The environmental researches are especially effective in the protected territories in which different objects of landscape, nature and culture are preserved. Combined with the teaching curriculum, such researches can visibly improve the practical pupils’ skills. They can improve the natural pupil’s abilities, foster the skills of critical thinking, problem solving and other important skills for the member of the contemporary society member, as well as to train the creative skills and one’s spiritual culture. The object of this research is the protected territories of Birzai and their usage in the teaching process. The protected territories are founded in order to preserve regional landscape of Lithuania, its natural ecosystem and cultural heritage. The goal of this research is to analyze the possibilities of the usage of the protected territories of Birzai and the natural and cultural monuments in the teaching process. The main tasks of this research are: - to do an integrated characterization of the protected territories of Birzai region; - to analyze the possibilities of the application of the protected territories of Birzai and the natural and cultural components in the teaching process; - to analyze the main popular tourist routes, to present other routes and tourist objects which are useful in application in the teaching process; - to do a pedagogical experiment. Having explored the natural and cultural resources of the protected territories of Birzai, it is observed... [to full text]

LIETUVIŲ Šv. KAZIMIERO DRAUGIJA (Jaunimui auklėti ir globoti) Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (jaunimui auklėti ir globoti) buvo įsteigta 1925 m. Tai buvo viena įtakingiausių kultūros ir švietimo organizacijų kaime, iš visų Vilniaus krašte veikusių lietuviškų draugijų. Jos poreikis buvo didelis, todėl kad dauguma Vilniaus krašte gyvenusių lietuvių buvo kaimiečiai. Draugijos tikslas buvo skatinti lietuvių jaunimo švietimą, o taip pat išlaikyti tautinį identitetą. Šiam tikslui įvairiose regionuose buvo kuriami draugijos skyriai, bibliotekos, skaityklos. Organizuojamos paskaitos, kursai ir kultūros renginiai. Draugija veikė pg. savo įstatus, kurie po ilgų pastangų buvo valdžios patvirtinti. Pagrindiniai jos padaliniai buvo Centro valdyba ir Visuotinis narių susirinkimas. Centro valdyba susidėjo iš 5 asmenų su pirmininku priešakyje. Savo veikloje Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (LŠKD) bendradarbiavo su „Ryto“ švietimo draugija ir Laikinuoju Vilniaus lietuvių komitetu (LVLK). Būtent šis komitetas teikė finansinę ir įvairią kitokią paramą. Tarpininkaujant jam, iš Lietuvos pusiau konspiruotais kanalais buvo gaunama spauda ir literatūra, reikalinga švietimui. LŠKD įkūrėjai buvo didelį autoritetą turintys kunigai, o ilgalaikiais pirmininkais buvo A. Viskantas ir V. Taškūnas. 1925-1930 m. veiklos laikotarpiu draugijai pavyko įsteigti daugelį savo skyrių, o 1935 m. pasiektas rekordas, jų veikė netgi 477. Reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas su kitomis lietuvių organizacijomis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Lithuanian St. Casimir Association (for educating and fostering youth) was established in 1925. It was one of the most influential cultural and educational organizations in the country, regarding all working Lithuanian associations in Vilnius region. The need for it was immense as most of the residents in Vilnius region were countrymen. The aim of the association was to promote the education of Lithuanian youth, as well as to maintain the national identity. For this aim, the association’s departments, libraries, reading-rooms were being established in various regions. Lectures, courses and cultural events were being organized as well. The association worked according to its rules which, after long struggle, were ratified by the government. The main its departments were Central Board and General Members Meeting. Central Board comprised five people and a chairperson. Lithuanian St Casimir Association (LSCA) cooperated with “Rytas” educational association and Temporary Committee of Vilnius Lithuanians (TCVL). The latter provided financial and other support. Through the mediation of it, through partially conspiratorial channels the press and literature needed for education was available from Lithuania. The founders of the LSCA were authoritative priests, and the long-term chairmen were A. Viskantas and V. Taškūnas. During the year 1925-1930 the association managed to establish many of its departments and in 1935 the record was reached as even 477 departments were working... [to full text]

Tautinio identiteto sklaida ir teatrinis ugdymas yra svarbūs edukologinės veiklos aspektai lemiantys sėkmingą humanistinio ugdymo procesą, bendros ugdytinio ir ugdytojo dvasinės kultūros formavimą, skatinantys Tėvynės meilės ir didžiavimosi ja jausmus. Spartėjant globalizacijos procesams, informacinės visuomenės kontekste itin svarbi ir aktuali pasidarė tautiškumo sąvoka. Tautinis sąmoningumas užtikrina tautos gyvavimo tęstinumą. Tautiškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms, kur pilietiškumo ugdymas nėra tapatus tautiniam ugdymui. Šis darbas tiria tautiškumo ugdymą teatru Punsko krašto lietuvių bendruomenėje. Aptarta Punsko krašto lietuvių gyvavimo specifika, teatrinės veiklos ištakos ir raida tautiškumo išsaugojimo kontekste. Analizuota dabartinė situacija. Šiam tikslui tarnavo empiriniai tyrimo metodai: ekspertų metodas, focus interviu metoas, anoniminė anketa. / The object of the work is the civic education through theatrical activities in Lithuanian national minority in Poland. Nacionality is value form the most inportant layer of person‘s spiritual life. The reflect what a person values most from cultural, psichological, social, moral and aesthetic viewpoints. Values rule a person. Only theatre teachers, and students that attended the theatre group participated on this reserch. These participant were chosen in order to learn about their attitudes towards the expression of values and if it‘s implemented in theatrical activities. After conducting the research it was found the teachers care very much about teh expression of nacionality value.

Austrai – nedidelė mažuma, kuri turėjo įtaką Lietuvos tarpukario gyvenimui. Vieni čia gyveno ir dirbo, kiti tiesiog atvykdavo poilsiauti. Pasirinktos dvi svarbiausios austrų lokalizacijos vietos Lietuvoje - Kaunas ir Klaipėdos kraštas. Magistrinio darbo objektas – austrai, gyvenę ar lankęsi Kaune ir Klaipėdos krašte 1924-1939 m. bei jų įvažiavimą ir buvimą reglamentuojantys dokumentai.. Darbo tikslas: išsiaiškinti dėl kokių priežasčių austrai imigravo 1924 – 1939 m. į Lietuvą ir kokį vaidmenį suvaidino Klaipėdos krašto ir Kauno pramonėje ir kultūriniame gyvenime Išanalizavus pirminius ir antrinius šaltinius, galima teigti, kad Klaipėdos krašte gyveno nedidelė austrų bendruomenė. Iš viso identifikuota 16 austrų. Keletas iš jų dirbo pramonės sektoriuje, taip pat restorane ir privačiose įstaigose. Dėl spartaus kultūros ir pramonės vystymosi daugiausia į Lietuvą atvykusiųjų austrų gyveno Kaune. Čia dauguma dirbo kaip artistai įvairiuose restoranuose. Didelė dalis atvykusiųjų dirbo ir pramonėje. Gamyklose dirbę austrai gaudavo didžiausią darbo užmokestį. Austrų, gyvenančių ir dirbančių Klaipėdos krašte 1924-1939 skaičius nežymiai augo. Daugiausia gyveno 1930 m. – 14 austrų. Kaune 1924-1929 m. gyvenusiųjų austrų skaičius svyravo nuo 30 iki 38. 1929 m. viduryje liko tik trečdalis gyvenusiųjų austrų. Austrų, gyvenančių ir dirbančių Klaipėdos krašte 1924-1939 skaičius nežymiai augo. Daugiausia gyveno 1930 m. – 14 austrų. Kaune 1924-1929 m. gyvenusiųjų austrų skaičius svyravo nuo 30... [toliau žr. visą tekstą] / Austrians – a small minority that had an impact on the life of inter-war Lithuania. Some of them lived and worked here, the others used to come here for rest. Two major Austrian locations in Lithuania have been chosen – Kaunas and Klaipėda Region. Object of the master paper – Austrians who visited and lived in Kaunas and Klaipėda Region in 1924-1939 and the documents regulating their immigration and stay. Objective of the paper: to find out the reasons causing Austrians’ immigration to Lithuania in 1924-1939 and to find out what role they played in industry and cultural life in Kaunas and Klaipėda Region. Upon the analysis of primary and secondary sources, it can be stated that a small Austrian community lived in Klaipėda Region. In total 16 Austrians have been identified. Some of them worked in the industrial sector, also in a restaurant and private institutions. The biggest part of Austrians after immigration lived in Kaunas due to the quick development of culture and industry. Most of them worked here as artists in various restaurants. A big part of immigrants also worked in industry. Austrians who worked in the factories used to get the biggest salaries. The number of Austrians who lived and worked in Klaipėda Region in the years 1924-1939 was increasing little by little. The most Austrians lived in 1930 – 14 Austrians. The number of Austrians living in Kaunas in the years 1924-1939 ranged between 30 and 38. In the middle of the year 1929 only the third of the Austrians... [to full text]

Temat mojej pracy magisterskiej to Obrazy eschatologiczne we współczesnych pieśniach pogrzebowych na Wileńszczyźnie. Powstał on z założenia, że pieśń pogrzebowa jest pewnym odzwierciedleniem tradycyjnej kultury narodowej oraz ludowej, ma stare korzenie i przez ich pryzmat możemy dopatrzeć się różnych wyobrażeń dotyczących podstawowych zagadnień egzystencjalnych, a przede wszystkich wizji zaświatów i życia pozagrobowego.. Materiał do pracy został wyekscerpowany ze śpiewnika pani Ireny Tarejlis, z domu Czaplińskiej (ur. 1932 r., zam. we wsi Stakińce, rej. wileński), zawierającego 42 pieśni. Praca została podzielona na trzy bloki tematyczne: problematyka śmierci w ujęciu ogólnokulturowym, współczesna sytuacja pieśni pogrzebowej na Wileńszczyźnie oraz koncepcja nieba, czyśćca i piekła w pieśniach pogrzebowych. Analizowany repertuar tworów pieśniowych odzwierciedla wizje zaświatów w bardzo zróżnicowany sposób. O ile współczesna eschatologia skupia się raczej na myśli o niebie, zaś takie przerażające wizje, jak piekło czy czyściec znikają ze świadomości społecznej - to repertuar pieśni pogrzebowych, na który składają się pieśni powstałe w różnych epokach historycznych, odwierciedlają najczęściej tradycyjne modele miejsc pośmiertnych lub stanów: piekło, niebo oraz czyściec. Pełnią one w pieśniach funkcję dydaktyczną i zmuszają człowieka do pewnych rozważań i przemyśleń na temat życia i śmierci. / Mano magistrinio darbo tema yra Pomirtinio gyvenimo vaizdai šiuolaikinėse Vilniaus krašto lenkų laidotuvių giesmėse. Šios giesmės yra tradicinės bei liaudies kultūros atspindys. Jų raida siekia seniausius laikus, todėl tai duoda galimybę geriau pažinti mūsų protėvių pasaulėžiūrą, o ypač pomirtinio gyvenimo vaizdus. Medžiaga darbui buvo paimta iš Irenos Tareilis (gimusios 1932 m., gyvenančios Stakėnų kaime, Vilniaus r.) giesmyno, kuriame yra 42 dainos. Darbas yra padalintas į tris teminius blokus: mirties tematika tarpkultūriniame kontekste, dabartinė Vilniaus krašto laidotuvių giesmių situacija ir dangaus, skaistyklos bei pragaro koncepcija šiose giesmėse. Tyrimas parodė, kad pomirtinio gyvenimo vaizdavimas giesmėse yra labai įvairus. Dabartinė eschatologija labiau pabrėžia dangaus svarbą žmogaus sielai ir mažiau dėmesio kreipia į baisią pragaro bei skaistyklos viziją. Atvirkščiai yra įvairių laikų laidotuvių giesmėse, kuriose vaizduojami tradiciniai pomirtinio gyvenimo modeliai ir pragare, ir skaistykloje, ir danguje. Šis vaizdavimas atlieka didaktinę funkciją, priverčia žmones susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. / The title of my master's thesis is AN AFTERLIFE IMAGES IN MODERN POLISH FUNERAL HYMNS OF THE VILNIUS REGION. This is a reflection of these traditional songs and folk culture. Their development comes from the ancient times, so it gives us an opportunity to get some knowledge about our ancestors’ worldview, especially afterlife images. The material was taken from the hymn book of Irena Tareilis (born in 1932., living in Stakėnas village, Vilnius distr.), containing 42 songs. The work is divided into three thematic sections: the theme of death in an intercultural context, the current situation of the Vilnius region funeral songs and heaven, purgatory and hell concept in these hymns. The study showed that the afterlife portrayal of hymns is very diverse. The current eschatology more emphasis on the importance of the human soul, heaven, and pay less attention to the terrible vision of hell and purgatory. On the other hand, there are different times of the funeral hymns, depicting the traditional patterns of life after death in hell and purgatory, and heaven. This representation plays a didactic function, forces people to think about life and death.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip vyksta Punsko kovo 11-osios licejaus lietuviškumo ugdymas. Lietuviškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms. Lietuviškumo ugdymas – sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tam tikra prasme tai – kaip ir vertybių ugdymas. Tyrimo problema: Nagrinėjant tautinio tapatumo kūrimo ir savikūros procesus, ypač svarbi problema tampa nūdienos svetur gyvenančių lietuvių bendruomenių – lietuviškumo ugdymas mokyklose. Kaip puoselėti lietuviškumą svetur? Šis klausimas aktualus ne tik Lenkijos lietuviams, bet visoms lietuviškoms mokykloms veikiančioms už Lietuvos valstybės ribų. Pasirinkta tema yra mažai tyrinėta, o tai ir nulemia temos naujumą ir išskirtinumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorines tautos, tautiškumo, nacionalizmo sampratas, tautinio tapatumo ir lietuviškumo ugdymo prielaidas. 2. Išanalizuoti tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba galimybes Lenkijos Respublikoje. 3. Ištirti Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleivių nuomonę apie lietuvių savybes, jų tautinio tapatumo charakteristiką. 4. Išanalizuoti ir palyginti mokinių ir mokytojų pažiūrį į lietuviškumo ugdymą Punsko Kovo 11- oios licėjuje. Tyrimo hipotezės: 1. Kalba yra pagrindinis tautiškumą nusakantis požymis, todėl Punsko Kovo 11–osios licejuje stipriai puoselėjama gimtoji kalba ir jos ugdymas. 2. Mokinių ir mokytojų požiūris į lietuviškumo ugdymą yra panašus. 3. Mokytojai tautiškumo ir lietuviškumo sąvokas apibrėžią vartojant tradiciškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian education is especially important for lithuanian national minority. Lithuanian education – very hard work requiring constant effort and attention. In a sense – it is valor development. Analyzing startups and self-building processes in ethnical identity, an important issue for Lithuanian communities living outside of Lithuania becomes an education in schools. How to keep Lithuanian roots, language, culture alive while living outside the country? This question is relevant not only to the Lithuanian minority in Poland, but to all existing Lithuanian schools outside Lithuania. Study challenges: 1. Examine the theoretical concepts of nation, nationalism. Examine the ethnic identity assumptions. 2. Analyze the opportunities for ethnic minorities to education in their native language. 3. Study Punsko Kovo 11 High school student’s opinion about properties of their national identity characteristics. 4. Analyze and comprise pupils and teachers view on Lithuanian education in Punsko Kovo 11 High School. The study hypotheses: 1. Language is the main defining feature of the nation, so therefore Punsko Kovo 11 HighSchool is putting strong empathies on teaching Lithuanian language and keep using it. 2. Pupils and teachers approach to the Lithuanian education is similar. 3. Teachers express Lithuanian identity using the concepts of culture, ethnicity, ethnical holidays and language. Reasearch data shows that the language is the main factor defining nationality... [to full text]

In the thesis there is studied nonhomogenous boundary value problem for the stationary Navier-Stokes system in domains which may have two types of outlets to infinity: paraboloidal and layer type. The boundary is multiply connected. It consists of connected noncompact components, forming the outer boundary, and connected compact components, forming the inner boundary. We suppose that the fluxes over the components of the inner boundary are sufficiently small, while we do not impose any restrictions on fluxes over the infinite components of the outer boundary. We prove that the formulated problem admits at least one weak solution which, depending on the geometry of the domain, may have either finite or infinite Dirichlet integral. / Disertacijoje nagrinėjama stacionari Navjė-Stokso sistema su nehomogenine kraštine sąlyga srityse su išėjimais į begalybę. Bendru atveju išėjimai į begalybę gali būti tiek paraboloidiniai, tiek sluoksnio tipo. Srities kraštą sudaro baigtinis skaičius nekompaktiškų jungių komponenčių, kurios suformuoja išorininį kraštą, ir baigtinis skaičius kompaktiškų jungių komponenčių, kurios suformuoja vidinį srities kraštą. Darydami prielaidą, kad srautai per vidinio krašto komponentes yra pakankamai maži, o srautų dydžiui per išorinio krašto komponentes nedarant jokių apribojimų, įrodome suformuluoto uždavinio bent vieno sprendinio egzistavimą. Priklausomai nuo srities geometrijos, uždavinio sprendinys gali turėti tiek baigtinį, tiek begalinį Dirichlė integralą.

Disertacijoje nagrinėjama stacionari Navjė-Stokso sistema su nehomogenine kraštine sąlyga srityse su išėjimais į begalybę. Bendru atveju išėjimai į begalybę gali būti tiek paraboloidiniai, tiek sluoksnio tipo. Srities kraštą sudaro baigtinis skaičius nekompaktiškų jungių komponenčių, kurios suformuoja išorininį kraštą, ir baigtinis skaičius kompaktiškų jungių komponenčių, kurios suformuoja vidinį srities kraštą. Darydami prielaidą, kad srautai per vidinio krašto komponentes yra pakankamai maži, o srautų dydžiui per išorinio krašto komponentes nedarant jokių apribojimų, įrodome suformuluoto uždavinio bent vieno sprendinio egzistavimą. Priklausomai nuo srities geometrijos, uždavinio sprendinys gali turėti tiek baigtinį, tiek begalinį Dirichlė integralą. / In the thesis there is studied nonhomogenous boundary value problem for the stationary Navier-Stokes system in domains which may have two types of outlets to infinity: paraboloidal and layer type. The boundary is multiply connected. It consists of connected noncompact components, forming the outer boundary, and connected compact components, forming the inner boundary. We suppose that the fluxes over the components of the inner boundary are sufficiently small, while we do not impose any restrictions on fluxes over the infinite components of the outer boundary. We prove that the formulated problem admits at least one weak solution which, depending on the geometry of the domain, may have either finite or infinite Dirichlet integral.

Zanavykų kraštas - tai Šakių rajono regionas, Marijampolės apskrities vakarinė dalis. Zanavykų etninė grupė formavosi asimiluojant vietinei etninei grupei su Maţosios Lietuvos (Prūsijos) atvykėliais, ţemaičių naujakuriais ir kitomis šiose teritorijose, atsikėlusiomis etninėmis grupėmis. Todėl šiame regione susiformavo skirtingi, tik tam kraštui būdingi, ūkininkavimo būdai, statybos maniera – stilistika, kalbos dialektas, tradicijos bei kultūra. Zanavykų kraštas turi savo istorine – memorialine verte reikšmingų buvusių dvaro sodybų. Jų istorinė - memorialinė vertė yra vertybių pobūdţiu svarbi, lemianti reikšmingumą. Zanavykų krašte, svarbiausiomis buvusios dvaro sodybos yra laikomos keturios: Gelgaudiškio, Zyplių, Kidulių ir Ilguvos. Buvusios dvaro sodybos įamţina garsių giminių, tokių kaip Sapiegų, Tiškevičių, Koidelių, Komarų, Talko–Grincevičių-Ilgauskų, ir dar daugelį kitų, atminimą. / Zanavykas region - this region Šakiai district, western part of the county Marijampoles. The Zanavykai ethnic group formed perrimant local ethnic group in Lithuania Minor (Prussia) newcomers Samogitians settlers and other areas in the coming sociocultural ethnic groups. Therefore, in this region have resulted in different, specific only to land, farming methods, building style - the style, language, dialect, traditions and culture. The Zanavykai region has its own historical - memorial of significant value in the former manor house. Their historical - the memorials value is an important character values, determining significance. The Zanavykai have the most important of the former manor are held four: Gelgaudiskis, Zypliai, Kiduliai and Ilguva. Former manor perpetuates prominent families such as Sapieha, Tiskevicius, Koidelis, Komar, Talka-Grinceviciai-Ilgauskas, and many other victims.