto suaugusiems integruotis į visuomenę, skatina neįgaliųjų iniciatyvą, formuoja jų socialinius įgūdžius. Pastebėta, kad lankant „Spalvų orkestro“ repeticijas, orkestro nariai išmoksta groti muzikos instrumentu, pažinti natas, lavina dainavimo, grojimo, ritmo pojūčio įgūdžius, klausą, mokosi išreikšti emocijas pagal muzikinį kūrinį, susipažįsta su muzikiniais terminais ir juos naudoja muzikuojant... [toliau žr. visą tekstą] / Often find partners in musical ensemble encourages rumor about a special, completely different musicians human relations. Therefore, this study aimed to find out what is mentally retarded adult music education characteristics of "Color Orchestra“ case study. The aim - analyze music collective features of mentally retarded adults. Tasks - theoretically justify music education of mentally retarded adult group assumptions, explore the music education features of mentally retarded adult in "Color Orchestra“ and find out the approach of parents/ guardians about „Color Orchestra“ features. The study was carried out in Vilnius „Color Orchestra“, which plays mentally retarded adults. The study has been questioned "Color Orchestra" leaders, members of the orchestra parents and band members. Apply observation, interviews and a written questionnaire methods. The study revealed that Lithuania promote lifelong learning, critical disability in adults. "Color Orchestra“ visits to help adults with intellectual disabilities to integrate into society, promotes disability initiative forms, their social skills. It is noted that while visiting "Color Orchestra“ rehearsals, orchestra members learn to play a musical instrument, read music, develop singing, playing, sense of rhythm skills, hearing, learn to express emotions by musical composition, familiar with musical terms and use them while playing. Mentally retarded adults make friends, gain more skills to communicate in a group, to manage... [to full text]

Dailės terapijos mokslinės literatūros analizė parodė, jog sutrikusį intelektą turintys vaikai piešia nekreipdami dėmesio į realų objekto vaizdą, nepastebi esminių detalių, nesuvokia objektų tarpusavio ryšių. Tokių vaikų piešiniams būdingi šablonai, apimantys tiek besikartojančią temą, tiek pasikartojančius tuos pačius objektus. Piešinių stereotipiškumas atspindi vaikų reakciją į supantį pasaulį, kur dėmesys fiksuojamas ties aktualiu, keliančiu rūpestį išgyvenimu. Dažniausiai piešiami objektai – namas, medis, žmogus. / The analysis of the art therapy’s scientific sources has revealed that the children having mental disorder draw without focusing on a real image of the object, they don’t pay attention to essential details, don’t realize the existence of the relationship between the objects. The drawings of these kids have got typical patterns with a recurring theme and repeated objects in their pictures. The stereotypical drawings reflect the kids’ reaction to the surrounding. Their attention concentrates on the urgent emotionally stressful experience. The most common objects in such pictures are houses, trees and people.

Ne taip seniai intelekto sutrikimą turintys asmenys Lietuvoje vis dar buvo izoliuota, stigmuota visuomenės dalis. Šiandien jų padėtis pasikeitusi. Siekiama bei įstatymais garantuojama kiekvieno neįgalaus asmens teisė į visapusišką ugdymą(si), socializaciją ir jo galimybes atitinkančią gyvenimo kokybę. Priklausomai nuo intelekto sutrikimo laipsnio, proto negalia lemia didesnius ar mažesnius pažeidimus visose bendrųjų gebėjimų raidos srityse (kognityvinėje, emocinėje, fizinėje, socialinėje) ir tuo riboja žmogaus galimybes. Dėl vidutinio intelekto sutrikimo sukeltų pažeidimų vaikai patiria kalbos, motorikos, aplinkos pažinimo, bendravimo sunkumų. Šokamieji žaidimai – veikla, kurioje persipina poezija, muzika, drama ir choreografija. Neįgaliųjų ugdymo kontekste šie žaidimai turėtų būti grindžiami ne judesių atlikimo kokybe, o tapti viena iš ugdymo ir komunikavimo priemonių, kurios užtikrintų pilnavertį, praktinį mokinių funkcionavimą. Tyrimo objektas – šokamųjų žaidimų atranka vidutinį intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Darbo tikslas – atskleisti šokamųjų žaidimų ypatumus pritaikant vidutinį intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Uždaviniai: išanalizuoti sutrikimų specifiką ir pateikti vidutinį intelekto sutrikimą turinčių vaikų psichologinę ir pedagoginę charakteristiką; išryškinti šokamųjų žaidimų taikymo galimybes šokio ugdymo procese; atskleisti šokamųjų žaidimų taikymo ypatumus vidutinį intelekto sutrikimą turinčių vaikų šokio veikloje; pagrįsti šokamųjų žaidimų... [toliau žr. visą tekstą] / Not long ago people with intellectual impairment were an isolated and stigmatised part of society in Lithuania. The situation has changed. Depending on the degree of intellectual impairment, mental disability determines minor to serious impairment in all areas of development of general abilities (cognitive, emotional, physical and social), thus limiting human capabilities. Children suffering from moderate intellectual impairment experience linguistic, motor, cognitive and communication difficulties. Dancing games encompass poetry, music, drama and choreography. In the context of the education of disabled people, instead of being based on the quality of movements, these games should become a means of education and communication ensuring full practical functioning of students. The subject matter of the thesis is selection of dancing games for children with moderate intellectual impairment. The purpose of the thesis is to reveal the specific features of dancing games adapted for children with moderate intellectual impairment. Objectives: to analyse the specific features of this type of impairment and provide the psychological and educational characteristics of children with moderate intellectual impairment; to highlight the applicability of dancing games in the dance training process; to identify the specificity of the use of dancing games in the dancing activities of children with moderate intellectual impairment; to justify the criteria for the selection of dancing games for... [to full text]

Tyrimo objektas: Sutrikusio intelekto asmenų fizinio pajėgumo ir fizinių ypatybių rodikliai. Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti intelekto negalią turinčių asmenų fizinį pajėgumą negalios, lyties ir amžiaus aspektu. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti sutrikusio intelekto asmenų fizinį pajėgumą negalios ir lyties aspektu; 2. Nustatyti ir įvertinti sutrikusio intelekto asmenų fizinį pajėgumą amžiaus aspektu; 3. Nustatyti ir įvertinti sutrikusio intelekto asmenų fizinių ypatybių kaitą negalios ir lyties aspektu; 4. Nustatyti ir įvertinti sutrikusio intelekto asmenų fizinių ypatybių kaitą amžiaus aspektu. Rezultatai ir išvados: Nustatyta, kad lyties aspektu geresnis fizinis pajėgumas dominuoja tarp nežymiai protiškai atsilikusių mergaičių, Nustatyta, kad fizinis pajėgumas negalios aspektu yra geresnis tarp nežymų intelekto sutrikimą turinčių asmenų, o vertinant fizinį pajėgumą pagal amžių geresni rezultatai pasiekti 14-17m. amžiaus grupėje. Taip pat pastebėta, kad lytis, negalia ir amžius skirtingai įtakoja intelekto sutrikimų turinčių asmenų fizinių ypatybių kaitą. Pasiūlymai: Norint gerinti intelekto sutrikimą turinčių mokinių fizinį pasirengimą, fizinį pajėgumą, taip pat siekiant ugdyti fizines ypatybes, rekomenduojama: skatinti fizinį aktyvumą mokyklos ir namų aplinkoje, atsižvelgti į konkrečius judėjimo sistemos sutrikimus, psichomotorines, pažinimo ir emocines, protiškai atsilikusių asmenų ypatybes ir tikslingai individualizuoti fizinio aktyvumo programą, tikslingai... [toliau žr. visą tekstą] / The research focused on: Persons with intellectual disability indicators of physical capacity and physical properties. The research purpose: To identify and assess persons with intellectual disability physical capacity disability, gender and age aspect. Objectives: 1. To identify and assess persons with intellectual disability physical capacity disability and gender aspect; 2. To identify and assess persons with intellectual disability physical capacity age aspect; 3. To identify and assess persons with intellectual disability indicators of physical properties disability and gender aspect; 4. To identify and assess persons with intellectual disability indicators of physical properties age aspect. Results and conclusions: Identified that gender is better in terms of physical capacity among disadvantaged girls, and slightly mentally between the middle of intelligence superior physical capacity observed among boys. Found that the physical capacity the disability aspect is better between a slight disturbance in the persons with disabilities, and physical ability to achieve better results under the age of 14-17 m. age group. It is also noted that gender, disability and age in contrast to persons with intellectual disabilities affects the indicators of physical properties. Suggestions: In order to improve the intelligence of students in physical training, the disruption of the physical capacity, as well as to develop their physical properties, it is recommended that: promote... [to full text]

Tyrime nagrinėjama tema aktuali, praktiškai naudinga ir mažai tyrinėta: Lietuvoje gyvena arti 16 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, besimokančių specialiose mokyklose; sutrikusio intelekto vaikų specialusis ugdymas kelia daug sumaišties ir nėra aiškus; literatūros apie sutrikusio intelekto vaikų emocinius ir elgesio sunkumus, kaip juos padėti įveikti ir tuo pačiu padėti tokiems vaikams geriau socializuotis visuomenėje, yra mažai; reikalinga pagalba – patarimai – pasiūlymai sutrikusio intelekto vaikų tėvams ir su jais dirbantiems pedagogams. Tyrime keliamas tikslas: ištirti sutrikusio intelekto vaikų emocijų ir elgesio sunkumus. Tyrime dalyvavo 89 Kauno specialiosios mokyklos sutrikusio intelekto vaikai. Elgesio ir emocijų sunkumai buvo vertinami “Galių ir sunkumų klausimynu” (R. Goodman, www.sdqinfo.com). Klausimynus apie kiekvieną vaiką pildė tėvai, auklėtojai ir mokytojai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamieji vaikai turi emocinių, dėmesio, elgesio ir bendravimo sunkumų, šie sunkumai ne trumpalaikiai, nes jie atsiradę daugiau nei prieš metus (daugumai nuo gimimo), pasireiškiantys sunkumai mažiau ar daugiau slegia ir verčia nerimauti 98-99% sutrikusio intelekto vaikų, turimi elgesio ir emociniai sunkumai įtakoja jų ir jų artimųjų bei aplinkinių kasdieninį gyvenimą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad jaunesniojo amžiaus sutrikusio intelekto vaikams būdingas mažiau socialus elgesys nei vyresniems, tačiau jie mažiau hiperaktyvūs nei vyresni sutrikusio... [toliau žr. visą tekstą] / The theme analysed in this research is urgent and, in fact, it is useful and not very often investigated: there live about 16 thousand children of special needs in Lithuania, who learn in special schools; special training of children having confused intellect of emotions and behaviour raises much confusion and is not entirely clear; there is little literature about the emotional difficulties and difficulties of behaviour of children having confused intellect, how to help to overcome these difficulties for such children to and to get socialized in the society. The help, advices and suggestions are needed for parents having children with confused intellect and also for the teachers working with such children. The objective is raised in the research: to investigate the emotional difficulties and difficulties of behaviour of children having confused intellect, 89 children having confused intellect of Kaunas special school participated in the research. Emotional difficulties and difficulties of behaviour were estimated in “Questionnaires of power and difficulties“. ( R. Goodman, www.sdqinfo.com). Parents, teachers and educators filled in the questionnaires. The results of the research show that the investigated children have difficulties of behaviour, emotions, attention and communication. These difficulties are not short-lived because they originated earlier than a year ago (some children have them even from their birth). These difficulties, that appear, more or less oppress and... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama mokslininkams ir praktikams (pedagogams, švietimo pagalbos specialistams) aktuali tema, susijusi su mokytojų, ugdančių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius mokinius, sėkmingo ugdymo(si) sąlygomis ir patiriamais iššūkiais inkliuzinėje mokykloje. Darbe remiantis mokytojų ir mokinių požiūriu, siekiama atskleisti nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo(si) ypatumus bendrojo lavinimo mokyklos pradinėse klasėse. Atliktos anketinės apklausos raštu rezultatų analizė atskleidė, jog pagrindiniais sunkumais, ugdant sutrikusio intelekto mokinius laikoma netinkama švietimo politika, įgūdžių ir priemonių įtraukti tėvus į ugdymo(si) procesą trūkumas. Mokytojai savo patirtį ugdant nežymų intelekto sutrikimą turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje vertina kaip (labai) sėkmingą. Svarbiausiais gebėjimais mokytojai laiko bendravimo su mokiniais ir praktinius pamokos vedimo gebėjimus. Dažniausiai mokytojai akcentuoja individualizuoto ugdymo strategijų taikymo pamokoje svarbą, nors yra manančių, kad intelekto sutrikimų turinčių mokinių ugdymas turėtų būti organizuojamas atskirai. Mokytojai pažymi, kad svarbiausios asmeninės savybės, kurių reikia mokytojo profesinėje veikloje yra kūrybiškumas, atsakingumas, tačiau taip pat mokytojas turėtų būti komunikabilus, pozityviai nusiteikęs, supratingas. Pažymėtina, jog dalis respondentų tik iš dalies svarbia savybe laiko reiklumą ar polinkį mokytis. Apibendrinant mokinių patirtis, išryškėja... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this baccalaureate work is very relevant for the scientists and practitioners (teachers, social workers) and related to the specific conditions for the successful education and challenges, which are usually met in the inclusive schools. The goal of the work is after analyzing the attitudes of the teachers and students, reveal the characteristics of the education of the students with mild intellectual disabilities in the primary classes of state schools. After the analysis of the data of the written questionnaire, the results revealed that the main difficulties of the education of the students with intellectual disabilities, are considered to be irrelevant educational politics and lack of means and competences of involvement of the parents in the educational process. The teachers value their practice of education of the students with mild intellectual disabilities, as very successful. The main competences, helpful in this process, teachers consider to be the communicational skills and professionally organized lessons. The teachers often mention that the most important is individualization of the educational strategies, but there are some that are tend to have the opinion that the students with mild intellectual disabilities should be educated separately. The teachers also reveal the opinion, that the main personal characteristics of the teacher should be creativity, positive thinking, and empathy. It is important to mention that a certain part of the... [to full text]

Darbe atlikta teorinė sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių, gyvenančių globos įstaigoje, psichosocialinės charakteristikos ir salutogenezės, kaip sunkumų įveikos metodologijos, bei vidinės darnos ir jos komponento – sunkumų įveikos strategijų struktūros analizė. Iškelta hipotezė, kad sunkumų įveikos strategijų pasirinkimas priklauso nuo jaunuolių asmens savybių ir socialinės aplinkos. Neįgalūs jaunuoliai, įveikdami sunkumus, mažiau naudoja adaptacinių gebėjimų reikalaujančias strategijas. Interviu ir anketinės apklausos metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti, kaip įveikia sunkumus sutrikusio intelekto jaunuoliai, išėję iš vaikų ir jaunimo pensionato, kokias įveikos strategijas jie naudoja. Atlikta nestandartizuotos medžiagos turinio (duomenys kategorizuoti pagal semantinius ryšius) ir statistinė (aprašomoji vidurkių, standartinių nuokrypių, faktorinė) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 7 jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimą, ir 110 pensionatų darbuotojų, globėjų ir jų šeimų narių (atitinkamai – 99, 8 ir 3 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjamos sutrikusio intelekto jaunuolių asmenybės ypatumai (psichologinės ir būdo savybės, gebėjimai, vertybės ir nuostatos), socialiniai resursai (socialinė aplinka), stresinės situacijos ir jos subjektyvaus vertinimo ypatumai, įveikos veiksmai (strategijos), kuriuos individas atlieka, norėdamas prisitaikyti prie esamos situacijos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Sutrikusio intelekto jaunuolių įveikos... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of structure of psychosocial characteristics and salutogenesis as the methodology of coping with difficulties and the analysis of the inner harmony and its component – difficulties coping strategies of young people with dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children is presented in this Thesis. The hypothesis claims that the choice of difficulties coping strategies depends on personal characteristics of young people and the social environment. When coping with difficulties the disabled young people use fewer strategies requiring adaptation abilities. The research was conducted using the methods of interview and questionnaire. The aim of the research – to study the ways the young people with the dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children cope with difficulties and the coping strategies they use. The analysis of the content of nonstandard material (the data were categorized according to semantic relations) and statistic data analysis (descriptive analysis of averages, standard deviations, factorial analysis) were done. 7 young people with the dysfunction of intelligence and 110 employees working in the boarding-school, guardians and members of their families (99, 8 and 3 respondents respectively) participated in the research. Personal peculiarities of young people with the dysfunction of intelligence (psychological and temper peculiarities, abilities, values and attitudes), social resources (social... [to full text]

Today scholars give particular emphasis to creativity. A definite part of scholarship inquiring particularly into the problem of human creative power covers a wide range of aspects of training for creative thinking. The present work seeks to explore the chances of fostering the cognitive and the personality components of creativity in university students. Creativity means one’s ability to perceive a problem and to generate new ideas, or to think independently and deal quickly and easily with a problem situation, or to find an original way of solving a problem, or to create novel things (Guilford, 1968b; Torrance, 1974; Sternberg, O’Hara, 1999; Sternberg et al., 2005). Ability to think creatively depends not only on one’s knowledge and skills. Rather, it is determined by one’s special ability to distinguish a problem, and to utilise, speedily and in multiple ways, information contained in tasks one has been set (Guilford, 1968; Torrance, 1962). Research outlined in the present dissertation is based on theoretical assumptions advanced by cognitive (J. P. Guilford, E. P. Torrance), humanistic, and Gestalt psychology. The present work regards divergent thinking as a cognitive component of human creative power. Divergent thinking parameters covered by the present research include the fluency, the flexibility, and the originality of thinking. Thus, this particular aspect of creativity is highlighted in this work in order to verify the chances of training for divergent thinking by... [to full text]

Darbe atlikta teorinė moksleivių socialinės aplinkos sampratos, ją lemiančių veiksnių, protinio atsilikimo sampratos ir sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad socialinė aplinka ir fizinis pajėgumas įtakoja sutrikusio intelekto mokinių motyvavimą sportuoti. Taikant anketinės apklausos, testavimo, pedagoginio eksperimento metodus buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti socialinės aplinkos ir fizinio pajėgumo įtaką sutrikusio intelekto mokinių motyvavimui sportuoti. Atlikta statistinė ( dažnių, vidurkių, standartinės paklaidos, Spearman koreliacijos kooficiento, t- testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 72 Rusnės specialiosios ir 20 Klaipėdos I-os specialiosios mokyklų sutrikusio intelekto mokinių bei 145 Rusnės pagrindinės mokyklos mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas sutrikusio intelekto ir pagrindinės mokyklos mokinių požiūris į socialinę aplinką; įvertinami sutrikusio intelekto mokinių fizinio pajėgumo rodikliai bei eksperimento programos poveikis. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1.Tyrimo duomenys, susiję su pirmojo uždavinio sprendimu, atskleidė, kad mokyklose moksleiviai dalyvauja tik kūno kultūros pamokose, nes jos yra privalomos. Nelanko sportinių būrelių 54% specialiosios ir 58% pagrindinės mokyklos mokiniai. 2. Pasitvirtino hipotezė, kad socialinė aplinka ir fizinis pajėgumas įtakoja sutrikusio intelekto mokinių motyvavimą sportuoti. Sveikų vaikų socialinė aplinka daugiau skatina mankštintis ir sportuoti, o... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of pupils’ conception of social environment, factors that predetermine conception of mental retardation and the analysis of peculiarities of the development of children with intellectual disabilities have been carried out in the research paper. The set up Hypothesis is that social environment and physical capacity influence the motivation to engage intellectually retarded pupils in sports activities. The research, applying questionnaire survey, testing, pedagogical experiment method to determine the impact of social environment and physical capacity on motivation to engage pupils with intellectual disabilities in sport activities, has been carried out. Statistical (frequency, average, standard error, Spearman Rank Correlation Coefficient, t-test) data analysis has been carried out. 72 pupils from Rusne, 20 pupils from Klaipeda 1st Special School for Intellectually Disabled pupils and 145 pupils from Rusne Primary School participated in the research. In the empirical part the attitude of intellectually disabled pupils and pupils from primary school towards social environment is analyzed. Rate of physical capacity and the influence of experimental program on intellectually disabled pupils are evaluated. Fundamental conclusions of the research: 1. Research data, related to solution of the first problem, showed that pupils participate in physical education lessons at school only because they are compulsory. 54% of pupils from Special School and 58%... [to full text]

Didaktiniai žaidimai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant pamoką padaryti įdomesne, didinant mokinių motyvaciją dalyvauti mokymosi procese. Pedagoginėje literatūroje ir mokslinėje bei mokyklinėje praktikoje jau daugelį metų diskutuojama apie šio metodo taikymo mokyme galimybes. Žaidimo tinkamumą mokymui savo pasisakymuose minėjo Platonas ir Aristotelis. Mokslinėje literatūroje, pedagoginėje publicistikoje plačiai aptariamas didaktinių žaidimų naudojimas mokymosi procese. Mokslininkai, pedagogai praktikai (Montessori M., 2004, Pokrovskis A., 1994, Grinevičienė N., 2002, Kontautienė Z.,1978 ir kt.) nagrinėja didaktinių žaidimų panaudojimo galimybes ugdant skirtingo amžiaus vaikus, aiškinasi šio metodo naudojimo privalumus skirtingų dalykų pamokose. Tačiau iki šiol mažai nagrinėtas didaktinių žaidimų, skirtų padėti intelekto sutrikimus turinčių vaikų jausmų bei emocijų pažinimui. Vaiko emocinio vystymosi problema - viena iš aktualių problemų psichologijoje. Poddiakov A. N. (2000) (Поддьяков) savo darbe teigia, kad įvairiausių mokslininkų darbuose (Henderson B., Keller H., Rotenberg V. C. ir kt.) įrodyta, kad emocijų susiformavimo jų gausos ir diferenciacijos lygis priklauso nuo pažintinių procesų kokybės: pojūčių, jausmų suvokimo, atminties, mąstymo, motyvacijos pobūdžio bei valingu procesų būklės. Darbo objektas: protiškai atsilikusio vaiko emocinė raida didaktinio žaidimo metu, užtikrinus atitinkamas pedagoginės sąlygas. Darbo tikslas – išanalizuoti didaktinių žaidimų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis consists of two papers devoted to emotional development of the child during didactic games. The first paper investigates theoretical substantiation of the problem. It discusses the roles of didactic games in child’s emotional development. The article deals with the general construct of disability, and the use of the term intellectual disability. The second paper presents results of experimental work. Experiment passed in three stages: Ascertaining stage of experiment - have revealed a degree of emotional development of children leaning on a condition of empathy. Distribution of children in groups has been lead on the basis of allocated levels of empathy by V. Мegedev (1996). Forming stage – was used system of didactic games. Control stage lean on the same methods, as at the first stage. At this stage we seek to reveal influence didactic games on emotional development of the children. Results of an experimental research convince us of that, didactic games influence not only emotional development of children, but also on development of the person as a whole. Thus, under influence of a purposeful management in didactic games children with mental disabilities have an emotional progress more intensively.