Istoriškai pradinis impulsas nesąžiningos konkurencijos teisei plėtotis buvo poreikis apginti ūkio subjektų interesus. Tačiau vystantis ekonomikai, toks siauras nesąžiningos konkurencijos teisės supratimas nebeatitiko rinkos sąlygų, todėl palaipsniui nagrinėjamų valstybių specialiuose įstatymuose, kaip pagrindinis šių teisės aktų tikslas buvo nurodytas ne tik konkurentų, bet ir vartotojų ir visuomenės interesų apsaugos užtikrinimas. Šios srities teisės vienodinimas tarptautiniu mastu nėra rezultatyvus, tarptautiniuose dokumentuose apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos reguliuojama labai paviršutiniškai. EB mastu harmonizavimas vyko sparčiau, ir yra priimta eilė direktyvų, kurių pagrindinis tikslas buvo kitų sektorių reguliavimas, tačiau netiesiogiai buvo prisidedama prie bendros nesąžiningos konkurencijos teisės kūrimo. Ypatingai prie to prisidėjo 2005 m. Direktyva dėl nesąžiningos komercinės praktikos. Tačiau, atsižvelgiant į gilias kai kurių valstybių teisines šios srities tradicijas, istorines bei ekonomines raidos aplinkybes visiškas vienodinimas nepavyko. Nors nesąžiningos konkurencijos teisės ištakos ir pagrindinis tikslas nagrinėjamose valstybėse buvo iš esmės tapatūs, tačiau ši sritis buvo plėtojama skirtingai. Vokietijoje ir Šveicarijoje buvo priimti atskiri įstatymai, Lietuvoje turime Konkurencijos įstatymo III skyrių bei kitus specialius įstatymus (skirtus reklamai ir vartotojų apsaugai), kuriuose randame nuostatų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją. Būtina... [toliau žr. visą tekstą] / Der erste historische Impuls für die Entwicklung des unlauteren Wettbewerbs waren die Bemühungen einen Schutz der Markpartnerinteressen zu gewährleisten. Aufgrund der raschen wirtschaftlichen Entwicklung entsprach die Definition des unlauteren Wettbewerbs langfristig nicht mehr den anspruchsvollen marktwirtschaftlichen Konditionen. In Folge dessen entwickelte sich in speziellen Gesetzen bestimmter Länder Schutzzwecktrias. Das neue Wettbewerbsrecht soll nicht nur das Individualinteresse der Mitbewerbern, sondern auch das Interesse der Verbraucher und der Allgemeinheit schützen. Die internationale Harmonisierung des Wettbewerbsrechts war ergebnislos. Das Wettbewerbsrecht wurde in verschiedenen internationalen Abkommen oberflächlich geregelt. Auf der Ebene der Europäischen Gemeinschaft war dieser Prozess allerdings intensiver. Der Erlass der Richtlinien (besonders die 2005/29/EG Richtlinie über unlautere Geschäftspraktiken), deren erster Zweck Regulierung anderer Bereiche war, führt mittelbar zur Harmonisierung dieses Rechtsgebietes. Obwohl der Zweck und Ziel des unlauteren Wettbewerbsrechts in den zu betrachtenden Ländern ähnlich war, hat sich dieser Bereich unterschiedlich entwickelt. In Deutschland und der Schweiz ist das Lauterkeitsrecht in selbständigen Gesetzen geregelt. In Litauen gibt es ein einheitliches Wettbewerbsgesetz, in dem Kartellrecht und unlauterer Wettbewerb zusammen gelten. Zu dem Wettbewerbsgesetz gibt es noch andere Bestimmungen in speziellen Fällen, die... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vienų aktualiausių santykių tarp verslo subjektų atsiradimo ir vykdymo ypatumai. Atsisakymas investuoti į esminį daugumos verslo rūšių išteklį, įvertinant didelius jo sukūrimo kaštus ir vietoj to pasirinkimas būtiną veiklai turtą naudoti už atlyginimą, mokant periodines įmokas tretiesiems asmenims, užtikrina efektyvų lėšų panaudojimą. Neginčijama tokių santykių nauda ir paplitimas visuomenėje lemia šio darbo temos aktualumą. Darbe apibrėžiama komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai, nustatant esminius tokio sandorio elementus: objektą, subjektus, kitas būtinas sąlygas sandorio galiojimui priklausomai nuo nekilnojamojo daikto tipo ir atitinkamai jo formavimo proceso, taip pat objekto nuosavybės formos – viešosios arba privačios, įskaitant teisės aktų reikalaujamą atitinkamo sandorio turinį, sutarties sudarymo formą ir jos nesilaikymo pasekmės. Analizuojama, kokią įtaka objektas turi bendrųjų nuomos santykius reguliuojančių teisės normų taikymui, koks jų tarpusavio santykis su specialiosiomis teisės normomis. Galiausiai įvertinama, kokią įtaką turi viešoji teisė tokių santykių turiniui bei apskritai nuomininko kaip esminę naudojimo teisę įgijusio asmens santykis su trečiaisiais asmenimis. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti tokių paplitusių santykių šalims tinkamai suvokti sandorį ir apsibrėžti tarpusavio teises ir pareigas, išvengiant neigiamų pasekmių atsiradimo sudarant ar vykdant sandorį. / This work covers conclusion and performance of one of the most actual business relationship. Rejection of investments in the fundamental resource of almost all of business sorts, also evaluating the enormous outgoings for formation of such a thing, and selection of alternative by using the estate of essential gravity for execution of business activities and paying periodical contributions to third persons, suggests effective operation of finance. Undeniable benefits of such relationship and its distribution in society determines the actuality of this theme. The work covers the peculiarities of conclusion and performance of commercial real estate lease agreement by ascertaining the essential elements of such a transaction: object, subjects and other necessary conditions for validity of such a transaction, taking account of the sort of certain real estate object and accordingly it’s formation process, as well as the form of property, whether it is private or public, including the requirements for the content of such a transaction, as well as form of conclusion and consequences of departure from it. This work analyzes what effect the real estate object has on execution of common rules of law and what is the bearing amongst them and certain specific rules of law. Eventually, the work evaluates what is the influence of public law on content of certain relationship and altogether the relationship of the lessee as a person, who acquired the essential usage right, with third persons... [to full text]

Magistro darbe tiriamas reklamos priemonių efektyvumas komercinėje įmonėje. Magistro darbo tyrimo objektas – UAB „Inarta“ reklamos priemonių efektyvumas. Magistro darbo tikslas – išnagrinėti reklamos efektyvumą UAB „Inarta“ ir parengti jos gerinimo planą. Darbo tyrimo hipotezė – reklamos priemonių efektyvumą lemia ne tik išlaidos reklamai, bet teisingas priemonių pasirinkimas įmonės veiklai reklamuoti. O taip pat teorinės ir praktinės sąsajos supratimas – kaip įmonė supranta šią sąsają ir kaip geriausiai pritaiko savo veiklai. Magistro darba sudaro trys dalys. Pirmoje aptariamas reklamos priemonių efektyvumas komercinėje įmonėje. Antroje tiriamas reklamos priemonių efektyvumas UAB "Inarta". Trečioje - reklamos priemonių efektyvumo gerinimas. Pateikti pasiūlymai padidinti reklamos efektyvumą UAB "Inarta". Pasiūlymai parengti atsižvelgiant į teorinius modelius ir praktinę įmonės analizę. Magistro darbe yra 15 grafikų ir 3 lentelės. / Master degree paper formulates problems of how advertising tools using affect advertising success. This paper also indicates solutions for making advertising successfully in the Commercial Enterprise. The research object – the efficiency of advertising in JSC “Inarta”. The work also presents problems and analysis of advertising efficiency in JSC “Inarta” and approving research hypothesis – advertising success depend on “right” advertising tools and quality how they were used in each company. Same, many other factors can be added as for making advertising successfully – theoretical and practical link understanding is one of them. We also created solutions for increasing advertising efficiency in JSC “Inarta”. Those solutions were based on theoretical models and practical company analysis (research). Main problems were solving in our work: 1) Advertising understanding in nowadays science. Same, problem of advertising quality in the commercial enterprises, especially in Lithuania; 2) Making solutions in the company and company understanding of making correct advertising solutions. Main solution for solving advertising efficiency problem in JSC “Inarta – understanding of theoretical and practical link and then making solutions according to company investment and management. Research made by analysing scientific literature and sistemyzing it, same making charts and tables, after analyzing company data. Total 15 pictures and 3 tables in this work.

Komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinė atsakomybė Juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys verslo ar profesiniais tikslais, sudarydami komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, siekia tenkinti abipusius komercinio pobūdžio interesus. Tačiau, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims nevykdant ar netinkamai vykdant tokia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalių komercinio pobūdžio interesai negali būti dalinai ar visiškai patenkinami. Būtent, tuo atveju, kai šalys padaro komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pažeidimą, iškyla civilinės atsakomybės taikymo klausimas tuo tikslu, kad būtų kompensuoti turtinio pobūdžio praradimai dėl komercinių interesų pažeidimo. Įstatyminis komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinės atsakomybės reglamentavimas suteikia plačias galimybes šaliai, kurios interesai pažeisti, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu kompensuoti turtinio pobūdžio praradimus. Taikant civilinę atsakomybę komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį pažeidusiai šaliai nuostolių atlyginimo forma, būtina nustatyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, nuostolius – tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltė), kurių specifiką lemia tai, kad tokia nuomos sutartis sudaroma dėl nekilnojamojo daikto ir komerciniais tikslais. Be to, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims yra suteiktos galimybės savo... [toliau žr. visą tekstą] / The civil liability of commercial realty lease agreement parties Legal entities and natural persons, acting in purposes of business and profession and entering into the commercial realty lease agreement, usually have purposes to satisfy the mutual commercial interests. However when the parties of the commercial realty lease agreement fail to perform their contractual obligations, the commercial interests can not be fully or partly satisfied. Precisely in case of the breach of the commercial realty lease agreement, the possibility of civil liability application in purpose of the incurred real loss compensation arise. The legitimate regulation of civil liability of the commercial realty lease agreement parties grants broad legal possibilities to the party whose interests are contravened to demand the compensation of incurred damages and in this way to compensate the incurred real loss. When applying the civil liability to the party, who has made the breach of the commercial realty lease agreement, it is necessary to indicate the provisions of such liability (malpractice (breach of agreement), causality, fault, damages – in some cases the fault is not the essential provision of civil liability). The object (realty) and the commercial purposes of lease agreement determine the specificity of these civil liability provisions. Additionally the parties of the commercial realty lease agreement have broad legal possibilities by common agreement to modify the legitimate regulation of... [to full text]

Magistro darbe siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisės ir konkurencijos teisės normų santykį, įgyvendinant teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį. Todėl darbe analizuojami verslo paslapties sampratos ir jos apsaugos reglamentavimo ypatumai bei ryšys su intelektine nuosavybe, teisių į intelektinę nuosavybę įgyvendinimo, kiek tai susiję su verslo paslapties perleidimu naudotis tretiesiems asmenims, sukeliamas poveikis konkurencijai, o taip pat, naudojimosi intelektinės nuosavybės objektais ir konkurencinių ribojimų sąveika verslo paslapčių kontekste. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei tarptautiniuose teisės aktuose ir teisės doktrinoje pateikiama verslo paslapties sąvoka, pateikiamas pavyzdinis verslo paslapties objektų sąrašas, nagrinėjami informaciją, sudarančią verslo paslaptį, įvardijančių terminų ypatumai. Antroje darbo dalyje atskleidžiami komercinės (gamybinės) paslapties reglamentavimo ypatumai. Aiškinamasi, kokiai teisės sričiai priskiriamas komercinės paslapties reguliavimas, koks komercinės paslapties ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis bei kaip tarpusavyje sąveikauja intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės normos, reguliuojant verslo paslaptis. Verslo paslaptis kaip intelektinė nuosavybė taip pat yra civilinės apyvartos objektas, o tokio nematerialaus turto savininko pasirikimas, kokiu būdu įgyvendinti savo turimą teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aims to reveal the relationship between intellectual property rights and competition law, when the right to information constituting business secret is executed. Therefore, this work analyzes the features of business secret conception and regulation of its protection, relations with intellectual property, influence on competition by executing rights to intellectual property as far as they are related to business secret transfer to third parties, also, interaction of exercising the objects of intellectual property and application of competitive restrains in the context of business secrets regulation. The first part analyzes the conception of business secret determined in the legislation of the Republic of Lithuania, the European Union, the United States and international law, as well as in the legal doctrine. Moreover, the model list of objects of trade secret is given and the features of terms, which are used to define business secrets, are analyzed. The second part reveals the features of commercial (industrial) secret regulation, clarifies the law regulating commercial secrets, relations between commercial secrets and intellectual property rights, also the interaction between intellectual property and competition law in the regulation of business secrets. Trade secrets as intellectual property is also subject to the civil turnover and the choice of the owner of intangible assets how to exercise the right to information constituting business secret may have... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio valstybių teisės aktais, teismų praktika bei teisine literatūra, analizuojama komercinės ir profesinės paslapties samprata bei požymiai, nagrinėjamos teisinės atsakomybės už šių paslapčių atskleidimą taikymo problemos bei atleidimo nuo atsakomybės pagrindai. Šio darbo tikslas – analizuojant Lietuvos ir atskirų užsienio valstybių teisės normas bei praktiką įvertinti komercinės paslapties ir profesinės paslapties apsaugos problemas. Darbą sudaro trys dalys. Pirmasis skyrius skirtas atskleisti komercinės ir profesinės paslapties terminologijos problemas. Antrajame šio darbo skyriuje aptariami komercinės paslapties požymiai, jos santykis su kitais intelektinės nuosavybės objektais, nagrinėjamas teisės į komercinės paslapties apsaugą turinys bei teisinė atsakomybė už šios paslapties panaudojimą ar atskleidimą. Trečiajame skyriuje analizuojama profesinės paslapties sąvoka, atskirų profesijų atstovams patikėtos ir jų saugotinos informacijos turinys, nagrinėjama teisinė atsakomybė už profesinės paslapties atskleidimą. / The final paper to obtain the Master’s degree, which is written on the grounds of legislation, judicial practice and legal literature of Lithuania and foreign countries, deals with conception and attributes of trade secret and professional secret, the problems of legal responsibility for disclosure of trade or professional secrets, grounds of release from responsibility. The purpose of this paper is to estimate the problems of protection of trade and professional secrets analysing laws and legal practice of Lithuania and foreign countries. This paper consists of three parts. The first part is intended to develop the problems of terminology of trade and professional secrets. In the second part author discuss about attributes of trade secret, it’s relation to other objects of intellectual property, analyses content of right to trade secret’s protection, legal responsibility for use or disclosure of trade secret. The third part deals with concept of professional secret, content of for several practitioner trusted information, legal responsibility for disclosure of professional secret. At the first sight after analysis of Lithuanian laws it seems that confidential information is protected good enough, but whether these rules will be effective or will they become only declarative, it depends on developing practice of implementation of these legal rules. Information is one of the most important resources of contemporary society. It can take certain advantage in business relations... [to full text]

Darbe nagrinėjami nesąžiningos komercinės veiklos draudimo instituto, kuris neseniai atsirado Europos vartotojų teisėje, taikymo ribų nustatymo probleminiai aspektai. Ilgą laiką Bendrijoje teisinis reguliavimas vartotojų apsaugos srityje neapėmė visų sričių ir veikė tik atskirus sektorius. Šią situaciją visiškai pakeitė direktyvos, nustačiusios bendruosius nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimo principus, priėmimas. Direktyvos nuostatų taikymo apimties nustatymas yra sudėtingas procesas, kuris pirmiausia priklauso nuo tuo, koks turinys suteikiamas abstraktaus pobūdžio direktyvos sąvokoms. Direktyvai nustačius, kad komercine veikla vartotojų atžvilgiu gali būti pripažintas bet koks prekybininko veiksmas, neveikimas, elgesys ar pareiškimas, direktyvos nuostatų veikimo ribos tapo itin plačios, nors komercinės veiklos sampratos turinį kiek apriboja būtinas tiesioginio veikimo elementas – tam, kad būtų pripažinta komercine, veikla tiesiogiai turi būti susijusi su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu ar tiekimu. Direktyvos reguliavimas nuo nesąžiningos komercinės prekybininkų veiklos iš tikrųjų skirtas saugoti vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai gerai informuotas, atidus bei apdairus. Mažesni vidutinio vartotojo standartai taikomi itin pažeidžiamoms vartotojų grupėms. Nors pačioje direktyvoje yra numatytos tam tikros išimtys iš jos taikymo srities, tačiau daugumos šių išimčių pasižymi itin abstrakčiu pobūdžiu, todėl itin sudėtinga konkrečiai nubrėžti... [toliau žr. visą tekstą] / This paper deals with the problematic detection of the limits of unfair commercial prohibition institute that recently emerged in European consumer law. Some time ago the Community legislation of consumer protection did not cover all areas and dealt only individual sectors. This situation has been completely changed after the directive, setting main unfair commercial practices prohibition principles towards consumers, has been introduced. Detention of the scope of the directive is a complex process, which primarily depends on the kind of content, given the nature of abstract definitions of the directive. Directive has established that as the commercial activities may be recognized any dealer’s act, omission, conduct or statement, accordingly the scope of the directive provisions become extremely broad. The content of commercial activities are limited with necessary direct element – the recognition of the commercial activities must be directly related to product promotion, sale or supply. Directive, regulation of unfair commercial traders actually intended to protect the average consumer who is reasonably well informed, observant and circumspect, protection. Lower the average consumer standards apply particularly to vulnerable groups of consumers. Although the directive provides for certain exemptions from its scope, the majority of these exceptions are of highly abstractly nature, and therefore extremely difficult to draw specific boundaries, where the operation of the... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje tiek komercinė, tiek socialinė reklama užima svarbią vietą. Komercinė reklama ragina pirkti, įsigyti vienokį ar kitokį daiktą. Socialinė reklama aprėpia opiausias žmonių problemas ir bando parodyti vartotojams tinkamo elgesio normas. Iki šiol bakalauro darbo tema „Liepiamosios nuosakos vartojimas komercinėje ir socialinėje reklamoje“ nėra plačiai nagrinėta. Šiame darbe pabandyta pasižiūrėti į liepiamosios nuosakos funkcijas bei paskirtį reklamose. Palyginta, kokia forma, vienaskaitos ar daugiskaitos, labiau vartojama reklamose. / In today's society, both commercial and social advertising plays an important role. Commercial advertising prompts to buy, to possess some sort of object. Social advertising covers the most acute problems of people and tries to show its consumers the proper norms of behavior. So far, the Bachelor thesis on the use of imperative mood in commercial and social advertising is not widely examined. The thesis attempted to look at the imperative mood functions and purpose in advertising. The comparison was made of what form, singular or plural, is used more in commercials.

2008 m. gruodžio 21 d. priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendino 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Tokiu būdu mūsų valstybėje pradėta reguliuoti apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Šio instituto teisinio reguliavimo ir taikymo problemos yra nagrinėjamos šiame darbe. Siekiant atskleisti apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos instituto itin glaudų ryšį su nesąžiningos konkurencijos teise, darbe pirmiausia pristatoma nesąžiningos komercinės praktikos draudimo teisinio reguliavimo genezė. Šios apžvalga yra itin svarbi, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo instituto naujumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Darbe taip pat analizuojamos konkrečios nesąžiningos komercinės praktikos draudimo B2C santykiuose teisinio reguliavimo ir taikymo problemos. Kadangi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai yra būdingas maksimalaus harmonizavimo pobūdis, darbe pakankamai daug dėmesio skiriama šio mechanizmo komplikuotumui, sąlygotam netinkamo jo pritaikymo nūdienos Europai, atskleisti. Direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis taip pat lemia poreikį kuo tiksliau apibrėžti direktyvos teisinio reguliavimo apimtį. Dėl šios priežasties darbe įvardijama su pastarosios nustatymu susijusi problematika, daugiau dėmesio skiriant „komercinės praktikos“ termino... [toliau žr. visą tekstą] / Directive 2005/29/EC concerning unfair B2C commercial practices in the internal market was adopted by the European Parliament and Council on 11 May 2005 and was implemented in Lithuania on 21 December 2007 as the Law on the Prohibition of Unfair Commercial Practices to Consumers. Thus our country began to regulate the protection against unfair commercial practices harming consumers’ economic interests. This paper deal with the problems of legal regulation and application of this institute. In respect that the area of harmonised law is so closely intertwined with the law of unfair competition, the paper first and foremost presents the genesis of unfair B2C commercial practices regulation in European Union. The novelty of unfair commercial practices institute in Lithuanian legal system makes this aspect much more important. The paper also examines the problems of legal regulation and application of prohibiting unfair commercial practices in B2C relationships. The Unfair Commercial Practices Directive provides for maximum harmonisation. This principle not only raised much concern in the legal literature but also yield a number of difficulties in the interpretation of the directive. For this reason, the paper focuses not only on the maximum harmonization mechanism but also on the scope of the Unfair Commercial Practices Directive which is particularly related with the latter. In this section the paper especially emphasizes the concept ‘commercial practices’ which covers a wide... [to full text]

The object of the work: 2005 – 2006 season Lithuanian basketball league competitions sponsorship Research hypothesis: Lithuanian basketball league clubs sponsorship, positively impacts sponsors awareness, image and sales boosting. The purpose of the work: To evaluate sponsorship equity fore sponsors of Lithuanian basketball league clubs. Tasks of the work: a. To analyze sponsorship conceptions and place in marketing communications mix. b. To analyze sponsorship strategies. c. To analyze methods and models evaluating sponsorship success. d. Empirically calculate sponsorship equity fore sponsors of Lithuanian basketball league clubs. Conclusions: 1. Sponsorship can be either philanthropic or commercial. Philanthropic sponsorship implies the support of a cultural or social cause. But In most situations, sponsorship is commercial, i.e. the firm associates itself with a public event in order to gain direct commercial benefits: increase in consumer awareness, improvement in image, sales, etc. spon¬sorship is noted to be strategically different from advertising in certain respects unlike advertising, the medium and the creative message cannot always be tightly controlled by the sponsor, because sponsorship is often seen as indirectly influencing consumer perceptions of the brand, whereas the traditional advertising media are associated with directly influencing consumer perception. 2. Sponsorship strategies split between sponsorship strategies and counter-strategies... [to full text]