Magistro darbo tema – italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Tyrimo objektas – italų kultūrinė adaptacija. Tyrimo tikslas – išsamiai išanalizuoti italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje ypatumus – aprašyti adaptacijos procesą, adaptacijos veiksnių pasireiškimo sąlygas, įvertinti, kokie veiksniai labiausiai prisidėjo prie italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje sėkmių ir nesėkmių. Tyrimo uždaviniai: 1) remiantis užsienio ir lietuvių mokslininkų darbais aptarti adaptacijos procesą, 2) aptarti kultūrinio šoko sampratą, 3) išanalizuoti veiksnius, lemiančius kultūrinės adaptacijos sėkmes ir nesėkmes; 4) pristatyti italų ir lietuvių kultūrų pagrindinius aspektus; 6) pasitelkus giluminio interviu metodą, interviuoti 13 Lietuvoje gyvenančių italų. Darbo problematikos specifika lėmė, kad buvo pasirinkti keli metodai: analitinis, interpretacinis. Pasirinkta tema svarbi tuo, kad Lietuvoje ji inovatyvi. Iki šiol nėra rašytų mokslinių darbų, kuriuose būtų analizuojama italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Pagrindinė magistro darbo literatūra yra J. W. Berry, Y. H. Poortingo, M. H. Segall, P. R. Dasen studija „Cross Cultural Psychology“, Michael C. Howard „Contemporary cultural antropology“, A. Furnhan, S. Bochner „Culture shock – psychological reactions to unfamiliar environments”, A. Juodraičio monografija „Asmenybės adaptacija: kintamųjų sąveika“, N. Kasatkinos ir T. Leončiko knyga „Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga“. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the study – The Cultural Adaptation of Italians in Lithuania. The object of the study: cultural adaptation of italians. The study tasks are: 1) to discuss the adaptation process, 2) to discuss the concept of the cultural shock, 3) to analyze the factors that determine the successes and failures of the cultural adaptation; 4) to introduce the main features of italian and lithuanian cultures; 5) to interview 13 italians in order to reveal the particularity of the cultural adaptation of italians. The method of the study - analytical, interpretive. The theme of the study is innovative in Lithuania – there are no studies in which is analysed the process of the cultural adaptation of Italians in Lithuania. The research of the study revealed that the process of cultural adaptation of Italians in Lithuania is smooth. Italians residing in Lithuania from 1 to 4 years did not suffer cultural shock. Respondents still feel not independent, the majority of them still did not achieve the purpose that they have had before arriving in Lithuania. Only the Italians who arrived already knowing that they will work in Lithuania – now feel the security and think that they reached the goal of the stay in our country. They almost never think of the return to Italy. The Italians are interested in Lithuanian culture, they are able to speak Lithuanian, try to communicate with Lithuanians in Lithuanian. Italians, living in Lithuania from 4 to 7 years, came in Lithuania with the clear purpose... [to full text]

Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją. / The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced. The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined. The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts. Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text]

The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced. The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined. The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts. Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text] / Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją.

The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą]

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text]

Dėl globalizacijos procesų, angliškai kalbančių šalių ekonominio suklestėjimo ir technologijų vystymosi, 20 a. anglų kalba tapo globali kalba, verslo, mokslo, tarptautinės komunikacijos lingua franca. Augantis anglų kalbą vartojančių žmonių skaičius bei ypatingas vienos kalbos populiarumas pasaulio lingvistams ėmė kelti susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms nacionalinėms kalboms. Kai kurie (Crystal) pabrėžė galima grėsmę daugelio modernių kalbų išnykimui. Tokia situacija sąlygojo kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos hegemonija ir neigiamos įtakos kitoms pasaulio kalboms globalinis mastas lėmė, jog kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje išreiškė du lingvistiniai požiūriai: iš vienos pusės, dominavimas ir su tuo susijusi lingvuistinė globalizacija (Diffusion-of-English Paradigm), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę ir išlaikyti nacionalinių kalbų grynumą (Ecology-of-Language Paradigm). Neabejotinai, valstybėms, patiriančioms anglų kalbos įtaką labai svarbu pasirinkti tinkamą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu. Tinkamos kalbos politikos planavimo reikšmingumą bei lietuvių kalbos grynumo išlaikymo svarbą Lietuvoje parodo pastaraisiais metais Lietuvos visuomenei ir lingvistams kylantys įvairūs kalbos klausimai ir diskusijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje rusų kalbos įtaką lietuvių kalbai pakeitė anglų kalbos įtaka. Internetas yra viena iš sričių, kur anglų kalba veikia lietuvių kalbą. Interneto... [toliau žr. visą tekstą] / Due to globalization processes, economic prosperity of English-speaking countries and development of technologies, in the 20th century English became a global language, a business, science, international communication lingua franca. Growing number of English users and extreme popularity of one language evoked world linguists‘ concern regarding negative influence of the English language towards smaller national languages. Some (D. Crystal) indicated threat towards extinction of many modern languages. This situation determined language policy towards English in the world. Hegemony and global scale of English negative influence towards other world languages determined that language policy towards the English language in the world expressed two linguistic approaches: on the one hand, domination and further related linguistic globalization (Diffusion-of-English Paradigm), on the other hand, intention to form linguistic diversity and keep purity of national languages (Ecology-of-Language Paradigm). No doubt that choice of suitable language policy towards English is crucial for states experiencing English influence. Significance of proper language policy planning in Lithuania and importance of keeping Lithuanian pure is seen through different language questions and discussions which arise in society and among linguists in recent years. After restoration of Indepence in Lithuania, Russian influence on Lithuanian was replaced by English influence. Internet is one of the fields where... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės grožinės literatūros stambiosios prozos kūrėjai, kurių kūrybinis įdirbis – solidus romanų skaičius. Pasirinkti šiuo metu vieni populiariausių autorių: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Juozas Erlickas, Sigitas Parulskis, Edvinas Kalėda ir Edmundas Kalėda. Keliama hipotezė, kad kol kas bene vienintelis tikrasis, todėl ir stipriausias „prekės ženklas” Lietuvos leidyboje yra rašytoja Jurga Ivanauskaitė, todėl darbe jos „prekės ženklui” bus skiriama daugiausia dėmesio. Kiti pasirinkti autoriai yra žinomi, skaitomi, pastebimi kritikų ar pelningi, tačiau juos pavadinti „prekės ženklais” galbūt būtų per drąsu. Žinoma, jie turi visas galimybes tokiais tapti. Darbo tikslas – patvirtinti iškeltą hipotezę arba ją paneigti (įrodyti, kad Lietuvos leidyboje jau susiformavo ar buvo suformuota daugiau autorių „prekės ženklų”). Darbo uždaviniai: apibrėžti prekės identifikavimo priemones, plačiau analizuojant prekės ženklo sąvoką, išanalizuoti, kokia prekės ženklo svarba knygų rinkoje, sudaryti potencialią schemą, pagal kurią galėtų būti kuriamas autoriaus „prekės ženklas” knygų rinkoje, ir pagal ją išanalizuoti, kurie autoriai Lietuvoje jau įsitvirtinę kaip „prekės ženklai” (kokius priėjimo prie vartotojo kanalus jie naudoja, o kurių neišnaudoja). Darbo metodas: statistinių duomenų (kokie kūriniai kokiu tiražu išleisti, perleisti, versti į kitas kalbas) ir mokslinės literatūros analizė. Šis darbas naujas ir aktualus tuo, kad Lietuvoje autorius kaip... [toliau žr. visą tekstą] / As all commodities, books have their identification codes. Users identify books according to author, name, publishing house, typography, etc. These things in the book market are conceptualized as trademarks. This research concerns certain author, whose name can work as a strong motive in choosing a book to buy, as a trademark. In this work the term trademark is being understood as full range of associations that appear in the buyers mind when he/she sees or encounters an item, service or certain name, i. E. author’s name. When this element of a book overshadows the design of the book, the typography, publishing house or even the price of the book, i.e. determines the decision of the reader, it should be admitted that the author has already became a “trade mark”. The object of the research is supposed to help to answer the above mentioned questions. So the object of the recent work is the authors of the modern fiction whose creative output is the steady number of novels. The chosen authors are divided into two groups. The authors that will be considered to be trade marks are the following: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Sigitas Parulskis, Juozas Erlickas (belonging to the first group) bei Edmundas Malūkas ir Edvinas Kalėda (belonging to the second group). The research formulates the hypothesis that for the meantime the only one real and thus the strongest “trademark” in the Lithuanian publishing market is the author Jurga Ivanauskaitė, therefore the analysis of her name... [to full text]

Lietuvių grožinės literatūros vertimai:1990-2005 m. Magistro darbo objektas – lietuvių grožinės literatūros vertimai į užsienio kalbas nuo 1990 iki 2005 m. Darbo tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti, kokia yra tikroji lietuvių grožinės literatūros vertimų į užsienio kalbas padėtis. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti vertimo reiškinį ir svarbą kultūrai; išsiaiškinti lietuvių grožinės literatūros vertimų situaciją iki viešosios įstaigos „Lietuviškos knygos“ įkūrimo; išnagrinėti „Lietuviškų knygų“ veiklos pagrindus ir veikimo sistemą; išanalizuoti „Lietuviškų knygų“ veiklos efektyvumą vertinant įstaigos steigėjų, užsienio ir Lietuvos leidėjų, vertėjų, verčiančių lietuvių grožinę literatūrą, komisijos, sprendžiančios, kurias knygas „Lietuviškos knygos” turėtų paremti, ekspertų nuomonę; palyginti „Lietuviškas knygas“ su užsienio šalių, ypač Norvegijos, analogais; surinkti „Lietuviškų knygų” tinklalapyje, „Bibliografijos žiniose. Lituanikoje“, „Lietuvos spaudos statistikoje“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos 1999–2002 metų leidinyje „Literatūrinio gyvenimo kronika. Bibliografija“ pateikiamus statistikos duomenis apie lietuvių grožinės literatūros vertimus nuo 1990 iki 2005 metų, gautus rezultatus išanalizuoti ir pateikti išvadas. Taikant pusiau standartizuoto interviu, dokumentų analizės, laisvo individualaus pokalbio, apklausos, kiekybinės analizės ir lyginamąjį metodus, prieita prie šių išvadų: mažos tautos pačios turi rūpintis savo literatūros vertimu į kitas kalbas, jos... [toliau žr. visą tekstą] / LITHUANIAN FICTION TRANSLATIONS IN 1990–2005 The main focus of this Master’s Thesis is the synthesis of translations of Lithuanian fiction from 1990 to 2005. This paper seeks to depict the general situation of translations of Lithuanian fiction. It sets out the specific features and highlights the current situation and trends in the translations of Lithuanian fiction. Some aspects of cultural policy are reviewed, as well. Only translated books of Lithuanian authors are selected for analysis in this paper. It aims to discover and evaluate the contemporary situation of translations of Lithuanian fiction. This way several tasks are undertaken to meet the purpose of the paper. Firstly, the significance of translations to culture is discussed. Secondly, it seeks to depict Lithuanian fiction translations until 1998, before non-commercial organisation „Lietuviškos knygos“ (Books from Lithuania) was founded. Also the guidelines and activities of „Lietuviškos knygos” are analysed. A more thorough analysis of the activities of „Lietuviškos knygos“ is based on the opinions and remarks made by the founders, translators, publishers in Lithuania and abroad, the experts that decide on works to be translated and benefit from „Lietuviškos knygos” grants. Thirdly, the paper compares „Lietuviškos knygos” with similar institutions abroad. Organisation Norla in Norway is one of the examples. Moreover, the paper is ambitious to gather every piece of information in a wide array of sources available... [to full text]

The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text] / Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą]

Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text]