Documents regulating care institutions indicate, that foster home – is not only a social institution, but also an important part of education system, wherein a specific attention is dedicated to the child’s upbringing, creation of his value system, inward world, preparation for career and adults’ life. Orphans, children left without parental care and children, whose families do not secure appropriate life and upbringing conditions for them, are housed in children’s foster homes. Accordingly these homes seek to provide and secure appropriate living and developing conditions for their residents considering their individuality. Scientists and practitioners reasonably demonstrated, that because of deprive of the parental care foster home children totally or partly lose possibility to get first basis and principles of socialization through positive identification with their parents, brothers, sisters, close relatives in their biological family. The loss of parental care substantially violate the natural psychosocial development of child’s personality, he misses the possibility of natural socialization in society. Foster homes appears to be the very important (sometimes the only) link in child’s socialization process. Significant place in the process of socialization is taken by school. Through its main activity – training and self cultivation – children gain the basis of literacy and reach general education standards. Within the training process with the guidance of pedagogues... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami ugdymo sunkumai, kylantys mokant kairiarankius vaikus. Suformuluoti du tyrimo klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti bakalauro darbe: 1) Ar pedagogams kyla sunkumų mokant kairiarankius vaikus? 2) Su kokiais ugdymo sunkumais susiduria pedagogai, mokydami kairiarankius vaikus? / The educational difficulties for teaching left-handed children are analysed in this paper. The problematic questions have discribed the problem of the research: 1) Do teachers have difficulties for teaching left-handed children? 2) Which difficulties have teachers for teaching left-handed children with? 118 teachers from Akmene’ zone secondary schools participated in this investigation. Which difficulties have teachers for teaching left-handed children and what difficulties have left-handed children has been examined by questioning the teachers. These questions were revised by semi-structured interview. The empirical analysis show that teachers have difficulties in theoretical and methodological news, skills and in little experience. The most difficulties are in educational activity, where the small motoric is used: in writing, drawing, etc. The most effective solution in the teachers assumption is the increasing of their competency in developing their skills and getting theoretical knowledge by lectures and practical seminars. The other solution is interaction and cooperation with the left-handed children and their parents.

Darbe yra analizuojami kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, psichosocialinės adaptacijos veiksniai. Pagrindiniam darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Ištirti mokinių elgesio ir emocinius sunkumus. 2. Įvertinti vaikų socialinę aplinką. 3. Įvertinti mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę. Apie vaikų psichikos sveikatą, socialinę aplinką informacija buvo renkama iš mokytojų ir tėvų. Iš viso gauta informacija apie 65 mokymosi sunkumus turinčius kitakalbius pradinio mokyklinio amžiaus vaikus. Vaikų psichikos sveikata tirta R. Goodmano Galių ir sunkumų klausimynu tėvų ir mokytojų versija. Vertinant mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę buvo analizuojami klasės dienyno duomenys. Informacija apie vaiko socialinę aplinką buvo surinkta pateikiant uždarų klausimų anketas mokytojams ir tėvams. Mokymosi sunkumų turintys kitakalbiai mokiniai pasižymi hiperaktyvumu, turi elgesio, emocijų ir bendravimo su bendraamžiais problemų. Berniukams labiau būdingas hiperaktyvumas, elgesio ir emocijų sunkumai, jie turi žymiai daugiau drausmės problemų. Mergaičių emocijos, elgesys bei santykiai su bendraamžiai labiau atitinka normas. Mokiniai pamokas lanko, tačiau kiekvienas vaikas vidutiniškai praleidžia 2 dienų pamokas be pateisinamos priežasties. Dauguma mokymosi sunkumų turinčių kitakalbių mokinių turi draugų, tačiau tarp jų yra tokių, kurie yra atstumiami bendraklasių arba patys skriaudžia savo klasės draugus. Daugiau nei pusė kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the psychosocial adjustment factors of lingual minorities’ children with learning difficulties. The following objectives have been raised for attaining the main goal of the thesis: 1. To examine behavioral and emotional difficulties of pupils. 2. To assess social environment of children. 3. To assess academic performance of pupils, their attendance and discipline. Information about children’s mental health, social environment was collected from teachers and parents. In total, information about learning difficulties of 65 pre-school age children of lingual minorities has been received. The children’s mental health was surveyed on the basis of R. Goodman’s questionnaire of strengths and difficulties, and the teachers’ version. When assessing academic performance, attendance and discipline of pupils, information from the daybook was analyzed. Information about the child’s environment was collected by submitting questionnaires with closed questions for teachers and parents. Lingual minorities’ pupils with learning difficulties were distinguished for hyper-activeness, had behavioral, emotional and communication problems with peers. Hyper-activeness, as well as behavioral and emotional difficulties was more characteristic for boys; they had a lot more disciplinary problems. Emotions, behavior and relationships with peers of girls were more compliant with the norms. Pupils attend lessons, yet every child misses 2 days’ lessons without a valid reason on average... [to full text]

Šiuo metu nuolat kalbama apie mokymosi sutrikimų, turinčių vaikų mokyklines problemas. Mokytojui, pagalbiniam pedagogui ir psichologui iškyla vienas aktuliausių uždavinių - pažinti atskiras šių vaikų kategorijas, siekiant teikti jiems ir jų šeimoms kokybišką pagalbą. Mokymosi sunkumų turinčių vaikų, patiriamų mokyklinių problemų tyrimai dažniausia buvo atliekami su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, o su vyresnio amžiaus vaikais tokių tyrimų nėra atlikta. Todėl svarbu išsiaiškinti kokio pobūdžio problemos būdingos vyresnio amžiaus vaikams su mokymosi sutrikimais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti mokinių turinčių mokymosi sutrikimų mokyklinius sunkumus. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių vaikų elgesio ir emocijų sunkumus: griaunantį elgesį, dėmesio ir impulsų kontrolės problemas, emocines problemas, socialinį užsisklendimą gebėjimų stoką, fizinius sunkumus, nepasitikėjimą savimi; 2) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių, vaikų pasiekimų įvertinimų baimės apraiškas provokuojančius veiksnius, įveiką ir stabilizavimą; 3) Nustatyti vaikų su mokymosi negalėmis baimės apraiškų ir elgesio bei emocinių sunkumų sąsajas. Tyrimo dalyviai - Alytaus bendrojo lavinimo mokyklos 6-8 klasių mokiniai turintys specifinių pažinimo sutrikimų. Amžius 13-15 metų . Viso 40 mokinių: 14 mergaičių ir 26 berniukai Tyrimui naudotos dvi metodikos: D. H. Rosto Diferencijuotas mokyklinės baimės aprašas (DBA) ir Burkso elgesio įvertinimo skalės (BBRS-2) mokytojų ir tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / School problems of children with learning disabilities Recently more and more attention has been paid to children with learning disabilities and school problems. Teachers and parents often don’t know how to behave and solve these problems. It is obviously that such children could be neglected. The main aim of the study to assess children with learning disabilities and school problems. Goals of my study: 1) To assess behavioural and emotional problems of children with learning disabilities: disruptive behavior, attention and impulse control problems, emotional problems, social withdrawal, ability deficits, physical deficits, weak self-confidence;.2) To assess provocative influence defeat and stabilization evaluative anxiety of children with learning disabilities; 3) Relate link evaluative anxiety and behaviour and emotional problems of children with learning disabilities. The Participants.There were schoolchildren with learning disabilities from Alytus schools.They were 13-15 years old.There were 40 scholchildren (14 girls and 25 boys). Burks Behavior Rating Scales (BBRS-2) and D.H.Rost and F.J.Schermer DBA were used to assess children school problems. The facts suggest that children with learning disabilities have more sociability , problems, bad contact with reality and ability deficits. Children with learning disabilities have physicsl deficits.

Mokslininkаi, tyrinėjаntys įmonių bаnkrotų rizikos tikimybes, pаstebi, kad mаkroekonominių veiksnių įtаka labiаu pasireiškiа per įmonių finаnsinius sunkumus nei per bаnkrotus, nes bаnkrotai yra tik vienаs iš gаlutinių rezultаtų finаnsinių sunkumus turinčioms įmonėms. Todėl yra analizuojamа mаkroekonominių rodiklių įtаką įmonėms susiduriаnčioms su finаnsiniais sunkumais skаičiui, o ne įmonių bаnkrotų skаičiui. Darbo objektas – makroekonominių rodiklių įtaka daroma įmonių finansiniams sunkumams. Daugelyje užsienio literatūrų bei visose Lietuvos, įmonių bankrotai yra prognozuojami remiantis tik konkrečių įmonių finansinėmis ataskaitomis bei finansiniais rodikliais. Ir tik maža dalis užsienio tyrimų yra atlikta analizuojant makroekonominių rodiklių įtaką įmonių finansiniams sunkumams. Tuo tarpu Lietuvoje tokių tyrimų nėra aptikta. Todėl šiame darbe pagrindinis tikslas yra analizuoti gręsiančių bankrotų tendencijas bei tirti įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, priklausomybę nuo makroekonominių veiksnių Lietuvoje. Tam pasiekti pirmoje darbo dalyje yra atliekama įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais ir gręsiančių bankrotų tyrimų analizė. Antroje magistrinio darbo dalyje analizuojamas įmonių susiduriančių su finansiniais sunkumais ir bankrotų procesas Lietuvoje bei lyginamos makroekonominių rodiklių kitimo tendencijos su... [toliau žr. visą tekstą] / Wissenschaftler, welche sich mit Untersuchung von Insolvenzrisiken beschaffen, bemerken, dass Einfluss von makroökonomischen Risiken viel mehr aus den finanziellen Schwierigkeiten ersichtlich ist, als es währen der Insolvenzverfahren zur Sicht kommt, denn Insolvenz ist nur eins der Endrgebnisse bei Unternehmen mit finanziellen Schwierigkeiten. Darum wird Anzahl von Unternehmen mit solchen Schwierigkeiten bei Analyse verwendet, und nicht Anzahl der Insolvenzverfahren. Gegenstand der Arbeit – Einfluss von makroökonomischen Kennzahlen auf die finanzielle Schwierigkriten der Unternehmen. In meisten ausländischen Quellen sowie in allen litauischen Quellen werden Insolvenzverfahren nur in Bezug auf Jahresberichte der Unternehmen und ihre Finanzkennzahlen vorhergesagt. Nur ein kleines Teil von ausländischen Bewertungen basiert auf Analyse vom Einfluss der makroökonomischen Kennzahlen auf finanzielle Schwierigkeiten der Unternehmen. In Litauen sieht man solche Untersuchungen nicht. Hauptziel dieser Arbeit – Analyse von Tendenzen der voraussichtlichen Insolvenzen sowie Untersuchung, inwieweit die litauischen Unternehmen von makroökonomischen Faktoren abhängig sind. Zu diesem Zweck wurden im ersten Teil der Arbeit Zahlen von den Unternehmen analysiert, welche finanzielle Schwierigkeiten haben und welchen ein Insolvenzverfahren droht. Im zweiten Teil der Magisterarbeit werden Situetionen der finanziell schwachen Unternehmen und Abläufe von Insolvenzverfahren in Litauen analysiert... [to full text]

The post – graduate work “The means of pupil’s adaptation in the first form” of Rūta Šetkuvienė, the student of Vilnius Pedagogical University Pedagogics and Psychology faculty. The head of the work is prof. habil. dr. Z. Bajoriūnas. The purpose of examination is to reveal the peculiarity of means of adaptation of pupils of the first form. The analytical review of scientific literature was done in this work. The conception of adaptation, its types and proceedings, duration and features were revealed. The factors of surroundings of the pupil’s adaptation of the first form were examined: the community of the class and family, which interact and complement each other. For successful adaptation’s process the importance of school maturity is revealed. According to the results of examination, working powers are in the first position in the class of the pupil’s adaptation of the first form. About the second difficulty of adaptation the teacher’s opinion of nursery groups and first form was different. Teachers say, that the process of child’s adaptation in the class is destined by incapability to concentrate attention, romps, difficulties to sit quietly in working places, noise and thoughtless ant work. The second position teachers give to the difficulty of behaviour and masters – to communication. The masters of nursery groups recognize the smallest adaptation difficulty – disadvantageous atmosphere of a family and teachers – children’s health.

The aim of the research is to evaluate the intellectual maturity and strengths and difficulties of primary school children with hearing disorders in comparison with healthy children. The following procedures have been employed in the research: Naglieri Jack A. DAP: Draw a Person A Quantitative Scoring System. Goodman R. SDQ: Strengths and Difficulties Questionnaire. 64 deaf and hard of hearing children from first-forth grade and 40 hearing children of the same age participated in the survey. Results show that intellectual maturity of deaf and hard of hearing children is the same as the hearing children (t = 1,837, p = 0,069), so it doesn’t confirm data that children with hearing disorders have lower intellectual maturity than healthy children. Results of this research confirm data that deaf and hard of hearing children have more conduct problems and peer problems in comparison with hearing children (t = -2,635, p= 0,01; t = -2,711, p = 0,008). Results doesn’t confirm data that children with hearing disorders have lower value of social behavior than healthy children (t = 0,621, p = 0,536).

Šio darbo tikslas buvo paanalizuoti ryšius tarp vaiko statuso klasėje, mokymosi pažangumo (sunkumų). Tyrime iš viso dalyvavo 108 mokiniai iš dviejų mokyklų, besimokantys šeštoje klasėje ir tose klasėse dėstantys mokytojai. Tyrimo pradžioje buvo atlikta pilotinė apklausa, kurioje dalyvavo dviejų mokyklų mokytojai. Mokinių socialiniam statusui nustatyti panaudota sociometrinė anketa. Taip pat mokiniams buvo pateikta anketa, norint nustatyti, kuriuos klasės draugus jie pasirinktų vienoje ar kitoje gyvenimiškoje ar mokyklinėje situacijoje. Klasėse dėstantys mokytojai atsakė į anketos klausimus apie klasės lyderius, specialiųjų poreikių mokinius. Tai pat buvo prašoma suranguoti klasės mokinius. Mokiniai, neturintys mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių, ir klasės draugų, ir mokytojų vertinimu yra aukšto arba vidutinio statuso klasėje, o mokiniai, turintys mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių – žemo statuso klasėje. Mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai klasėje yra atstumti, su jais nelabai norima bendrauti nei mokykloje, nei už jos ribų. Mokinių statusas klasėje dalinai priklauso nuo tėvų išsilavinimo, o mokinių mokymosi sunkumai priklauso nuo jų tėvų išsilavinimo. Mokinių statusą klasėje labiausiai įtakoja mokinių mokymosi sunkumai. / The aim of this paper is to analyse the relation of the child's status in the class and his/her learning achievements. The survey respondents are 108 sixth-formers and their teachers from two schools. The research tools include a pilot survey questionnaire for teachers, a socio-metric questionnaire for the child to define his/her social status, and a questionnaire for the child to define factors that influence his/her choice of friends in different life and school situations. The questionnaire for the teachers includes questions on leadership in the class, pupils with special needs, and a ranking scale of pupils. Children who have neither learning difficulties nor special needs are ranked as having high or medium status by their teachers and classmates, and those who have learning difficulties or special needs are ranked low status. Children with learning difficulties or special needs are neglected by / not popular with their classmates neither at school nor outside school. Children’s status at school is partly related to and their learning difficulties fully related to their parents' education. Children’s status is mostly related to their learning difficulties.

Nors per pastaruosius pora metų Lietuvoje ir kitose šalyse padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų populiacinių tyrimų, tačiau emocinių vaikų sunkumų raiška yra iki šiol nepakankamai ištirta sritis. Šio tyrimo tikslas buvo panagrinėti ikimokyklinio amžiaus (3 – 5 metų) vaikų emocinių sunkumų raišką pagal tėvų ir auklėtojų vertinimus, taikant taip vadinamąsias sindromų ir DSM diagnostiniais kriterijais paremtas skales. Buvo siekiama paanalizuoti emocinių sunkumų paplitimą apskritai ir atskirai pagal vaiko lytį ir amžių, internaliųjų problemų komorbidiškumą, kaip ir patyrinėti emocinių sunkumų sąsajas su galimais rizikos veiksniais – artimiausiomis vaiko aplinkos šeimos ir socialinėmis charakteristikomis bei įvairiais vaiko patirtais stresiniais įvykiais. Buvo išskirta probleminė imtis, taigi tie patys veiksniai analizuoti tiek bendros, tiek probleminės imties atžvilgiu. Tyrime analizuojami 594 vaikų, apie kurių emocinius ir elgesio sunkumus informaciją pateikė ir tėvai, ir auklėtojai, duomenys. Naudoti CBCL/1½-5 ir C-TRF klausimynai (Achenbach, Rescorla, 2000) bei pusiau struktūruotas Vaiko aplinkos klausimynas, sukurtas mokslininkų grupės, vadovaujamos R. Jusienės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skirtingų vertintojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai turi maždaug 6 – 8 % emocinių sunkumų tiek bendrai, tiek pagal atskiras emocinius sunkumus nurodančias skales. Emocinių sunkumų raiška probleminėse imtyse nesiskiria, priklausomai nuo vaiko lyties ar amžiaus, tačiau bendroje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this work was to analyze the expression of preschool children (3 – 5 years old) emotional problems according to parents‘ and caregivers‘ ratings on syndrome and DSM-oriented scales. It aimed to examine the prevalence of emotional problems – in general and separately by the gender and age of the child, the comorbidity of internalizing problems, as well as to search for the relation of emotional problems and various characteristics of child‘s nearest family and social environment and different stressful events, experienced by the child. The problematic group was separated, so the same elements were analyzed in regard to the common and problematic samples. The research analyzed the data of 594 children, the information about their emotional and behavioral problems was received by parents and caregivers. CBCL/1½-5 and C-TRF were used (Achenbach, Rescorla, 2000), as well as semi-structured Child‘s Environment‘s Questionnaire, created by the group of scientists, guided by R. Jusienė. The results revealed that preschool children have around 6 – 8 % emotional problems, in general and up to different emotional problems’ scales. The are no emotional problems’ distribution’s differences in regard of child’s gender or age in the problematic sample, however in the general sample it can be seen that girls have higher scores on the somatic complaints’ scale. Besides, according to caregivers assessment, 3-year-olds have higher scores on emotional reactivity’s and anxieties... [to full text]

Aprašomame magistro darbe, naudojant Lietuvos autorių sudarytą Vaikų brandumo mokyklai įvertinimo metodiką, siekta atrinkti intelektualiai gabius ikimokyklinio amžiaus vaikus, įvertinti jų galias ir sunkumus, aprašyti veiksnius, susijusius su tėvų ir auklėtojų galimybe pastebėti vaiko intelektinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 187 vaikų tėvai, 25-ios ikimokyklinių ugdymo grupių pedagogės, 187 5-erių metų vaikai. Naudojant Vaikų brandumo mokyklai metodiką, buvo atrinkta 30 intelektualiai gabių vaikų. Tėvai ir auklėtojai vaiko gabumus vertino, pildydami Gabių ikimokyklinukų atpažinimo klausimyną. Gauta, kad auklėtojos statistiškai reikšmingai skiria intelektualiai gabius vaikus nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvai nepasižymėjo tokiu gebėjimu atskirti intelektualiai gabių vaikų grupę nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvų ir auklėtojų buvo prašyta užpildyti Galių ir sunkumų klausimynus SDQ-T ir SDQ-M. Negauta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp to, kaip auklėtojai ir tėvai vertino intelektualiai gabius ir neatrinktos grupės vaikus. Tėvai neišskyrė intelektualiai gabių vaikų kaip galiomis ar sunkumais besiskiriančių iš savo bendraamžių. Analizuojant veiksnius, susijusius su tuo, kaip tėvai ir mokytojai priskiria gabumus, gauta, kad tėvai kaip labiau gabius vertino tuos vaikius, kurie buvo socialesni, turėjo mažiau elgesio sunkumų. Nebuvo rasta sąsajų tarp to, kaip tėvai vertino vaiko gabumus ir aplinkos veiksnių: tėvų išsilavinimo, vaiko eiliškumo šeimoje, vaikų skaičiaus šeimoje. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present master thesis was to identify intellectually gifted preschoolers and describe their strengths and difficulties, as well as the factors that may be related to the attribution of the traits of the gifted children. The Methodic of school maturity of children was used to identify intellectually gifted children. 187 parents of children, teachers from 25 kindergarten groups, and 187 5 year old children participated in the present research. 30 intelectually gifted children were separated by using The Methodic of school maturity of children. Parents and teachers were asked to fill different versions of the questionnaires of the identification of gifted preschoolers. Teachers were more able than parents to separate gifted children out of group. Parents did not show such ability. All parents imagined their children to be as much gifted. Parents and teachers were asked to fill the Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ-P and SDQ-T). According to the teachers‘ and parents‘ evaluations of emotional and behavioural difficulties, gifted children did not differ from their not so gifted contemporaries. While analyzing factors that could have influenced parents‘ evaluation, it was found that parents contributed more features of gifted children to those children who were better socially skilled and had less conduct problems. Environment factors such as parents‘ education, the set of birth, and the children number in family were not found to be related to parents... [to full text]