Darbo aktualumas. Praktinis EVA pritaikymas prasidėjo tik XX a. 9-jo dešimtmečio pabaigoje. EVA rodiklio galimybės įmonės finansinėje analizėje yra gana plačios. Priešingai nei kiti tradiciniai, apskaitiniu pelnu paremti, rodikliai EVA matuoja ne uždirbamo pelno kiekybę, o kokybę, o tai yra svarbu įmonėms, kurios orientuojasi į vertės akcininkams kūrimą, nes tai, kad įmonė uždirba didelį pelną nereiškia, kad jos pelnas yra pakankamas ir sukurs pridėtinę vertę. Vis dėlto, autoriai analizuojantys EVA naudingumą ir reikšmę įmonės veiklos rezultatams atranda nemažai prieštaravimų. Vienas jų naudojamų apskaitos informacijos pritaikymų naudingumas ir būtinumas. Teigiama, kad rekomenduojami apskaitos duomenų pritaikymai apskaitinį pelną priartina prie ekonominio pelno, t.y. pelno, kuris įvertina ne tik pajamas ir sąnaudas, bet ir alternatyviuosius kaštus. Vis dėlto yra atlikta nemažai tyrimų, kurie prieštarauja teiginiui, jog šie pritaikymai suteikia EVA rodikliui papildomos informacijos. Pastebėta, kad įmonės nėra linkusios taikyti pritaikymų, nes jie yra gana brangūs, imlūs darbui, darbuotojai ir vartotojai sunkiai juos supranta ir tai daro EVA rodiklį sudėtingesniu. Todėl svarbu nustatyti, kokią įtaką šie pakeitimai turi EVA rodikliui, nes tuomet kiekviena įmonė gali priimti sprendimus atlikti juos ar ne. Darbo objektas – rekomenduojami apskaitos duomenų pritaikymai EVA rodiklio skaičiavime. Darbo tikslas – įvertinti rekomenduojamų apskaitos duomenų pritaikymų įtaką EVA rodiklio... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance. Practical application of EVA began only in the late XX 9th. EVA target opportunities in companies financial analysis is quite broad. Unlike other traditional accounting profit based indicators EVA measures not a quantity but a quality of a profit, and it is important to companies that focus on shareholder value creation, because the fact that the company earns huge profits does not mean that their profits are reasonable and will add value. However, the authors who analyze EVA‘s usefulness and significance to value performance of the companies are discovering many objections. One of it is the necessity and need of the recommended accounting adjustments. Those adjustments transform accounting profit closer to economic profit, which evaluates not only the income and expenses, but also alternative costs. However, many studies have been done that are contrary to the claim that these adjustments provide additional information about EVA indicator. Found that firms are reluctant to use adjustments, since they are quite expensive, labor-intensive, workers and customers find it difficult to understand, so it makes EVA more complex. Therefore it is important to determine what impact these accounting adjustments have to EVA, because when it is known, each company can decide to perform it or not. Object – calculated recommended EVA accounting adjustments. Target - to evaluate recommended accounting adjustments significance EVA value. Main tasks: 1. To disclose the concept of... [to full text]

The aim of the dissertation is to introduce an intellectual capital management model, which integrates strategic management and intellectual capital management processes.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir įvertinti jų grąžą Lietuvoje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Konceptualiojoje darbo dalyje žmogiškojo kapitalo bei investicijų į jį diskusiniai klausimai aptariami teoriniu aspektu remiantis lietuvių bei užsienio autorių darbais. Analitinėje – tiriamojoje darbo dalyje pateikta investicijų į žmogiškąjį kapitalą kaštų ir naudos, grynosios dabartinės vertės, atsipirkimo periodo ir pajamų normos analizė. Skaičiavimais gauti rezultatai lyginami su kitų šalių rodikliais, siekiant objektyviai įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą ir jų grąžą Lietuvoje. Trečioji darbo dalis apima investicijų į žmogiškąjį kapitalą tobulinimo krypčių numatymą. / The aim of this final Master paper is to analyze the investment to human capital and evaluate its return and effectiveness in Lithuania according to the scientific literature. Conceptual part of this paper discloses the debatable questions of human capital and investment to it based on literature of Lithuanian and foreign authors. Analytical part of the paper investigates costs and benefit, net present value, payback period and rate of return of investment to human capital. Results according to main calculations are compared with foreign countries in order to be objective when evaluating the return rate of investment in human capital in Lithuania. Main trends for improvement are included in the third part of the paper.

Ūkio subjektai, norėdami išplėsti savo veiklą, iš bankų ar privačių asmenų skolinasi pinigų. Už pinigų skolinimą jie moka palūkanas, nes skolintojas pats nebegali tais pinigais pasinaudoti. Be to, yra rizika, jog jis gali savo pinigų ir nebeatgauti. Kuo didesnė rizika, tuo turi būti mokamos didesnės palūkanos. Palūkanos taip pat turėtu didėti esant ribotiems ištekliams, tačiau šiandiena tai yra sunkiai pritaikoma realybėje, nes ištekliai yra sunkiai išmatuojami. Ir kadangi kapitalo ribotumas yra vienas svarbiausių veiksnių kredito skolintojui, dėl šios priežasties buvo pasirinkta savo baigiamajame darbe nagrinėti logistinius modelius, kurie padėtu įvertinti ilgalaikių paskolų ribotus išteklius. Dar viena priežastis būtų, tai, kad patikimų modelių kūrimas labai reikšmingas tiriant visuomenės plėtrą. Apskaičiuoti palūkanas nuo seno buvo laikoma ne lengvu darbu, reikalingu didelio kruopštumo ir tikslumo. Kompiuterizacija situaciją pakeitė iš esmės. Todėl dar vienas finansinės matematikos uždavinių galėtu būti rasti tinkamiausią ir ekonomiškai tiksliausią abiems suinteresuotoms šalims kredito padengimo būdą. Šio darbo objektas - matematinis modelis, tiriamas matematinės analizės metodais. Darbo tikslas - ištirti logistinius matematinius modelius, pritaikyti juos ilgalaikių paskolų padengimo planams apskaičiuoti, bei palyginti juos su kitais praktikoje naudojamais apskaičiavimo metodais. Šis baigiamasis darbas susideda iš trijų dalių: pirmoji teorinė dalis, kurioje aprašomos... [toliau žr. visą tekstą] / If they want to expand their business, economy entities have to borrow money from banks or private individuals. Because the creditor can not use his money by himself the debtor pays interests for the money. The risk that creditor wont receive his money back exists. That means the larger the risk the bigger the interest rate. On the other hand the bigger the interest rate the larger the risk. The object of this paper is to explore the logistic mathematical models using the methods of mathematical analysis. We try to examine logistic theory and to apply it to long term loan annuity calculation plan construction. The comparison of logistic method to the other methods used in practice is also done. The goals of this master’s work are to review the credit essence from the economic perspective; analyze the logistic theory of the capital management; use mathematical methods to analyze and compare the fixed annuity vs. logistic annuity method; analyze the application of the logistic theory of the capital management to long term loan repayment plans; perform the experimental research using various mathematical methods; supply the empirical research conclusions.

In this master’s paper the rate of return on investments into human capital has been calculated. Referring on records from Lithuanian Statistical Department as well as on research’s data, the following indexes: 1) the rate of return of individual university education, studying in a place supporting of state in Lithuania; 2) the rate of return of individual university education, studying in paid place in Lithuania; 3) men’s and women’s rate of return of individual university education; 4) the private rate of return of university education according to economical activities; 5) the rate of return of university education among personnel from companies engaged in metal and metal ware. Calculated indexes the rate of return of education have been analyzed and compared with each other and with indexes of foreign countries. .

Aukšto lygio žmogiškas kapitalas gamina didelės pridėtinės vertės turtą – pasaulyje paklausias prekes. Visuomenės gerovę pirmiausia lemia investicijos į žmones ir jų žinias. Žmonių įgujamu sugebėjimai – jų išsimokslinimas, patirtis, įgūdžiai, sveikata – yra svarbiausi siekiant ekonominės pažangos. Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio-socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių platesnis patenkinimas. Žmogiškasis kapitalas yra vertingiausias šiuolaikinės visuomenės resursas, svarbesnis už gamtos turtus ar žmonių sukauptą materialinį turtą. Šiuolaikinėje visuomenėje, padidėjus žinių vaidmeniui, automatiškai sutelkiamas asmenų ir visos šalies konkurencingumas tam, kad būtų stiprinami svarbūs žmogiškojo kapitalo raiškos komponentai, konkrečiai, aukštasis išsimokslinimas. Darbo tikslas: įvertinti aukštojo išsilavinimo, kaip investavimo į žmones reikšmę bei nagrinėti kaip žmogiškojo kapitalo raiška sąveikauja su karjera ir jos realizavimu Lietuvoje. Empirinio tyrimo tikslas: įvertinti studijuojančių žmonių nuostatas į aukštąjį mokslą kaip investiciją į žmones, bei nustatyti tų nuostatų pokyčius profesinės karjeros planavimo aspektu. Tyrimo dalykas: respondentų nuomonės ir nuostatos žmogiškojo kapitalo raiškai bei profesiniam realizavimui įvertinimas. Tyrimo objektas: Studijuojančio jaunimo žmogiškojo kapitalo profesinio realizavimo problemos ir panaudojimo galimybės Lietuvoje. ... [toliau žr. visą tekstą] / The main property of any society is human beings while the final criterion of economical social progress is an individual and wider satisfaction of his needs. Human capital is the most valuable recourse of modern society, even more important than natural resources or material capital pilled up by human beings. In modern society when the role of knowledge is increased, the competition of people and all country is concentrated in order to strengthen the components of human capital expression, especially higher education. The aim of the thesis: to evaluate the importance of high education as the investment in human capital and to research how this aspect influence the carrer and its realisation in Lithuania The aim of the empirical research: to evaluate the point of view of studying persons towards high education as investment in people and how this investment could influence their professional carrer in Lithuania. The subject of the research: the evaluations of the opinions of interviewed students. The object of the research: the problems of professional realisation and employment possibilities of studying persons in Lithuania. The main tasks of the thesis: 1. to ground the meaning of human capital. 2. to ground theoreticaly the importance of higher education in the formation and expression of human capital. 3. according the analysis of statistic data to evaluate the expression of social aspects in human capital, specificaly the role of high education in... [to full text]

The first part of the dissertation presents an analysis of theoretical aspects of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. This part analyses a conception of the effectiveness in public administration; formulates a notion of the effectiveness of the regional government and identifies the criteria of the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy. This part analyses the conceptions of social capital and civil society; evaluates the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. The second part of the dissertation presents an analysis of the political, legal, institutional, functional aspects of the regional government and evaluation of the prerequisites for the formation of social capital and participation of civil society in the national and the EU context. The third part of the dissertation presents the description of the methodology of the research, an analysis of the results of the empirical research of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy in Lithuania. Dissertation closes with conclusions and proposals, a bibliography, a list of publications published by the author and annexes. / Pirmoje disertacijos dalyje analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui teoriniai aspektai. Šioje dalyje nagrinėjama veiksmingumo viešajame sektoriuje koncepcija, formuluojama regioninio valdymo veiksmingumo samprata, identifikuojami regioninio valdymo veiksmingumo įgyvendinant regioninę politiką kriterijai. Šioje dalyje atliekama socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės koncepcijų analizė, nagrinėjamas socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikis regioninio valdymo veiksmingumui. Antroje disertacijos dalyje analizuojami regioninio valdymo veiksmingumo politiniai, teisiniai, instituciniai ir funkciniai aspektai, nagrinėjamos prielaidos socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės formavimui regioniniame valdyme nacionaliniame ir Europos Sąjungos kontekste. Trečioje disertacijos dalyje aprašoma tyrimo metodika, analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui įgyvendinant regioninę politiką Lietuvoje empirinio tyrimo rezultatai. Disertaciją užbaigia tyrimo rezultatų aptarimas, išvados ir siūlymai. Disertacijos pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, autorės mokslinių publikacijų sąrašas ir priedai.

Magistro darbo objektas – žinių vadybos aplinka ir procesai. Darbo tikslas – atskleisti žinių vadybos įgyvendinimo svarbą šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti vieną Lietuvos organizacijų, siekiant ištirti, kaip organizacija gali nustatyti žinių vadybos principų taikymo būtinumą, ar ji yra pasiruošusi įgyvendinti žinių vadybos principus, ir kaip žinių vadyba gali tapti įrankiu, padedančiu sukurti ir palaikyti konkurencinį pranašumą. Darbo uždaviniai: identifikuoti žinių visuomenės tendencijas bei ją įtakojančius veiksnius; išnagrinėti žinių ekonomikos sampratą bei faktorius paskatinusius atsirasti žinių vadybai; išnagrinėti šiuolaikinę žinių sampratą, nustatyti žinių vadybos ištakas, žinių vadybos sėkmę lemiančius veiksnius, atskleisti šiuolaikinės organizacijos bruožus; išanalizuoti žinių vadybos praktinį įgyvendinimą konkrečioje organizacijoje; atskleisti minėtoje organizacijoje egzistuojančias žinių vadybos praktinio įgyvendinimo problemas bei pateikti siūlymus joms išspręsti; patikrinti sukurtos žinių vadybos įvertinimo organizacijoje praktinio taikymo metodiką. XXIa. visuomenei transformuojantis į moksliąją visuomenę ir pereinant į žinių ekonomiką, šiuolaikinei organizacijai tenka susidurti su nuožmios konkurencijos sukeltais iššūkiais, kurie reikalauja kitokių nei anksčiau vadybos principų, įgūdžių ir kompetencijų. Naudojantis mokslinės analizės metodais bei šiuolaikinės organizacijos bruožais, prieita prie išvados, kad organizacijai, norinčiai žinių vadybos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of knowledge management has gathered a lot of interest in the corporate sectors. Although there is no commonly agreed upon definition of knowledge management, organizations are demonstrating an increasing interest in the topic and start having problems to develop knowledge management as a process. It causes the input that the knowledge environment in which companies must function today is much more complex. Organizations face enormous demands because of the explosive growth in knowledge, its short lifespan and the increasingly knowledge – intensive nature of all management processes. To survive and compete in the knowledge society, organizations must learn to manage their intellectual assets, accept the challenge of knowledge management and recognize the fundamental importance of knowledge as a resource. All this makes knowledge management a topical issue, which must be analysed not just at theoretical, but also at practical level. The aim of this paper is to analyse the role of knowledge management in modern organization. For this purpose, a concrete organization is taken, which is researched according to its strategy priorities, knowledge management processes and the enviroment for knowledge management development. Research methods of SWOT analysis and questionaire were used. The analysis helps better to measure the importance and the influence of knowledge management for organization’s effectiveness and competitiveness. It also shows the main problems that... [to full text]

Šiame magistriniame darbe dėmesys bus skiriamas akademiniam jaunimui (studentams). Tyrimo metu išsiaiškinsime, kokį kultūrinį kapitalą turi sukaupę humanitarinių ir socialinių mokslų studentai, kokiai kultūrai jie atstovauja – elitinei („aukštajai“), masinei ar populiariajai („žemajai“) kultūrai. Šiame darbe ketinama nagrinėti jų kultūrinį kapitalą (pagal P. Bourdieu suklasifikuotą) trimis formomis: įsikūnijusiu, objektyviu ir institucionalizuotu pavidalu. / Most consideration in this master will be given to the academic youth (students). During the research we will find out what sort of cultural capital is present among students of art sciences and students of social sciences. Also, we will find out which type of culture they belong to – elite or the popular type of culture. In this master the cultural capital will be analyzed sustaining P. Bourdieu’s classification. P. Bourdieu distinguishes three forms of cultural capital: incarnated, objective, and institutional.

Tyrimo objektas: Sporto ir socialinio kapitalo ryšys Tyrimo tikslas: Nustatyti kokia įtaka sportinė veikla turi socialiniam kapitalui Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti socialinio kapitalo koncepciją ir tipus bei nustatyti kokiais metodais matuojamas socialinis kapitalas 2. Atskleisti socialinio kapitalo ir ekonominio efektyvumo ryšį. 3. Remiantis pasaulinės praktikos pavyzdžiais nustatyti sporto ir socialinio kapitalo ryšį bei apžvelgti dalyvavimo tendencijas Europoje 4. Naudojanti socialinio kapitalo indikatoriais nustatyti socialinį kapitalą merginų jaunių sportuojančių krepšinį tarpe. / N/a.